Įvairios ekonominės ir kitokios priežastys lemia didėjančias verslo koncentracijos pasaulines tendencijas. Viena iš priemonių verslui koncentruoti yra bendrovių reorganizavimas jungimo būdu. Reorganizavime dalyvaujančių arba reorganizuotų bendrovių turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiklą tęsiančiai bendrovei, o kitos bendrovės automatiškai pasibaigia be likvidavimo. Bendrovių reorganizavimas yra sudėtinga ir ilgai trunkanti procedūra, susijusi su akcininkų, kreditorių, darbuotojų bei kitų asmenų interesais. Europos Sąjungoje pirmiausia buvo harmonizuoti valstybių narių nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys vietinius bendrovių jungimus reorganizavimo būdu. Vėliau, išsprendus nacionalinių teisės skirtumų sąlygotas problemas, buvo priimti svarbūs teisės aktai, atveriantys kelią peržengiančių vienos valstybės ribas bendrovių jungimųsi galimybėms. Siekiant padidinti Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių konkurencingumą, inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kurie supaprastina reorganizavimo jungimo būdu procedūrą ir taip leidžia sumažinti bendrovėms tenkančią administracinių kaštų naštą. Kita vertus, svarbu įvertinti, kaip tokie pakeitimai daro įtaką akcininkų bei kitų susijusių asmenų teisėtiems interesams. Reorganizavimo metu taikomos taisyklės turi užtikrinti pakankamą šių asmenų teisių apsaugą, tačiau per griežti reikalavimai gali lemti, kad bendrovės vietoj reorganizavimo pasirinks kitą, labiau palankų jungimosi būdą. / Global tendencies of increasing business concentration are influenced by various economical and other reasons. One of the ways to concentrate business is a corporate reorganization through merger. All assets, rights and liabilities of merged companies are transfered to surviving company after reorganization, whereas other companies automatically cease to exist without liquidation. Corporate reorganization is a complex and long procedure involving interests of shareholders, creditors, workers and other persons. Firstly, national legislation of member states, governing local reorganization through merger of companies, had been harmonized in European Union. Later, after issues concerning the differences of national legislation were solved, important legal acts were enacted, which made possible cross-border mergers of companies. In order to increase the competitiveness of companies operating in European Union, some amendments were initiated to simplify the corporate reorganization through merger procedure and thus reduce the administrative costs for companies. However, it is important to evaluate the impact of such amendments for legitimate interests of shareholders and other concerned persons. The rules which apply in merger procedure should provide enough safeguards to protect the rights of these persons, although too strict requirements can lead to situations, where companies would rather choose other more favourable ways to merge.

Įtariamojo (kaltinamojo) teisė atsisakyti duoti parodymus – tai konstitucinės garantijos draudžiančios versti duoti parodymus prieš save (LR Konstitucijos 31 str. 3 d.) įgyvendinimo forma, užtikrinanti žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą sprendžiant teisingumo klausimus. Taip pat įtariamojo (kaltinamojo) teisę atsisakyti duoti parodymus galime vertinti ir kaip teisės duoti parodymus formą. Šios teisės istorinės užuomazgos siekia Romos Respublikos laikotarpį - VI a. pr. Kr. pabaigą. Vėliau tai perėmė daugelis kitų šalių: pirmiau besivystanti kontinentinė Europos teisė, kiek vėliau anglosaksų tradicijų teisė. Šiandien tiek kontinentinės, tiek anglosaksų tradicijos valstybėse įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau šios teisės samprata skirtinga. Kalbant apie įtariamojo (kaltinamojo) nebaudžiamą galimybę meluoti išryškėja skirtumas tarp bendrosios teisės ir kontinentinės teisės tradicijos šalių. Kontinentinės teisės tradicijos šalyse asmeniui įtariamam nusikaltimo padarymo nėra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, jis neįspėjamas už tokių parodymų davimą. Bendrosios teisės tradicijos šalyse asmuo nepasinaudojęs savo teise tylėti tampa liudytoju, yra prisaikdinamas ir duoda parodymus kaip liudytojas, kuriam yra numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Lietuvos valstybės teisėje įtariamojo (kaltinamojo) teisės atsisakyti duoti parodymus užuomazgų randame Lietuvos Statutuose – bajorų priesaikos institute. Tačiau šios... [toliau žr. visą tekstą] / The right of the suspect (the accused) to refuse to give evidence is the implementation form of the constitutional guarantee that prohibits giving evidence against oneself (Constitution of the Republic of Lithuania, article 31, part 3), it assures the compatibility between a person and state when solving justice questions. We can also consider the right of the suspect (the accused) to refuse to give evidence as a form of the right to give evidence. Historical beginning of this right reaches the Republic of Rome, i.e. the end of the 6th century B.C. Later many other countries absorbed this: first of all developing continental European law, later traditional law of Anglo-Saxons. Today in both the continental and Anglo-Saxon tradition states, the suspect (the accused) has a right to refuse to give evidence, however the conception of this right is different. When speaking about the suspect’s (the accused) unpunishable possibility to lie, the difference is highlighted among countries of common law and continental law traditions. In the countries of Continental law traditions, for the suspect there are no responsibility for misstate, he/she is not warned for giving such evidence. In the countries of common law traditions, a person who does not use his/her right for silence, is sworn and gives evidence as a witness who has to take responsibility for misstate. In the law of the Republic of Lithuania, the germ of the right of the suspect (the accused) to give evidence was found in... [to full text]

Asmenų lygiateisiškumas yra viena kertinių teisinių vertybių demokratinėje valstybėje. Tai yra principas, svarbus kiekvienai teisės šakai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu. Magistro darbe analizuojama asmenų lygiateisiškumo principo darbo teisėje samprata ir turinys Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos nacionalinės teisės kontekste, Europos Sąjungos direktyvų, skirtų kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, reikalavimų valstybėms narėms perkėlimas į nacionalinę teisę. Per išsamią nacionalinio ir Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo, teisės doktrinos ir teismų praktikos dėl asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimo darbo teisėje analizę identifikuoti ir ištyrinėti pagrindiniai Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumai ir, svarbiausia, praktinio principo įgyvendinimo konkrečiai Lietuvos darbo teisėje probleminiai aspektai. Magistro darbe išsamiai analizuojamas individualių asmens, kuris buvo diskriminuojamas darbe, teisių gynimo procesas (darbuotojų teisių apsauga institucine prasme, įrodinėjimo taisyklių diskriminacijos bylose specifika, vertinama, kaip asmenys realiai gali pasinadoti teise į žalos atlyginimą), identifikuojamos kliūtys, trukdančios nukentėjusiems nuo diskriminacijos asmenims pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą. Asmenų lygiateisiškumo principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of equality is one of the most important principle in the democratic State. The principle of non-discrimination is mentioned in the many of international treaties, established in the European Union law as well as in national law systems. This work analysis conception and matter of the principle of equality in Labour Law. Furthmore, it is analysed the European Union Directives combating discrimination on the grounds of religion or belief, disability, age, sexual orientation, racial or ethic origin, sex, and putting these documents into effect in Lithuanian Labour Law. In this work analysis protection mechanism (what kind of institutions protect violated rights; how persons can use the right to compensation or reparation; also specific of the rules of burden of proof) of rights of persons who consider themselves wronged by failured to apply the principle of equal treatment to them in the workplace. Through deep analysis it is compared and researched Lithuanian and the European Union legal acts, practice of the Court of Justice of the European Union, and doctrine.

Šio darbo, kurio tema - „Aborto baudžiamumas“, pradžioje yra pateikiama koncepcijų, nustatančių teisės į gyvybę pradžios momentus, apžvalga ir vertinimas. Toliau yra atskleidžiama tarptautinės teisės pozicija dėl teisinės negimusio vaisiaus gyvybės apsaugos, pasiremiant tarptautinių organizacijų konvencijomis žmogaus teisių srityje ir jų išaiškinimais, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Darbe pateikiama teisės į gyvybę užtikrinimo Lietuvos teisinėje sistemoje analizė ir vertinimas, lyginant su kitose valstybėse įtvirtintais reglamentavimais. Kadangi abortas kaip nusikalstama veika yra žinomas nuo senovės laikų, reikšminga yra Lietuvos įstatymų, numatančių atsakomybę už abortą, raidos apžvalga. Darbo tema „Aborto baudžiamumas“ suponuoja pareigą apžvelgti ne tik teisinį reglamentavimą, kuris nustato atsakomybę už neteisėto aborto atlikimą, bet ir sąlygas, kurioms esant nėštumą leidžiama nutraukti, todėl trečioje šio darbo dalyje yra atskleidžiama nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarka ir sąlygos Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad praktinis aborto suvokimas yra svarbus teisingam nusikaltimo sudėties požymių, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, supratimui, todėl šiame darbe dėmesio skirta ir aborto sąvokai praktiniu medicininiu požiūriu, aptariant ne tik nėštumo nutraukimo būdus, bet ir šios operacijos pasekmes. Baudžiamosios teisės teorijai reikšmingiausia darbo dalis - Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 142 str. numatyto nusikaltimo – neteisėto... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning the work, which is called „Punishability of abortion“, produces the review of the right to life concepts. In this work there is also said about international law‘s position of feotus right to life on the basis of international organizations conventions of human rights and their interpretation and the cases of European Court of Human Rights. The work provides the analysis of the right to life of Lithuanian law enforcement. The rezult of analysis is compared with other countries. Because the abortion is known as a crime since ancient times, Lithuanian laws, which criminalize abortion, evolution‘s review is very important. The subject of the work "Punishability of abortion" implies an obligation not only to review the law, which establishes responsibility for illegal abortion, but also to review the conditions under which the pregnancy is allowed to terminate. In the third part of this work there is said about legal abortion procedure and the operation conditions in Lithuania. This work is also focused on the abortion in medical practice, discussing not only the abortion methods, but also the consequences of this operation. The most significant part for theory of criminal law is the analysis of illegal abortion as a crime, provided in the Criminal Code. The elements of illegal abortion are analyzed in greater detail, when illegal abortion is separated by the elements from other crimes.

Diakonatas savo istoriją Bažnyčioje skaičiuoja nuo to meto, kai buvo parašyti Apaštalų Darbai, todėl visų pirma tai labai sena tarnystė. Diakonato tarnystės esmė – pagalba vyskupams bei kunigams liturgijoje, pastoracijoje ir karitatyvinėje veikloje. Diplominiame darbe licenciato laipsniui gauti Lotynų ir bizantinio rito apeigų diakonato ypatumai Katalikų Bažnyčios teisėje yra atkreipiamas dėmesys į keletą istorinių aspektų, dėl kurių yra pastebimas skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčiose tarnaujantiems diakonams suteiktų teisinių galių. Tai tapo Katalikų Bažnyčios vidaus reikalu po to, kai dalis Rytų Bažnyčių susivienijo su Šventuoju Sostu. Gerbdamas šias Bažnyčias, Šventasis Sostas nesiėmė iniciatyvos keisti jų vidaus tvarkos liturginėse tradicijose ir hierarchijoje, todėl jos vadovaujasi sava teise. Šios teisės skirtumai nuo Vakarų bažnytinės teisės yra Rytų ir Vakarų Krikščionybėje vykusių istorinių procesų pasekmė, todėl šiame darbe daug vietos skiriama diakonato raidai, ypač Baltarusijos graikų Katalikų Bažnyčioje bei Ukrainos graikų Katalikų Bažnyčioje. Skirtingai nuo kitų Rytų Katalikų Bažnyčių, šios abi Bažnyčios yra istoriškai tampriai susijusios su Lietuva bei Katalikų Bažnyčia Lietuvoje. / Deaconship has been present in the history of Church from the time The Acts of Apostles were written, therefore, it is regarded a very old service. The essence of this service is helping bishops and priests during liturgy, pastoration, and in caritative activities. The work The Peculiarities of Latin and Byzantine Rite Deaconships in the Law of Catholic Church addresses some historical aspects resulting in the differences between the legal rights awarded to deacons serving in Eastern and Western Churches. This became an internal issue of Catholic Church when a part of Eastern Church has unified with The Holy See. Respecting these Churches, The Holy See had not initiated changes are following their own law. The differences between this law and the law of Western Church is n outcome of historical processes having taken place in Eastern and Western Christianity, therefore, the major focus in this work is put on the development of deaconship, especially in the Greek Catholic Church of Belarus and Greek Catholic Church of Ukraine. As distinct from other Eastern Churches, both these Churches are historically closely related with Lithuania and Catholic Church in Lithuania.

The subject of Master thesis – the development and role of collective agreements as the source of law in the framework of Lithuanian labour law. This postgraduate thesis consist of three chapters. The conceptions of the source of law and the collective agreement are presented in the first chapter. Functions of the collective agreement, its historical origin are being discussed here as well. The source of law has many means. According to natural law the source of law means the source of standarts of law and the source of knowledge of law. According to positive law doctrine the source of law is the form of expressing of law. The author tried to analises collective agreement from these two points of view. It is also defined social and law conceptions of the collective agreement. In social sense collective agreement means compromise between two groups of society – employers and employees, achieved by collective bargaining. In law sense it is body of contract laws which regulates labour conditions. The collective agreement has these funktions – lagal (or regulative) and social (peace keeping function, informative function, educative function). But main function is regulative function. In the second chapter the author analyses the development of collective agreements in different periods of Lithuanian history. The author also presents the reasons, which cause that the collective agreement, as the sourse of labour law, is not popular. The third chapter deals with the role of... [to full text]

M.Römeris is one of the most efficient and universal mid-war period authors of Lithuanian law scientific works. The series of them “The state and its constitutional law” is a fundamental work summarising all his life research and is named the classics of law theory, constitutionalism and politology. Despite the fact that many law works of today and textbook authors are based on M.Römeris and particularly on his work, the creative work of the prominent mid-war period state and society figure, is still not properly comprehended and evaluated. He promoted a comparatively new law state idea in Europe and paid much attention to its analysis, consistently researched European law tradition, the issues of sovereignty and constitutionalism which are still significant nowadays when Lithuania has become an independent state and member of the European Union and NATO. The scientist analysis not only theoretical aspects of these ideas in his works but also their practical application: law ideas, law creation ideas and social, reality in “The state and its constitutional law” rise on the level of intensive mutual interraction, the inheritance of world law idea is revealed. The author expands the original theory through his comprehension and understanding in which the synthesis of liberalism doctrines and the ideas of social solidarity are becoming distinct. While analysing M.Römeris ideas in the context of A.Esmein classical democratical doctrine, L.Petrazycki intuitive law, H.Kelsen... [to full text]

Įgyjamoji senatis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Šio instituto, reglamentuoto Lietuvos teisinėje sistemoje, ištakos siekia senovės Romą. Šiame darbe nagrinėjamas įgyjamosios senaties institutas, įvardijama teisinė jo taikymo problematika. Įgyjamosios senaties institutas atskleidžiamas analizuojant jo kilmę, raidą teisinėje sistemoje, ir įvardijant teisinį reikšmingumą. Nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu yra įgyjama tik įvykdžius visas įstatymo numatytas sąlygas, todėl šiame darbe skiriamas didelis dėmesys šių sąlygų viseto analizei. Išsamiai analizuojama kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo numatytus draudimus. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pateikiama plati daikto valdymo, kurio pagrindu įgyjama nuosavybė, sąlygų turinio analizė ir įvardijamos problemos šių sąlygų taikymo atveju. Akcentuojant įgyjamosios senaties tinkamą taikymą yra analizuojamas atvejis, kada asmuo neturėdamas statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, siekia įgyti nuosavybės teisę į statinį šio instituto pagrindu. Darbe taip pat nagrinėjamas įgyjamosios senaties ir kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų atribojimo klausimas, analizuojant probleminius aspektus susijusius su įgyjamosios senaties taikymu, tuo pagrindžiant šio instituto svarbą. / Acquisitive prescription is one of the bases of property rights acquisition. The beginnings of this institute, regulated in the legal system of Lithuania, date back to ancient Rome. This work analyses of acquisitive prescription institute, names legal topic of its application. The institute of acquisitive prescription is revealed through the analysis of its origin, development in legal system and naming of its legal significance. Property right on the basis of acquisitive prescription is gained only after the implementation of all conditions, provided in law, therefore much attention is paid to the analysis of these conditions totality. The work presents thorough analysis of what objects may be acquired as property, regarding the prohibitions contained in legislation. Sustaining the practice of the Supreme Court of Lithuania, a wide analysis of conditions content of an object tenure, on the basis of which property is acquired, is given, and the problems in the case of application of these conditions are listed. Emphasizing proper application of acquisitive prescription, a circumstance is analyzed, when a person, without documents, validating construction legitimacy, seeks to acquire property right for a building on the basis of this institute. The work also analyzes dissociation issue of acquisitive prescription and other property right acquisition elements, analyzing problematic aspects related to the application of acquisitive prescription.

Magistro darbe yra nagrinėjama teisė laisvai pasirinkti darbą, taip pat ir kiti teisės į darbą elementai - teisė gauti teisingą atlyginimą ir turėti saugias bei tinkamas darbo sąlygas. Yra apžvelgiami tarptautiniai teisės aktai, Lietuvos Respublikos teisės aktai, Konstitucinio teismo jurisprudencija. / The graduate paper analyzes a freedom to choose a job or a business, also other elements of the right to work - right to have proper, safe and healthy conditions at work and to receive fair pay for work. International acts and the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania are also analyzed.

Vienas teisės mokslo uždavinių yra teisės sisteminimas. Lietuvos darbo teisės mokslo sistemą sudaro sistema tarp savęs susijusių teisės normų, kurios sudaro bendrąją dalį, savarankiškas kolektyvinių ir individualių darbo santykių dalis, taip pat darbo teisės reguliuojami teisiniai santykiai, teisinės pažiūros ir teorijos, susijusios su darbo teise, darbo teisės šakos istorija ir kt. Darbo teisės mokslas Lietuvoje atsirado palyginti neseniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 m., pasirodė pirmieji mokslininkų (Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto profesoriaus S. Beliackino, ekonomistų J. Bučo, J. Grabausko ir kt.) darbai, kuriuose šalia civilinės teisės, ekonomikos mokslų, dėmesys buvo skirtas ir darbo teisės klausimams nagrinėti. Darbo santykių reguliavimo teisinės minties raidą Lietuvoje pristabdė okupacija bei hitlerinės Vokietijos pradėtas pasaulinis karas. Pokario metais darbo santykių reguliavimas Lietuvoje prarado savarankiškumą – juos reguliavo Maskva, todėl galima teigti, kad šiuo laikotarpiu Lietuvos darbo teisės mokslas buvo identiškas visai tarybinei sistemai, nes kelti naujas idėjas buvo mažai galimybių. Žymiausi to laikotarpio darbo teisės mokslininkai – I. Nekrošius, V. Nekrašas, I. Moreinas, A. Dambrauskas, A. Sarpalius, G. Dambrauskienė, K. Keina, S. Černiauskas, V. Tiažkijus, J. Maculevičius. Darbo teisės mokslininkų veiklos rezultatas – 1972 m. parengtas LTSR darbo įstatymų kodeksas, 1978 ir 1988 m. – šio kodekso komentarai, išleisti... [toliau žr. visą tekstą] / One of the tasks of jurisprudence is the systematisation of law. The system of the Lithuanian labour jurisprudence institutes a system of interrelated legal norms which institute the common part, separate parts of collective and individual labour relations as well as legal relations regulated by labour law, legal opinions and theories related to labour law, history of the labour law branch etc. Labour jurisprudence originated in Lithuania rather recently. When Lithuania restored the independence in 1918, the first works of scientists (Vytautas the Great University Department of Law Prof. S. Beliackinas, economists J. Bučas, J. Grabauskas etc.) appeared where the attention was paid to study of labour law issues beside the science of civil law and economics. The development of the legal thought for regulation of labour relations was suspended in Lithuania by occupation and the world war levied by the Hitlerian Germany. In the post-war period regulation of labour relations lost its independence in Lithuania- they were regulated by Moscow, so we may state that the Lithuanian labour jurisprudence was identical to the full soviet system that time as there were not much possibilities to rise some new ideas. The top legal scientists of that time are I. Nekrošius, V. Nekrašas, J. Moreinas, A. Dambrauskas, A. Sarpalius, G. Dambrauskienė, K. Keina, S. Černiauskas, V. Tiažkijus and J. Maculevičius. The result of the legal scientists’ activities is the Labour Code of... [to full text]