Tai pirmas bendro antibiotikų suvartojimo tyrimas Lietuvoje. Tyrimui panaudoti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos registro duomenys, kurie apima sisteminio poveikio antibiotikų pakuočių bendrus (hospitalinis ir ambulatorinis sektoriai) pardavimus 2005 – 2007 m. Panaudojant PSO 2007 m. ATC klasifikaciją, suskaičiuoti antibiotikų suvartojimo rodikliai VPD 1000-čiui gyventojų per dieną. Didžiausias antibiotikų suvartojimas nustatytas 2005 m., kai jis siekia 65,2 VPD 1000-čiui gyventojų per dieną. Mažiausias suvartojimas nustatytas 2006 m., siekia 22,3 VPD 1000-čiui gyventojų per dieną, kuris yra panašus į daugelio Europos valstybių suvartojimo rodiklį. Penicilinų grupės vaistai bendroje suvartojimo struktūroje užimdavo didžiausią dalį, nuo 81% iki 68%, 2005 2007 m. Po penicilinų nemažas bendro suvartojimo dalis užima tetraciklinai, JOX klasės preparatai (kiti antibakteriniai vaistai) ir cefalosporinai. Nustatytas nemažas bendro antibiotikų suvartojimo svyravimas. Suvartojimo padidėjimas rudens – žiemos mėnesiais nežymus. Daugumos grupių antibiotikų suvartojimas turėjo mažėjimo tendenciją, bet tik amfenikolių suvartojimas mažėjo statistiškai reikšmingai. Šie duomenys gali padėti įgyvendinti visuomenės sveikatos intervencijas, siekiant pagerinti antibiotikų skyrimo Lietuvoje dėsningumus. / This is the first research of total antibiotic consumption in Lithuania. Using the National Medical Control Committee records, the data was obtained on total (ambulatory and hospital use) sales of systemic antibiotics in packages for the period 2005-2007, and equivalents was calculated in defined daily doses (WHO, version 2007) per 1000 inhabitants per day (DID). The highest antibiotic use was determined in 2005, when reached 65,2 DID, ant the lowest in 2006, when decreased to 22,3 DID and reached the index, which was comparable in most of the Europian countries. The penicillins was the group which has been registered as the highest consumption (81 – 68% of total systemic antibiotic use) in Lithuania in the period 2005 – 2007. After the penicillins followed tetracyclins, J01X (Other antibacterials) and cefalosporins. Combinations of antibacterials (J01R) were not in use at all. Generally the antibiotic consumption fluctuates, slightly increases in winter seasons ( first ant fourth quarters).The consumption of most antibiotic groups has a tendency to decrease, but only the usage of amfenicols decrease regularly in 2005-2007 and has statistical meaning. These data provide a tool for assessing public health strategies aiming to optimize antibiotic prescribing.

Background and Objectives: To perform the analysis of medicines consumption in HKUM from 2001 to 2005; to analyze more comprehensively the usage of Heparins and Antibiotics. Design and Setting: The data about medicines consumption was taken from the hospital pharmacy database in Hospital of Kaunas University of Medicine. Main Outcome Measures: The consumption of medicines was evaluated from the financial stand-point and by the mean of DDD methodology. Also the Meta-analysis of Heparins was performed. In the end, the usage of Antibiotics was evaluated from the financial and DDD stand-points. Results: The total drug expenses in HKUM increased dramatically during the five year period i.e. more than 46%, from 5.261 thousand Lt in 2001 to 9.804 thousand Lt in 2005. The mostly consumed medicines by the means of the number of DDDs per 1000 hospitalization days managed to remain almost the same during the mentioned period. After the performed Meta-analysis of heparins, the price of Dalteparinum natricum was set as the reference one. It was done, because UFH showed significantly lower efficacy in comparison with different LMWHs. The further calculations demonstrated that it could be possible to rationalize the usage of 93-144 thousand Lt yearly, if the reference pricing methodology for heparins were adopted. Besides, total expenses of Antibiotics increased more than 70% during the five-year period, from 1.229 thousand Lt in 2001 to 2.112 thousand Lt in 2005. This is extremely... [to full text]

There is no doubts that proper and healthy nutrition helps to prevent a number of chronic non-communicable diseases and is one of the key determinants of good health and life quality. The aim of the study is to evaluate the actual nutrition and nutrition habits of Lithuanian adult population. A random sample of 3,000 Lithuanian residents aged from 19 to 65, representing Lithuanian adult population, was set for this study. Nutrition habits were investigated using nutrition questionnaire, food consumption was investigated using 24 hours recall methodology and special Atlas of Foodstuffs and Dishes portion sizes. Presented study is the first case, where the complexed data about the actual nutrition, nutrition habits and BMI of Lithuanian adult population was analyzed and comprehensively evaluated. According to socio-demographic determinants it was examined and evaluated consumption of separate foodstuffs as well as daily intake of nutrients (proteins, fats (including saturated and unsaturated fatty acids), carbohydrates (including sugars), dietary fibers, vitamins, minerals, etc.), and their consistency within the recommendations. There were established trends of changes in Lithuanian adult population nutrition and BMI, as well as links between respondents’ attitude towards some aspects of the nutrition (nutrition impact on health, consumption of fruits and vegetables, consumption of products containing more saturated fatty acids, heavy salt consumption, iodine salt consumption... [to full text] / Tinkama ir sveika mityba padeda išvengti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų ir yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Todėl šio darbo tikslas buvo įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų faktišką mitybą bei mitybos įpročius. Buvo sudaryta atsitiktinė 3000 Lietuvos suaugusių (19–65 m. amžiaus) gyventojų imtis; mitybos įpročiai tirti, naudojant apklausos anketą; faktiškos mitybos tyrimai atlikti pagal standartinę 24 valandų apklausos metodiką, panaudojant specialiai šiam tikslui parengtą Maisto produktų ir patiekalų porcijų nuotraukų atlasą. Disertaciniame darbe pirmą kartą išanalizuoti ir kompleksiškai įvertinti duomenys apie suaugusių Lietuvos gyventojų faktišką mitybą, mitybos įpročius, gyventojų KMI; išnagrinėtas ir įvertintas pagal sociodemografines determinantes atskirų maisto produktų suvartojimas bei su jais gaunami maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, tarp jų sočiųjų ir nesočiųjų RR; angliavandenių, tarp jų cukrų, skaidulinių medžiagų, taip pat vitaminų, mineralinių medžiagų ir kt.) kiekiai per parą bei jų atitikimas Rekomenduojamoms paros normoms. Taip pat buvo įvertintos Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos ir kūno masės indekso pokyčių tendencijos bei nustatytos mitybos ir mitybos įpročių sąsajos su respondentų požiūriu į tam tikrus mitybos aspektus (mitybos įtaką sveikatai, daržovių ir vaisių vartojimą, produktų, turinčių daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, vartojimą, gausų valgomosios druskos vartojimą, joduotos druskos... [toliau žr. visą tekstą]

Objective: To perform pharmacoepidemiological study of the use of oral antidiabetic drugs and insulins in Lithuania on 2006-2009 year and cost-minimization and reference price analysis enabling more rational use of financial resources of national health system. Material ans methods: The search for all literature relating to pharmacokinetic and pharmacodynamic chareacteristics of drugs for diabetes mellitus was done in MEDLINE database. The data on total sales of oral antidiabetic drugs and insulins in Lithuania over a four-year period (2006-2009) were obtained from Softdent, Lithuania data base. Drugs were classified according to the Anatomic Therapeutic Chemical system. Data were calculated by DDD methodology and expressed in DDDs per 1000 inhabitants per day (DDD/TID). Calculations of drug prices and total expenditures for antidiabetic drugs were made by using retail prices from the National Patient Funds Price List on 2006- 2009 years. Pharmacoeconomic calculations were done according to cost minimization and reference price methodologies. Results: The total consumption of hypoglycaemic drugs (incl. insulins) increased by 33.33% from 21.54 DDD/TID in 2006 to 28.72 DDD/TID in 2009. The utilization of insulin increased by 30% reaching the value of 9.43 DDDD/TID, similarly the utilization of oral antidiabetic drugs increased by 35% reaching the value of 19.29 DDD/TID in 2009. In comparison with antidiabetic drug consumption in other countries, this meaning was about... [to full text] / Tikslai: Įvertinti geriamųjų antidiabetinių vaistų ir insulinų suvartojimo tendencijas Lietuvoje 2006–2009 m. ir atlikti farmakoekonominę analizę kaštų mažinimo ir referentinės kainos metodu siekiant racionaliai panaudoti sveikatos apsaugos lėšas cukriniam diabetui gydyti. Medžiaga ir metodai: Duomenys apie antidiabetinių vaistų farmakokinetines ir farmakodinamines savybes buvo surinkti iš MEDLINE elektroninių duomenų šaltinių. Duomenys apie antidiabetinių vaistų pardavimą Lietuvoje 2006–2009 metais gauti iš UAB SoftDent duomenų bazės. Vaistai klasifikuoti pagal anatominę terapinę cheminę (ATC) klasifikaciją. Vaistų suvartojimas buvo vertinamas pagal apibrėžtos dienos dozės (DDD – angl. defined daily dose) metodiką, o duomenys apskaičiuoti pagal DDD skaičių, tenkantį 1000 gyventojų per vieną dieną.Vaistų kainų skaičiavimai atlikti remiantis mažmenine kaina iš „Kompensuojamų vaistinių preparatų kainynų“. Antidiabetinių vaistų farmakoekonominei analizei atlikti taikytas kaštų mažinimo bei referentinės kainos nustatymo metodas. Rezultatai: Bendras antidiabetinių vaistų suvartojimas padidėjo 33,33% nuo 21,54 DDD/TID 2006 metais iki 28,72 DDD/TID 2009 metais. Insulinų suvartojimas padidėjo 30% ir siekė 9,43 DDDD/TID 2009 metais, o geriamųjų antidiabetinių vaistų suvartojimas pakilo 35% iki 19,29 DDD/TID 2009 metais. Palyginus su kitų Europos šalių duomenimis, Lietuvoje antidiabetinių vaistų suvartojimas buvo du-tris kartus mažesnis, nepaisant to, jog sergamumas cukriniu diabetu... [toliau žr. visą tekstą]

Objective: To evaluate the utilization and cost of drugs for the treatment of asthma and COPD in Lithuania in 2006-2009. Methodology: The data on the sales of drugs for asthma and COPD for the year 2006-2009 was obtained from SoftDent, JSC, database. The utilization of the R03 group (drugs for obstructive airway diseases) of the Anatomical Therapeutic Chemical (ATC) classification was analysed. The utilization was expressed as DDD/1000 inhabitants per day. The pharmacoeconomical analysis was performed implementing cost-minimisation and reference pricing methodologies. Results: The total use of drugs for asthma and COPD increased from 23,70 DDD/1000 inhabitants/day in 2006 to 28,67 DDD/1000 inhabitants/day in 2009. The most significant increase is found in the use of inhaled corticosteroid/long-acting β2-agonist combinations. The costs for drugs for the treatment of asthma and COPD increased from 59,71 million Litas in 2006 to 80,12 million Litas in 2008 and decreased to 79,25 million Litas in 2009. The use of drugs of the ATC group R03 is about 2 times higher in Norway, Denmark and Finland and about 1,6 times lower in Estonia. The pharmacoeconomical analysis shows marked savings if the lowest of the second lowest prices of one DDD were implemented as the reference price. The most considerable saving is found to be for inhaled corticosteroid/long-acting β2-agonist combinations – using the lowest basic price of one DDD as the reference price, total 18,04 million Litas would... [to full text] / Tikslas: Įvertinti vaistų, vartojamų astmai ir lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL) gydyti suvartojimą ir išlaidas Lietuvoje 2006-2009 metais. Metodika: Duomenys apie vaistų, vartojamų astmai ir LOPL gydyti pardavimus 2006-2009 metais gauti iš UAB SoftDent duomenų bazės. Analizuojami vaistai yra klasifikuojami R03 grupėje (vaistai obstrukcinėms plaučių ligoms) pagal Anatominę Terapinę Cheminę (ATC) klasifikaciją. Vaistų suvartojimas išreikštas DDD skaičiumi, tenkančiu tūkstančiui gyventojų per vieną dieną. Farmakoekonominė analizė atlikta taikant kaštų mažinimo ir referentinės kainos metodus. Rezultatai: Bendras vaistų astmai ir LOPL gydyti suvartojimas Lietuvoje išaugo nuo 23,70 DDD/1000 gyventojų per dieną 2006 metais iki 28,67 DDD/1000 gyventojų per dieną 2009 metais. Didžiausias suvartojimo augimas nustatytas inhaliuojamų gliukokortikosteroidų/ilgo veikimo β2-agonistų kombinuotų preparatų grupėje. Išlaidos vaistų, vartojamų astmai ir LOPL gydyti augo nuo 59,71 mln. Litų 2006 metais iki 80,12 mln. Litų 2008 metais ir 2009 metais sumažėjo iki 79,25 mln. Litų. Vaistų, klasifikuojamų R03 grupėje pagal ATC klasifikaciją, suvartojimas Lietuvoje yra apie 2 kartus mažesnis nei Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje ir apie 1,6 karto didesnis nei Estijoje. Farmakoekonominė analizė pateikia ženklius galimo taupymo pavyzdžius, jei mažiausia ar antra mažiausia vieno DDD kaina būtų taikoma kaip referentinė kaina. Reikšmingiausi farmakoekonominės analizės rezultatai nustatyti... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamajame magistro darbe buvo išanalizuota didelių įstiklintų atitvarų plotų įtaka šildymo ir vėsinimo energijos sąnaudoms. Atlikta stiklo paketų, jų terminių savybių bei pasyvių energijos taupymo priemonių taikymo apžvalga. Konkretiems objektams pasirinkti penki energijos poreikių analizės variantai. Nustatyta, kaip energijos poreikius įtakoja didžiausio įstiklinto pastato fasado orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, skirtingos stiklo paketų optinės ir šiluminės savybės bei pasyvių energiją taupančių priemonių naudojimas. Išnagrinėta apie septyniasdešimt skaičiavimo variantų. Palyginti skirtingų vėsinimo poreikių skaičiavimo metodikų rezultatai. Atlikta 2009 – 2010 m. šildymo sezono vidutinių išorės oro temperatūrų analizė. Natūrinėmis sąlygomis nustatytas patalpų oro temperatūros ir santykinio drėgnumo kitimas ir palyginta su reglamentuojamomis vertėmis. Nagrinėjamajame objekte atlikta skaičiuojamųjų ir faktinių šilumos suvartojimų, perskaičiuotų į norminius dydžius, palyginamoji analizė. / The Master's degree paper analyses the influence of large glazed areas of heating and cooling energy costs. Carried out the review of glazing, their thermal properties and the passive energy saving measures. The analysis of five options for energy needs of certain objects has been done. Established the affect to energy needs of the largest glazed façade orientation of the world's countries, different glazing optical and thermal properties and passive energy-saving tools. Examined about seventy calculation options. The results of different methods of calculating the cooling needs have been compared. Carried out the average outside air temperature analysis in 2009 - 2010 heating season. At subsistence conditions the indoor air temperature and relative humidity has been identified, and compared with the governing values. The comparative analysis in considered object of estimated and actual consumption of heat, expressed in the normative values, has been done.

Subject of the study. Aerobic capacity and cardiac structure and function of healthy young males. Background. Data regarding the relationship between the parameters of aerobic capacity (such as maximal oxygen uptake or anaerobic threshold) and cardiac structure as well as function remain sparse and controversial. Aim. To determine how the parameters of aerobic capacity are correlated with those of cardiac structure and function. Objectives: 1. To determine the correlation between anaerobic thresholds and myocardial structure. 2. To determine how strongly the maximal oxygen uptake and cardiac structure are correlated. 3. To determine the correlation of indices of aerobic capacity to the parameters of myocardial function at rest. Hypothesis. Cardiac structure and function of healthy young men is directly linked not only to maximal oxygen uptake but anaerobic thresholds as well. Conclusions. The direct correlation of the parameters of concentric cardiac hypertrophy with aerobic capacity (anaerobic thresholds as well as maximal oxygen uptake) indices was detected. However, we failed to detect a significant correlation between indices of eccentric cardiac hypertrophy or myocardial function and aerobic capacity.

Didelis energijos suvartojimas yra labai svarbi detalė sistemoms, naudojančioms baterijas: nešiojami kompiuteriai, delninukai, mobilieji telefonai ir t.t. Pradėjus naudoti objektiškai orientuotas sistemas, buvo susirūpinta energijos taupymu. Todėl išsiaiškinus, kokią įtaką daro objektiškai orientuotos sistemos baterijos gyvavimo ciklui, galima būtų padėti programuotojams kurti tokias programas, kurios vartoja mažiau energijos. Darbe sukuriau programą, kuri sodina bateriją. Programoje naudojamos išretintos matricos. Pasinaudojus išretintų matricų saugojimo pagal eilutes metodu, kuris leidžia sumažinti matricos formatą, išmetant nulinius elementus, galime stebėti, kaip keičiasi sistemos resursų sunaudojimas, keičiant pradinėje matricoje nulinių elementų skaičių. Atlikę daugybą, galime įvertitni, kiek energijos suvartojo optimizuotas programos kodas ir neoptimizuotas. Atlikus eksperimentą, rezultatai parodė, jog optimizuotas kodas žymiai mažiau nusodina bateriją nei neoptimizuotas. To pasekoje galime daryti išvada, kad sistemos, kuriose yra optimizuotos programos, veiks ilgiau nei sistemos su neoptimizuotu kodu. / Low power consumption is a major constraint for battery-powered system like computer notebook or pocket PC, mobile phone. In the past, specialists usually designed both specific optimized equipments and codes to relief this concern. Doing like this could work for quite a long time, however, in this era, there is another significant restraint, the time to market. To be able to serve along the power constraint while can launch products in shorter production period, objectoriented programming (OOP) has stepped in to this field. In work we create program, whose multiply sparse matrix. Multiplication are two types: one we use standart matrix multiplication, other use compresed matrix storage by rows multiplication. When execute program, we can track, how battery power are consumpt. When we use compresed matrix storage by rows multiplication, we eliminate zero elements and multiplication execute faster, then standart matrix multiplication. So baterry power comsumption are lower. If your system are very important battery life time, then you must use optimized programm code. Optimized programm code use less battery power, then not optimized. Then your system can work much longer.

It is well established that unaccustomed eccentric concentric exercise evokes delayed onset muscle soreness (DOMS) (MacIntyre et al., 2001; Dannecker et al., 2005, 2008; Fredsted et al., 2008; Lewis et al., 2012), muscle fibre disarrangement (Hortobagyi et., al., 1998; Stupka et al., 2001; Carlsson et al., 2007), inflammatory cell emission into blood (Stupka et al., 2001; Laaksonen et al., 2006), increase of the activity of blood plasma creatinkinasis (Stupka et al., 2000; Chen et al., 2010; Skurvydas et al., 2010), decrease of muscle force production (Chen et al., 2010; Semmler et al., 2007; Skurvydas et al., 2010) and decrease of aerobic work capacity (Black, Dobson, 2012). The aforementioned functional, sensory, biochemical and structural changes independently from each other are displayed immediately after eccentric exercise and stay for up to 7 days, dependence on the level of damage (Clarkson et al., 1992; Skurvydas et al., 2000; Stupka et al., 2000, 2001; MacIntyre, 2001; Totsuka et al., 2002; Nottle, Nosaka, 2007; Tofas et al., 2008; Lewis et al., 2012; Paulsen et al., 2012). It is still not clear what acute and residual effect of eccentric exercise on the pulmonary gas exchange is had during different intensity work. It was determined that one hour after eccentric concentric exercise, there increases absolute VO2 during moderate (Zaičenkovienė, Stasiulis, 2010) and heavy intensity loads (Ratkevičius et al., 2006). 48 hours after eccentric exercise, when the... [to full text] / Atlikta daug tyrimų, kuriais nustatyta, kad neįprasti ekscentriniai koncentriniai fiziniai pratimai sukelia vėluojantį raumenų skausmą (MacIntyre et al., 2001; Dannecker et al., 2005, 2008; Fredsted et al., 2008; Lewis et al., 2012), raumeninių skaidulų pažaidą (Hortobagyi et al., 1998; Stupka et al., 2001; Carlsson et al., 2007), uždegiminių ląstelių išskyrimą į kraują (Stupka et al., 2001; Laaksonen et al., 2006), kraujo plazmos kreatinkinazės aktyvumo padidėjimą (Stupka et al., 2000; Chen et al., 2010; Skurvydas et al., 2010), raumenų jėgos sumažėjimą (Chen et al., 2010; Semmler et al., 2007; Skurvydas et al., 2010) bei aerobinio darbo galingumo sumažėjimą (Black, Dobson, 2012). Minėti funkciniai, sensoriniai, biocheminiai ir struktūriniai pakitimai nepriklausomai vienas nuo kito pasireiškia iš karto po ekscentrinių krūvių ir išlieka iki 7 parų, priklausomai nuo pažaidos dydžio (Clarkson et al., 1992; Skurvydas et al., 2000; Stupka et al., 2000, 2001; MacIntyre, 2001; Totsuka et al., 2002; Nottle, Nosaka, 2007; Tofas et al., 2008; Lewis et al., 2012; Paulsen et al., 2012). Vis dar nėra aišku, koks yra ūminis ir liekamasis ekscentrinio krūvio poveikis kvėpavimo dujų apykaitos rodiklių kaitai įvairaus intensyvumo darbo metu. Nustatyta, kad, praėjus vienai valandai po ekscentrinio koncentrinio krūvio, padidėjo absoliučios VO2 reikšmės vidutinio (Zaičenkovienė, Stasiulis, 2010) ir didelio intensyvumo krūvių metu (Ratkevičius et al., 2006). Praėjus 48 val. po ekscentrinio... [toliau žr. visą tekstą]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe nagrinėjamos geriamojo vandens suvartojimo ir jo pokyčių tendencijos 1996–2012 m. laikotarpyje. Tyrimo objektu pasirinkti didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Tyrimo tikslas – išanalizuoti statistikos departamento duomenis apie vandens suvartojimą ir jo pokyčių tendencijas bei atlikti įvairių veiksnių, lemiančių vandens suvartojimą, analizę. Šiame darbe analizuojami veiksniai, kurie galėtų daryti įtaką išgaunamo ir sunaudojamo požeminio vandens kiekiui. Šie veiksniai gali būti įvardijami kaip – gyventojų skaičiaus mažėjimas, vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo kainos, sumažėjusi pramonės gamyba, BVP kitimas, elektros kainos, būsto vartojimo išlaidos. Požeminio vandens gavyba nuo 1996 m. iki 2012 m. sumažėjo 45 %, todėl galima teigti, kad suprojektuotos vandenvietes ir vandentiekio tinklai dirba sumažintu pajėgumu, kas gali bloginti vandens kokybę dėl užsistovinčio vandens vamzdžiuose. Analizuojant statistikos departamento duomenis buvo ieškomas ryšys tarp suvartoto vandens kiekio ir gyventojų skaičiaus kitimo, elektros kainos, pinigų skiriamų būsto vartojimo išlaidoms vienam asmeniu bei BVP kitimo. Remiantis duomenimis paaiškėjo, kad laikotarpyje nuo 1996 m. iki 2012 m. Lietuvoje vienas žmogus per parą suvartojo apie 106 l vandens. Analizuojant statistinį ryšį tarp vandens suvartojimo ir pinigų sumos skiriamos vartojimo išlaidoms, Kaune, gautas aukštas determinacijos koeficientas R2=0,79, Vilniuje – 0,86, Klaipėdoje... [toliau žr. visą tekstą] / The tendencies of changes in water consumption are discussed in this final master’s studies research in 1996–2012 time periods. As research objects are chosen large Lithuanian cities - Vilnius, Kaunas, Klaipėda. The aim of research is to collect and analyze data on water consumption as well as the changes in trends and perform analysis of factors influencing water consumption. This research shows the factors that could affect the extracted and consumed amount of underground water. These factors can be identified as population, GDP changes, housing consumption expenditure. Groundwater extraction from 1996 to 2012 decreased by 45%, suggesting that the designed water supplies and water-supply system operates at a reduced capacity, which can lead to deterioration in water quality due to standing water in pipes. The analysis of the statistical data of the Department has been requested for the relationship between water consumption and population changes, electricity prices, the money allocated for housing consumption expenditure per capita and GDP changes. The statistical data showed that during the period from 1996 to 2012 one person consumed on average 106 liters of water per day in Lithuania. The analysis of the statistical relationship between the rate of water consumption and the amount of money allocated to consumer spending in Kaunas received a high coefficient of determination R2 = 0.79, Vilnius – 0,86, in Klaipėda much lower – 0,45.