Siekiant didinti jaunimo užimtumą Lietuvoje nuo 1996 metų vykdomos įvairios jaunimo užimtumo programos, viena iš jų moksleivių viešieji darbai. Darbo tikslas – įvertinti VDU Kauno botanikos sode vykdytos „Kauno miesto moksleivių viešieji darbai“ programos tikslų pasiekimą. Buvo apklausti moksleiviai dalyvavę VDU Kauno botanikos sode vykdytoje programoje. Pagrindiniai tyrimo rezultatai iliustruojami lentelėmis bei paveikslais. Darbo pabaigoje daromos išvados: 1. Įstaiga (VDU Kauno botanikos sodas) pakankamai pasirengusi vykdyti socialinę moksleivių užimtumo programą. 2. Remiantis respondentų anketinės apklausos duomenimios daroma prielaida, kad programa efektyvi tikslų pasiekimo aspektu. Tyrimas padėjo išsiaiškinti kokias sritis įstaiga turėtų patobulinti, kad būtų kokybiškiau pasirengusi vykdyti socialines moksleivių užimtumo programas. Autorė ateityje naudosis tyrimo rezultatais vykdydama socialines užimtumo programas VDU Kauno botanikos sode. / In order to increase youth employment in Lithuania since 1996 there are pursued several youth employment programs. One of them is student public works. Aim of the work – evaluate goals of the program “Public works of Kaunas city students” pursued in Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University. Students taking part in a program were interviewed. Main results of the research are introduced in tables and pictures. After finishing the work we can draw conclusions: 1. Institution (Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University) is ready to pursue a social program of students’ employment. 2. According to data of respondents’ questionnaire – the program is effective to reach the goals. This program has helped to find imperfections to prepare better to pursue social programs of students’ employment. The author will use research results to pursue social programs of employment in Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University.

Lietuvos valstybėje paramos šeimai politiką įtakoja labai daug veiksnių: bendra šalies situacija, tradicijos, požiūris į šeimą, gėrovės valstybės modelis ir pan. Šiame darbe nagrinėjama socialinių paslaugų infrastruktūra socialinės rizikos šeimoms, pateikiamos socialinės pagalbos šeimai tinklo plėtros galimybės. Magistriniame darbe apžvelgta socialinės rizikos šeimų situaciją, pokyčiai bei tendencijas. Išnagrinėti organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, veiklos procesą, nustatant kokią vietą šios užima valstybės ir savivaldybių institucijų sistemoje. Tyrimu nustatytos socialinės rizikos šeimoms teikiamos socialinės paslaugos, įvertinta socialinių paslaugų plėtra. Tyrimo metu peržiūrėti teisės aktai, reglamentuojantys socialinės rizikos šeimoms teikiamas paslaugas. Remiantis darbine praktika, įvairių savivaldybių patirtimi, mokslinėje literatūroje siūlomomis rekomendacijomis, mėginta išskirti problematiškiausias socialinės paramos infrastruktūros vietas bei pateikti rekomendacijas socialinių paslaugų tinklo plėtrai. Tyrimu nustatyta, kad šiai dienai dar nėra pilnai suformuota teisinė bazė, apibrėžianti socialinių paslaugų teikimo mechanizmą. Elektrėnų savivaldybėje darbas su socialinės rizikos šeimomis vyksta pakankamai vangiai. Esamos socialinių darbuotojų pajėgos yra per menkos suteikti pilną paslaugų paketą šioms šeimoms. Rekomenduotina plėsti socialinės paramos tinklą – įsteigti paramos šeimai bei krizių centrus. Norint užtikrinti efektyvų paramos teikimo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian Republic policy of social assistance to families is influenced by many factors: general economical – political situation in the country, country traditions, general attitude toward the family, the model of state welfare, and many others. This Master Paper examines the infrastructure of social services available for families under the social risk; it also presents possibilities for development of social assistance for families’ network. In this Master Paper there was made a survey on the situation of families under the social risk, taking into account recent changes and tendencies. The activity process of organizations that provide social assistance was properly studied and their place and position in the system of country and municipality institutions was defined. There were identified the social assistance services that are available for the families under the social risk, evaluated the possibility of expansion and growth of social services. In the research process there were reviewed the law statutes regulating the services provided for the families under the social risk. There was made reference to the working experience and practice of many municipalities, an to the recommendations given in the non-fiction literature, and the most problematic points in the infrastructure of social assistance were distinguished; the recommendations how to improve social assistance for the families under the risk were introduced. The analyses showed that the legal basis, defining... [to full text]

Šio darbo tikslas - išanalizuoti valstybinių globos įstaigų veiklos gerinimo galimybes, teikiant paslaugas žmonėms su psichine negalia, socialinių paslaugų plėtros kryptis ir jų prioritetus. Pasirinkta tema nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymai, poįstatyminiai ir kiti teisės aktai. Analizuojami LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamento pateikti duomenys. Šia tema analizuojami specializuoti literatūros šaltiniai. Darbe pateikta užsienio šalių patirtis teikiant socialines paslaugas asmenims su psichine ir proto negalia stacionariose globos įstaigose. Rašant šį darbą daugiau dėmesio buvo skirta vienai stacionariai globos įstaigai – Prūdiškių pensionatui. Tai yra valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi suaugusiems žmonėms, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir turintiems intelekto sutrikimų, kuriems būtina priežiūra, slauga ir medicininis aptarnavimas. Tyrimo tikslas – atskleisti valstybinių globos įstaigų, teikiant paslaugas asmenims su psichine negalia, veiklos gerinimo galimybes. Atlikta mokslinės literatūros analizė leido teoriškai apibendrinti socialinių paslaugų neįgaliems asmenims ypatumus, išskirti pagrindines socialinių paslaugų plėtojimo kryptis, išanalizuoti stacionarių globos įstaigų sistemą. Pristatoma globos įstaigos veiklos, teikiant paslaugas asmenims su psichine negalia, analizė. Atlikus anketinę pensionato darbuotojų ir gyventojų apklausą, pateikiamos... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper – to analyze the possibilities of improvement of foster home activity delivering services for people with mental disability, the directions of social development and their priorities. Regarding the chosen subject were analyzed laws and other legal acts of the Republic of the Lithuania. There were also analyzed the data submitted by the Ministry of Labour and Social Security of the Republic of Lithuania and by the Department of Social Institutions Care and Audit. Regarding this subject were analyzed specialized literary resources. The paper supplies the experience of foreign countries delivering social services for the people with mental disability in stationary foster homes. While writing the present paper more attention was paid attention to one stationary foster home – the foster home in Prudiskiai. This is the state social care institution designed to live for adults, with chronic mental illness, who need care, nursing and medical service. The purpose of research – to reveal the possibilities of improvement of foster homes’ activity delivering services for people with mental disability. The analysis of the scientific literature allowed to generalize theoretically the peculiarities of social services delivered for disabled people, to distinguish the main directions of development of social services, to analyze the system of stationary foster homes. There is supplied the analyze of foster home activity delivering services for people with mental... [to full text]

Magistro darbo objektas – socialinė medija bei jos naudojimas verslo organizacijose, darbo tikslas – išnagrinėti socialinės medijos naudojimą verslo organizacijose. Darbo tikslui pasiekti formuluojami tokie darbo uždaviniai: išnagrinėti socialinės medijos esmę ir sampratą; išanalizuoti pagrindinės socialinės medijos formas, jų bruožus; nustatyti socialinės medijos įtaką verslo organizacijoms; ištirti socialinės medijos naudojimo situaciją Lietuvos verslo organizacijose. Siekiant darbo tikslo suformuluotų uždavinių pagalba, buvo pasirinkta atitinkama magistro darbo struktūra. Pirmame darbo skyriuje stengiamasi pateikti socialinės medijos sampratą aptariant socialinės medijos vystimąsi, apibrėžimą, paaiškinant jos esmę. Taip pat aptariami bendrieji socialinės medijos bruožai. Antrame darbo skyriuje, remiantis kelių autorių pateiktomis socialinės medijos formomis, pateikiama išsami konkrečios formos samprata, paskirtis bei praktinio taikymo galimybės verslo organizacijose. Trečiame darbo skyriuje socialinė medija siejama su verslo organizacijomis: pagrindžiama socialinės medijos nauda, atskleidžiamos jos teikiamos galimybės bei aptariama socialinės medijos politika bei jos būtinumas. Taip pat pateikiama socialinės medijos naudojimo verslo organizacijose SSGG analizė. Ketvirtame darbo skyriuje pateikiamas socialinės medijos naudojimo Lietuvos verslo organizacijose tyrimas, jo rezultatų apibendrinimas. Teorinėje magistro darbo dalyje, apimančioje tris skyrius, buvo naudotas... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays business dynamics determines the inevitable ir constant search for a new methods of raising business efficiency. Social media is at the heart of modern business wealth, profit, competitive advantage creation. Social media provides opportunities for organizations to raise the effectiveness of business processes, to strengthen the brand name, to establish an effective connection with a consumers and to make use of every other facilities which we will help an organization to withstand in the competitive environment. Objective of the diploma thesis is social media and its implementation in the business organizations. The aim of the work is to analyze the implementation of the social media in the business organizations. The aim of the practical part of this thesis is to identify the situation of social media application in Lithuanian business organizations. The aims of the work were reached by analyzing theoretical framework of the social media concept and by researching the social media implementation in the Lithuanian business organizations. The first part of this thesis is dedicated to the analysis of social media concept, discussing the evolution of this discipline, its definition, determining its nature and essence. The main characteristics of the social media are presented and its context is identified. The second part is dedicated to the analysis of the theoretical framework of the social media theories. The diversity of the social media form is presented. Each... [to full text]

Ugdymo sociologijos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes staigūs socialiniai pokyčiai Lietuvoje padarė įtaką daugelio žmonių gyvenimui. Atsirado disfunkcinių, socialinės rizikos šeimų, kurios dažnai tampa įvairių neigiamų reiškinių priežastimi. Pagausėjo skyrybų arba šeimų, kurių nariai nuolatos išgyvena konfliktus, smurtą, prievartą ir panašiai. Tokiose šeimose augantys vaikai patys linkę smurtauti, nesugeba sutvardyti pykčio, sunkiai adaptuojasi kolektyve, turi mokymosi problemų, dažniau linkę į savižudybę. Vaikų dienos centrai – tai įstaigos, kurios teikia dienos globos, prevencines, informavimo, konsultavimo, maitinimo organizavimo bei materialinės paramos paslaugas sunkiai prisitaikiusioms prie socialinių ir ekonominių Lietuvos pokyčių šeimoms su vaikais. Šių paslaugų teikimo esmė – daryti tai, kas įmanoma, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškai, tinkamai rūpintis savo vaikais, kad vaikai nepakliūtų į valstybines globos įstaigas ir turėtų tinkamas sąlygas gyventi biologinėse šeimose. Lietuvoje veikiantys VDC nėra unikalūs. Daugelyje Europos valstybių įvairios paskirties atviri vaikų ir jaunimo dienos centrai veikia ir yra sukaupę didžiulę patirtį. Vienus iš pavyzdinių vaikų dienos centrų veiklos modelių galima pamatyti Belgijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje. Nuo Lietuvos centrų jie skiriasi tuo, kad daugumoje užsienio valstybių jie yra atviri visuomenei, t. y. bet kuris valstybėje gyvenantis vaikas gali jį lankyti su vaiko teisių specialistų... [toliau žr. visą tekstą] / Sudden social changes in Lithuania have affected the lives of many people that is why the topic of this final piece of master’s studies of sociology of education is relevant these days. Dysfunctional and At-Risk families, which usually bring many negative experiences, started appearing. A number of divorces and the number of families that constantly experience conflicts, violence and constraint has increased. Children who grow up in such families incline using violence themselves, find it more difficult to control anger, have trouble learning at school, have difficulties adapting to new environment, and are also more likely to think about suicide. Children’s day centers are institutions that provide day care, consultation, food, prevention and material support for the families with children, which have difficulties adapting to new social and economic changes. The reason for these services is to do everything to help people live independently, to help and teach them to take care of their children properly, so children could stay in their biological families, and not be sent to the state orphanages. Children’s day centers in Lithuania are not unique; such institutions with diverse purposes are working in many European countries, have a lot of experience, and are open to all children. The best examples of these children’s day centers are seen in Belgium, Germany and Norway. They are different from the day centers in Lithuania in openness, in these countries every child can... [to full text]

Tyrimo objektas – vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – atskleisti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. nustatyti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. 2. palyginti vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų psichosocialinę adaptaciją. 3. palyginti berniukų ir mergaičių psichosocialinę adaptaciją atskirai vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų grupėse. Tyrimo metodai: kiekybinis empirinis tyrimas: apklausa raštu, naudojant uždaro tipo klausimyną (K. Rogers ir R. Dymond psichosocialinės adaptacijos klausimynas). Išvados: 1. Tyrimu atskleista, kad 8 – 9 klasių paauglių iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinė adaptacija yra šiek tiek aukštesnė už vidutinį psichosocialinės adaptacijos lygį nurodomą šiai amžiaus grupei. Nustatyta, kad tiriamų vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos komponento „savęs vertinimas“ subskalė turi aukščiausią vidutinį balą (75,36±13,43 balai), o „polinkio dominuoti“ subskalė – žemiausią (37,81±17,92 balai). 2. Lyginant tiriamuosius nustatėme, kad tirto amžiaus vaikai iš socialinės atskirties šeimų yra linkę mažiau dominuoti (37,81±17,92 balai) nei jų bendraamžiai ne iš socialinės atskirties šeimų (46,91±17,05 balai) (p=0,03). Kitų abiejų grupių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – peculiarities of psychosocial adjustment of children from the families of social exclusion. The aim of research – reveal peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. The goals of research: 1. Define peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. 2. Compare psychosocial adjustment of children, growing in the families of social exclusion and children not from families of social exclusion. 3. Compare psychosocial adjustment of boys and girls, separately and in groups, growing in the families of social exclusion and not from families of social exclusion. The methods of research: quantitative empiric method: written questioning, using closed questionnaire (K. Rogers and R. Dymond questionnaire of psychosocial adjustment). Conclusions: 1. The research reveals that psychosocial adjustment of 8 – 9 form teenagers from the families of social exclusion is a bit higher than average level of psychosocial adjustment specified for this age group. It is defined that the subscale of the component „self-esteem“ of psychosocial adjustment of investigated children from the families of social exclusion has the highest average point (75.36±13.43 points), the subscale of „the tendency to dominate“ – the lowest (37.81±17.92 points). 2. Comparing the research, it was found that children of investigated age from the families of social exclusion are tend to... [to full text]

Lyčių vaidmuo socialinių iniciatyvų kontekste yra itin aktualus, kadangi lygių galimybių integravimas į įmonės veiklą padeda kurti ne tik palankią ir draugišką darbo aplinką darbuotojui, bet ir gerinti įmonės poziciją rinkoje. Socialinės iniciatyvos lyčių atžvilgiu tenkina darbuotojų poreikius: suteikia moterims ir vyrams vienodas galimybes siekti profesinės karjeros, gauti vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą, priimti aukščiausio lygio sprendimus, suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir pan. Komunikacinių procesų dėka lyčių lygios galimybės integruojamos į bendrą įmonės veiklos strategiją, o darbuotojai informuojami apie socialiai atsakingas veiklas jų atžvilgiu. Tinkama komunikacija lemia sėkmingą socialinių iniciatyvų įgyvendinimą ir reikšmingą, lūkesčius pateisinantį, rezultatą. Komunikacijos naudą svarbu suprasti tiek organizacijos vadovui, tiek jos darbuotojams, kadangi ji yra ne tik priemonė informacijai pateikti, bet ir organizacijos verslo dalis. Magistro darbo objektas – socialinės iniciatyvos lyčių lygių galimybių atžvilgiu. Darbo tikslas – išanalizuoti įmonių socialines iniciatyvas lyčių lygių galimybių atžvilgiu ir jų komunikaciją. Darbo uždaviniai: išanalizuoti socialinių iniciatyvų sampratą, sritis ir lygmenis; išnagrinėti socialinių iniciatyvų komunikacijos aspektus; pateikti lyčių lygių galimybių integravimo į įmonių socialines iniciatyvas dimensijas; ištirti, kokios socialinės iniciatyvos yra vykdomos verslo įmonėse lyčių lygių galimybių atžvilgiu... [toliau žr. visą tekstą] / The role of genders in the social context is of special relevance, because integration of possibilities for gender equality into activity of the enterprise helps to create not only favourable and friendly environment for the employee, but to improve position of the enterprise in the market. Social responsibility in respect of genders satisfyes the needs of employees: provide equal opportunities for women and men to seek for career, to earn equal wage for the same work, make decisions of highest level, to combine responsibilities of family and work and etc. Through communicative processes posibilities of gender equality are integrated into common working strategy of the enterprise and employees are informed about socially responsible activities done in their respect. Appropiate communication determines successful realisation of social responsibility and significant, coming up to expectations result. It is important to understand the use of communication for both the head of the organisation and it‘s employees, because it is not only a means for giving information, but also part of the business of the organisation. Subject of Master‘s paper – social responsibility in respect of possibilities for gender equality. Aim of the work – to analyse social responsibility in respect of possibilities for gender equality and it‘s communication. Objectives of the work – to analyse conception of social responsibility, it‘s areas and levels; to examine aspects of social responsibility... [to full text]

Šio darbo objektas – darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūromis. Darbo hipotezė – vaikams iš socialinės rizikos šeimų dažniau yra tarpininkaujama dėl konsultacijų su kitais specialistais bei įvairių dokumentų, susijusių su pašalpomis, tvarkymu, o šeimoms, kurių vaikai priklauso subkultūroms, dėl vyraujančių įvairių konfliktų sprendimo. Darbo tikslas - ištirti darbo su socialinės rizikos šeimomis ir jaunimo subkultūrų atstovais ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti socialinės rizikos šeimų atsiradimo pagrindinius veiksnius. 2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui. 3. Palyginti specialistų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis ir su šeimomis, kurių vaikai priklauso subkultūroms, darbo ypatumus. Išvados: 1. Tyrimo metu nustatėme, kad bendrų interesų, tikslų nebuvimas šeimoje, nepatikimumas, nepasitikėjimas vienas kitu šeimoje bei tarpusavio supratimo nebuvimas – tai pagrindinės priežastys, kurios skatina rastis socialinės rizikos grupės šeimas. 2. Veiksniai, turintys įtakos jaunimo subkultūrų susiformavimui, tai nepatenkinti saviraiškos poreikiai; ieškojimas „kitoniškumo“; tam tikroje subkultūroje vyraujančios idėjos bei bendravimas; paauglių problemos šeimoje ir patyčios mokykloje. 3. Socialiniai darbuotojai, labdaros teikimo organizacijos, socialiniai pedagogai, mokyklos ir kiti mokyklos darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis ir (ar) jų vaikais, teikia paramą ir pagalbą, sprendžiant... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work - social risk families and subcultures of youth in Kaunas city. Hypothesis of this work – for children from social risk families are mediating for consultation with other specialists and are handling various documents relating to the benefits, and for families, which children are in subcultures, are prevailing the resolution of various conflicts. The aim of this work - to explore the peculiarities of work of social risk families and subcultures of youth. Tasks of work: 1. Find out the main occurrence factors of the social risk families. 2. Identify the factors, which influence formation of youth subculture. 3. Compare the peculiarities of experts work with social risk families and families, which children are in subcultures. The main conclusions are: 1. In research it had been set that when in families there are not common interests, goals, unreliability, distrust of each other – there are main reasons, which encourage the emergence of families of social risk. 2. Factors, which are affecting to the formation of youth subcultures are expressions of unmet needs, for „otherness“, prevailing ideas and communication in the particular subculture, the problems of teen in the family and bullying at school. 3. Social workers, organizations of charity, social workers, schools, and other school staff provide support and aid, deal various questions, when they work with families of social risk and (or) their children. Arranging for consultations with other... [to full text]

Šiandien viena aktualiausių Lietuvos problemų yra socialinės rizikos grupės asmenų atsiradimas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado daug socialinių, ekonominių sunkumų, dėl kurių daug mūsų šalies gyventojų pateko į socialinės rizikos grupę. Šioje grupėje atsidūrė daug šeimų, auginančių mokyklinio amžiaus nepilnamečius vaikus. Yra manoma, kad mokykloje, būtent šių šeimų vaikai dažniausiai patenka į socialinės rizikos grupes. Mokykloje, rizikos grupės vaikai- tai viena aktualiausių temų. Vis daugiau ir daugiau vaikų praleidinėja pamokas, tarp jų atsiranda vis daugiau pažeidžiančių mokyklos tvarką, tokie vaikai automatiškai patenka į rizikos grupę. Taip pat vis dažniau ir dažniau kalbama apie jaunėjanti alkoholizmo amžių, atsiranda vis daugiau ir daugiau vaikų vartojančių psichotropines medžiagas, nusikalstančių vaikų skaičius daugėja ir jaunėja, bet kol kas šioje srityje matomų poslinkių į gerąją pusę beveik nėra, o juk vaikų ir jaunimo nusikalstamumas, anot G.Sakalausko(2000) jau seniai tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje yra opi diskusijų tema. / Nowadays one of the most important problems of Lithuania is the appearance of social high- risk groups. After the restoration of independence in Lithuania a lot of economic difficulties arose because of which the inhabitants of Lithuania got info social high- risk groups. In these groups there young and schoolagechildren. Especially children from such families are likely to get into a school social high- risk group. This is one of the main problem in Lithuanian schools. More and more schoolchildren play truant from the lessons, get abused of drugs and alcohol, commit crimes. All these children become school high- risk group. Furthermore, observing such children and their families, it because clear that even ate pre school period they lack love, attention, care and respect. When they come to school they try to get all they need from the surrounding the people in all possible ways. As a result, a lot of problems appear as one teacher can pay enough attention to every individual. Such specialists as a social teacher and psychologist most often work with such children at school. Their work primarily is based in individual or personal consultations with children. Sometimes the community is also involved into the social work. These are the police, the Children’s Rights Protection Service and day canters. The main peculiarity in the organization of the social work is to pay to such children as much attention as possible, surround them with care and kidness which are their basic... [to full text] / На сегодняшний день одна из наиболее важгых проблем Литвы- это появление групп социального риска. После восстановления независимости в Литве появилось иного экономических проблем и многие жители Литвы попали в группы социального риска.В это число попало много семей, воспитывающих малолетних детей. Дети группы социального риска- это одна из наиболее важгых проблем школ Литвы.

Teikiant socialinę pagalbą šeimai ir vaikui, skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, pasitelkiant įvairių sričių specialistų komandos. darbo tikslas - išnadrinėti vaikų dienos centrų ir įvairių institucijų, įstaigų tarpžinybinę sąveiką, įvertinti bendradarbiavimo galimybes, pateikti rekomendacijas šiai veiklai tobulinti. / On providing a social support to a family and children growing in it, an interdepartmental co-operation is encouraged and teams of experts from various spheres are engaged. The goal of the research work: to discuss upon the interdepartmental interaction of children day-time centers and various institutions, to assess the opportunities of co-operation, to provide recommendations for improvin these activities.