Darbo tyrimo objektas yra veiksmažodžių suponuojama linksnių subjekto hiperfunkcija. Taigi pasirinkta tyrinėjimo kryptis — nuo linksnių semantinės funkcijos einant prie formos, priešingai nei tradicinėje gramatikoje, kur pirmiausia apibrėžiami kalbos sandaros vienetai ir tada nustatomi jų ryšiai su turinio plane apibrėžtomis reikšmėmis. Darbo tikslas — nustatyti subjekto hiperfunkciją sudarančias funkcijas, remiantis veiksmažodžių semantiniais tipais. Siekiama parodyti veiksmažodžio lemiamą vaidmenį, atskleidžiant jo semantinius santykius su daiktavardžiu ar jo atitikmenimis, atliekančiais subjekto vaidmenį. Nustatyta, kad subjekto hiperfunkciją, suponuojamą veiksmo ir būsenos reikšmės veiksmažodžių, sudaro agento [A], patiento [P], percipiento [Pcp] ir beneficiento [B] semantinės funkcijos. Subjekto hiperfunkcijos apibrėžtis patikslinta kaip: 1) veiksmo atlikėjo funkcija, 2) išorinės ir vidinės būsenos turėtojo bei gavėjo funkcija. Subjekto hiperfunkciją lemia predikatu einančio veiksmažodžio semantinis tipas. Agento [A] semantinę funkciją suponuoja veiksmo reikšmės veiksmažodžiai, žymintys subjekto: 1) judėjimą; 2) fizinį materialinį veiksmą; 3) verbalinį veiksmą; 4) su bendravimu, kontaktavimu susijusį veiksmą; 5) garsus, skleidžiamus su valios pastangomis; 6) užsiėmimą kuo; 7) fiziologinį veiksmą; 8) mentalinį veiksmą. Patiento [P] semantinę funkciją suponuoja išorinės būsenos veiksmažodžiai, žymintys subjekto: 1) jutimais suvokiamą būseną; 2) su egzistavimu, buvimu... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research is the hyper-function of the case subject determined by verbs. Hence, the specifics of the case function is to express relation, it that the case is a syntax phenomenon; the nature of the case category is syntactic. In the paper, the cases of the Lithuanian language are analyzed in the functional aspect: from function to form. The objective of the paper is to determine the functions comprising subject hyper-function based on semantic types of the verbs. The paper aims to emphasize a crucial role of the verb revealing its semantic relations with nouns or its equivalents which perform a subject role. As the research shows, the hyper-function of the subject determined by action or state verbs comprises of agent’s [A], patient’s [P], percipient’s [Pcp] and beneficiary’s [B] semantic functions. The determination of the subject hyper-function is defined as the function of actor, possessor of inner and outer states and function of receiver. The hyper-function of the subject is determined by predicate, a semantic type of the verb. Agent’s [A] semantic function is defined by action verbs denoting movement of the subject, physical action, verbal action, actions related to people’s communication and contacts, willfully produced sounds, occupation and physiological or mental action. Patient’s [P] semantic function is defined by verbs of outer state, denoting comprehended state of the subject senses, state related to existence, physiological state and change of... [to full text]

Anot Konstitucinio Teismo teisė į teisminę gynybą yra fundamentali, absoliuti, universali. Tačiau egzistuojant skirtingoms institucinėms teismų sistemoms (bendrajai, konstitucinei ir administracinei) bei skiriantis jų funkcijoms, skiriasi ir teisės kreiptis teisminės gynybos instituto samprata kiekvienoje justicijoje. Veiksmingos teisminės gynybos administraciniuose teismuose modelis užtikrina darnią žmogaus ir valstybės interesų pusiausvyrą, o jos siekiama kiekvienoje teisinėje demokratinėje pilietinėje visuomenėje. Šiame magistro darbe analizuojama žmogaus teisių ir laisvių teisminės gynybos Lietuvos administraciniuose teismuose procedūros, kurių metu sprendžiami tiek privačių asmenų ir viešųjų valstybės interesų konfliktai, tiek atskirų viešosios administracijos subjektų ginčai. Pateikiama savarankiškų administracinių teismų, kaip vieno iš pagrindinių administracinės justicijos komponentų, kūrimosi eiga ir šių specializuotų teismų sistemos reformos etapai. Pagrindinė darbo ašis yra subjektų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo problemos administraciniuose teismuose. Magistro darbo tikslas – kompleksiškai teoriniu ir praktiniu aspektais nustatyti administracinių teismų būtinybės tendencijas ir išanalizuoti subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, įvairovę bei pasiūlyti galimą aiškesnį reglamentavimą asmens suinteresuotumo reikalavimui, kaip vienai iš specialių prielaidų kreipiantis teisminės gynybos į administracinį teismą. Įstatymų leidėjas yra atribojęs... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania is said that the right to apply is fundamental, absolute and universal. But there are different systems of institution courts (general, constitutional and administrative) and their different functions. So there are different institution conception of the right to apply in each justice, too. The model of the right to apply in the administrative courts safeguards regular balance between person and polity interests. This balance is important in every law democracy civil society. In this doing postgraduate there is analysed the procedurals of the person‘s liberties and rights into the right to apply in the administrative court of the Respublic of Lithuania. In these procedurals there is tackled the conflicts between private people and public state interests and several public administrative subject litigations, too. There is subjected a course for creation of the independent administrative court and their stages of specialize court systems reform. The main idea of this doing is to implement the problems of subjects’ right to the rights to apply in the administrative courts. The main point of this doing postgraduate is to measure the tendencies of necessity administrative court and to analyze the subjects which have the right to appeal to administrative court and to propose clearer regulation of the person interest for the requisition which is one of the special presumption for the right to apply to administrative court... [to full text]

Pagrindinės sąvokos: konkurencijos teisės subjektas, viešasis konkurencijos teisės subjektas, teisinis vienetas, ekonominis vienetas, ekonominė veikla, valstybės funkcijos. Darbe autorė siekia nustatyti ir išanalizuoti ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, atskleisti jų turinį bei teisingo nustatymo praktinę svarbą. Šiame darbe analizuojama ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto samprata Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos teisėje, aptariamos Lietuvos bei Europos Sąjungos konkurencijos teisėje egzistuojančios konkurencijos teisės subjekto sąvoką aiškinančios teorijos (teisinė ir ekonominė ūkio subjekto koncepcijos), išryškinami konkurencijos teisės subjekto sampratos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisėje neatitikimai ir prieštaravimai. Šiame darbe taip pat įvardinami bei atskirai analizuojami būtini, esminiai ūkio subjekto požymiai, kuriais savo jurisprudencijoje rėmėsi ETT pripažindamas ūkio subjektus konkurencijos teisės subjektais, t.y. ekonominės veiklos vykdymas, ūkio subjekto savarankiškumas. Aptarus esminius ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymius, teisiniu požiūriu įvertinama ir pagrindžiama jų teisingo nustatymo praktinė svarba taikant konkurencijos teisės normas bei atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimus. Remdamasi ETT išskirtais esminiais ūkio subjekto kaip konkurencijos teisės subjekto požymiais šio darbo autorė suformuluoja konkurencijos teisės subjekto apibrėžimą bei pateikia... [toliau žr. visą tekstą] / The main concepts: undertaking, public undertaking, legal unit, economic unit, economic activity, state functions. The main aim of this work is to find out the features of undertakings, exhibit their content, and evaluate the practical significance of these features’ right identification. The author analyses the concept of undertaking according to European Union and Lithuanian competition law, discusses the theories which exist in Lithuania and in European Union (the concept of economic unit and the concept of legal unit) and points out the most important dissonances and contrarieties of the concepts of undertaking in Lithuanian and European Union competition law. In this work the author also identifies and analyses the main fundamental features of undertakings, which followed European Court of Justice (according to explications of the European Court of Justice independent entity engaged in an economic activity must be acknowledged as an undertaking). The author discusses and argues the importance of the right recognition of the main features of undertakings, which condition the right application of competition rules and liability to undertakings, which made infringements of competition rules. The author defines the concept of undertaking according to the main features of undertaking, which acknowledged European Court of Justine, and offers to change the concept of undertaking which is regulated in national rules and to refuse this national rule – the activity of... [to full text]

Koncentracijų vertinimui ES, Lietuvoje ir JAV pasitelkiamos skirtingos koncentracijų vertinimo – „žymaus veiksmingos konkurencijos apribojimo“, „dominavimo“ ir „reikšmingo konkurencijos sumažinimo“ – taisyklės. Lietuvoje taikoma „dominavimo“ taisyklė neapima konkurencijos teisės draudimų taikymo oligopolinėse rinkose sukuriamam, vienašaliam neigiamam poveikiui rinkoje, kuris nelemia dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo. Taip pat šios taisyklės pagrindu nepakankamas dėmesys skiriamas koncentracijų sukuriamo efektyvumo vertinimui. Nors ES ir JAV taikomų koncentracijų vertinimo taisyklių turinys yra tapatus – praktinis taisyklių taikymas nagrinėjamose jurisdikcijose yra skirtingas. Atliktas koncentracijų kontrolės tikslų, koncentracijos sąvokos, koncentracijos sudarymo būdų, ūkio subjekto sąvokos tyrimas, koncentracijų sukuriamų neigiamų bei teigiamų padarinių lyginamasis vertinimas parodė, kad pastarieji nagrinėjamos jurisdikcijose suprantami tapačiai. Buvo nustatyta, kad esminiai skirtumai pasireiškia koncentracijų kontrolės institucijoms nustatinėjant priežastinį ryšį tarp veikos (vykdomos koncentracijos) bei jos sukuriamų padarinių rinkoje. Vertinant horizontalias koncentracijas ir ES, ir JAV atsižvelgiama į tuos pačius, žymų, reikšmingą konkurencijos apribojimą lemiančius veiksnius, tačiau ES didesnis dėmesys skiriamas struktūrinių pasikeitimų rinkoje vertinimui, JAV – konkurencinių ryšių tarp koncentraciją vykdančių subjektų pasikeitimui. Nehorizontalių... [toliau žr. visą tekstą] / Concentrations in the EU, Lithuania and the US are assessed under different – “significant impediment of competition”, “dominance” and “substantial lessening of competition” – rules. Lithuanian “dominance” rule is not applicable to merger’s created unilateral effect in oligopolistic market if such merger doesn’t create or strengthen its dominant position. Furthermore, less attention is paid for efficiencies, created by mergers under this rule. While the content of the EU and the US concentrations assessment rules might seem alike – practical assessment of mergers proves the opposite. Moreover, comparative analysis of merger control goals, concepts of concentration and undertaking, ways of concentration and positive, negative effects of concentration showed that these are interpreted in the same way in all jurisdictions. It was also noticed that the main differences occur while identifying causality between concentration and its effects in the market. The same attention is paid to certain factors that might lessen competition substantialy during the horizontal mergers assessment process in the EU and the US. However, analysis applied in the EU are more of structural nature and the US concentration’s control institutions put focus on the assessment of competitive relationships between merged undertaking before and after the merger. The US is also more cautious about assessment of non-horizontal mergers. Competition authorities practically presume efficiencies created by the... [to full text]

Darbo tikslas: įvertinti maisto tvarkymo subjektuose naudojamo vandens kokybę, jos kitimo priežastis bei gerinimo priemones rajone. Darbo uždaviniai: 1.Įvertinti rajonui tiekiamo vandens indikatorinius ir toksinius rodiklius ir palyginti su vandens vartotojų gaunamais vandens kokybės rodikliais vandens vartojimo vietose. 2.Nustatyti vartotojų požiūrį į vandens kokybę bei jos gerinimo būdus. 3.Išanalizuoti tiekėjų ir vartotojų informuotumą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybę. Tyrimo metodika: Analizuoti 2006-2007 m. duomenys apie geriamojo vandens kokybės rodiklius iš vandens tiekėjo (UAB „Raseinių vandenys“) ir vandens vartotojų (286 maisto tvarkymo įmonių) tyrimo protokolų. Anketinis tyrimas atliktas 2007 metų vasario-balandžio mėnesiais. Tiriamąją grupę sudarė visų Raseinių rajone esančių maisto tvarkymo subjektų atstovai. Išdalintos 286 anketos, atsako dažnis 100 proc. Tyrime dalyvavo 182 prekybos, 93 viešojo maitinimo ir 11 gamybos įmonių atstovų. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 12.0. Rezultatai: 2006-2007 m.m. vandens, tiekiamo UAB „Raseinių vandenys“, kokybės ir saugos rodikliai neviršijo leistinų normų. Rodiklių neatitikimai pasitaikė įmonėse, kurias aptarnauja smulkūs tiekėjai. 94,1 proc. subjektų naudojasi stambių, o 5.9 proc. naudojasi smulkių tiekėjų paslaugomis. Tyrimo rezultatus analizuoja 43,4 proc. respondentų. 56,3 % subjektų rezultatais pasidomi tik... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the thesis: evaluate the quality of water used in food treatment objects, reasons its variation and means of water quality improvement in the district. Tasks of the thesis: 1. Evaluate indicative and toxic indexes of water supplied to the district and compare them with the quality indexes of water received by consumers at places of water consumption. 2. Identify the attitude of consumers towards water quality and ways of improvement. 3. Analyse the awareness of suppliers and consumers, interinstitutional cooperation ensuring high quality of potable water. Methods: analysis was based on data of 2006-2007 on the potable water quality indexes derived from the research protocols of the supplier – private Limited Liability Company “Raseinių vandenys” and water consumers - 286 food treatment companies. A questionnaire survey was done in February-April, 2007. Target group consisted of all food treatment objects’ representatives in Raseiniai district. 286 questionnaires were distributed; response rate was 100%. Representatives from 182 trade companies, 93 public catering companies and 11 production companies participated. Questionnaire data of food treatment objects were processed and analysed applying the statistic data analysis pack SPSS 12.0. Results: in 2006-2007 quality and safety indexes of potable water supplied by UAB „Raseinių vandenys“ did not exceed permissible standards. Non-conformity of indexes occurred in companies serviced by small suppliers. 94.1% food... [to full text]

Rašto darbe pristatoma I. Kanto pažinimo teorija - transcendentalinio subjekto koncepcija, kuri yra palyginama su E. Husserlio ir M. Heideggerio sąmonės koncepcijomis. / This work represents I. Kant's theory of knowledge (the conception of transcendental subject), which is compared with conceptions of consciousness of E. Husserl and M. Heidegger.

Šiame darbe analizuojama kolektyvinio investavimo subjektų (toliau tekste – KIS) ir finansinių priemonių portfelio valdymo reglamentavimo problematika. KIS reglamentavimo problematika yra analizuojama nagrinėjant Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau tekste – KISĮ) naująją redakciją. 2008 m. kovo 1 d. įsigalioję KISĮ pakeitimai buvo plačiai aptariami ir labai laukiami rinkos dalyvių. Buvo tikimasi, kad naujasis reguliavimas Lietuvą padarys Rytų Liuksemburgu: steigsis naujos valdymo įmonės ir bus kuriami nauji KIS. Tačiau vos įsigaliojus naujai redakcijai pradėjo aiškėti jos spragos, pavyzdžiui, negalėjimas registruoti nekilnojamojo turto KIS vardu, ir netrukus buvo pradėtas rengti KISĮ pakeitimo projektas. Naujų fondų kūrimuisi taip pat sutrukdė konservatyvus Vertybinių popierių komisijos požiūris, pavyzdžiui, vertinant alternatyvių fondų diversifikavimą. Žvelgiant į ateitį galima tikėtis teigiamų pokyčių, kuriuos turėtų atnešti KISĮ pakeitimai: įgyvendinantys tiek UCITS IV direktyvą, tiek Valdymo įmonių asociacijos siūlymus. Finansinių priemonių portfelio valdymas yra analizuojamas nagrinėjant santykius, susiklostančius tarp kliento ir valdymo įmonės bei trečiųjų asmenų (paprastai bankų). Portfelio valdymo paslaugai esant pakankamai naujai ir retai jos reglamentavimas yra labai minimalus. Nors didelė dalis klausimų yra palikta šalių laisvei, tačiau pačių santykių ir juose dalyvaujančių subjektų specifiškumas reikalauja didesnio priežiūros institucijų įsikišimo... [toliau žr. visą tekstą] / This paper examines the law of the Republic of Lithuania on the collective investment undertakings (further in the text – law of UCI) and regulation of portfolio management services provided by investment management companies (further in the text – Managers). The newest version of the law of UCI came into force on the 1 st of March, 2008. In this newest version Managers are given the rights to establish special UCIs like hedge funds. The new law of UCI is very advanced compared with the old one. Before entry into force Managers and the Government expected that the new regulation will make Lithuania the new Luxembourg in the field of the investment vehicles, such as UCIs, but right after the law came into force a new version of the legislature was already being prepared and also the fact that only one new UCI was registered and functioning showed that the system was in need of further correcting and was not working as planned. For example it is not possible to register immovable property in the name of the UCI. The conservative attitude of the Securities Commission also stands in the way of establishing hedge funds that would be competitive with UCIs established in Luxembourg. Although the positive expectations did not come true, there is still hope that positive changes will take place when the amendment comes into force. The other form of investment management, which is examined in this paper, is portfolio management. The services of portfolio management are quite new and... [to full text]

In the directive of the council of Europe for the common tax system, a common principle for the merging division, alienation and shares exchanging of varions state members, is applied in order the processes of reorganization would not be aggravated by limitations, obstacles and restrictions, appearing due to tax regulations. In this Master work the legal reglamentation of tax objects is being analised in the context of the reorganization process, aiming to elucidate if the above mentioned principles are not violated during this process.

Šio tiriamojo darbo tikslas yra išanalizuoti ir apibrėžti personalo valdymo veiklų (toliau – PVV), joms atlikti taikomų metodų bei jų subjekto teorinius aspektus, ištirti PVV situaciją Lietuvos organizacijose, teikiančiose paslaugas žmonėms su proto negalia lyginant ją su PVV atliekamomis organizacijoje, teikiančioje tokio paties pobūdžio paslaugas labiau ekonomiškai išsivysčiusioje šalyje, įvardinti problemiškas PVV sritis Lietuvos organizacijose ir pateikti konkrečius projektinius sprendimus. Tiriamojo darbo pirmoje dalyje nagrinėjami personalo valdymo (toliau PV) teoriniai aspektai, pateikiama PVV samprata ir PVV subjektas. Antroje dalyje, pasitelkiant palyginamąją analizę, nagrinėjamos personalo valdymo veiklos (sutrumpintai PVV) Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre (toliau – KNJUC), Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionate (toliau – VVJP) (Kaunas), Kauno vaikų abilitacijos centre (toliau – KVAC). Pateikiama PVV situacijos palyginamoji analizė šiose organizacijose bei apibendrinti anketinės apklausos rezultatai. Trečioje darbo dalyje įvardijamos pagrindinės PVV probleminės sritys Lietuvos organizacijose ir jų sprendimo būdai, apimantys personalo planavimo, adaptavimo, vertinimo, judėjimo valdymo ir karjeros planavimo, ugdymo bei atlygio už darbą veiklų tobulinimą, subjekto pasirinkimo alternatyvos. / The goal of this Master’s paper work is to analyse and provide the definition of the Human Resource Management (HRM), Human Resource Management Activities HRMA), methods used to implement them and theoretical aspects of the subject, in Lithuanian organizations, providing services for people with mental disabilities, by comparing them to a similar organization in more economically developed country, to name the problematic areas of HRM in Lithuanian organizations and to provide with the concrete solution projects. Theoretical aspects of HRM, HRMA, methods and subject are analyzed and defined in the 1st part of this Master’s paper work. Generalized results of the inquiries on the HRM, HRMA and its subject in Kaunas Day Centre for Disabled Youth (KDCDY), Vilijampolės Children and Youth Boarding - School (VCYBS), Kaunas Adaptation Center for Children with Autism Syndrome (KACCAS) and comparative analysis with HRM, HRM and its subject in Sunbeam House Services, Ireland (SHS) are provided in the 2nd part of this paper work. The 3rd part of this paper work is intended to name the main problematical areas of the HRM, HRMA in KDCDY, VCYBS, KACCAS and to provide with the concrete solution projects. The solution projects are designed for the following HRMA improvement: human resource planning, adaptation, appraisal, movement and career planning, training and development, remuneration.

Šiame darbe taikant tiek teorinius, tiek empirinius metodus, detaliai analizuojamas žmogaus teisių institutas, naujoji asmens duomenų apsauga Lietuvos elektroninėje erdvėje, kuri kol kas mokslinėje literatūroje buvo aptariama tik fragmentiškai, nors viešojoje erdvėje ši tema nuolat susilaukia pačių įvairiausių vertinimų. Nors darbe daugiausia koncentruojamasi į asmens duomenų prevencinių priemonių teisinio reglamentavimo prieštaringumus, atkreipiamas dėmesys ir į ginčytinų teisės normų pagrindu kylantį galimą konstitucingumo klausimą. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariamos bendrosios žmogaus teisių instuto tendencijos: pateikiamos įvairios žmogaus teisių ir laisvių koncepcijos interpretacijos, istorinė analizė ir vaidmuo socialinėje aplinkoje, charakterizuojama žmogaus teisių apsaugai reikšmingų teisės normų reglamentacija, įvertinamas galimas teisės normų kolizijos atvejis dėl Direktyvos 2006/24/EB integracijos į Lietuvos teisyną. Antrojoje darbo dalyje identifikuojamos apsaugos priemonių ir žmogaus teisės į privatumą teisinio reglamentavimo ir praktikos problemos. Darbe nustatyta, jog telekomunikacijų teikimo bendrovės rizikuoja pažeisti žmogaus teisę į privatumą asmens duomenų apsaugos srityje dėl nepakankamai sureguliuotų priemonių internervencijos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujosios duomenų apsaugos teisės normos gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomoms vertybėms. Atsižvelgiant į nustatytas asmens duomenų apsaugos politikos... [toliau žr. visą tekstą] / This work, using both theoretical and empirical methods, in detail analyses The Institute of Human Rights, the new personal data protection in Lithuania’s electronic communications, which in scientific literature has only been discussed in fragmentary, although publicly this theme constantly receives a wide range of estimates. Although the work is mostly concentrated on contradictions in regulations of personal data preventative measures, it also draws attention to the possible constitutionality issue raised on the basis of controversial rules of law. The work consists of two parts. The first part discusses the general tendencies of The Institute of Human Rights: provides various interpretations on The Concept of Human Rights, historic analysis and their role in the social environment; characterizes rules of law regulations that are significant to The Human Rights protection; assesses the possible conflict of laws in the case of Directive 2006/24/EC integration into the Lithuania’s statute-book. The second part identifies legal and practical issues of The Human Right to Privacy and security measures. The paper found, that telecommunications companies are at risk to violate The Human Right to Privacy in the field of personal data protection due to intervention of insufficiently regulated measures. In addition, attention is drawn to the fact that the new rules of law on data protection may contradict the values protected by Constitution of the Republic of Lithuania... [to full text]