Magistro darbe tiriamas Lietuvos Respublikos Seimo nario teisinio statuso elementų - imunitetų ir indemniteto - teisinis reguliavimas, apsiribojant Lietuvoje nustatyto teisinio reglamentavimo apžvalga, tačiau pažvelgiant lyginamuoju požiūriu į kai kuriuos atskirų valstybių nacionalinių teisės sistemų teisinio reguliavimo aspektus. Darbą sudaro įžanga, penkios dėstomosios dalies struktūrinės dalys, išvados bei panaudotų šaltinių sąrašas. Darbo dėstomoji dalis pradedama nuo Seimo nario imunitetų ir indemniteto sampratos, paskirties bei reikšmės bendro aptarimo. Toliau darbo dėstomosios dalies struktūra konstruojama atsižvelgiant į atskirus Seimo nario imunitetų ir indemniteto teisinio reguliavimo aspektus, tuo pačiu aptariant problemas. Identifikuojamas Seimo nario imunitetų ir indemniteto taikymo pradžios momentas, aptariamas Seimo nario imunitetų panaikinimo tvarkos teisinis reguliavimas (teoriniu ir praktiniu aspektais), Seimo nario indemniteto turinio svarbiausi elementai. Darbe formuluojamos pagrindinės išvados, gautos išanalizavus Seimo nario imunitetų ir indemniteto teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikoje, pateikiami autoriaus siūlymai dėl aptartų problemų sprendimo. / The Master’s thesis studies the legal regulation of some legal status elements of the Seimas member of the Republic of Lithuania - immunity and indemnity - limited by legal regulation review established in Lithuania but from the comparative point of view towards some legal regulation aspects of national legal systems of some particular states. The thesis consists of an introduction, five structural parts of the presentational part, conclusion and a list of used sources. The presentational part of the thesis starts from discussion of general conception of immunity and indemnity of the Seimas member, purpose and meaning. Further construction of structure of the presentational part is realized under consideration of some certain aspects of the legal regulation of the Seimas member immunity and indemnity thus discussing the problems. Seimas member immunity and indemnity application commencement moment is identified, legal regulation of Seimas member immunity cancellation procedure (under theoretical and practical aspect) and the most important elements of the Seimas member indemnity contents are discussed. The thesis lays down main conclusions obtained upon analyzing of legal regulation of the Seimas member immunity and indemnity in the Republic of Lithuania, presents the author’s suggestions on settlement of the problems discussed.

Magistro darbas tema „Seimo struktūros ir darbo tvarkos (procedūrų) pagrindai ir lyginamieji aspektai“ susideda iš 4 dalių. Pirmoje dalyje atskleidžiama Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės, samprata. Tik Seimas yra Tautos atstovybė, nes tik Seimo nariai yra tiesiogiai išrinki Tautos atstovai. Jokia kita valstybės institucija ar joks kitas valstybės pareigūnas nėra Tautos atstovais. Tauta jai priklausančią suverenią galią vykdo per jos išrinktus Tautos atstovus ir tai reiškia, kad Seimo nariai priimdami įvairius sprendimus bei įstatymus išreiškia pačios Tautos, o ne niekieno kito, valią. Antroje magistro darbo dalyje aptariama Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos konstitucingumo ir įstatyminio reglamentavimo raida. Ši raida atskleidžiama aptariant 1990 – 2008 metų Aukščiausiosios Tarybos ir seimų struktūrą bei darbo tvarko pagrindus. Kiekviename šios darbo dalies skyriuje pateikiamos Konstitucijos ir Seimo statuto normos, kurios reglamentavo ar reglamentuoja parlamento struktūrą ir veiklos pagrindus. Aptariami aukščiau paminėtų teisės aktų pakeitimai, kurie nuolat tobulino ir darė Seimo darbą vis efektyvesniu. Trečioje magistro darbo dalyje nagrinėjami diskutuotini klausimai, susiję su Lietuvos Respublikos Seimo struktūros ir darbo tvarkos pagrindais. Pirmame šios darbo dalies skyriuje diskutuojama dėl tam tikrų frakcijų statuso klausimų. Išaiškinama, kas yra frakcija ir ar pasikeitė frakcijos samprata nuo 1990 metų. Be to, nagrinėjama kas gali... [toliau žr. visą tekstą] / Master work „Structure‘s and working procedure‘s grounds of the Seimas and comparative aspects“ consists of four parts. In first part is presenting conception of Seimas of the Republic of Lithuania, like Nation’s institution. Only Seimas is Nation’s institution, because only members of Seimas are directly elected Nation’s representatives. Neither other state’s institution or state’s officer are not Nation’s representatives. Nation its sovereign power executes though directly elected Nation’s representatives. That means that members of Seimas, accepting various decisions, express Nation’s will. In second part of master work is discussing development of structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. This development includes structure’s and working procedure’s grounds of Supreme Council and seimas of the period of 1990 – 2008. In every chapter of this part are presented regulations of Constitution and Statute of Seimas, which regulated or regulate structure’s and working grounds. In this part of the master work also are discussed Constitution’s and Statute’s of the Seimas regulations’ changes, which constantly improved and made the work of the Seimas more effective. In third part of master work are presented discussed problems, which are related with structure’s and working procedure’s grounds of Seimas of the Republic of Lithuania. In the first chapter of this part of work are discussed some questions related with factions. In this chapter... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurispurdencija, nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimo statute ir kituose įstatymuose įtvirtinta Seimo įgaliojimų apimtis ir principai pačiam nusistatyti savo struktūrą ir darbo tvarką; atskleidžiama Seimo struktūros samprata pagal 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją; analizuojama konstitucinės formuluotės, kad Seimo statutas turi įstatymo galią, jos samprata ir turinys; nagrinėjamas Seimo politinių ir organizacinių struktūrinių vienetų teisinis statusas ir funkcionavimo teisiniai aspektai bei su tuo susijusios praktikoje kylančios teisinės problemos. Pirmoje šio darbo dalyje yra aptariami svarbesni Lietuvos Respublikos 1918–1940 metų konstituciniai parlamento raidos ir organizavimo teisiniai aspektai. Kalbama apie Lietuvos Valstybės Tarybą (laikinąją Lietuvos parlamentinę instituciją), Steigiamojo Seimo bei pirmųjų Lietuvos Respublikos Seimų raidą ir organizacinės struktūros teisinius aspektus. Ne mažiau svarbus Lietuvos parlamentarizmo istorijoje yra ir 1990–1992 metų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikotarpis, todėl šiame darbe taip pat aptariami ir šios išskirtinės parlamentinės institucijos statuso ir struktūros organizavimo teisiniai aspektai. Nagrinėjant dabartinę Seimo struktūrą, nemažai dėmesio skiriama ir istorinei Seimo struktūros patirčiai, analizuojama ne tik šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / In this master's thesis on the basis of the Jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, there is considered the extent of Parliament‘s authority legitimated in the Constitution of the Republic of Lithuania, the Seimas‘ Statute and other laws and the code to set its own structure and procedure. Here is also discovered the concept of Seimas structure in accordance with the Constitution of the Republic of Lithuania of the 25th of October, 1992. Here are analyzed the constitutional formulation that the Seimas’ Statute has a force of the law; as well as the concept and content; there is analyzed the legal status and functioning of the legal aspects and the related legal problems arising in practice. At the first part of this work there are discussed the most important aspects of development and organizational law aspects in the Republic of Lithuania during the period of the year 1918–1940. This is the Council of the State of Lithuania (provisional Lithuanian parliamentary authority), the evolution of Constituent Assembly and the first Lithuanian Parliaments and the legal aspects of their organizational structure. In the history of Lithuanian parliamentary there is no less important the period of the year 1990–1992, the Supreme Council and the Reconstituent Seimas, so in this work there is also discussed the unique status of the parliamentary institution and the legal aspects of the organization of the structure. Researching the current structure of the... [to full text]

Magistro darbo objektas – politinė komunikacija, vykdoma panaudojant asmenines politikų svetaines ir socialinių tinklų profilius. Darbo tikslas - remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikus kiekybinį ir kokybinį politikų tinklalapių ir socialinio tinklo Facebook profilių/ puslapių tyrimą, ištirti, kaip Lietuvos politikai panaudoja tinklalapius ir socialinius tinklus politinei komunikacijai. Darbo uždaviniai: pateikti politinės komunikacijos sampratą ir pagrindinius jos modelius bei išanalizuoti politinės komunikacijos vystimąsi ir kaitą, atkreipiant dėmesį į technologijų įtaką šiems procesams; išanalizuoti informacinių technologijų ypatumus, darančius įtaką politinei komunikacijai, bei pateikti internetinių svetainių ir socialinių tinklų panaudojimo politikos komunikacijai analizę; atlikti kiekybinę ir kokybinę Lietuvos politikų - Seimo narių - tinklalapių ir socialinių profilių analizę; atlikus Seimo narių, naudojančių socialinį tinklą Facebook, apklausą, išsiaiškinti politikų požiūrį į komunikaciją su rinkėjais šiame tinkle bei galimus socialinio tinklo naudojimo motyvus, lemiančius komunikacijos socialiniuose tinkluose ypatumus; remiantis atliktu tyrimu, įvertinti tinklalapių ir socialinių tinklų panaudojimą politinei komunikacijai Lietuvoje patvirtinant arba paneigiant darbe iškeltas hipotezes. Išanalizavus mokslinę literatūrą, skirtą politinei komunikacijai, prieita prie išvados, kad politinė komunikacija visada buvo stipriai veikiama technologinių pokyčių. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / As the importance of information technologies is growing in all fields of social life, political communication is rapidly moving to the cyberspace. The subject of the Master‘s Degree Thesis is political communication in personal politician‘s websites and social networking sites. The aim of the paper is to examine the use of information technologies, namely political websites and social networks, for the political communication in Lithuania by testing two hypothesis: 1) Lithuanian politicians do not exploit the full potential of internet multimedia, interactivity and information update possibilities; 2) Social networks in Lithuania are used for personal and casual rather than political ends seeking communication. The main tasks of the Thesis are as following: to define the concept of political communication and it’s models; to analyze the impact of information technologies on political communication and the way it is conducted; to perform quantitative and qualitative content analysis of the Seimas member’s websites and social profiles; to conduct the survey of Lithuanian parliament members about their communication on Facebook; to analyse the results and evaluate the use of political websites and Facebook for political communication in Lithuania. The analyses revealed that the majority of political websites do not move away from “electronic brochure” model, as the interactivity and information update possibilities are often neglected. The first hypothesis of the Thesis was... [to full text]

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėta kurti nacionalinė teisės sistema, laisva nuo politinio diktato ir orientuota į demokratinės visuomenės teisinio reguliavimo poreikius. Įstojus į Europos Sąjungą labai svarbus tampa demokratinių valstybių pripažįstamų teisinių prioritetų įgyvendinimas mūsų šalyje. Šių dienų demokratinė visuomenė ypatingą reikšmę teikia žmogaus teisių ir laisvių prioritetui, atviros pilietinės visuomenės, teisinės valstybės idėjoms. Demokratija, žmogaus, kaip individo, teisių gerbimas, geras valdymas − tai geistini XXI amžiaus modernios Lietuvos visuomenės ir valstybės gyvavimo elementai. Demokratinėje visuomenėje piliečiai ne tik turi teisę, bet ir yra skatinami patys įgyvendinti savo teises suteikiant jų įgyvendinimui subjektinių teisių ir pareigų vienovės pavidalą. Tokį pavidalą įgyjantis teisės įgyvendinimas yra abipusės pagarbos ir apsikeitimo paslaugomis tarp visuomenės narių procesas. Lietuvos Respublikos, kaip šiuolaikinės demokratinės valstybės, teisinė sistema orientuojasi į pilietinę teisės sampratą ir teisinę valstybę. Pilietinė teisės samprata – kad teisių ir pareigų vienovė yra prigimtinė, o ne nustatyta valstybės; ji kyla ne iš valstybės valios, o iš pačių piliečių abipusių pastangų užtikrinti savo teisių saugumą ir plėtrą remiantis lygiavertiškumu ir lygiaverčiais mainais. Tačiau tais atvejais, kai pačių piliečių pastangų įgyvendinti ir apginti savo teises nepakanka, jie turi teisę kreiptis pagalbos į valstybės institucijas, turinčias... [to full text] / The Seimas Ombudsmen of the Republic of Lithuania make a part of the international system of ombudsman institutions. The origin of this system, which is a constituent part of parliamentary democracy, was and is related to the need to defend human rights from unlawful or even criminal acts of officers of state government and municipal institutions when they take the form of abuse of office and bureaucracy. The Master’s thesis titled „The Place of the Seimas Ombudsmen in the Legal System of the Republic of Lithuania” aims to analyse the specific features of the activity of the Seimas Ombudsmen and its importance when ensuring the protection of citizens’ constitutional rights and improving state governance, as well as to identify the problems of efficiency of its activity and propose solutions. In my thesis I: 1. Identified the distinguishing features of the activity of the Seimas Ombudsmen of the Republic of Lithuania; 2. Investigated the specific features of relations between the Seimas Ombudsmen institution and the Seimas of the Republic of Lithuania and the principles of legal regulation; 3. Disclosed the role of the Seimas Ombudsmen when improving public administration; 4. Analysed the main similarities and differences between the powers of the Seimas Ombudsmen and those of administrative courts; 5. Identified the problems of efficiency of activity of the Seimas Ombudsmen‘s Office and proposed solutions how to improve its activities. Aiming to reveal as many aspects of the... [to full text]

This final paper of a Master of Science deals with the insight into the course of procedures of Lithuanian parliament. The beginning was in 1918-1919 in the form of the Council of the State. The action of regulation were the fundamental laws and statutes of the Provisional Constitution of Lithuania. The Council of the State was formed differently. Due to historical circumstances it was formed not by the way of general election and couldn’t be considered as the Seimas. But at that time it was the only institution in power having the function of the parliament and legislature. Thus the starting point of the research into the parliament procedures could be justified. The paper deals only with the main parliamentary procedures: 1) The status of the member of the parliament (the rights, duties and the responsibilities) regulating the legal status, 2) procedures related to the control of the Government and 3) the legislation. The norms of the procedure are brought into action in 2 legal laws. The search was based on two of them: the Constitution and the Statute of the Seimas. The analysis was done applying the historical, comparative, classification and generalization methods and as an auxiliary method a descriptive method enabling to produce the selected data for the analysis because during the period from 1918 to 1940. According to the reflection of parliament procedures and political events of this period, how the State developed its democracy, three courses of parliamentary... [to full text]

Prigimtinėje būklėje žmogus perdavė savo teises Tautos atstovams, kurie geriausiai galėjo atstovauti jo nteresus, taip buvo įkurta įstatymų leidžiamoji valdžia. Visuomenės resursų valdymui bei sprendimų vykdymui buvo įkurta vykdomoji valdžia. Taigi, turėdamos skirtingą paskirtį visuomenės gyvenime, įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios veikė išimtinai tik savo srityje, tokiu būdu galėdamos nešališkai, todėl geriausiai atstovauti Tautą bei dirbti jos labui. Tokia pagrindinė istorinio valdžių padalijimo principo prigimties idėja, kurią, įvairiai modifikuotą ar gryną, kaip demokratijos garantą, perėmė dauguma tiek labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos, tiek kitų žemynų valstybės. Pagal valdžių padalijimo principo pradininkų veikaluose išdėstytą doktriną, demokratinio valdymo šalyje turi būti trijų valdžių sąranga – įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji bei teisminė. Minėta, kiekviena valdžios šaka turi tik jai priskirtus įgaliojimus ir jokiu būdu negali jų nei deleguoti, nei perimti iš kitos valdžios šakos, juo labiau negali būti valdžių susiliejimo. Tačiau valdžių atskyrimas nereiškia valdžių savitikslio savarankiškumo, - tai reiškia, kad valdžios bendradarbiauja ir įgyvendina tokį valdžių pusiausvyros lygį, kurio dėka nė viena valdžia neturėtų pranašumo prieš kitą. Tuo pačiu pagal šį principą turi būti nuolat atliekama parlamentinė kontrolė Vyriausybės atžvilgiu. Tik tokiu būdu bus tinkamai garantuotos Tautos teisės bei laisvės. Todėl, remiantis savo bei užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / Every human being living in the State of Nature had equal opportunities. Because of the growth of human race, this state altered and the interests of each individual person began to intersect, especially when talking about property. As a result, the rights and freedoms of each individual person were taken under threat. Therefore people began to organize themselves into societies in order to solve collective issues of society all together. When they had elected the most competent representatives, able to represent the interests of all Nation the best they could, people living in the State of Nature voluntarily waived their rights for handling particular issues in collective manner. The first aim of the representatives was the welfare of people. Thus the fundamental institute of the highest government was born. However, decisions taken in the name of all the people would have no power if they could not be enforced and would not reflect interests of the Nation. Seeking to implement supervision, the executive power was established which took care of the general welfare and the realization of all decisions. Thus, having a different purpose in society, legislature and executive authorities acted solely for their own sphere. Therefore, legislature and executive authorities could represent and work for the people as fair as possible. This is the basic idea of the historical division of powers which, variously modified or pure, as the security of democracy, was adopted by the majority... [to full text]

Naujų politinių jėgų atsiradimas ir iškilimas – reiškinys, būdingas demokratinėms valstybėms. Ypač vadinamosioms naujoms demokratijoms bei posovietinėms valstybėms. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir vykstant demokratizacijos procesams, šis reiškinys paplito labai plačiai ir tapo būdingas praktiškai prieš kiekvienus rinkimus į LR Seimą. Šalyje, vystantis partinei sistemai, buvo juntamas politinės „kairės – dešinės“ priešpriešos mažėjimas, kas iš dalies sąlygojo vadinamųjų politikos „naujokų“ atsiradimą. Atsirasti naujoms politinėms jėgoms padėjo ir aktyvios reklaminės bei sėkmingos rinkiminės kampanijos, susikurti partijų įvaizdžiai, šioms politinėms jėgoms vadovaujančių lyderių „ryškumas“ ir asmeninės ambicijos bei rinkėjų viltis ir tikėjimas, kad naujai išrinkti tautos atstovai, pakeis tuometinę šalyje susiklosčiusią situaciją. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, kurie lemia naujų politinių partijų susiformavimo ir iškilimo priežastis prieš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Tyrimo objektas – „naujų“ Lietuvos partinės sistemos veikėjų iškilimo fenomenas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 1992 – 2008 metų laikotarpiu. Tikslui pasiekti yra keliami keturi uždaviniai. Pirmiausiai yra apžvelgiama partinės sistemos samprata bei politinių partijų formavimosi procesai šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Toliau aptariama Lietuvos partinės sistemos formavimosi raida. Siekiant paaiškinti Lietuvos partinės sistemos politikos „naujokų“ fenomeną yra analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / The emergence and uprise of new political parties represents a phenomenon typical for democratic states. It is especially characteristic to the so-called new democracies and post-soviet states. In Lithuania, following restoration of its independence and launch of democratization processes, this phenomenon became a highly wide-spread, and turned out to be typical practically before each election to the Seimas of the Republic of Lithuania. The development of a party system within this State saw an obvious decline of the political “left-right” opposition that partially determined emergence of the so-called political “newcomers”. The emergence of the new political powers was significantly facilitated by active promotions and successful election campaigns as well as striking positions and personal ambitions of the political power leaders accompanied by the expectations and faith of electors that newly elected representatives of the will change the situation currently prevalent in the State. The objective of the research paper – to find out factors that determine reasons for the formation and uprise of the political parties before the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania. The object of the research – the phenomenon of emergence of “new” players of the Lithuanian multi-party system during the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania in the period of 1992-2008. To achieve the above-mentioned objective the following four tasks were set. First of all, the... [to full text]

Šiais laikais politika vis labiau siejama su komunikacija. Tai lėmė sparti informacinių technologijų raida ir kartu tobulėjančios komunikacinės technologijos bei strategijos. Šiuolaikinės rinkėjų elgesio teorijos prieina išvadų, kad rinkėjas ieško politinės informacijos minimaliomis pastangomis. Kita, akivaizdi tendencija – rinkėjų sprendimams žymiai svarbesnis tampa politinis lyderis, o ne politinė partija ir jos ideologija. Emociniai, o ne ideologiniai veiksniai ima viršų rinkėjui pasirenkant, už kurį kandidatą balsuoti, todėl vis labiau politikoje žaidžiama įvaizdžiais ir emocijomis. Išvardintos rinkėjų elgesio ir politinės komunikacijos tendencijos parodo didėjančią politinio lyderio ir jo įvaizdžio reikšmę bei patvirtina gilesnė politiko įvaizdžio, jo konstravimo, ir žiniasklaidos įtakos politiniuose procesuose analizės reikalingumą. Šio darbo objektas – žiniasklaidos įtaka lyderio įvaizdžiui bei rinkimų rezultatams. Darbo tikslas – išsiaiškinti žiniasklaidos įtaką politinio lyderio įvaizdžiui ir Seimo rinkimų rezultatams. Nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp žiniasklaidoje pasirodžiusios neigiamos ir teigiamos informacijos apie kandidatą ir rinkimų rezultatų. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti įvaizdžio sąvoką ir politiko įvaizdžio sudėtines dalis, apibrėžti politinio lyderio savybes, remiantis išanalizuota literatūra, apibendrinti įvaizdžio konstravimo procesą ir pateikti įvaizdžio konstravimo schemą, nustatyti atskirų šio proceso dalių tarpusavio sąveiką, išanalizuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays politics becomes more and more related to communication. Fast growth of information technologies determines simultaneous development of communication strategies and technologies. Contemporary voters’ behavior theories say that voters put no or minimal effort to searching for political information. When making important political decisions people refer to the information that they can easily get or to the information which they receive as a side product of their other activities. Other obvious tendency of voters’ behavior shows that the leader and the image of the leader of political party becomes much more important than the ideology and political party itself. Not ideological but emotional factors are the basis for the political decisions. These tendencies make the image of politician and its construction an actual topic and worthy of deeper analysis. The object of this work is the media influences on the image of leaders in the parliamentary election of 2008. The aim of this thesis is to determine the media influence on the image of the leaders and the results of the parliamentary elections of 2008. The objectives of this work are: to define the term of the image and the composite parts of it, to define the common attributes of the political leaders, to structure the process of image making and to propose the scheme of the image construction process, to analyze popular images of politicians and political communications tendencies, to describe image communication... [to full text]

Vidinė konstitucinė kontrolė yra apibrėžiama kaip teisės aktų projektų atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės juridinės galios teisės aktams patikra, a priori atliekama paties subjekto, kuris priima tą teisės aktą, ar jo struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, kad šios kontrolės metu yra tikrinamas būtent teisės aktų projektų konstitucingumas, vidinė konstitucinė kontrolė visais atvejais gali būti laikoma ir prevencine (išankstine) konstitucine kontrole. Lietuvoje Seimo leidžiamų teisės aktų vidinės konstitucingumo kontrolės konstituciniai pagrindai išplaukia iš implicitinio reguliavimo – Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos. Ordinariniame lygmenyje šie teisiniai santykiai detalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute, nustatančiame Seimo struktūrą ir darbo tvarkos klausimus. Seimo statutas įtvirtina kelis skirtingus vidinės konstitucinės kontrolės įgyvendinimo mechanizmus. Vienu iš jų pagal nustatytas procedūras yra tikrinamas konkrečių teisės aktų projektų konstitucingumas, remiantis pastarųjų turiniu, reguliavimo apimtimi ir forma, kitu – kontroliuojamas Konstitucijoje nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos laikymasis. Tačiau nepaisant procedūrinių skirtumų, tokiu reguliavimu (kaip ir išorinės konstitucinės kontrolės atveju) yra siekiama užtikrinti, kad galiotų tik tie teisės aktai, kurie nepažeidžia Konstitucijos ar kitų aukštesnės juridinės galios teisės aktų nuostatų. Nors siekiamas tikslas yra nekvestionuojamai svarbus, vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Innere Verfassungsmässigkeitskontrolle wird als Überprüfung der Entwürfe der Rechtsakte auf ihre Konformität mit der Verfassung und anderen Rechtsakten mit höherer Rechtskraft definiert, die a priori durch den Subjekt selbst, der diesen Rechtsakt verabschiedet, bzw. durch seine Struktureinheiten ausgeführt wird. Unter Berücksichtigung darauf, dass es während dieser Kontrolle die Verfassungsmässigkeit gerade der Entwürfe der Rechtsakte überprüft wird, kann innere Verfassungsmässigkeitskontrolle in allen Fällen auch als präventive (vorgefasste) Verfassungskontrolle erachtet werden. In Litauen gehen die Verfassungsgrundlagen innerer Verfassungsmässigkeitskontrolle der vom Seimas zu erlassenden Rechtsakte aus impliziter Regelung – amtlicher Verfassungsdoktrin des Verfassungsgerichts hervor. Auf ordentlicher Ebene sind diese Rechtsbeziehungen in der Geschäftsordnung des Seimas der Republik Litauen detailliert, die die Fragen der Struktur und der Arbeitsordnung des Seimas festlegt. Die Geschäftsordnung des Seimas verankert einige unterschiedliche Mechanismen zur Durchführung innerer Verfassungskontrolle. Mit einem von ihnen wird laut festgelegtem Verfahren die Verfassungsmässigkeit von konkreten Rechtsakten auf deren Inhalt, Regelungsumfang und Form geprüft, mit einem anderen - die Einhaltung der in der Verfassung festgelegten Ordnung zur Verabschiedung der Rechtsakte kontrolliert. Trotz Verfahrensunterschiede strebt man aber durch diese Regelung (genauso wie im Fall äusserer... [der volle Text, siehe weiter]