Baudžiamojo atsakomybė už seksualinį prievartavimą Lietuvoje numatyta tik 2000 metais. Tais pačiais metais buvo pakeista ir išžaginimo sudėtis. Šių nusikaltimų tyrimo metodika nebuvo išsamiai nagrinėta kriminalistikos literatūroje. Šiame darbe yra išanalizuotos ir pateiktos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamoji teisinė ir kriminalistinė charakteristikos, kurių žinojimas leidžia tinkamai vertinti, kvalifikuoti šiuos nusikaltimus, sėkmingai planuoti tyrimą. Išnagrinėjus šių nusikaltimų atskleidimo ir jų tyrimo planavimo ypatumus pateiktos pagrindinės tipinės tyrimo situacijos (nusikaltėlis su nukentėjusiuoju yra pažįstami arba ne) ir pagrindinės tipinės tyrimo versijos (išžaginimas ir/ar seksualinis prievartavimas buvo arba nebuvo). Konkretūs tyrimo veiksmai atliekai priklausomai nuo susiklosčiusios tyrimo situacijos ir iškeltų tyrimo versijų. Tiriant šiuos nusikaltimus dažniausiai yra atliekami tokie proceso veiksmai: liudytojų, įtariamųjų, nukentėjusiųjų apklausos, nukentėjusiojo ir įtariamojo kūno tyrimas (ekspertizė), įvykio vietos apžiūra, parodymų patikrinimas vietoje, daiktų apžiūra, tyrimas, nukentėjusiojo ir įtariamojo psichinės būklės ekspertizės. Atliekant šiuos veiksmus pareigūnai neretai nesilaiko baudžiamųjų įstatymų reikalavimų ir padaro klaidų. Rengiant išžaginimo ir seksualinio prievartavimo tyrimo metodines rekomendacijas ir siekiant užtikrinti tokių rekomendacijų efektyvumą turi būti remiamasi teisės normomis, nusikaltimų tyrimo analize, mokslu. / Уголовная ответственность за сексуальное насилие в Литве предусмотрена только в 2003 году. В том же году изменен состав изнасилования. Методика расследования этих преступлений в криминалистической литературе подробно рассмотрена не была.В этой ра&#1073... [to full text]

El presente trabajo intenta indagar sobre la cultura profesional dominante en el Área de Inglés de la ULA Táchira, para luego diseñar y aplicar un programa que impulse el trabajo colaborativo en el profesorado del Área. La investigación está dividida en dos fases: en la primera se conoce la situación de trabajo y en la segunda se diseña, aplica y evalúa el programa de trabajo colaborativo. Se utiliza la etnografía y la narrativa biográfica como métodos de investigación; los datos se recogen a través de la entrevista biográfica, el análisis de contenido y el cuestionario. Luego de la interpretación, los resultados demuestran que la cultura profesional dominante es el individualismo y, después de la aplicación del programa, se observan algunos cambios. Se concluye que el trabajo colaborativo es una herramienta útil para la mejora del proceso de enseñanza-aprendizaje y el desarrollo personal y profesional del profesorado. / This report tries to investigate on the predominant professional culture in the English Area of ULA Táchira, and then to design and apply a program that stimulates the collaborative work in the Area. The research is divided in two phases: in the first one, the situation is known and in the second one, a collaborative work program is designed, applied and evaluated. The ethnography and the narrative inquiry are used as investigating methods. The information is collected by the biographical interview, the analysis of content and the questionnaire.When it is interpreted, the results demonstrate that the professional predominant culture is the individualism, and after the application of the program, some changes are observed. It concludes that the collaborative work is a useful tool for improving the teaching-learning process and the personal and professional development of professors.Key words: collaborative work, professional culture, personal and professional development, teaching-learning process.

Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo priimti svarbiausieji baudžiamieji ir baudžiamojo proceso įstatymai- Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas, Bausmių vykdymo kodeksas bei juos lydintys poįstatyminiai aktai. Šie įstatymai dar ilgai turėtų lemti valstybės nuostatas dėl formų ir procedūrų bei būdų, naudojamų tiriant nusikalstamas veikas bei nagrinėjant bylas teisme. Nusikalstamų veikų tyrimas, jas įvykdžiusių asmenų nustatymas ir nubaudimas yra itin svarbi valstybės veiklos rūšis, o kovos su nusikalstamumu sėkmingumas, rezultatyvumas turi didžiulės įtakos kitoms socialinio gyvenimo sferoms. Tačiau ši valstybės veikla dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių pakankamai ilgai trunka ir kainuoja brangiai, reikalauja didelių žmogiškųjų bei materialinių išteklių, bet to, nėra pakankamai rezultatyvi. Kuriant naująjį baudžiamojo proceso įstatymą buvo siekiama nustatyti optimalias procesines formas, užtikrinančias, kad teisingumas baudžiamosiose bylose būtų įgyvendinamas mažiausiomis procesinėmis sąnaudomis, siekiant sudaryti įstatymines prielaidas, įgalinančias “greičiau suktis teisingumo mašinai”. Tačiau siekiant supaprastinti, atpiginti ir pagreitinti baudžiamąjį procesą negalima nukrypti nuo pagrindinės baudžiamojo proceso paskirties - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Taigi siekiant užtikrinti greitą, ekonomišką ir maksimaliai... [to full text] / In recent years main criminal legislation and laws on criminal procedure together with the relevant regulatory enactments were adopted in Lithuania. These laws are considered to determine forms, procedures and methods of state’s position towards crimes. Moreover, those forms, procedures and methods shall be used in the investigation of crimes or hearing of cases in courts for a long time. Investigation of crimes is one of the most significant state’s activity fields. The success in combat against crime and its good results shave a great influence on other spheres of social life. However, due to various factors, this state’s activity field requires much time, considerable expenses and enormous human and material resources. However, this activity does not provide satisfactory results. When a new law on criminal procedure was adopted, the focus was on establishment of effective procedural forms that would ensure implementation of justice in criminal cases with the least procedural expenses and precondition a more accelerated operation of ‘the mechanism of justice’. Seeking to simplify and accelerate criminal procedure and decrease its expenses, the main purpose of criminal procedure, namely, to solve crimes in detail and in the shortest possible time, to apply an appropriate law at the same time regarding human rights and freedoms and interests of society and state should be regarded. Therefore, to ensure an accelerated, economical and good-resulting criminal justice, it is... [to full text]

A. Marudinaite. The evaluation of metadone maintenance treatment program process in Lithuania: Master Thesis // supervisor prof. Žilvinas Padaiga; Department of Social Medicine, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2005 – 59 p. Objective: To evaluate methadone maintenance treatment program process in Lithuania. Methods: The analysis was based on instruments developed or adapted by the World Health Organization (WHO): Treatment services review, Checklist for Service Description, Checklist on service quality, Staff attitude and Satisfaction Questionnaire, Schedules for the Assessment of Standards of Care, and Treatment Perception Questionnaire. 50 patients from Vilnius, 20 from Kaunas and 30 from Klaipeda Centers for Addictive Disorders have been questioned, as well as focus groups, comprised of program personnel, patients, external experts, and community representatives. Results: the literature review revealed the factors influencing the process of methadone maintenance treatment (MMT) program: quantity and quality of services; consultations of psychologists to both patients, their relatives and social workers, as well as medical help; adequate methadone dose (it is usually 60 – 100 mg/day); take home privileges, which improve patients motivation; control urine tests, which deter patients from drug usage. The MMT in Lithuania review indicates that treatment accessibility for drug users is very limited geographically. MMT is run only in five largest Lithuanian cities:... [to full text]

Kiekvienais metais visame pasaulyje taip pat ir Lietuvoje yra sudarinėjami biudžetai. Biudžetas suprantamas kaip valstybės surinktos lėšos ir tų lėšų panaudojimas atliekant valstybės funkcijas ir kitoms bendroms valstybės reikmėms finansuoti. Biudžeto procesas – tai valstybinės ar vietinės valdžios veiksmai, susiję su vienu biudžetu; biudžeto projekto rengimas, vykdymas, kontrolė. Toks biudžeto procesas vyrauja ir kitose valstybėse. Nors iki šiol teisinėje doktrinoje buvo nagrinėjami klausimai dėl biudžetinio proceso, biudžeto formavimo ir kiti panašus klausimai, tačiau ši tema yra visuomet svarbi ir kiekvieną kartą analizuojant ir tiriant biudžetinį procesą atrandama naujų dar nenaudotų ir nenagrinėtų aspektų, kadangi šiuolaikinis mokslas sparčiai vystosi atrandama vis naujų dėsnių, grindžiamos vis naujos teoremos, padaroma vis pažangesnių atradimų. / Each year, budgets are drafted all over the world, including Lithuania. The budget is understood as the funds accumulated by the state and the use of such funds for the performance of the State’s functions, as well as for financing other common needs of the State. Budgeting process means actions of state or local authorities related to common budget; drafting, implementation and control of the budget. Such budgeting process predominates in other states as well. Although issues of the budgeting process, budgeting and similar issues have been analysed in the legal doctrine, this topic always remains relevant and some new, not-yet-discussed and unfolded aspects come out each time an analysis or a survey of the budget is carried out, which may be a result of rapidly developing modern science, invention of new laws, substantiation of new theorems, and development of more and more sophisticated items. The paperwork analyses historical development of the budget and the budgeting process, discusses the stages of the budgeting process, and reviews legal instruments regulating each stage of the budgeting process from the analytical point of view. Legal methods of research– system analysis, historical, comparative, etc. – have been taken as a basis for the analysis of the chosen topic. The institution of the budget and the budgeting process is particularly important for economic, legal and political existence of each state. Formation of the budget, as a significant issue, is regulated... [to full text]

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių asmens garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje - nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių, griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises, užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui. Šių principų įgyvendinimą garantuoja Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucija), kurioje numatytas ir ja suteikiamų teisių apsaugos mechanizmas - asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Darbo ginčų nagrinėjimo institucijų sistemoje teismui skiriamas ypatingas vaidmuo, kadangi jo uždavinys yra suderinti individualius, grupinius ir visuomeninius interesus. Būtent dėl šios aplinkybės darbo byloms yra būdingi ir tam tikri jų nagrinėjimo ypatumai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso IV dalyje. Šie ypatumai yra susiję su darbo bylų teismingumu, nagrinėjimo dalyku, teisminio nagrinėjimo procedūromis bei teismo sprendimų vykdymu. Specialiosios darbo bylų nagrinėjimo taisyklės yra reglamentuotos ir kitų Europos Sąjungos valstybių teisės aktuose. Šiame darbe yra analizuojami ne... [toliau žr. visą tekstą] / Work is one of the most important economic and social guarantees of the person. The aim of every modern country in the branch of labour law is to set and effectively apply such rules of law, which ensured the safety of employees, the right to recreation, leisure and holiday, social security in case of unemployment, provided equal opportunities in receiving a job independent of race, gender, social status or other individual features not related to work results, strictly defined the duties and rights of the employer and the employee, prevented illegal and forced work. The implementation of these principles is guaranteed by the main law of the Republic of Lithuania (Constitution of the Republic of Lithuania), which envisages the mechanism for the protection of rights granted by it – the person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to apply to court. The system of labour dispute investigation gives a special role to court, as its objective is to reconcile individual, group and public interests. Namely due to this circumstance certain investigation particularities are characteristic of work case, which are regulated by Section IV of the Civil Code of the Republic of Lithuania. These particularities are related to jurisdiction of work cases, investigation object, court proceedings and execution of court decisions. Special rules for work case investigation are also regulated by the legal acts of other European Union states. The present paper... [to full text]

Magistro darbe „Kasacijos pagrindai“ atskleidžiama kasacijos pagrindų samprata; pateikiama detali kasacijos pagrindų analizė, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse pateiktomis sąvokomis; šio instituto reglamentavimas lietuvos teisės aktuose lyginamas su kitų valstybių baudžiamojo proceso įstatymais; siūloma teorinė kasacijos pagrindų sąvoka; apžvelgiama naujausių Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų daroma įtaka; pateikiama ir vertinama aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Darbas suskirstytas į tris pagrindines dalis: pirmojoje dalyje kalbama apie kasacijos pagrindų sampratą, antrojoje ir trečiojoje dalyje aptariami atskiri kasacijos pagrindai. / Masters diploma work „Cassation grounds“ reveals conception of cassation grounds: on the ground of concepts listed in the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, detailed analysis of cassation grounds is presented; cassation regulations in Lithuanian legal acts is compared with criminal procedure laws in other countries; theoretical concept for cassation grounds is offered; the influence of changes to the Code of Criminal Procedure is reviewed; relevant case law of the Supreme Court of Lithuania is presented and considered. The work is divided into three main parts: first part is about the concept of cassation grounds, individual cassation grounds are discussed in second and third parts.

Pasirinktoji darbo tema kiekvienam iš mūsų aktuali, kaip vienas iš žmogaus teisių apsaugos mechanizmo elementų. Proceso atnaujinimas - tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Įtvirtinant proceso atnaujinimo institutą siekiama to paties tikslo, kaip ir pakopinėje teismų sprendimų ir nutarčių pagrįstumo kontrolėje – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimas sudaro galimybę ištaisyti teisines klaidas ir tokiu būdu apginti ir privatų ginčo šalies ir viešą interesą. Dėl šių priežasčių tema aktuali kaip praktinio pažinimo dalykas. Šiame darbe nagrinėjamas civilinio proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių institutas ir siekiama kiek įmanoma išsamiai, visapusiškai bei argumentuotai apžvelgti Lietuvos teismų praktiką, taikant proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių instituto nuostatas. Darbo tikslas – analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atskleisti civilinio proceso atnaujinimo instituto esmę bei praktines jo taikymo problemas ir tendencijas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjama aptariamo instituto samprata, raida Lietuvos teisės sistemoje, analizuojama naujai paaiškėjusių aplinkybių samprata, šių aplinkybių pripažinimo naujai paaiškėjusiomis įstatymo leidėjo nustatytos sąlygos bei jų įvardijimas teismų praktikoje. Taip pat analizuojama šių aplinkybių reikšmė ginant viešąjį interesą. Paskutiniojoje darbo dalyje nagrinėjama proceso atnaujinimo pasekmės bei... [toliau žr. visą tekstą] / The paper’s selected topic is relevant to everyone of us as one of the elements of the human rights protection mechanism. Procedural renewal is an exceptional form in the control of the legality and legitimacy of the res judicata decisions and rulings of the courts. By fortifying the institution of procedural renewal the same goal is sought, like in the stepped control of the legitimacy of the decisions and rulings of the courts, to ensure that justice be done. Procedural renewal creates an opportunity to correct legal mistakes and in this way to also defend the private interests of the parties to the dispute and the public interest. Due to these reasons the topic is relevant as an object of practical knowledge. This paper examines the institution of civil procedure renewal due to newly emerged crucial circumstances and seeks, as far as possible, to thoroughly, comprehensively, and in a reasoned manner survey the practice of Lithuania’s courts in applying the provisions of the institution of procedural renewal due to newly emerged circumstances. The paper’s aim is, in analysing the practice of the Supreme Court of Lithuania, to reveal the essence of the institution of civil procedure renewal as well as the practical problems and tendencies in its application. In light of this, the conception and development of this institution in Lithuania’s legal system are examined and the conception of newly emerged circumstances, the conditions, established by the legislature, for the... [to full text]

Viešumas – pamatinis demokratinės valstybės proceso principas, taikomas visoje teisės sistemoje. Šio principo reikšmingumą atskleidžia ne tik jo įtvirtinimas aukščiausiu nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, bet ir jo ryšys su svarbiausiais konstituciniais bei baudžiamojo proceso principais. Atskleisti ir vertinti šį principą tik Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, kurias tiesiogiai įtvirtina tik du Kodekso straipsniai yra pernelyg siaura ir netikslinga, kadangi šis principas yra daugialypis. Išskiriami du didžiuliai viešumo principo aspektai: viešumas, kuris atskirtas nuo proceso ir proceso viešumas. Pirmosios grupės esmę atskleidžia viešumo principo aspektai - tokie kaip teismo posėdžio bei baudžiamosios bylos medžiagos viešumas, viešas teismo sprendimo paskelbimas ir visuomenės teisė dalyvauti teismo posėdžiuose, iš kitos pusės šio kertinio principo esmė - sisteminga teisės normų analizė viso baudžiamosios bylos proceso metu, pradedant nuo ikiteisminio tyrimo ir baigiant nuosprendžio vykdymu. Proceso viešumo principas nėra absoliutus, tokios nuostatos laikosi tiek tarptautinė, tiek nacionalinė teisė, tai paaiškinama svarbesnių vertybių valstybėje egzistavimu nei tik visuomenės teisė žinoti, stebėti ir dalyvauti. Tai realizuojama privalomomis bei neprivalomomis viešumo principo išimtimis, pastarąsias teismas taiko savo nuožiūra, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pirmosios yra taikomos visais atvejais privalomai, siekiant apsaugoti svarbiausius teisinius gėrius valstybėje... [toliau žr. visą tekstą] / Publicity – the underlying process principle of the democracy, which is applied in the all law system. The meaning of this principle reveals not only its fixation on the highest national and international level, but also its connection with the most important principles of constitutional and criminal procedure law. This principle is multiple, the struggles to enclose and judge it on the base of only the criminal procedure code is too tight and beside the purpose, because its sets only two articles directly on this term. It can be excluded two big parts of the aspects of the principle of publicity: publicity, which is separated of the process and the process publicity. On the one hand, the essence of the first group reveals such aspects of the principle of publicity as the publicity of the court session and the material of the criminal case, the public pronouncement of the court’s judgments and the right of the society to attend court’s sessions, on the second hand, the nature of this significant principle is the scientific analysis of all the law’s norms which is important from the prejudicial process to the implement of the judgment. The principle of publicity is not absolute, this states international and national law, it can be explained that every society has much more important values then only the right of the society to know, to keep a close watch and to attend the court’s sessions. The norms of law is implementing this by setting compulsory and facultative exceptions... [to full text]

Šio darbo tikslas – principo „non reformationis in peius“ įgyvendinimo galimybių civiliniame procese analizė. Šio principo esmė ta, jog apskundus žemesnės instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas bylą negali priimti blogesnį sprendimą skundžiančiojo atžvilgiu, jeigu žemesnės instancijos teismo sprendimą skundžia tik viena šalis. Taigi, principas „non reformationis in peius“ yra papildoma teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės garantija. Šio darbo struktūra padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ esmė ir jo reikšmė civiliniame procese. Taip pat analizuojama šio principo ištakos, t.y. atsiradimo prielaidos civiliniame procese bei jo istorinė raida. Truputi plačiau nagrinėjama principo „non reformationis in peius“ raida XX a. Lietuvos civiliniame procese. Pirmos šio darbo dalies pabaigoje atlikta trumpa nagrinėjamo principo įgyvendinimo galimybių lyginamoji analizė kaimyninėse valstybėse, t.y. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Ši analizė padeda atskleisti skirtingą nors ir kaimyninių valstybių požiūrį į šio principo įgyvendinimo galimybes. Antroje šio darbo dalyje analizuojama principo „non reformationis in peius“ santykis su kitais civilinio proceso principais bei nagrinėjama šio principo įgyvendinimo galimybės atskirai apeliaciniame procese, kasaciniame procese bei proceso atnaujinimo bylose. Taip pat didesnis dėmesys šiame darbe skiriamas principo „non reformationis in... [toliau žr. visą tekstą] / The Paper aims to provide an analysis of implementation of the "Non reformationis in peius" principle in the Civil process. The main idea of the principle is, that when a decision by the lower court is appealed, the court of a higher jurisdiction considering the case is not entitled to take a decision, that would be worse than the previous one to the appealing party, when the decision of the court of a lower jurisdiction is appealed by one party. Therefore, "Non reformationis in peius" principle represents an additional method of control of validity of a court's decision. The Paper consists of two parts. The first part gives an analysis of essence of the "Non reformationis in peius" principle and its meaning in the Civil process. It also reveals origins of the principle, i.e. conditions under which the principle emerged in Civil process and its development in history. Closer attention is paid to development of the "Non reformationis in peius" principle in Lithuanian Civil process law in the 20th century. At the end of the first part of the Paper is given a short comparative analysis of implementation of the principle in the neighbouring countries such as Latvia, Estonia, Poland, and Russia. Such analysis helps to disclose a different approach towards implementation of the principle even in the neighbour states. The second part contains analysis of relation of the "Non reformationis in peius" principle with the other principles of Civil process, and its implementation... [to full text]