Valstybių atsakomybė yra laikoma viena svarbiausių tarptautinės teisės sričių. Ilgą laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama valstybių atsakomybei, kylančiai dėl jos pačios veikų, kurias ji atlieka per savo organus ar pareigūnus. Tačiau pastaruoju metu būtinybė laikyti valstybę atsakingą ir už privačių asmenų elgesį žymiai išaugo. Tarptautinėje teisėje vyrauja bendra taisyklė, kad valstybės gali būti laikoms atsakingomis tik už jų pačių, bet ne privačių asmenų elgesį. Tačiau, jeigu privačių asmenų elgesys gali būti priskirtas valstybei, ji tampa už tokį elgesį atsakinga. Yra žinomos keletas taisyklių, kurios gali būti naudojamos tam, kad privačių asmenų elgesys būtų priskirtas valstybei. Taigi valstybė gali būti tiesiogiai atsakinga už privatų elgesį šiais atvejais: 1) kai valstybės valdžios institucijos kontroliuoja, vadovauja ir duoda instrukcijas privatiems asmenims atlikti specifines užduotis; 2) kai valstybė tam tikriems asmenims ar vienetams suteikia įgaliojimus atlikti tam tikrus specifinius valstybinės valdžios elementus; 3) kai valstybė pripažįsta ir priima privačių asmenį veiksmus kaip savo pačios; 4) kai privatūs asmenys, nesant valstybės valdžios institucijų ar joms nefunkcionuojant, įvykdo veikas, būtinas tose situacijose ir įgyvendinančias valstybinės valdžios elementus; 5) kai veika yra atlikta sėkmingo sukilėlių ar kitokio judėjimo; ir 6) kai valstybės pareigūnai veikia ultra vires, privačių tikslų vedini, tačiau akivaizdžiai naudodamiesi savo statusu. Valstybė... [toliau žr. visą tekstą] / State responsibility is regarded as one of the most important doctrines of international law. For centuries, the main emphasis was put on the responsibility of the state for its own conduct, committed through the acts of the organs and officials of that state. However, in the recent times the importance of the possibility to hold a state accountable for the private conduct is increasing rapidly. The general rule in international law is that states can only be held responsible for their own conduct, thus eliminating the possibility for a state to be accountable for the acts perpetrated by private individuals. However, if the private conduct can be imputed to the state, the state becomes accountable for such acts, although committed by private individuals. There are several rules of attribution of a conduct to a state, which can be used to make state responsible for the acts of private persons. Thus state may be directly responsible for the private conduct in these instances: 1) when it controls, directs or gives instructions to private individuals to carry out certain operations; 2) when it empowers a person or entity to exercise certain elements of the governmental authority; 3) when it acknowledges and adopts the private conducts as its own; 4) when the conduct, necessary in that situation and in fact exercising elements of the governmental authority, was carried out by private individuals in the absence of the official authorities; 5) when the conduct is carried out by... [to full text]

Europos Sąjungos valstybių narių atsakomybė buvo įtvirtina ir yra vis dar plėtojama Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Ji buvo nustatyta Francovich byloje, tokiu būdu sustiprinant ES teisės autonomiškumą ir viršenybę, sankcionuojant valstybių narių pareigų nevykdymą ir dar labiau užtikrinant individams suteikiamas Bendrijos teises. Šiame sprendime apibrėžtos ir būtinosios sąlygos, besiskiriančios nuo kitų atsakomybės rūšių. Tačiau Brasserie du Pêcheur jos dar buvo papildytos kvalifikuotu kriterijumi. Taigi ES valstybė narė gali būti pripažinta atsakinga, jeigu yra patenkinamos šios trys sąlygos: pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; turi būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Pirmoji sąlyga neturėtų sukelti didelių sunkumų tiek pareiškėjams dėl žalos atlyginimo, tiek ja taikantiems teismams. Iki šiol ETT praktikoje buvo tik viena byla, kurioje pripažinta, kad ES teisės norma nesuteikia teisių asmenims. Tačiau antroji sąlyga yra labiau komplikuota. Tam, kad kiltų valstybės narės atsakomybė neužtenka vien ES teisės pažeidimo. Jis turi būti „pakankamai akivaizdus“. Remiantis Teismo praktika toks pažeidimas valstybei naudojantis plačia diskrecija yra, kai ji akivaizdžiai ir rimtai peržengia savo įgaliojimų ribas, bet kai valstybė nebuvo raginama pasirinkti teisės aktų leidybos galimybes ir turėjo ribotą veiksmų laisvę arba iš viso jos neturėjo, paties Bendrijos teisės pažeidimo gali pakakti... [toliau žr. visą tekstą] / European Union (EU) Member States liability was established and is still developing in European Court of Justice (ECJ) case law. It was introduced in Francovich, thus strengthening EU law autonomous and superior legal order, sanctioning Member States infringements of their obligations and enhancing Community rights of individuals. Also specific and different from all other types of liability prerequisites were determinated by ECJ in this case. However, in Brasserie du Pêcheur a qualified criteria was added. So EU law provides a right to reparation and Member State may be held liable when three conditions are met: the rule of law infringed must be intended to confer rights on individuals; the breach must be sufficiently serious; and there must be a direct causal link between the breach of the obligation resting on the State and the damage sustained by the injured parties. It seems that first condition can not cause any problems to potential “Francovich” claim applicants and courts applying it. There was only one case where the Court has ruled that the rule of law in question did not confer an enforceable right to individuals. However, second condition is more complicated. For a Member State to incur liability it is not enough merely to identify a breach of EU law attributable to it. The breach must be “sufficiently serious”. In accordance with ECJ case law, “sufficiently serious” breach where Member State has wide discretion to make legislative choices is where it, in the... [to full text]

Lietuvos Respublika yra nepriklausoma valstybė, tačiau jos nacionalinio ūkio raidos sparta bei bendras ekonomikos lygis priklauso ne tik nuo vidaus, bet ir nuo išorės veiksnių. Šiuos veiksnius apibūdina politinių, ekonominių, socialinių veiksnių integrinė priklausomybė, kurią apibrėžia globalizacijos procesų sąlygos ir jų veiksniai pasaulyje bei Europoje. Nėra didelių nesutarimų, kad globalizacija yra fundamentalus procesas, keičiantis pasaulio politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Pradėtas vartoti penktojo dešimtmečio viduryje, žodis „globalizacija“ naudojamas apibrėžti informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didėjančių ūkių ir visuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius. Šiandien politikos strategijų kūrėjai diskutuoja, kaip globalizacija paveiks atskiras valstybes ir kaip suformuoti tokią valstybės politiką, kad būtų pasinaudota globalizacijos teikiama nauda kontroliuojant globalizacijos neigiamą poveikį. Tokios diskusijos yra būtinos, kadangi globalizacija nėra išlyginantis procesas – ji nesulygina ekonominių rinkų tarp atskirų valstybių – tačiau ji nelemia rinkoje atsirasti laimėtojams ir pralaimėtojams. Politikų tikslas yra sukurti tokias ekonomines sąlygas, kada valstybėje būtų pasiektas maksimaliai geriausias rezultatas. / The topic of globalization is certainly not new and has received major attention especially in the last few years. Globalization is a far-reaching phenomenon, penetrating into all spheres of social life. The success of Lithuanian economy and integration into the European Union and the global trade depend on inside and outside factors of globalization. Globalization refers to the growing integration of economies and societies around the world. The economic dimensions include increases in the flows of trade in goods, services, and capital, as well as mobility if individuals across the borders. Important features of globalization include its link to technological advances that is somewhat independent of governments, and loss of distinction between domestic and international policies. The main aim of this paper – to evaluate the situation and effect of globalization for the economies in the world and Lithuania, and present the suggestions how economic policies might be improved. In order to achieve the aim, the following tasks were formulated: 1. To explore conception of globalization among different theories in Lithuania and the world and present the main factors of globalization; 2. To analyze evaluation models of globalization and evaluate it in the world; 3. To present possible perspectives of economic policies and the main suggestions to make use of globalization advantages in the world and Lithuania. The major part of material consisted of the information gained from... [to full text]

Viena iš aktualiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – užtikrinti, kad jaunimo baudžiamosios justicijos sistema būtų efektyvi, humaniška ir suderinta su tarptautiniais standartais. Daugelio valstybių įstatymuose yra numatyti baudžiamosios atsakomybės ypatumai nepilnamečiams ir juos taiko specializuoti teismai. Pirmieji nepilnamečių teismai įsteigti XIX a. pabaigoje. Kuriant nepilnamečių teismus buvo siekiama pagerinti fizinę-moralinę nusikaltusių nepilnamečių padėtį. Šie teismai buvo labiau globojantys nei baudžiantys ir tai rodo nepilnamečių teismų ir jaunimo baudžiamosios teisės socialinės gerovės orientaciją. Specifinė jaunimo baudžiamosios atsakomybės traktuotė, jauno žmogaus reikšmė ir jo raidos ypatumai, galimybė kompleksiškai spręsti jaunimo nusikalstamumo problemą, tarptautinių dokumentų rekomendacijos, kriminologijos mokslo įžvalgos pagrindžia nepilnamečių teismų poreikį. Nepilnamečių teismai savo veikloje vadovaujasi pamatiniu principu, kad svarbiausia yra ne nubausti nepilnametį, bet bandyti jį perauklėti, todėl pirmenybė teikiama auklėjamosioms priemonėms ir didžiausias dėmesys skiriamas ne veikai, bet ją padariusiam asmeniui. Daugelyje užsienio valstybių egzistuoja specializuoti teismai, tik šiek tiek skiriasi jų modelis, tačiau paskirtis, veiklos prioritetai, baudžiamosios justicijos vertybių ir principų sistema yra panaši. Nepilnamečių teismų poreikis Lietuvoje grindžiamas atsižvelgiant į nepilnamečio ypatumus. Nepilnamečių teismų veikla neatsiejama nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Sehr lange sucht man, wie die Jugendkriminalität zu verringern ist. Um dieses Ziel zu ereichen, macht man strafrechtliche Reformen und gründet die Jugendgerichte. Die ersten Jugendgerichten wurden im XIX-XX Jahrhunderte gegründet. Solche Gerichten haben zum Ziel mehr junge Täter zu betreuen als zu bestrafen. Heute sind die Jugendgerichte in vielen Ländern, in Litauen gibt es aber solche noch nicht. Viele ausländische Strafgesetze befestigen die Sonderregelung für die Jugendliche. Die Jugend ist die Hoffnung der Gesellschaft, deswegen braucht sie mehr Möglichkeiten. Die strafrechtliche Verantwortlichkeit der Jugendlichen strebt nach der individuellen Prävention. Die Jugendgerichte können besser die Persönlichkeit erforschen und passende Massnahme verhängen. Die Gründung der Jugendgerichte wird auch in den internationalen Dokumenten empfohlen. Diese Tatsachen begründen das Bedürfnis der Jugendgerichte. In vielen Länder existieren verschiedene Modelle der Jugendgerichte, aber die Ziele und Prinzipien sind ähnlich. Das Jugendgericht muss die Besonderheiten des Umgangs mit Unmündigen und überhaupt über die Entwicklung der Heranwachenden wissen, die Persönlichkeit des Täters erforschen, soziale Reife bewerten und anderes. In der Praxis genügt es rechtliches Wissen nicht, sondern braucht man kriminologische, psychologische und anderes soziale Wissen. Wenn man nicht passende Massnahme verhängt, wird dem Jugendliche grösseres Schaden angerichtet. Im Jugendstrafprozess ist am... [to full text]

Abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai gyvybės, esančios moters gimdoje, sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Lietuvoje legalus abortas atliekamas tik sveikatos priežiūros įstaigoje ir tik gydytojo, turinčio teisę atlikti tokias operacijas. Kitur atlikus abortą (taip vadinamas neteisėtas abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu. Šiame darbe nagrinėjama žmogaus gyvybės teisinės apsaugos pradžios problema, kadangi, neaptarus šio klausimo, iš esmės nebūtų galima suprasti, kodėl Lietuvoje bei užsienio valstybėse nusistovėjusi būtent tokia praktika abortų baudžiamumo klausimu. Taip pat nagrinėjama neteisėto aborto sudėtis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei aborto baudžiamumo ypatumai užsienio valstybėse. Pasaulyje nėra vieningos nuomonės aborto baudžiamumo klausimu, todėl darbe siekta apžvelgti kuo daugiau užsienio valstybių ir atskleisti, koks požiūris yra vyraujantis. Daugelyje valstybių, kur abortai yra leistini, neteisėto aborto sudėtis yra panaši. Įdomu pastebėti, jog kai kuriose jų nusikaltimo subjektu yra pripažįstama ir besilaukianti moteris, kuri sutinka ar pati prašo, kad jai būtų atlikta aborto operacija. Galbūt vertėtų pasiremti užsienio valstybių praktika ir mūsų baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti moterį... [toliau žr. visą tekstą] / An abortion is a deliberate termination of pregnancy due to medical, social or personal indications. It is a removal or expulsion of a fetus from the uterus induced by surgical, chemical, or other means. A legal abortion can be performed only in healthcare institution and only by a doctor who has the right to perform such operations in Lithuania. An abortion that is performed elsewhere (an illegal abortion) can cause a lot of extra complications for a pregnant woman. In most European countries same as in Lithuania a pregnancy can be aborted only until the twelfth week of gestation and an illegal abortion is criminalized. The work deals with the problem of the beginning of the protection of right to life of human fetus while not disputing this question would make impossible to understand the reasons why such a view on abortion punishability is common in Lithuania and foreign countries. An analysis of elements of illegal abortion according to Lithuanian laws is made and the punishability of abortion in foreign countries is described. There is no one opinion on abortion punishability matter, therefore the objective of the work was to overview as many countries as possible and to give the dominant opinion. In many countries where an abortion is legalized the elements of an illegal abortion is similar. However, in some of them a pregnant woman who asks or consents to the termination of pregnancy is considered as a subject of the crime. Maybe using the practice of foreign countries... [to full text]

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – tai pagrindinė Jungtinių Tautų Organizacijos teisminė institucija, nuolatinis teismas, kuris nagrinėja jam valstybių perduotus teisinius ginčus ir teikia Jungtinių Tautų institucijų bei kitų įgaliotų įstaigų prašymu konsultacines išvadas. Teismas gali nagrinėti ir spręsti ginčus tik tais atvejais, kai valstybės išreiškia sutikimą dėl jo jurisdikcijos. Toks sutikimas gali būti išreikštas tiesiogiai dėl tam tikro ginčo ar iš anksto tam tikroms ginčų rūšims; Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas taip pat nustato valstybių galimybę pripažinti Teismo privalomąją jurisdikciją vienašalėmis deklaracijomis su išlygomis ar be jų. Visos valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto dalyvės ir gali kreiptis į Teismą, tačiau tik nedidelis valstybių skaičius yra pripažinęs jo privalomąją jurisdikciją ir tai...Teisingumo Teismas taip pat turi teisę teikti konsultacines išvadas teisės klausimais, kai to prašo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ar Generalinė Asamblėja; konsultacinių išvadų taip pat gali prašyti ir kitos Jungtinių Tautų institucijos bei įstaigos, kai jos turi Generalinės Asamblėjos joms suteiktus įgaliojimus. Teismo pateiktos konsultacinės išvados – tai autoritetinga Teismo nuomonė dėl tarptautinės teisės principų taikymo konkrečioms situacijoms, dėl kurių kreipiamasi į Teismą, ir jos nėra privalomos. Tarptautinis Teisingumo Teismas padarė svarbų indėlį skatindamas taikius ginčų sureguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The International Court of Justice (ICJ), the principal judicial organ of the United Nations, is a standing tribunal to which States may bring their disputes, and which is empowered to give advirsory opinions to United Nations organs and specialized agencies. No dispute can be the subject of a decision of the Court unless the States parties to it have consented to the Court‘s jurisdiction over that specific dispute, or over a class of disputes of which that dispute is one. The consent may be given either directly in respect of a specific dispute, or in advance in respect of a defined class or category of diputes; the Statute of the Court also provides for acceptance of a general compulsory jurisdiction by simple declaration, wich may however be subject to reservations. All members of the United Nations are automatically parties to the ICJ Statute and enjoy access to the Court, but its compulsory jurisdiction is accepted by only but a fairly small number of States, and for most part with reservations that limit effective jurisdiction to certain classes of dispute. The Court is further empowered to give advirsory opinions on legal questions at the request of the Security Council or the General Assembly; such opinions may also be requested by other organs and agencies autherized by the General Assembly. Advirsory opinions are not binding but are authoritative statements of the principles of international law applying to the speciffic situations on which the advice of the Court... [to full text]

Šiame darbe yra išanalizuotos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sąvokos, sudėtys, atskleisti jų panašumai bei skirtumai. Darbo pirmame skyriuje yra aptartos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sąvokos pagal Lietuvos bei užsienio šalių įstatymus, aptarta minėtų veikų teisinio reglamentavimo raida Lietuvoje. Šiuose skyriuose plačiausiai yra taikomas istorinis ir lyginamasis metodai. Kituose skyriuose yra analizuojamos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo pagrindinės sudėtys, jų objektas, dalykas, nukentėjusysis, objektyvioji nusikaltimų pusė, subjektas ir galiausiai subjektyvioji pusė. Taip pat atskleisti panašumai ir skirtumai su užsienio valstybėse numatytu teisiniu veikų reglamentavimu. Darbe yra analizuojami išžaginimą ir seksualinį prievartavimą kvalifikuojantys požymiai. Taip pat šie požymiai palyginami su kitų valstybių reglamentuojamais. Yra pabrėžiama, kokiais aspektais analizuojamos nusikalstamos veikos sutampa ir kokiais skiriasi. / This work analyses rape’s and sexual assault offences concepts, compositions, are disclosed similiarities and differentials. In the first section of work are discussed rape and sexual assault concepts according to the Lithuanian and foreign lows. Discussed aforementioned acts of the legal regulation in Lithuania. In these sections, are the most widely applicable historical and comparative methods. Other sections analyses rape’s and sexual assaults basic configurations, the objects of the subject mutter, the victim and objective party of crimes, subject and subjective party. Also revealed similarities and differences with foreign countries for the legal act regulation. This work analyses rape and sexual assaults qualificatory features. Also as the following features compared with other states regulations. Here are accented what aspects of analysed acts are same, what different.

In the dissertation the author conducts analysis of general and special international legal regulations governing the ways for resolving treaty conflicts. Author researches the content and systemic ties between norms of the law of treaties, state responsibility and international legal proceedings pertinent to treaty conflict resolutions, as well as ways methods of treaty conflict resolution embodied in selected subsystems of international law (European Union law, World Trade Organization law, Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental freedoms). Based on this research the author provides conceptual findings concerning the notion of conflict of treaties, relationship between methods for resolving treaty conflicts in general and special international law and provides recommendations cncerning interpretation and application of legal regulations governing treaty conflict resolutions. / Disertacijoje tiriamas bendrasis bei specialusis tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdus nustatantis teisinis reguliavimas bei jo keliamos mokslinės ir praktinės problemos. Disertacijoje analizuojamas tarptautinių sutarčių teisės, valstybių atsakomybės teisės bei tarptautinio teisminio proceso normų turinys bei jų tarpusavio ryšiai, o taip pat analizuojami tarptautinės teisės posistemėse (Europos Sąjungos teisėje, Pasaulinės Prekybos Organizacijos teisėje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje) nustatyti tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdai. Disertacinio tyrimo pagrindu autorius pateikia konceptualias išvadas dėl sutarčių kolizijų sampratos, bendrojoje bei specialiojoje tarptautinėje teisėje nustatytų kolizijų sprendimo būdų santykio, bei pateikia pasiūlymus dėl sutarčių kolizijų sprendimą nustatančio teisinio reguliavimo aiškinimo bei taikymo.

Disertacijoje tiriamas bendrasis bei specialusis tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdus nustatantis teisinis reguliavimas bei jo keliamos mokslinės ir praktinės problemos. Disertacijoje analizuojamas tarptautinių sutarčių teisės, valstybių atsakomybės teisės bei tarptautinio teisminio proceso normų turinys bei jų tarpusavio ryšiai, o taip pat analizuojami tarptautinės teisės posistemėse (Europos Sąjungos teisėje, Pasaulinės Prekybos Organizacijos teisėje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje) nustatyti tarptautinių sutarčių kolizijų sprendimo būdai. Disertacinio tyrimo pagrindu autorius pateikia konceptualias išvadas dėl sutarčių kolizijų sampratos, bendrojoje bei specialiojoje tarptautinėje teisėje nustatytų kolizijų sprendimo būdų santykio, bei pateikia pasiūlymus dėl sutarčių kolizijų sprendimą nustatančio teisinio reguliavimo aiškinimo bei taikymo. / In the dissertation the author conducts analysis of general and special international legal regulations governing the ways for resolving treaty conflicts. Author researches the content and systemic ties between norms of the law of treaties, state responsibility and international legal proceedings pertinent to treaty conflict resolutions, as well as ways methods of treaty conflict resolution embodied in selected subsystems of international law (European Union law, World Trade Organization law, Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental freedoms). Based on this research the author provides conceptual findings concerning the notion of conflict of treaties, relationship between methods for resolving treaty conflicts in general and special international law and provides recommendations cncerning interpretation and application of legal regulations governing treaty conflict resolutions.

Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]