Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami pasėlio sudygimo, tankumo, piktžolėtumo tyrimo duomenys skirtingo intensyvumo žemės dirbimo, padengimo šiaudais ir žaliąja trąša laukeliuose. Stacionarus dviejų veiksnių eksperimentas vykdomas nuo 1999 metų. Tyrimai buvo vykdomi nuo 2011 - 2012 m. Eksperimentas buvo vykdomas pagal tokią schemą: A veiksnys: Šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š), šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys: Žemės dirbimo sistemos. Atlikus tyrimus nustatyta, kad miežių daigų skaičiui trečią dieną nuo dygimo pradžios esminės įtakos turėjo žemės dirbimo intensyvumas. Fone, kur šiaudai buvo susmulkinti ir paskleisti (+Š) esmingai didesnis daigų skaičius, palyginti su giliu arimu (GA), nustatytas laukeliuose, kurie buvo sekliai purenti kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) ir laukeliuose su žaliąja trąša (ŽTRK). Fone be šiaudų (-Š), palyginus su giliu arimu (GA), esmingai daugiau miežių daigų sudygo sekliai artuose (SA), sekliai purentuose kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) ir neįdirbtos ražienos (ND) laukeliuose. Dešimtąją dieną nuo dygimo pradžios, tiek fone su susmulkintais ir paskleistais šiaudais, tiek fone be šiaudų esmingai mažiau miežių daigų rasta laukeliuose, kurie buvo sekliai purenti rotoriniu kultivatoriumi (RK). Fone su šiaudais taip pat esminiai skirtumai nustatyti laukeliuose kur sėta į neįdirbtą ražieną (ND). Produktyvių stiebų skaičiui neturėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis presents data of a study of crop germination, density, weed and earthworm population in fields varying in intensity of tillage, straw and green fertilizer coverage. Stationary two-factor experiment is being carried out since 1999. Studies were carried out from 2011 – 2012 . The experiment was carried out according to the following scheme: factor A: Straw incorporation: straw removal (-Š), straw shredded and spread out (+ Š). Factor B: tillage systems. The research found that the number of barley sprouts on the third day from the beginning of germination is essentially influenced by tillage intensity. In area, where the straw were chopped and spread (+Š) substantially increased the number of sprouts in comparison with deep plowing (GA), has been determined in the fields that have been consistently levelled using harrow tines and flatcutting disc implements (KL). Area without straw (-Š) in comparison with deep ploughing (GA), substantially more barley seeds germinated in shallow ploughed (SA), shallow tine cultivator tines and flatcutting disc implements (KL) and the uncultivated stubble (ND) fields. Tenth day after the beginning of germination area with chopped or spread straw and area without straw in the background substantially less barley plants found in fields that have been consistently leveled harrow (RK). In the area with straw as well as in the area where sown in no-till stubble (ND) substantial differences were dicovered. Number of productive stems... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe pateikiami skirtingų ekologinių trąšų poveikio vasariniams kviečiams tyrimai. Tyrimų objektas – paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) vasarinės veislės ‘Triso‘ agrocenozė. Tyrimų tikslas – nustatyti ekologinių azoto trąšų poveikį vasarinių kviečių agrocenozei. Tyrimų metodai: Vasarinių kviečių derlius nustatytas svoriniu metodu, perskaičiuojant į 15 % drėgmės derlių. Kviečių augalų, produktyvių stiebų ir piktžolių skaičius bei masė nustatyti kiekviename laukelyje 4 vietose 0,25 m2 dydžio ploteliuose. Dirvožemio ėminiai mineralinio azoto koncentracijos nustatymui buvo imti du kartus iš visų variantų laukelių 0–30 ir 30–60 cm sluoksnio: pirmą kartą pavasarį prieš pagrindinį augalų tręšimą azoto trąšomis, antrą kartą rudenį. Tyrimų rezultatai. Kviečių produktyvių stiebų skaičius, 2010 m. patikimai didžiausias buvo laukeliuose tręštuose kaulų miltais, kaulų miltais ir žaliąja trąša bei Biofer ir žaliąja trąša, 2011 ir 2012 m. – Biofer ir kaulų miltais tręštuose laukeliuose. 2010 ir 2012 m. nustatyta, kad visuose tręštuose laukeliuose, išskyrus 2012 metais tręšiant Biofer trąšomis, piktžolių skaičius buvo esmingai mažesnis, negu netręšiant. Nustatyta piktžolių orasausės masės mažėjimo tendencija, pasėlius tręšiant įvairiomis azoto trąšomis. Vasarinių kviečių derlius 2010–2012 m. buvo patikimai didesnis azotu tręštuose laukeliuose, lyginant su netręštais. Vertinant dirvožemį, 0–30 ir 30–60 cm sluoksniuose, auginant vasarinius... [toliau žr. visą tekstą] / In this thesis of master degree studies research of the influence of different ecologic fertilizer on spring wheat is made. The object of the research – spring wheat (Triticum aestivum L.) ‘Triso’ agrocenosis. Aim of the research – to research the influence of different ecologic fertilizer on spring wheat. Research methods: yield of spring wheat is measured by weight with 15 percent of moisture. Wheat plants, productive stems, mass and number of weed is measured in 4 sectors of 0,25 m2. Examples of soil for measurements of mineral nitrogen first time was taken in spring before the main fertilization second time in autumn, from 0–30 cm. and 30–60 cm. layer. The results of research. The number of productive stems in the year of 2010 was reliably the greatest in the fields that bone meal, green manure and Biofer fertilizer were applied. In the year of 2011 and 2012 – in fields fertilized with Biofer and bone meal. In year 2010 and 2012 was researched that the number of weed significantly decreased in fertilized fields except the year 2012 when Biofer fertilizer were applied. Number of weed in fertilized fields was significantly smaller than in unfertilized fields. The decrease of air dry mass of weed is detected while fertilizing crop with nitrogen. Yield of spring wheat in year 2010 – 2012 was significantly greater in fertilized fields in comparison with unfertilized fields. Quality of soil in layer of 0–30 and 30–60 cm where spring wheat were grown was significantly... [to full text]

Laboratoriniuose tyrimuose koncentruoti trąšos su jūros dumbliais tirpalai turėjo įtakos vasarinių rapsų dygimui, šaknų ir kaleoptilių vystymuisi. Geriausias rezultatas gautas vasarinius rapsus apipurškiant 0,1 proc. vnt. koncentracijos trąšų su jūros dumbliais tirpalu. Šiame variante vasariniai rapsai tolygiausiai sudygo, šaknelių ir kaleoptilių ilgiai buvo vienodžiausi, išsivystė stipri šaknų sistema, kuri leidžia tikėtis gero derlingumo ir atsparesnių augalų blogoms meteorologinėms sąlygoms. Lauko eksperimente trąšos su jūros dumbliais turėjo įtakos vasarinių rapsų derlingumui ir cheminei sudėčiai. Naudojant trąšas su jūros dumbliais vasarinių rapsų derlingumas esmingai padidėjo nuo 0,37 iki 0,42 t ha-1 ir atitinkamai siekė 2,89 ir 2,94 t ha-1. Trąšos su jūros dumbliais taip pat turėjo įtakos vasarinių rapsų riebalų kiekiui. Riebalų kiekio esminis padidėjimas 1,10 proc. vnt. pastebėtas vasarinius rapsus tręšiant Eurofertil plius NP 37 Physio trąšomis prieš sėją, stiebo augimo pradžioje Sulfammo 30 ir butanizacijos tarpsnyje Fertileader Gold trąšomis. Trąšos su jūros dumbliais baltymų ir gliukozinolatų kiekiams esminės įtakos neturėjo. / The laboratory studies of the concentrated fertilizer with seaweed liquid had an impact on oilseed of summer rapeseed germination, root and the development of coleoptiles. The best result was reached by sputtering 0.1 percents units concentration of fertilizer with seaweed on the summer rapeseed. For this fertilizing version the summer rapeseed most germinated, and root and coleoptiles lengths had been the same and it had developed the strong root system, which allowed expecting a good yield and planting more resistant to bad weather conditions. The experiment on field of fertilizer with seaweed had affected the productivity and chemical composition of summer rapeseed. Using the fertilizer with seaweed the productivity of summer rapeseed was substantially increased from 0.37 to 0.42 t ha-1, respectively reached 2.89 and 2.94 t ha-1. The fertilizers with seaweed had also influenced the fat content of summer rapeseed. It was observed the substantial increase of 1.10 percents for unit on the summer rapeseed fertilized with Eurofertil plius NP 37 Physio before sowing, at stage of stem growth time fertilized with Sulfammo 30, at bud formation time with Fertileader Gold. The fertilizers with seaweed hadn’t significant influence to protein and glucosinolate contents.

Tyrimo tikslas – nustatyti armens apvertimo kokybės įtaką vasarinių miežių (Hordeum vulgare L.) pasėlio piktžolėtumui modeliniame lauko tyrime. Modelinis lauko tyrimas vykdytas LŽŪU bandymų stotyje 2009-2010. Tirti keturi armens apvertimo variantai: armuo apverstas 135° (kontrolinis variantas), 157,5º ir 180° kampu bei neverčiamas (0°). Įrengti stacionarūs 0,25 m2 modeliniai laukeliai Nustatyta piktžolių vasarinių miežių derliuje, rūšinė sudėtis, biomasė ir skaičius, miežių antžeminės dalies biomasė ir stiebų skaičius, derlius, 1000 grūdų masė ir kiti parametrai. Pasėlio piktžolėtumo ir piktžolių sėklų pasiskirstymo armenyje duomenys vertinami dispersinės analizės metodu, nustatant esminio skirtumo ribą (R05, R01) ir vidurkių vidutinę kvadratinę paklaidą Apibendrinus tyrimo duomenis, gauti rezultatai parodė, kad esant skirtingam armens apvertimo kampui piktžolių biomasė pasėlyje skyrėsi iki 3 kartų. Piktžolių sėklų atsargose dirvoje vyravo trumpaamžės piktžolės, daugiausiai baltoji balanda (Chenopodium album L.). Paviršiniame dirvos sluoksnyje piktžolių sėklų pasiskirstymas tarp variantų buvo nevienodas (skyrėsi kelis kartus) skirtingais metais. Eksperimento rezultatai iš esmės patvirtino hipotezę, kad nuo armens apvertimo kampo priklauso pasėlio piktžolėtumas, tačiau reikėtų atlikti papildomus tyrimus ir nustatyti optimalų armens apvertimo kampą mūsų klimato ir dirvožemių sąlygomis. / The aim of the investigation was to estimate the influence of arable soil turnover angle on spring barley (Hordeum vulgare L.) crop yield and weediness in model field experiment. The model field experiment carried out at the Experimental Station of LŽŪU in 2009-2010. Four arable soil turnover angle treatments were investigated: 135° (control treatment), 157.5° and 180° and not overturned (0°). Stationary 0.25 m-2 model fields were equipped. The following parameters were measured: weeds harvested along with barley (weed species composition, weed biomass and number), spring barley density, and stem density, yield, 1000 grain weight and other parameters. Weediness and weed seed distribution in the arable soil layer were assessed by variance method by determining the LSD05, LSD01 and the average SEM Summarized survey data revealed that weed biomass in the spring barley crop differed by three times at the different arable soil turnover angle, short-living weeds dominated in the seed bank, mostly Chenopodium album L., weed seed distribution in top soil layer as well as spring barley yield has been uneven between the treatments (several times) in different years. Experimental results broadly confirmed the hypothesis that the arable soil overturning angle has influence on the crop yield and weediness, but further studies should be carried out to determine the optimum turnover angle for our climate and soil conditions.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami skystųjų amidinio azoto trąšų su magniu Lyderis Mg poveikio, vasariniams kviečiamas, tyrimai. Darbo objektas - Vasariniai kviečiai ‘Tybalt C2‘. Darbo metodai – Eksperimentas buvo atliktas ASU Bandymų stotyje, karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje. Dirvožemis buvo artimas neutraliam (pHKCl 6,8), didelio fosforingumo (230 mg kg-1 P2O5), vidutinio kalingumo (152 mg kg-1 K2O), mažo azotingumo (2,0 proc.). Tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti optimaliausią LYDERIS Mg trąšų koncentraciją (0,25, 0,5, 0,75, 1,0 ir 2,5 %) vasariniams kviečiams. Tiriamomis priemonėmis augalai buvo nupurkšti krūmijimosi tarpsnio pabaigoje ir susiformavus antrajam bambliui. Darbo rezultatai - skystosios amidinio azoto trąšos (LYDERIS Mg) teigiamai įtakojo vasarinių kviečių produktyvumą. Didžiausi grūdų derliaus teigiami pokyčiai gauti vasarinius kviečius krūmijimosi tarpsnio pabaigoje tręšiant 0,75 – 2,5 % koncentracijos tirpalais, o bamblėjimo tarpsniu – 0,5 – 0,75 % koncentracijų tirpalais. Tiriamos priemonės teigiamai įtakojo grūdų technologines savybes. Grūdų baltymingumas tendencingai didėjo, didinant trąšų tirpalo koncentracijas, tačiau esminis poveikis nustatytas tik naudojant 0,75 % koncentracijos tirpalą. Sedimentacijos vertėms didesnį poveikį turėjo augalų tręšimas bamblėjimo tarpsnio pradžioje 0,5 - 0,75 % koncentracijų tirpalais. / Master's thesis presentsthe research that was carried out to investigate the effect of nitrogen liquid fertilizer with magnesium ‘Lyderis Mg’on spring wheat. Object of the research: spring wheat ‘Tybalt C2’. Research methods: the experiment was conducted at the Experimental Station of Aleksandras Stulginskis Universityon the Calc(ar)i-Endohypogleyic Luviso). The soil was neutral (6,8pH_KCl), high in phosphorus (230 mg kg^(-1)1P_2 O_5), medium in potassium (152 mg kg^(-1) K_2O), low in nitrogen (2,0 %). The research was conducted to determine the optimal concentration of fertilizer ‘Lyderis Mg’ (0,25, 0,5, 0,75 , 1,0 and 2,5 %) in spring wheat. Applying the measures under investigation the plants were sprayed at the end of tillering stage and at the second formation of a toddler. Research results: the liquid amide nitrogen fertilizer ‘Lyderis Mg’ has positively influenced the productivity of spring wheat. The application of fertilizer solution on spring wheat both at the end ofetillering stage with the concentrationvarying from 0,75 to 2,5 % and at the booting stagewith the concentration varying from 0,5 to 0,75 % resulted in the highest grain yield.The researched measures have positively influenced the technological properties of grains. By increasing the concentration of fertilizers grain protein content tended to rise, however, thesubstantial effect was determined only applying 0,75 % concentration of fertilizers. Values of sedimentation were higher when spring wheat were... [to full text]

Tyrimai atlikti 2005-2007m. LŽŪU Genetikos biotechnologijos laboratorijoje. Tirti veiksniai, įtakojantys vasarinių rapsų (Brassica napus var. oleifera) dvigubų haploidų linijų NL-302-01, NL-302-02, NL-302-25 somatinės embriogenezės procesą nesubrendusių zigotinių gemalų kultūroje. Tirtų genotipų eksplantai (zigotniai gemalai) kultivuoti maitinamosiose terpėse, besiskiriančiose terpės rūgštingumu. Eksplantai iš donorinių augalų tirti 14-29 amžiaus dienų po apdulkinimo. Nustatyta, kad vasarinių rapsų somatinės embriogenezės potencialas priklauso ne tik nuo nesubrendusio zigotinio gemalo amžiaus po apdulkinimo, bet ir nuo eksplanto genotipo ir terpės rūgštingumo. Daugeliu atveju didžiausią įtaką indukcijos intensyvumui turėjo genotipas. Didžiausiomis pirminės somatinės embriogenezės galimybėmis pasižymėjo linijos NL-302-25 gemalai 20-21 dienos amžiaus. Antrinės somatinės embriogenezės metu nustatyta, kad indukcijos potencialas buvo didesnis nei pirminės somatinės embriogenezės metu. Ekspalnto amžius įtakos soamtinių embrioidų formavimo kiekiu neturėjo. / The research was carried out in 2005-2007 in the laboratory of genetics and biotechnology of Lithuanian university of Agriculture Factors influencing double haploid lines’ NL-302-01, NL-302-02, NL-302-25 somatic embryogenesis in the culture of premature zygotic germs of summer rape (Brassica napus var. oleifera) were studied. The explants of the studied genotypes (premature germs) were cultivated in the nutritional environments differencing in pH. The explants from the donor plants were taken for the period of 14-29 days. It was determined that the potential of the somatic embryogenesis of the summer rape depends on not only on the age of the premature zygotic germ after the pollination, but also on the genotype and medium pH of the explants. In most cases the biggest effect on the intensity of the induction was caused by genotype. Line NL-302-25 cultivated 20-21 days after the pollination had the biggest potential of primary somatic embryogenesis. During the secondary somatic embryogenesis it was determined that the potential of induction was greater than during the primary somatic embryogenesis. The age of the explant had no effect on the quantity of formation of somatic embryos.

Tiriamojo darbo objektas – varpinių javų pasėliai smėlinguose Dzūkijos dirvožemiuose. Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindinių produktyvumo rodiklių įtaką varpiniams javams. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas viename ekologiniame ūkyje, tačiau šešiuose laukuose. Tirti žieminiai kvietrugiai, žieminiai kviečiai ir vasariniai miežiai pasėti skirtinguose priešsėliuose. Piktžolių bei rugių kiekis buvo nustatomas kiekviename lauke išskiriant po 0,25 m2 tyrimo laukelius kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir gale. Gauti duomenys perskaičiuoti į 1 m2. Pasirinktuose tyrimo laukeliuose skaičiavimai atlikti vegetacijos pradžioje ir prieš derliaus nuėmimą. Vegetacijos pradžioje nustatytas pasėlių ir piktžolių skaičius, o prieš derliaus nuėmimą apskaičiuotas produktyvių, neproduktyvių stiebų bei piktžolių skaičius. Prieš derliaus nuėmimą iš kiekvieno tyrimo laukelio javų stiebai ir piktžolės buvo raunamos su šaknimis, ir skaičiuojamas kiekis. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus minėtuose javų laukuose pastebėta, kad labiau piktžoleti yra žieminių kvietrugių ir žieminių kviečių laukai. Didžiausias pikžolėtumas pastebėtas žieminių kvietrugių lauke po žirnių/miežių mišinio pavasarį (vidurkis 118 piktžolių) ir žieminių kviečių lauke po varpinių javų rudenį (vidurkis 117 piktžolių). Mažiausią piktžolėtumą turėjo vasarinių miežių laukai. Vasarinių miežių pasėtų po kviečių pavasarį lauke buvo rasta mažiausiai piktžolių (vidurkis 27 piktžolės), tačiau derliai nebuvo dideli... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological agriculture‘s number grows up in Lithuania. In the course of time farmers is still looking for a solution how to do a bigger produktivity. Analysis is about corn‘s and weed‘s variation depending on preplants and produktive stipes‘ subjeck to the weeds. Crop was quite dence in the property. Depending on preplants produktive stipes‘ number was different. Productive stipes hang on weeds‘ number: the more weeds the less productive stipes.

The object of study – spring barley (Hordeum vulgare L.) and winter wheat (Triticum aestivum L.). Research tasks: 1. To investigate the effect of growing intensity, applying fertilisers according to normative for target yield, on spring barley and winter wheat leaf index, biomass and grain yield formation. 2. To quantitatively assess accumulation of nitrogen and carbon in the biomass during vegetation. 3. To explore the effect of water and nitrogen induced stresses on productivity of photosynthesis and to evaluate feasibility of DSSAT v4.0.2.0 model for the diagnosis. 4. To estimate likely effect of climate change on winter wheat and spring barely yield. / Darbo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingo auginimo intensyvumo, tręšiant pagal normatyvus planuojamam derliui, poveikį vasarinių miežių ir žieminių kviečių lapų indekso, biomasės ir grūdų derliaus formavimuisi. 2. Nustatyti kiekybinius azoto ir anglies kaupimosi biomasėje pokyčius vegetacijos metu. 3. Ištirti vandens ir azoto trūkumo sukeltų stresų pasireiškimą migliniuose javuose ir įvertinti galimybes juos diagnozuoti modeliu DSSAT v4.0.2.0. 4. Įvertinti tikėtiną klimato kaitos poveikį žieminių kviečių ir vasarinių miežių derlingumui. Tyrimų objektas – vasarinis miežis (Hordeum vulgare L.), žieminis kvietys (Triticum aestivum L.).

The occurrence of spot type net blotch (Pyrenophora teres f. maculata) and net type net blotch (P. teres f. teres) as well as the occurrence of net blotch mating types has been investigated in Lithuania, Latvia and Estonia. Genetic diversity of barley net blotch isolates from various locations in Lithuania was investigated using ISSR and AFLP markers. The net blotch resistance of 150 spring barley varieties was investigated under artificial and natural infection conditions in the field. / Panaudojant molekulinius žymeklius ištirta tinkliškosios dryžligės patogeno Pyrenophora teres populiacijos genetinė įvairovė, nustatyti P. teres formų ir lytinio dauginimosi tipų sutinkamumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos sąlygomis įvertintas Vakarų Europos ekotipo 150 vasarinių miežių veislių ir linijų jaurumas tinkliškajai dryžligei esant skirtingai pradinei infekcijai.

The experimental objective. The study was designed to establish the effects of crop stand density and fertilization on spring rape productivity. Statements to be defended: 1. Crop stand density and plant supply with nutrients affect the penetration of photosynthetically active radiation to the soil surface and various heights of crop canopy. 2. Under favourable nutritional conditions, spring rape reaches the maximum photosynthetic productivity at flowering in a crop with a lower stand density; while under less favourable conditions, the maximum photosynthetic productivity at flowering is achieved in a crop with a higher stand density. 3. Under favourable nutritional conditions, at optimal crop stand density, spring rape accumulates the highest content of nutrients in the above-ground plant part at flowering stage. 4. In differently fertilized spring rape crops weed occurrence is determined by plant number per unit area, light regime and meteorological conditions. 5. Under favourable nutritional conditions, having formed an optimal spring rape crop, the plants become more resistant to the dark leaf and pod spot, verticillium wilt, sclerotrinia stem rot and rape stem pests; however, the crop remains susceptible to phoma stem canker. 6. Diverse photosynthetic conditions in differently fertilized spring rape crops differing in stand density determine formation of the above-ground and root mass of spring rape plants. 7. Spring rape yield formation depends on the number of... [to full text] / Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tręšimo įtaką vasarinių rapsų pasėlio produktyvumui. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Pasėlio tankumas ir augalų aprūpinimas maisto medžiagomis daro įtaką fotosintetiškai aktyvios radiacijos prasiskverbimui į dirvos paviršių ir įvairius vasarinių rapsų pasėlio ardus. 2. Palankiomis mitybos sąlygomis vasariniai rapsai fotosintezės produktyvumo maksimumą žydėjimo tarpsniu pasiekia retesniame pasėlyje, o augdami mažiau palankiomis – tankesniame pasėlyje. 3. Palankiomis mitybos sąlygomis esant optimaliam pasėlio tankumui vasariniai rapsai žydėjimo tarpsniu antžeminėje dalyje sukaupia didžiausią maisto medžiagų kiekį. 4. Skirtingai tręštuose vasarinių rapsų pasėliuose piktžolių plitimą lemia augalų skaičius ploto vienete, šviesos režimas ir meteorologinės sąlygos. 5. Palankiomis mitybos sąlygomis suformavus optimalų vasarinių rapsų pasėlį augalai tampa atsparesni juodosios dėmėtligės, verticiliozės, baltojo puvinio ir rapsų stiebų kenkėjų pažeidimams, tačiau išlieka jautrūs fomozės pažeidimams. 6. Nevienodos fotosintezės sąlygos skirtingai tręštuose, nevienodo tankumo vasarinių rapsų pasėliuose lemia vasarinių rapsų antžeminės ir šaknų masės formavimąsi. 7. Vasarinių rapsų derliaus formavimąsis priklauso nuo augalų skaičius ploto vienete bei jų aprūpinimo maisto medžiagomis. 8. Palankiomis mitybos sąlygomis didžiausias energetinis efektyvumas gaunamas retesniame vasarinių rapsų pasėlyje, o nepalankiomis – tankesniame.