Šiame darbe pristatoma viena aktualiausių šių dienų filosofijos temų – tikrovės ir simuliakrų santykis postmodernioje kultūroje, remiantis Jeano Baudrillard‘o filosofija. Šiandieninėje kultūroje tikrovės ir iliuzijos perskyra praranda savo reikšmę, nes dėl simuliakrų įsigalėjimo nebelieka tikrovės objektyvumo kriterijų. Dėl to Baudrillard‘as pasiūlo „hipertikrovės“ terminą, kurio pagalba yra konstruojamas naujas tikrovės modelis, nereikalaujantis objektyvaus realumo pagrindimo. Pirmojoje darbo dalyje yra apžvelgiamos Platono ir Friedricho Nietzsches tikrovės sampratos. Platono tikrovė tai – nekintamas idėjų pasaulis, tikrojo pažinimo objektas, nieko bendra neturintis su empirine tikrove ir jos suvokimu. Platonizmui priešinga pozicija būtų Nietzsches pozicija, kuomet tikrovė aiškiausiai iškyla meno kūrinyje, ir pasaulis suvokiamas per estetinį reiškinį. Pereinant prie Baudrillard‘o „simuliakro“ teorijos nagrinėjimo trumpai pristatoma Gilles‘o Deleuze‘o filosofijoje pasirodanti „simuliakro“ sąvoka, apjungianti Platono ir Nietzsches pozicijas. Antrojoje darbo dalyje analizuojama Baudrillard‘o „simuliakro“ samprata. Baudrillard‘ui simuliacija ir simuliakras nėra nei kopija, nei modelis, nei reprodukcija. Šiame darbe per simuliakro sampratą nusakomas kultūros ir visuomenės santykis su jos objektais, panaikinus prasmingo ženklo kaip originalo galimybę. Trečiojoje darbo dalyje atkreipiamas dėmesys į šiuolaikinį istorijos supratimą ir individo situaciją simuliacijų valdomojoje... [toliau žr. visą tekstą] / This study deals with one of the topical problem of contemporary philosophy - the problem of reality in post-modern culture, as it is represented in terms of „simulacrum“, and „hiperreality“, in philosophy of Jean Baudrillard. In contemporary culture, the opposition between reality and illusion has lost its significance, since because of the dominance of simulacra, there are no criteria left of objective reality. This is why the term „hiperreality“, proposed by Baudrillard, becomes important as used for construction of the new model of reality, which does not need objective justification. In the first part of the thesis, Plato and Friedrich Nietzsche‘s conceptions of reality are surveyed. These two philosophers are chosen as representing different ontological conceptions, both relevant to contemporary consideration of reality. While Plato’s reality is the ideal non-empirical word, the object of true knowledge, for Nietzsche reality is truly conceived in the work of art. Also the term „simulacrum“, introduced into post-modern philosophy by Gilles Deleuze, makes its appearance. The second part of the thesis analyses the main notion of „simulacrum“ in philosophy of Jean Baudrillard. In the third part, the status of history and person in the non-referential reality is analysed. History has been always considered an objective science. Today history needs objective justification once again. Finally, in the fourth part of the thesis, an attempt is made to explain the terms of... [to full text]

Šis magistrinis rašto darbas yra mediatizuoto socialinio pasaulio analizė nuo pirminių individo socialinės raiškos požymių iki jo įtakos visam socialiai veiksniam pasauliui bei vyraujančios valdymo formos - demokratijos. Kryptingai sekant nuosekliais žingsniais, visų pirma, yra aptariamos subjekto kaip „Ego“ pažinimo ribos siekiant ištrūkti iš solipsistinės subjekto pozicijos į socialiai veiksnų pasaulį. Pasitelkiant literatūros analizę yra nustatoma subjekto galimybė pažinti Kitą ne tik kaip objektą, bet ir kaip subjektą, taip įvykdant pirmąją sąlygą ir įtraukiant jį į socialinį pasaulį. Antram etape yra pristatomas bendravimas per medijas, problemos kylančios stengiantis Kitą pažinti per mediumą bei skirtumai tarp tiesioginės ir netiesioginės Kito patirties. Nuosekliai sekant toliau subjektas yra įvedamas į mediatizuotą (virtualų) socialinį pasaulį ir aptariamos bendros, bet esminės krizės kylančios globalizacijos, fragmentuotos visuomenės ir konformizmo atvejais, kurios yra pajuntamos įsitraukiant į socialiai veiksnų virtualų pasaulį. Pasitelkus kiekybinę duomenų analizę ir įžvalgas yra nustatomos vienos pagrindinių virtualaus socialinio pasaulio problemos – narcisizmo – apraiškos ir jo įveikimo galimybės. Taip pat, aptariama kokiu būdu šie vartotojai gali įtakoti informacijos sklaidą per medijas ir pačių vartotojų informacijos įsisavinimo bei turinio kūrimo tikslai ir bruožai. Aptariama tų pačių narcisistinių apraiškų pasireiškimas politiniame pasaulyje ir jų santykis su... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis is an analysis of mediatized social world from the very first display of individual‘s social indication to his influence on whole socially active world and the dominating form of rule – democracy. Following direct steps, at first, subjects boundaries as an „Ego“ trying to break through the solipsistic position of the subject to socially active world are discussed. Using analysis of literature subject’s ability to recognize the Other not as an object but as a subject is ascertained, thus bringing him into the social world. On the second stage communicating through media, problems which arise while trying to comprehend the Other through medium and distinctions between direct and indirect experience of the Other are introduced. While being consistent, subject is lead in to the mediatized (virtual) social world where common and crucial crises which arise because of the globalization, fragmentation of society and conformism, in the cases of involving thyself in the socially active virtual, world are discussed. With the help of quantitative data analysis and insight one of the main problems of virtual social world – narcissism – manifestation and possibilities of overcoming are defined. Also, capability of consumers influencing the flow of information through media as well as aims and traits of consumers themselves creating and consuming the information are discussed. Furthermore, manifestation of the mentioned narcissistic phenomena in political world and its... [to full text]

Magistro darbe dėmesys skiriamas virtualiems socialiniams tinklams, jų pagalba vykdomiems komunikaciniams procesams bei realios tarptautinės komunikacinės patirties poveikiui, virtualiame socialiniame tinkle vykdomiems komunikacijos procesams. Ši tema aktuali, nes virtualūs socialiniai tinklai užima vis svaresnes pozicijas globalios komunikacijos kontekste. Virtualios socializacijos procesams vykdyti, būtinas individo realioje erdvėje turimų kontaktų, sukaupto socialinio kapitalo bei komunikacinės patirties integravimas į virtualių socialinių tinklų sukurtas bendravimo sistemas. Magistro darbo objektas virtualūs socialiniai tinklai kaip tarptautinės komunikacijos priemonė. Darbo Tikslas – ištirti, kokią įtaką reali tarptautinė komunikacija turi virtualiame socialiniame tinkle vykstantiems komunikaciniams procesams. Iškelti uždaviniai: išsiaiškinti pagrindinius virtualaus socialinio tinklo veikimo principus; nustatyti realaus ir virtualaus socialinio tinklo sąsajas; išanalizuoti socialinio kapitalo formavimąsi virtualioje erdvėje; įvertinti realios ir virtualios komunikacijos procesų tarpusavio sąveiką; įvertinti realios komunikacijos reikšmę virtualios komunikacijos dinamikai; išsiaiškinti socialinio pasitikėjimo dėmens svarbą virtualios komunikacijos procesuose. Naudojant dokumentų, dokumentinių šaltinių analizę nustatyta, virtualūs socialiniai tinklai veikia plotmėje, kurioje išnyksta riba tarp viešos ir privačios individo erdvės. Socialiniai aspektai perkeliami į virtualią... [toliau žr. visą tekstą] / The Master‘s paper work focuses on virtual social networks and active communication processes online. This topic is actual as virtual social networks takes a commanding lead in the context of global communication. In order to achieve basic goals social capital, communication experience and process of socialisation must be integrated into well based online social networking systems. The object of the master‘s paper is virtual social networks as the mean of international communication. The target of the work is to investigate what kind of impact does the real face to face communication has on the communication processes in the virtual social networks. The tasks set: to find out the main aspects of how does virtual social network works; evaluate the connections between real and online social capital; analyze formation processes of social capital in online sphere; see how real communication affects dynamics of virtual online communication; evaluate the impact of social trust while communicating online. Using the analysis of documents, documentary sources, it was determined that the virtual social networks exists in the space where is no feel of any physical boundaries that limits communication processes. Social communication strength is based on major success and popularity of virtual social networks. Also, it was evaluated that user can’t materialise processes that is happening in online world, but he collects big amount of experience, that has a major impact in the real life... [to full text]