Darbe nagrinejamos LR savivaldybiu tayrbu rinkimu teisinis reglamentavimas, pokyciai bei problemos. / Graduation dissertation is about Legal regulation and changes of common council election in the Republic of Lithuania.

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų tvarka Respublikos Prezidento statusas įvairias Lietuvos istorijos laikotarpiais kito, atsižvelgiant į konkrečias istorines, geopolitines aplinkybes. Kartu keitėsi ir Respublikos Prezidento rinkimų konstitucinis teisinis reglamentavimas. Nuo Parlamento renkamo Prezidento buvo pereita prie tiesioginių Prezidento rinkimų. 1990 m. atkurta Lietuvos valstybė buvo grindžiama teisinio reguliavimo perimamumo principu. Tai reiškia, kad rengiant naują Lietuvos Konstituciją Prezidento statuso ir rinkimų tvarkos problema buvo viena iš esminių. Pagal Konstituciją Prezidentą renka tiesiogiai Lietuvos piliečiai, vadovaudamiesi visuotinių, tiesioginių, lygių rinkimų teise slaptai balsuojant. Išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas - jis prisiekia Tautai. Priesaika turi konstitucinę reikšmę ir sukelia konstitucinius teisinius padarinius. Lietuvos valstybės istorijoje konstitucinis apkaltos procesas vyko Seime 2004 metais Prezidentui Rolandui Paksui, kuris buvo pašalintas iš pareigų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne viena byla, susijusi su Respublikos Prezidento rinkimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Darbe yra analizuojami su Respublikos Prezidento rinkimų tvarka susiję Konstitucinio Teismo nutarimai. Demokratinius rinkimus valstybėje organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija. Po nepriklausomybės atkūrimo pirmuosius Respublikos Prezidento rinkimus vykdė... [toliau žr. visą tekstą] / Regulation of the Presidential Election in the Republic of Lithuania In 1992 in the Referendum on the Constitution of the Republic of Lithuania President‘s institution has been re-established.According to the Constitution of the Republic of Lithuania is a democratic parliamentary republic. Lithuania is a parliamentary representative democratic republic and Lithuanian parliamentary, presidential elections and the elections of local government as well as referendums are held in a democratic way. Law on the Presidential elections regulates universal, equal and direct suffrage by secret ballot. The President of the Republic is elected by the citizens of the Republic of Lithuania. The main principles of Presidential elections are framed in the Constitutions. The President of the Republic takes the oath to a very special subject whom sovereignty belongs to. He/she swears to the People of Lithuania. The oath has got a constitutional importance and causes juristically after-effects. In 2004 the Parliament of Lithuania voted in favour of impeachment against Rolandas Paksas and removed him from office. The main task of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania is to declare the acts of the Seimas unconstitutional and thus render them ineffective. Moreover, it adjudicates on the conformance of the acts of the Government of the Republic of Lithuania to the Laws. The Court has issued some acts and conclusions on the Law on Presidential elections. The Central Electoral... [to full text]

The Organization and Management of Elections in Lithuania.

Author discuss legal, technical, security and operational aspects of e-voting, especially of i-[nternet]-voting. Author finds lots of problems in identification process, internet security and anonymity, trustiness of electronic form. He analyzes i-voting projects of European countries, Council of Europe specialists’ recommendation Rec (2004)11, and summaries information of Electronic Voting in Europe: Technology, Law and Politics conference, and International Recht Informatiks Symposium in Austria 2004. He looks forward for installing of i-voting in Lithuania.

Šiame darbe aiškinamasi, kokios motyvacijos skatina Lietuvos gyventojus dalyvauti rinkimuose ir kokią vietą šiose paskatose užima ekspresyvūs motyvai. To siekiant aptariami teorinėje literatūroje egzistuojantys modeliai, aiškinantys, kodėl žmonės rinkimuose dalyvauja, egzistuojančios įvairios ekspresyvaus dalyvavimo teorijos variacijos. Pamėginus apjungti jas į vieną, radus kompromisinį ekspresyvaus dalyvavimo suvokimą aiškiai apibrėžiama ekspresyvaus politinio dalyvavimo sąvoka šiame darbe, nustatoma ir įvertinama tokio dalyvavimo vieta politinio (rinkiminio) dalyvavimo motyvacijose bei reikšmė, tai yra - galimos ekspresyvaus dalyvavimo pasekmės. Antrojoje darbo dalyje apžvelgiamas Lietuvos gyventojų dalyvavimas rinkimuose: pristatomi 2008 m. kovo – balandžio mėnesiais atliktos apklausos duomenys, tiriamos galimos Lietuvos gyventojų dalyvavimo rinkimuose motyvacijos, tikrinami instrumentiniai bei ekspresyvūs dalyvavimo motyvaciniai mechanizmai. / In this master thesis, regarding the recently in the Lithuania observed lack of citizens interest in politics and trust in the elected representatives, the hypothesis is held, that the Lithuanians voters decide to go to the pools on the basis of expressive motivations (the expressive motivations to go to vote in this theses are defined as the motivations, when citizen decide to go to the pools first of all because the very act of the voting has a value to him, not because he expect the concrete benefit from the election results, when the winning party or candidate will implement their policy). To examine this is the objective of this thesis. First of all the existing theories on the citizens’ turnout motivations are reviewed, analyzed and classified, then the feasible model of the citizens motivation to vote are constructed on the basis of the extended rational choice theory. The main distinction is made between the instrumental and expressive voters turnout motivations. Thought in this thesis it is not aimed to evaluate the expressive motivations normatively, the possible sequences of the voting, when the turnout is conditioned by this kind of reasons, is objectively discussed. The conclusion is made that the broader outcomes of the expressive motivations highly depends on the specific kind of motivation from this group, but generally, one could state, that expressive motivations (certain kinds of them) can damage democratic quality, but definitely helps to sustain this kind... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje šiuo metu, rengiant rinkimus kyla didelė problema, kurios esmė - per mažas rinkėjų aktyvumas dalyvaujant šalyje vykdomuose rinkimuose. Rinkimai vykdomi įprastiniu būdu nepritraukia visų rinkėjų, kadangi piliečiams, turintiems teisę dalyvauti rinkimuose, ne visuomet yra patogu apsilankyti rinkimų apylinkėse dėl laiko stokos ar dėl didelio atstumo iki rinkiminės apylinkės. Vienas iš galimų piliečių dalyvavimo šalies politiniuose procesuose padidinimo metodų gali būti elektroninių balsavimų sistemų kūrimas. Kadangi manoma, kad elektroninės balsavimo sistemos suteiktų papildomų patogumų rinkėjams, dalyvaujantiems balsavimo procesuose, daug pasaulio šalių stengėsi sukurti tokias sistemas ir pradėti naudoti jas šalies rinkiminiuose procesuose. Šiame darbe yra pateikti elektroninių balsavimo sistemų modelius ir kūrimą sąlygojantys aspektai, o taip pat aptariamos pagrindinės grėsmės, kurios gali įtakoti elektroninių balsavimo sistemų sklandų darbą. Darbe pateikiama medžiaga, kurioje analizuojami elektroninių balsavimo sistemų atakų metodai, o taip pat nurodomos priežastis, dėl kurių šios sistemos gali būti atakuojamos. Taip pat darbe yra analizuojama elektroninių rinkimų įgyvendinimo patirtis kai kuriuose pasaulio šalyse, o taip pat atlikta Lietuvoje patvirtintos balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose įgyvendinimo analizę ir aptartas galimas Lietuvos elektroninio balsavimo sistemos modelis. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo atlikti... [toliau žr. visą tekstą] / Around all over the world, at this moment, there is one main problem, while government organizations are organizing general elections or referendums. Problem is that citizens are very apathetic and their participation in elections and referendums are very low. Elections and referendums which are based on traditional election system, using paper ballots, are uncomfortable for a lot of citizens, which have election right, because it’s not very comfortable or possible to reach voting poll’s on an election day. In this case the participation of citizens is very low, because it’s not always possible to visit polling stations when the distance to it is quiet big or citizen have no time to vote. This problem is very urgent in Lithuania to. One of the easiest ways to increase participation of citizens in country political processes is creation of electronical voting systems which can be used to cast citizen vote remotely or not. Because of opinion that e-voting systems will be more convenient for the voters and this will increase voters turnout on elections and referendums, governments of some countries are trying to create and begin to use those systems on their countries general elections and referendums. This paper work is representing the standards and main aspects of creation of the e-voting systems and main threats to electronical voting systems. It discusses about system attack methods and people which are interested in e-voting systems compromising. Also it analyzes the... [to full text]

II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m. Santrauka. Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklausomybę, pasuko demokratijos keliu. Lietuvos piliečiai galėjo tiesiogiai rinkti atstovus į Seimą, kurie atstovavo jų interesus. Istorikai daugiau tyrė Steigiamojo Seimo veiklą, nes šis Seimas padėjo pamatus tolesniam teisinės valstybės gyvavimui, nemažai tirtas III Seimas dėl savo darbų ir prezidento A. Smetonos įvykdyto valstybės perversmo. II Seimas mažai susilaukė dėmesio, todėl istorikams lieka aktualu užpildyti parlamentarizmo tyrimuose spragas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti II Seimo veiklą, nuveiktus darbus. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. pateikti politinės situacijos II Seimo išvakarėse apžvalgą, 2. išanalizuoti II Seimo rinkimų eigą ir rezultatus, 3. pristatyti Seimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, bei 4. aptarti atliktus Seimo darbus vidaus (politinėje, kultūrinėje, ekonominėje ir tautinėje sferoje) ir užsienio politikoje. Pirmajame Seime (1922 – 1923 m.) iš 78 Seimo narių – 38 buvo krikščionys demokratai (pozicija), o kita dalis opozicinės frakcijos. Toks skaičius lėmė, kad opozicija ir pozicija negal���jo tinkamai dirbti. Opozicija ginčijo Respublikos prezidento, vyriausybės išrinkimo teisėtumą (legitimumą), nesutardavo svarbiais klausimais. Todėl prezidentas A. Stulginskis 1923 kovo 13 d. paleido I Seimą. 1923m. gegužės 12-13 d. įvyko rinkimai į Antrąjį Seimą, kurie parodė, kad šį kartą rinkėjai buvo aktyvesni. Antrajame Seime daugiausia vietų iškovojo krikščionių... [toliau žr. visą tekstą] / The second Seimas of the Republic of Lithuania 1923 - 1926 Raimundas Trinkūnas Summary Lithuania, declared its independency in 1918, turned to the democracy way. Lithuanians were able to elect representatives directly to Seimas, who represented their interests. Historians started studying more about Constituve Seimas work, because this Seimas put the base for the further life of the juridical state existence, the III Seimas was researched quite in an intensive way as well because of its works and the revolution carried out by the president A. Smetona. The II Seimas got quite little attention. Due to that, it is of present interest to historians to fill the gaps in the researches of parliamentarism. The aims of this work – to analyze the movement and achieved works of the II Seimas. These tasks are raised in order to reach the aim: 1) to produce the review of the II Seimas Eve political situation; 2) to analyze the II Seimas election course and results; 3) to present the quantitive and qualitive indexes of Seimas, and: 4) to discuss about Seimas achieved works in inner (political, cultural, economical and national sphere) and foreign policy. From the 78 Seimas members in the First Seimas (1922-1923) – 38 members were Christian Democrats (position), and the others were opposition fractions. Because of such a number, position and opposition couldn’t work in a proper way. The opposition argued about Republic president, state election legitimacy, and disagreed about important... [to full text]

Šio darbo tikslas – išanalizuoti vietos savivaldos modelio vystymąsi Lietuvoje ir Lenkijoje, pateikti geros praktikos pavyzdžius, kurie galėtu būti diegiami tobulinant Lietuvos savivaldos modelį, plėtojant jo teisinę bazę. Darbas suskirstytas į keturias dalis: Bendra vietos savivaldos teisės charakteristika Lietuvoje ir Lenkijoje; Savivaldos modelių analizė; Savivaldos institucijų veiklos administracinė priežiūra; Du modeliai: pasiūlymai dėl Lietuvos modelio plėtros. Pirmoje dalyje nagrinėjama dviejų šalių vietos savivaldos institucijų teisinės bazės raida, ypatingas dėmesys skiriamas konstituciniam reguliavimui. Analizuojamos tų aktų tobulinimo kryptys, pristatomi pagrindiniai savivaldos reformos Lietuvoje ir Lenkijoje etapai. Antroje dalyje pristatomi Lietuvos ir Lenkijos savivaldos modeliai, vietos savivaldos institucijų sistema, skirtingos savivaldybių institucinės struktūros taikymo galimybės. Apžvelgiama savivaldos institucijų modelių raida, jų tobulinimo perspektyvos. Pristatomi atliktų empirinių tyrimų rezultatai. Trečioje dalyje nagrinėjami vietos savivaldos institucijų veiklos administracinės priežiūros mechanizmo ypatumai, analizuojamos pagrindinės savivaldybių administracinės priežiūros įgyvendinimo kliūtys. Ketvirtoje dalyje teikiami pasiūlymai dėl Lietuvos savivaldos modelio plėtros, ypatingą dėmesį skiriant regioninio savivaldos lygio atsiradimui ir teritorinių savivaldybių reformai. Nagrinėjamas tiesioginių mero rinkimų įteisinimas, jų poveikis savivaldybės... [to full text] / The aim of this work is to analyze the development of the model of the local public administration in Lithuania and Poland as well as to provide the examples of good practice that could be inculcated into the improvement of the model of the public administration in Lithuania, and into the development of its law basis. The work includes four parts: general characteristics of law of the local public administration in Lithuania and Poland; analysis of models of the public administration; administrative supervision of the proceeding of the public administration institutions; two models: suggestions concerning the development of the Lithuanian model. In the first part the evolution of law basis of the two sides of the local public administration institutions is analyzed. Special attention is paid to the constitutional regulation. The directions to develop those acts are analyzed and basic stages of the reforms of the public administration in Lithuania and Poland are presented. The second part presents the models of the public administration of Lithuania and Poland, the system of institutions of the local public administration and different possibilities of application of the institutional structure to the local public administration. The third part deals with the peculiarities of the administrative supervision of the proceeding of the local public administration institutions. Basic holdbacks in implementation of the administrative supervision of the local public administration are... [to full text]

Šio darbo objektas – politikų kuriamas įvaizdis rinkimų metu. Darbo tikslas – išanalizuoti įvaizdį kaip rinkimų kovos įrankį. Darbo uždaviniai: ištirti politiko įvaizdžio reikšmę rinkimuose; išanalizuoti žiniasklaidos svarbą politinėje komunikacijoje; išnagrinėti auditorijos skilimo priežastis ir įtaką politinei komunikacijai; ištirti įvaizdžio svarbą ir įvaizdžio kūrimo procesą šalies praktikoje. Darbe keliamos prielaidos, kad įvykus technologinei medijų kaitai, pakito žiniasklaidos vartojimo įpročiai, jų turinys, o žiniasklaidą kaip pagrindinį kanalą politinei komunikacijai išnaudojantys politikai susidūrė su problema, kokį savo įvaizdį kurti, kad jis sudomintų ne tik kuo daugiau skilusių auditorijų, bet ir prisitaikytų prie pakitusio žiniasklaidos priemonių turinio. Stengdamiesi prisitaikyti prie skirtingų auditorijų, politikai ima komunikuoti skirtingus savo įvaizdžio aspektus, formuoti skirtingus pranešimus, neretai net vienas kitam prieštaraujančius. Politiko įvaizdis praranda vientisumą. Prielaidoms patikrinti darbe atlikta mokslinės literatūros analizė, taikant analitinį, loginės analizės metodą, taip pat atliktas tyrimas - kokybinis ekspertų interviu. Darbe prieita prie išvados, kad įvaizdis yra pagrindinis rinkimų kovos įrankis, susidedantis iš politiko įvaizdžio politiniame kontekste ir jo asmeninio įvaizdžio. Išanalizavus žiniasklaidos svarbą politinėje komunikacijoje, prieita prie išvados, kad jos, kaip pagrindinio kanalo, būtinybę nurodo ne tik teoretikai, bet... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of the thesis was to analize image as a powerful tool in successful elections. Importance of political image, its creation stages was analyzed in this thesis. According to the Public split theory, assumptions were made that after media had changed technologically, the public split, its consumptional habits changed, turning back from mass to individual. The hypothesis of this thesis was that changing of media made impact to split political image. The tasks for reaching this purpose was: to analyze importance of image in the elections; to analyze the importance of media in political communication; to research causes of the audiences split and their influence to political communication. There were several methods used in the thesis: method of comparative analysis and theoretical literature contents; quality interviews of Public Relations experts, who participated in creating image of different politicians and shaped their electoral campaigns. To achieve the goal of this work and to verify the hypothesis, several tasks were formed: to study the image as the main tool of struggle in the political communication in Lithuania; to study means of image creation in the country; to evaluate the integrity and effectiveness of the political image; to study the importance of the image and creative process in practice. The research performed and theoretical material analyzed proved the importance of the political image, named the stages and means of its creation, pointed the... [to full text]

Šios disertacijos tikslas yra ištirti ir paaiškinti rinkėjų elgsenos kaitumo skirtumus rinkimuose į savivaldybių tarybas tarp Lietuvos savivaldybių. Tiriami visi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykę demokratiniai savivaldos rinkimai (iš viso šeši rinkimai nuo 1995 m. iki 2011 m.). Disertacijoje remiamasi visais svarbiausiais teoriniais rinkėjų elgsenos kaitumo aiškinimais: sociostruktūra, ekonominis balsavimas, partinė sistema ir instituciniai-kontekstiniai veiksniai. Kai kurios teorijos yra modifikuojamos tam, kad jas būtų galima naudoti Lietuvos savivaldos rinkimų kontekste. Disertacijoje siūloma partinių sistemų klasifikacija pagal partijų koalicinio elgesio šablonus ilgajame laikotarpyje, įgalinanti atskirti partines sistemas Lietuvos savivaldybių tarybose. Empirinis tyrimas remiasi kiekybiniais (statistiniais metodais): aprašomoji statistika, ryšio matai, neparametriniai populiacijų skirtingumo matai ir tiesinė regresinė analizė. Empirinėje analizėje naudojami trys priklausomi kintamieji, kurie atitinka tris rinkėjų elgsenos kaitumo aspektus: bendras rinkėjų elgsenos kaitumas, išorinis nestabilumas ir savivaldybėje dominuojančios (mero) partijos balsų pokytis. Disertacijoje atrandama kad šie trys rinkėjų elgsenos kaitumo aspektai yra veikiami įvairių veiksnių: kultūrinio heterogeniškumo (didina rinkėjų elgsenos kaitumą), partijų pasiūlos, atitikimo tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų, rinkiminio aktyvumo (įtaka susilpnėja nuo 2002 m.), partinės narystės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this dissertation is to analyze and explain the variance of electoral volatility between the Lithuanian municipalities. All local elections held since the restoration of Lithuania’s independence are analyzed (a total of six elections from 1995–2011). Dissertation is based on all the principal theoretical explanations of electoral volatility: sociostructural theory, economic voting, party system and institutional-contextual factors. Some theories are modified in order for them to be used in the context of Lithuanian local elections. Dissertation also proposes a four-fold party system classification that allows discerning different long-term coalitional patterns in Lithuanian municipal councils. The empirical investigation relies on quantitative (statistical) methods: descriptive statistics, correlation coefficients, non-parametric tests of population comparison and ordinary least squares regression. Three dependent variables (facets of electoral volatility) are used in the empirical analysis: total electoral volatility, extra-systemic volatility and vote share stability of a municipality’s dominant (mayor’s) party. It is found in the dissertation that these three facets of electoral volatility are influenced by various factors: cultural heterogeneity (increases electoral volatility), supply of parties, the correspondence between local and national party systems, electoral turnout (influence weakens since 2002), party membership density (influence not stable)... [to full text]