Magistro darbe nagrinėjama viena iš svarbiausių baudžiamosios teisės kategorijų - baudžiamosios atsakomybės samprata ir jos realizavimo formos. Temos aktualumą lėmė naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimas, kuriame yra pateiktas naujas baudžiamojo poveikio priemonių institutas, atnaujinta bausmių sistema bei kiti institutai, kurie yra susiję su baudžiamosios atsakomybės samprata. Baudžiamosios atsakomybės sampratos pateikimui, buvo išnagrinėti teisės literatūroje pateikti baudžiamosios atsakomybės apibrėžimai, buvo aptarta pozicija dėl baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momento, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindai. Taip pat buvo aptarta baudžiamosios atsakomybės samprata teisinių, filosofiniu aspektu. Magistro darbe taip pat buvo nagrinėjama baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos: skiriant bausmę ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Siekiant šio tikslo buvo nagrinėjami bausmės ir teistumo institutai, analizuojama baudžiamojo poveikio (nepilnamečiams – auklėjamojo poveikio) priemonių paskyrimas ir šių priemonių santykis su baudžiamąja atsakomybe, bei priverčiamųjų medicinos priemonių institutas. Magistro darbo pabaigoje pateikiamos išvados dėl baudžiamosios atsakomybės sampratos ir jos realizavimo formų. / One of the most important categories of criminal law - criminal responsibility and the forms of its realization - has been investigated in this master's theses. A new criminal code that has recently come into force, which includes a new institution of penal means, a renewed system of punishment and other institutions related to the conception of criminal responsibility, has predetermined the importance of the topic. For the presentation of the conception of criminal responsibility, the definitions of the criminal responsibility given in the literature of law have been investigated, a standpoint concerning the starting point of criminal responsibility as well as the basics of prosecution have been discussed. The conception of criminal responsibility both in legal and philosophic aspect has been analysed, as well. In the theses, the forms of the implementation of criminal responsibility, both with and without the punishment, have also been discussed. For this purpose, the institutions both of punishment and previous conviction, the impact of penal measures imposition (educative - on minors) and the relation of these measures to the criminal responsibility, and also the institution of compulsory medical measures have been analysed. In the concluding part of the master's theses, the conclusions about the criminal responsibility and its implementation forms are presented.

Nepilnamečių nusikalstamumo lygis daugelyje šalių yra pakankamai aukštas, todėl ši problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek kitose užsienio šalyse. Dėmesys, kurį Europos visuomenė teikia jaunimo nusikalstamumui, reiškia, kad turi būti rastos veiksmingos reagavimo priemonės, paremtos trimis principais – prevencija, baudžiamosiomis auklėjamosiomis priemonėmis ir nepilnamečių bei jaunų pažeidėjų socialine integracija ar reintegracija. Magistro darbe pasitelkiant įvairius mokslinius metodus siekiama atskleisti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir pagrindinius principus, priežastis, kas sąlygojo ypatingą teisinį reguliavimą, palyginti Lietuvos ir įvairių šalių baudžiamuosius įstatymus, reglamentuojančius nepilnamečių justiciją, išnagrinėti nepilnamečiams taikomų baudžiamųjų teisinių sankcijų paskirtį, bausmės ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo ypatumus. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra išimtinė. Šis išskirtinumas siejamas su visapusiškais jų amžiaus, fiziniais ir psichiniais ypatumais, dėl kurių paaugliams ne visuomet būtina taikyti pačias griežčiausias baudžiamojo poveikio priemones. Kiekvienas konkretus atvejis, svarstant nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti individualizuotas ir iš pradžių pagal galimybes turi būti taikomos alternatyvios, pagalbą teikiančios poveikio priemonės. Daugelyje šalių vyksta baudžiamųjų sankcijų nepilnamečiams ir visos nepilnamečių baudžiamosios justicijos išskyrimas, pirmiausiai pabrėžiant jos... [toliau žr. visą tekstą] / The rate of juvenile delinquency is fairly high, therefore this problem is topical in Lithuania as well as in other countries. The attention European society pays to juvenile delinquency leads to the effective means of response based on three principles – prevention, punitive measures of education and social integration and reintegration of juvenile offenders. The purpose of this Master degree paper is to initiate the peculiarities of criminal responsibility of juveniles and display the main principles and reasons, which condition specific juridical regulation, to compare Lithuanian and foreign criminal law that regulates the juvenile justice, to analyze the purpose of punitive legal sanctions applied to juveniles, to study the peculiarities of prescription of penalty and educational sanctions. To execute the purpose different scientific methods will be invoked. Criminal responsibility of juvenile is exceptional. This oneness is related to versatile singularities of their age, physical and mental health. Regarding these singularities, harsh punishment is not always necessary applied to juveniles. Considering questions of criminal responsibility, every particular case needs to be individualized and firstly the alternative sanctions that provide help and assistance should be applied. Many countries accentuate the punitive sanctions for juveniles and the entire justice of criminal responsibility of juveniles. The specific educational nature is amplified. Educational and not... [to full text]

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje yra įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės institutas – baudžiamojo poveikio priemonės. Magistriniame darbe yra nagrinėjami įvairūs šio instituto aspektai. Pirmoje dalyje apibrėžiama baudžiamojo poveikio priemonių samprata, tikslai, sistema fiziniams asmenims, pateikiamas pasiūlymas dėl baudžiamojo poveikio priemonių sistemos juridiniams asmenims. Daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra atskira baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma. Antroje dalyje aptariami baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir taisyklės, analizuojant ir skyrimo su bausmėmis problemą. Trečiojoje dalyje gilinamasi į baudžiamojo poveikio priemonių rūšių turinį, nagrinėjami probleminiai teoriniai bei taikymo aspektai, pateikiamos bei analizuojamos skirtingos pozicijos, alternatyvūs reguliavimo variantai. / Penal measures is a new institute of Lithuanian criminal law and is set out in Lithuanian Criminal Code, section IX. The work covers different aspects of such new institute. In the first part of the work, the conception of penal measures is determined, the goals and the system of penal measures for natural persons is indicated, a recomendation on the system for legal persons is given. Also, the conclusion, that penal measures are one of the forms of realisation of criminal responsibility, is made. In the second part, the grounds and the rules of imposing penal measures are discussed, analysing the problem concerning the imposition of penal measures together with a penalty. The third part examines the contents of the types of penal measures, focusing on the problemic theoretic and practical aspects of sepatare penal measures, giving and analysing alternative positions and versions of regulation.

Tenka pripažinti, jog juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė vis dar kelia daugybę problemų bei palieka daug neatsakytų klausimų. Dėl šios priežasties, magistro darbe, visų pirma analizuojama juridinio asmens, kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto, problema. Pristatomos įvairių teisės mokslininkų nuomonės šiuo klausimu. Aptariamos pagrindinės juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės doktrinos. Be abejo, skirta dėmesio juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nuostatų ištakoms. Atlikta išsami Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio analizė. Pateiktas, tame straipsnyje numatytų, juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygų komentaras. Taipogi atskleidžiama juridinio asmens kaltės nustatymo problema. Magistro darbe analizuojamos juridiniams asmenims taikomos bausmės ir badžiamojo poveikio priemonės. Aptariama konkrečių bausmių veiksmingumo problematika bei pateikiami pavyzdžiai iš teismų praktikos. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir pateikiami tam tikri pasiūlymai Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui. / Man muss anerkennen, dass die strafrechtliche Verantwortlichkeit juristischer Personen für litauischen Juristen noch sehr problematisch ist. Darum versuche ich in der Magisterarbeit noch einmal überzeugen, dass solche Verantwortlichkeit sinnvolle Sache ist. In der Arbeit habe ich unterschiedliche Standpunkte und Meinungen zu diesem Thema beschrieben. Danach bespricht man die Schuldfähigkeit der juristischen Person und grundlegende Lehren. In der Abschlussarbeit gibt es auch ausführliche Analyse 20 Artikel des litauischen Strafgesetzbuches. Selbstverständlich gibt es hier auch ein kurzer historischer Überblick. In der Magisterarbeit analysierte ich Sanktionsmittel gegen juristische Person im geltenden Strafrecht. Am Ende der Abschlussarbeit habe ich entsprechende Schlussfolgerungen gemacht. Natürlicherweise entwickelte ich einige konkrete Vorschläge für den Gesetzgeber, wie man jetzige Situation verbessern kann.

Magistro darbas "NATO įvaizdis sovietiniuose "Pravda" ir "Tiesa" dienraščiuose 1949 metais" skirtas NATO įvaizdžio sovietinėje periodikoje problemai nagrinėti. Darbo tikslas – ištirti NATO įvaizdį ir jo formavimo būdus sovietinėje spaudoje. Darbo uždaviniai: tirti visuomenės poveikio priemonių Sovietų Sąjungoje raidą, nagrinėti NATO įvaizdį sovietinėje spaudoje, atskleisti būdus, kuriais buvo formuojamas NATO įvaizdis, atskleisti psichologinio poveikio priemones, taikytas spaudoje ir nagrinėti jų atsiradimo aplinkybes. Struktūriškai darbas susideda iš trijų dalių. Jose ne tik apžvelgiamas NATO įvaizdis, kuris, be abejonės, yra neigiamas, bet ir tiriamos priemonės, kuriomis šis įvaizdis buvo kuriamas. Detaliam įvaizdžio kūrimo priemonių tyrimui skirti antrasis ir trečiasis darbo skyriai. Tiriant 1949 metų sovietinę periodinę spaudą, taikant jos tyrimui lyginamosios analizės metodą bei naudojant mokslinės literatūros analizės metodus, pavyko patvirtinti darbe iškeltą hipotezę, kad NATO įvaizdis buvo formuojamas išimtinai neigiamomis priemonėmis, laikraščių skaitytojams peršant neigiamą kairio aljanso įvaizdį. Pavyko įrodyti, kad neigiamam NATO įvaizdžiui sustiprinti buvo pasitelktos visos įmanomos psichologinio poveikio priemonės. Labiausiai jos išryškėjo vizualinio poveikio priemonėse – karikatūrose ir tuomet, kai periodinėje spaudoje buvo pateikiamas karikatūros ir teksto derinys. Pastarųjų analizė pateikiama remiantis moksline literatūra. Magistro darbas naudingas sovietinio... [toliau žr. visą tekstą] / In the diplom work "Image of NATO in the Soviet newspapers " Pravda" and "Tiesa" in 1949 year" to research the problem the image of NATO in the Soviet periodic publications. The newspapers at that time being investigated presented the official position of the country, therefore in them the appeared materials nayboleye accurately reflected the tendencies predominated in the media of that time. Work consists of three parts. In them not only to be carried out the means of NATO, which without somnekniya negative, but also to be carried out the detailed analysis of the means, with the aid of which was created this means. The second and third division are intended for bolleye of the detailed study of means the creation of the means of NATO. In the first division "Cold War and totalitarian regimes" researchs general political and sociocultural situation. By itself is very important from an historical point of view of 1949. It is rich in events had a nesomnenoye effect not only on the course of further events in the USSR, but also in entire peace. All these events one way or another found their reflection in the press. Formation by NATO was only one of the set of the events of that period, but much attention was given to it disproportionately. In this division is made the attempt to understand why by NATO as the military alliance of western powers, could not be predstavlenno in the positive key. The roots of opposition were located in the ideological difference of two systems The... [to full text]

Šio magistro darbo tikslas - išanalizuoti, kokios kalbinės poveikio priemonės dominuoja lietuvių ir britų kultūrose ir kaip reklaminiuose šūkiuose atskleidžiami nacionaliniai lietuvių ir britų būdo bruožai. Lietuviškų ir britiškų reklaminių šūkių kalbinių poveikio priemonių ir nacionalinio lietuvių ir britų charakterio atspindžio analizei reklaminiuose šūkiuose atlikti buvo surinkti 105 lietuviški ir 95 britiški reklaminiai šūkiai. Tyrimas atliktas naudojant kokybinį, kiekybinį ir gretinamąjį metodus, remiantis reklamos teorija, retorinėmis poveikio priemonėmis ir lietuvių ir britų kultūrų skirtumais, atsižvelgiant į nacionalinį tautų charakterį. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad lietuviai fonetinių, leksinių ir sintaksinių stiliaus figūrų reklaminiuose šūkiuose vartoja kur kas gausiau nei britai ir nevengia viename reklaminiame šūkyje pavartoti kelių skirtingų stiliaus figūrų. Reklaminiuose šūkiuose lietuviai akcentuoja tautiškumą, meilę gamtai, šeimą, sveikatą ir meilę maistui, o britai – tautiškumą, meilę gamtai, sveiką gyvenimo būdą, maistą ir pagarbą tradicijoms. / The aim of the present paper was to analyze the dominant linguistic power means in the Lithuanian and British slogans and to determine how the Lithuanian and British national character is reflected in slogans. To reveal the main differences and similarities of the linguistic power means in the Lithuanian and British slogans 105 Lithuanian and 95 British slogans were collected. All the slogans were analzysed phonetically, lexically and syntactically. To carry out the research qualitative, quantitative and the contrastive analysis methods were used. The research was based on the advertising theory, rethorical power means and the theory of the Lithuanian and British national character.The research revealed that Lithuanians use much more phonetical, lexical and syntactical means in slogans than the British and they do not avoid to use a few different stylistic means in a slogan. Furthermore, Lithuanians are inclined to advertise nationality, love to nature, family, health and love to food and the British tend to advertise nationality, love to nature, healthy lifestyle, food and respect to traditions.

It is emphasized, that both fiscal (tariff) export restrictions and non–fiscal (non–tariff) export restrictions shall be prohibited between Member States. Fiscal (tariff) export restrictions are customs duties on exports and charges having equivalent effect. Measures having equivalent effect can be distinguished to distinctly and indistinctly applicable measures and discriminatory and non–discriminatory measures. Only discriminatory measures, which usually are distinctly applicable, are forbidden. But the possibility, that even indistinctly applicable measures can be discriminatory and distinctly applicable measures can be non–discriminatory, is not discounted.

The present master thesis provides the reader with overall and detailed review of jurisdiction of the CJEU in correlation with primary and secondary law of the European Union regarding justification of restrictions on imports or exports of goods on the grounds of the protection of health and life of humans, animals or plants pursuant to the art.36 of TFEU. The very first part deals with the essence of the free movement goods. It explains the concept of the prohibition on custom duties on imports and exports and charges having equivalent effect and quantitative restrictions on imports and exports and all measures having equivalent effect. Simultaneously this part demonstrates the application of the art.36 of TFEU and presents mandatory requirements and their purpose. The second part clarifies the concept of goods according to the European Union law, examples and provides proper definition. The third part presents the core of the thesis. It is subdivided into more than 10 parts. It contains explanations regarding principle of proportionality, protection of health and life of humans, total bans, precautionary principle, sufficiently rigorous risk assessment doctrine, protection of health and life of animals, prohibition on use, labeling requirements, or protection of the environment. The most relevant and most widely-known cases were chosen and analyzed in order to present the approach of the CJEU to the disputable measures and their justifications. / Šis baigiamasis magistro darbas suteikia skaitytojui bendrą, visaapimančią ir išsamią ESTT jurisdikcijos apžvalgą dėl importo ir eksporto prekių ribojimo pagrįstumo sąlygų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos tikslais pagal SESV 36 straipsnį, remiantis pirminiais bei antriniais Europos Sąjungos teisės aktais. Pirmojoje dalyje kalbama apie laisvo prekių judėjimo esmę. Čia paaiškinama importo ir eksporto muitų bei lygiaverčio poveikio mokėjimų bei kiekybinių importo ir eksporto apribojimų bei lygiaverčio poveikio priemonių draudimo koncepcija. Taip pat, ši dalis pademonstruoja SESV 36 str. veikimą, pabrėžiant privalomuosius reikalavimus bei jų tikslus. Antrojoje dalis paaiškina prekių sampratą remiantis Europos Sąjungos teise,pateikia pavyzdžių bei deramą apibrėžimą. Trečiojoje dalyje pateiktas baigiamojo magistro darbo pagrindas. Ši dalis yra suskirstyta į daugiau kaip 10 dalių. Čia yra sutelkti paaiškinimai dėl proporcingumo principo, žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos, visiško draudimo, atsargumo principo, pakankamai griežtos rizikos vertinimo doktrinos, gyvūnų sveikatos ir gyvybės apsaugos, naudojimo draudimo, ženklinimo reikalavimų bei aplinkos apsaugos. Siekiant pristatyti ESTT požiūrį į abejotinas priemones bei ribojimo pagrįstumo sąlygas yra analizuojamios aktualiausios ir plačiausiai žinomos bylos.