Darbo tikslas: nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių produktyvumui ir pieno kokybei. Darbo uždaviniai: apskaičiuoti karvėms šertų racionų energinę ir maistinę vertę. Nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių produktyvumui. Nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių pieno sudėčiai. Bandymas atliktas 2012 metais X ūkininko galvijininkystės ūkyje. Darbo tikslas buvo nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai. Analogų principu atrinkta 20 karvių, kurios suskirstytos į 4 grupes (3 tiriamųjų ir 1 kontrolinė), po 5 gyvulius kiekvienoje. Vidutinis karvių produktyvumas per ankstesnę laktaciją buvo 6000 – 6300 kg pieno. Eksperimentiniais racionais karvės šertos keturis mėnesius sausio - balandžio mėn., t.y. pirmąsias 120 laktacijos dienų. Kitu laikotarpiu buvo tik registruojami produktyvumo ir pieno sudėties duomenys. Išanalizavę 2011–2012 metų X ūkio karvių racionus, jų sudėtį, energinę ir maistinę vertę, įvertinę skirtingo šėrimo poveikį produktyvumui ir produkcijos kokybei nustatėme: Didžiausias produktyvumas buvo antros grupės karvių. Lyginant su kontroline grupe, natūralaus pieno iš jų buvo primelžta 228 kg (p<0,05), o perskaičiuoto į bazinį - 666 kg (p<0,01) daugiau. Mažiausias primilžis per 10 laktacijos mėnesių buvo kontrolinės grupės karvių. Jos davė 300 kg mažiau natūralaus pieno arba 965 kg perskaičiuoto į bazinį pieną negu II (produktyviausios) grupės karvės. Daugiausia pieno... [toliau žr. visą tekstą] / The aim: to identify the diet of protein quantity and quality on cow productivity and milk quality. The tasks of the work: to calculate the cows fed rations energy content and nutritional value. Set the ration protein content and quality on milk production of cows. Set the ration protein content and quality on the composition of cow's milk. Experiment was carried out in 2012 X farmer's cattle farm. The aim of the research was to identify the ration protein content and quality on cow productivity and milk composition. Analogues of the principle of sample 20 cows, which are divided into 4 groups (3 test and 1 control), followed by five animals each. The average of productivity per cow during the previous lactation was 6000 - 6300 kg of milk. Cows were fed the experimental diets for four months of January - April., that is to say the first 120 days of lactation. The next period, there were only recorded productivity and milk composition data. The analysis of X holding the 2011-2012 cows fed rations composition, nutritional indicators, the results obtained. The maximum productivity was the second group of cows comparison with a control group of natural milk from their milk yield was 228 kg (p <0.05), and the terms of base - 666 kg (p <0.01) and more. Minimum yield within 10 months of lactation were control cows. They gave 300 kilos of liquid milk, or 965 kg of milk in terms of base than in the second (productive) group of cows. Most milk fat obtained from the second treatment... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti įvairių pieninių veislių karvių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodiklius ir nustatyti jų tarpusavio ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti: a) karvių reprodukcines savybes; b) karvių produktyvumo rodiklius; c) karvių somatinių ląstelių skaičių piene; 2. Palyginti skirtingų karvių veislių reprodukcinių savybių, produktyvumo bei tešmens sveikumo rodiklius; 3. Nustatyti tirtų rodiklių koreliacijos koeficientus. Išvados: 1. Tirtos karvės buvo vidutiniškai 3,64±0,032 laktacijos, vidutinė laktacijos trukmė – 228,47±3,576 dienų, vidutinė veršingumo trukmė – 281,72±1,280 dienų, karvės vidutiniškai sėklintos 1,95±0,034 kartų, neveršingumo laikotarpis vidutiniškai truko 154,06±3,566 dienų ir laikotarpis tarp apsiveršiavimų – 448,76±3,156 dienų. Vidutinis pieno kiekis per laktaciją buvo 5046,8±73,817 kg, pieno riebumas – 4,35±0,016 proc., riebalų kiekis – 214,60 ±2,844 kg, baltymingumas – 3,23±0,007 proc., baltymų kiekis – 162,32±2,191 kg, SLS piene – 407,03±23,328 tūkst./cm3. 2. Išanalizavus atskirų veislių karvių reprodukcines savybes nustatyta, kad ilgiausia veršingumo trukmė buvo LŽ veislės karvių (285,14±2,040), trumpiausia – VJ veislės karvių (279,32±1,994). Mažiausiai kartų sėklintos VJ veislės karvės (1,80±0,197), daugiausiai – LŽ veislės karvės (2,02±0,086). Trumpiausias neveršingumo laikotarpis nustatytas LŽ veislės karvių (139,91±6,310), ilgiausias – SP veislės karvių (182,53±20,981). Ilgiausias laikotarpis tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: To evaluate the different breeds of dairy cow reproductive performance, productivity and udder health traits and to establish interrelationships between between them. Place of research: The work was carried out in the Departament of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years studies. The results of survey: Cows were on average 3.64 ± 0.032 lactation. The average duration of lactation - 228.47 ± 3,576 days. The average gestation period - 281,72 ± 1.280 days. Cows inseminated an average of 1.95 ± 0.034 times. The servis period lasted an average of 154.06 ± 3,566 days and the interval between calving - 448.76 ± 3.156 days. Average milk production per lactation was 5046.8 ± 73.817 kg, of milk fat - 4.35 ± 0.016 percent., fat - 214.60 ± 2.844 kg, protein - 3.23 ± 0.007 percent., protein - 162.32 ± 2.191 kg, milk SCC - 407.03 ± 23,328 thousand/cm3. The analysis of individual cows reproductive traits showed that the longest pregnancy lasted Lithuanian reds cows (285.14 ± 2.040), the shortest - German black & whites cows (279.32 ± 1.994). At least once inseminated German black & whites cows (1.80 ± 0.197), mainly - Lithuanian reds cows (2.02 ± 0.086). The servis period the shortest period of Lithuanian reds cows (139.91 ± 6.310), the longest - Simental cows (182.53 ± 20.981). The longest interval between calving the Holstein black & whites cows (496.14 ± 7.152), the shortest - Lithuanian black & whites... [to full text]

Darbo tikslas: išanalizuoti LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centro pašarų, naudojamų melžiamų karvių šėrime, kiekybinius ir kokybinius rodiklius bei racionus ir karvių produktyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti kiek ir kokių pašarų sukaupta ūkyje melžiamų karvių šėrimui per pastaruosius 2 metus. 2. Išanalizuoti ūkio melžiamų karvių šėrimą ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais. 3. Išanalizuoti karvių produktyvumo ir pieno kokybinius rodiklius. Atlikus analizę buvo nustatyta, kad tirtame ūkyje daugiausiai laikoma Vokietijos juodmargių veislės (~50 proc.) ir Lietuvos juodmargių (~30 proc.) karvių. Daugiausiai bandoje buvo 1 – 3 laktacijų karvių (78,6 - 83,5 proc. visos bandos karvių). Vidutinis karvių produktyvumas 6835 kg pieno 4,23 proc. riebumo, 3,3 proc. baltymingumo; vidutinis somatinių ląstelių skaičius - 287 tūkst./ml. Atlikus melžiamų karvių šėrimui pašarų bazės analizę nustatėme, kad ūkis daugiausiai sukaupė vienmečių žolių siloso (873,9 t). Pašarų kokybės parametrų analizė parodė, kad siloso kokybės parametrų fermentacijos rodiklis kokybė ir stabilumas yra geri. Tyrimų metu išanalizuoti karvių racionai pagal mitybinius rodiklius tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiu buvo praktiškai panašūs ir orientuoti į 21 l pieno primilžį. Išvados: 1. Tirtame ūkyje melžiamų karvių skaičius padidėjo nuo 145 vnt. 2011m. iki 199 vnt. 2012 m. Bandos analizė pagal karvių veisles parodė, kad daugiausiai laikomų karvių yra Vokietijos juodmargių veislės (apie puse bandos... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of paperwork: To analize the feed, used for feeding dairy cows at the LUHS VA Practical training and testing centre and to analyze their quantative and qualitative indicators, rations and productivity of cows. The goals: 1. Determine the amount and type of feed accumulated in the farm for dairy cows feeding in the last 2 years. 2. To analyze the feeding of dairy cows on pasture and indoor feeding periods. 3. To analyze the productivity of cows and milk quality indicators. The analysis showed that the studied farm mainly considered German Black & White (~50 per cent.), and the Lithuanian Black and White (~ 30 percent) cows. Most herds were 1 -3 lactation cows (78.6 to 83.5 percent. entire herd of cows). Average productivity of 6835 kg of cow, milk fat - 4.23 percent., mikk protein - 3.3 per cent. The average somatic cell count - 287 thous./ml. Dairy cows feed database analysis found that the farm mainly accumulated perennial grass silage (873.9 t). Feed quality parameters showed that quality parameters of silage fermentation rate quality and stability is good. Studies to analyze the rations by nutritional indicators both indoor and outdoor period was practically similar and focus on the 21 l milk yield.

Darbo tikslas: įvertinti skirtingais racionais šertų veislinių bulių spermos kokybę. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti ir įvertinti skirtingus veislinių bulių racionus; 2. Nustatyti tiriamųjų bulių spermos kokybę; 3. Įvertinti skirtingų racionų įtaką veislinių bulių spermos kokybiniams rodikliams. Išvados: 1. B fermos buliai reproduktoriai gavo 16,4 MJ AE, 52,35 žaliųjų baltymų, 20,66 g fosforo, 40,9 mg vario, 859,2 mg cinko, 28290 TV vitamino D bei 122700 TV vitamino A daugiau nei A fermos buliai, kur šios medžiagos yra ypač svarbios reprodukcinei sistemai ir spermos kokybei. 2. A fermoje laikomų bulių išskirtas spermos tūris buvo 5,60 (±0,11) ml, koncentracija 1287,61 (±38,04) mln/cm3, gyvybingų spermatozoidų 81,22 (±0,57) proc., tiesiai judančių spermatozoidų 65,73 (±0,76) proc. B fermoje laikomų bulių vidutinis išskiriamas spermos tūris buvo 8,50 (±0,25) ml, koncentracija 1371,54 (±67,07) mln/cm3, gyvybingų spermatozoidų 80,13 (±0,37) proc, tiesiai judančių spermatozoidų 67,81 (±0,47) proc. 3. B fermoje laikomų bulių išskirtas spermos tūris buvo 2,90 ml (P<0,001), koncentracija – 84,92 mln/cm3 (P>0,05), tiesiai judančių spermatozoidų – 2,07 proc. didesnis (P>0,05) nei A fermoje laikomų bulių. Vienintelis priešingai rodęs rodiklis, t.y. gyvybingi spermatozoidai buvo 1,09 proc. (P<0,05) mažesnis už A fermos bulių. 4. Bulių davusių iki 4 ml spermos kiekį, koncentracija vidutiniškai nuo 1351,11(P<0,001) (A buliai) ir 2218,25 (P<0,001) (B buliai) sumažėjo iki 1097,43 (P<0,001)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research is evaluate the quality of bull semen, that are fed different diets. Research goal of the paper: 1. Analyze and evaluate different breeding bull rations; 2. Analyze bull’s semen quality; 3. Evaluate the influence of different diets on breeding bull semen quality (semen volume, concentration, percent viable sperm, directly moving spermatozoa percent). The results of different bull’s diet show that bulls of farm B got more mineral and vitamin needed for reproductive system than bulls from farm A. The breeding bulls of farm B were given 16.4 MJ 52.35 crude protein, 20.66 g of phosphorus, 40.9 mg of copper, 859.2 mg of zinc, 28,290 IU of vitamin D and 122 700 IU of vitamin A more than bulls from farm A. This material is particularly important for the reproductive system and sperm quality. Breeding bull’s sperm quality indicators showed that the semen characteristics (volume, concentration, and right-moving sperm) were on average superior to those bulls whose diets were additionally given mineral - vitamin supplements. The semen quality of bulls is changing dependent on different bull semen volume released. It showed that increasing volume of the sperm determine decreasing in sperm concentration mln/cm3.

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos pieninių karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklius bei nustatyti jų tarpusavio ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti skirtingų veislių pieninių karvių eksterjerą. 2. Palyginti skirtingų veislių karvių eksterjero rodiklius. 3. Nustatyti karvių pieno kiekį, pieno riebumą ir baltymingumą. 4. Nustatyti tirtų rodiklių tarpusavio ryšius. Išvados: 1. Įvertinus skirtingų veislių pieninių karvių eksterjero rodiklius, nustatyta, kad tirtų karvių bendras kūno įvertinimas 79,54, galūnių – 78,44, tešmens – 78,18. Bendras eksterjero įvertinimas buvo 78,71 ir atitiko gero eksterjero įvertinimą. 2. Geriausiai bendro kūno išsivystymo rodikliai buvo įvertinti Danijos juodmargių veislės karvių (82,25±0,881), prasčiausiai įvertintos Lietuvos juodmargių veislės karvės (79,42±0,149). Geriausiai galūnių išsivystymo rodikliai buvo įvertinti Holšteinų veislės karvių (79,71±0,707), prasčiausiai įvertintos Švedijos juodmargių veislės karvės (77,75±0,996). Geriausiai tešmens išsivystymo rodikliai buvo įvertinti Švedijos juodmargių veislės karvių (79,88±0,718), prasčiausiai įvertintos Danijos juodmargių veislės karvės (78,00±0,779). 3. Įvertinus skirtingų veislių karvių pieno kiekį ir sudėties rodiklius nustatyta, kad iš visų tirtų karvių vidutiniškai primelžta 56356,0 kg, 4,71 proc. riebumo, 3,35 proc. baltymingumo pieno. Geriausiu produktyvumu išsiskyrė Danijos juodmargių veislė. Prasčiausiai produktyvumas buvo Švedijos juodmargių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: To analyze dairy cattle‘s exterior and productivity traits and to define their relationships. Place of research: The work was carried out in the Department of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years of studies. The Results of Survey: Having evaluated the exterior traits of different breeds dairy cows, the general evaluation of examined cows’ body was 79.54, limb‘s – 78.44, udder – 78.71 and it coincided with a valuation of a good exterior. The best evaluation of the general body development was of Denmark‘s Black-White breed cows (82.25±0.881). The worst evaluation had Lithuanian Black-White breed cows (79.42±0.149). The best evaluation of limbs was Holstein breed cows (79.71±0.707), the worst was Sweden‘s Black-White breed cows (77.75±0.996). The best evaluation of udder development had Sweden‘s Black-White breed cows (79.88±0.718), the worst was Denmark‘s Black-White breed cows (78.00±0.779). From the analysis of different cows’ breeds milk yield and milk composition was evaluated that from the all of investigated cows, there was an average 56356.0 kg, 4.71 proc. fat and 3.35 protein milk. With the best productivity spotlighted Denmark‘s Black-White breed cows. The biggest relation was between exterior traits (p<0.01). The biggest correlation coefficients was between milk type and udder‘s band strength (r=0.649), udder back part height (r=0.576), body depth (r=0.564) and heel joint (r=0.538)... [to full text]

Bandymas atliktas melžiamų karvių ūkyje, Marijampolės rajone. Pradžia – 2011 10 23. Trukmė – 90 dienų. Bandymui buvo sudarytos dvi juodmargių karvių grupės: kontrolinė ir tiriamoji. Abiejų grupių karvių laikymo sąlygos tiriamuoju laikotarpiu buvo vienodos – tiriamuoju laikotarpiu buvo šeriamos racionais sudarytais kompiuterine šėrimo programa „Hybrimin Futter 2008“ Racionų maistingumas atitiko karvių mitybos fiziologines normas. Apsaugotų riebalų produktas „NLM 66“ yra augalinės kilmės išgryninti riebalai, skirti pagerinti gyvulių energijos pasisavinimą, taip pat padidinti pieno primilžį ir pieno riebumą. Bandymo metu buvo stebimi ir užrašomi šie duomenys: karvių sveikatingumas, apetitas, įmitimas, sergamumas. Tyrimų duomenys apdoroti statistinės analizės metodu, statistiniu paketu „R 1.7.1.“ ir WinExcel programą. Tiriamuoju laikotarpiu tiriamosios grupės karvės sveikatos problemų neturėjo. Ganiavos pabaigoje (prieš bandymą) abiejų grupių karvės turėjo galūnių problemų (suskeldėjusios nagos, skausmingi sąnariai ir kt.). Bandomosios grupės karvėms šios problemos išnyko savaime. Šios grupės karvės neturėjo virškinimo problemų, kurių nebuvo išvengta kontrolinėje grupėje. Apsaugoti riebalai bandomosios grupės karvėms buvo duodami su koncentratais. Pradžioje ne visos karvės noriai ėdė koncentratus su apsaugotais riebalais. Per savaitę dauguma karvių priprato prie apsaugotų riebalų produkto ir noriai ėdė visus pašarus. Pagerėjus apetitui, sparčiai pradėjo didėti bandomosios... [toliau žr. visą tekstą] / The test was carried, in Marijampolė region. Test starts – 2011 10 23. Duration – 90 days. For the test was made two black-variegated cow groups: the control group and the researching group. Both groups of cows housing conditions during the investigation period was the same – during the investigation period was fed at rations, which are made with computerised feeding program „Hybrimin Futter 2008“. The food value rations matched cows nutrition physiological norms. Protected fat product „NLM 66“ is herbal origin purificated fat, which ar for increase the animals energy absorbtion and volume of milk and fat of milk. At the time of the test was monitored and recorded the following data: cows health, appetite, size, sickness rate. The data was processed using the method of statistical analysis, statistical package „R 1.7.1.“ and WinExcel program. In the investigation period researching group cows had no health problems. Before the test both groups cows had limbs problems (splited nails, painful joints etc.). For the testing group cows these problems disappeared by itself and had no digestive problems, which were in control group. The protected fat were given for cows with concentrates. At the beginning not all the cows ate concentrates with protected fats with desire. During the week, most of the cows got used to protected fat product and ate all the food with desire. When the appetite was better, rapidly began increasing testing group cows volumes of milk and these volumes... [to full text]

Darbo tikslas: atlikti šunų genetinių išteklių monitoringą, įvertinti panaudojimą ir vietinių šunų veislių išsaugojimą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Surinkti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą apie Lietuvoje veisiamas šunų veisles. 2. Surinkti duomenis apie šunų duomenų bazes Lietuvoje. 3. Surinkti duomenis ir atlikti registruotų šunų analizę už 2008 - 2012 metus iš RegiVet duomenų bazės. 4. Surinkti duomenis ir atlikti 2008 - 2012 metais registruotų šunų analizę iš LKD duomenų bazės. Darbo naujumas: Pirmą kartą buvo atliktas registruotų Lietuvoje auginamų šunų skaičiaus monitoringas ir identifikuotos labiausiai paplitusios veislės. Išvados: 1. Gyvūnų registravimo centre 2012 metais iš viso buvo registruota 33456 gyvūnai. Vilniuje registruoti 10844 gyvūnai, iš kurių 8722 šunys. Kaune atitinkamai registruoti 14136 registruoti gyvūnai, tarp jų 12058 šunys. Klaipėdoje šunų registruota gerokai mažiau – 4219. 2. RegiVet duomenų bazėje 2012 metais iš viso buvo registruota 5375 gyvūnai: iš jų 4531 šunys, 816 kačių ir 28 kiti gyvūnai. Lygint su 2008 registruotų gyvūnų padidėjo 34 procentais. 3. Registracijos pagausėjimą lėmė visuomenes švietimas, įstatymų įteisintas visų gyvūnų privalomas ženklinimas mikroschemomis ir migracija į užsienio šalis. 4. Lietuvos kinologų draugijos duomenų bazėje 2012 metais iš viso buvo registruota 5862 šunys. Lygint su 2008 m. registruotų šunų sumažėjo 21 procentų. 5. Registracijos sumažėjimą lėmė ekonominė situacija šalyje ir migracija į užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / Object and tasks of work: Collect and analyze scientific literature on dogs breeds that are bred on Lithuania. Collect data of Lithuanian dog database. Collect data and do 2008-2012 registered dogs analyzis from RegiVet database. Collect data and do 2008-2012 registered dogs analyzis from LCS database. Research methodology: Analysis of scientific literature, scientific articles, and statistical data. Different articles and research material offering information on the issue under consideration were used as the basis for the research. Results and conclusions. In year 2012 there were 33456 registered animals in animal register. 10844 animals were registered in Vilnius, 8722 out of them were dogs. 14136 animals were registered in Kaunas, 12058 out of them were dogs. There were a lot less registered dogs in Klaipėda – only. In 2012 there were 5375 animals registered in RegiVet database: 4531 dogs, 816 cats and 28 other animals. There was a 34% rise in registered animal compared to 2008. This rise was caused by public education, a new law which required all animals to be microchipped and migration to other countries. In 2012, there were 5862 registered dogs in Lithuanian cynological societys database. Compared to 2008, there has been a a 21% fall. Decrease in registration was caused by economic situation in the country and migration. Most popular dogs breeds in 2008 – 2012 m. were German Shepherd Dog, Yorkshire Terrier, Labrador Retriever, West Siberian Laika, French Bulldog... [to full text]

Nustatyti genetinių veiksnių įtaką galvijienos ir kiaulienos mitybinei vertei bei kokybei. Darbo uždaviniai: 1. Tirti ir įvertinti skirtingų veislių galvijų ir kiaulių mėsos kokybę. 2. Tirti ir įvertinti riebalų rūgščių kiekį ir jų santykį skirtingų veislių galvijų mėsoje. 3. Tirti ir įvertinti riebalų rūgščių kiekį ir jų santykį Lietuvoje veisiamų kiaulių veislių mėsoje. 4. Tirti ir įvertinti aminorūgščių kiekį ir jų santykį skirtingų veislių galvijų mėsoje. 5. Tirti ir įvertinti aminorūgščių kiekį ir jų santykį skirtingų veislių kiaulių mėsoje. Ištirta veislės įtaka galvijų ir kiaulių, augintų vienodose sąlygose, mėsos aminorūgščių ir tarpraumeninių riebalų rūgščių struktūrai. Tokie bandymai su Lietuvos populiacijų galvijų ir kiaulių mėsa vykdyti nebuvo. Papildyti duomenys apie šiuolaikinės selekcijos labiausiai paplitusių galvijų ir kiaulių veislių bei jų derinių mėsos kokybę. Didinant šalies gyventojų sveikatingumą būtina žinoti tikslius duomenis apie aminorūgščių ir riebalų rūgščių kiekius Lietuvoje veisiamų galvijų ir kiaulių mėsoje bei numatyti optimalias galvijų ir kiaulių veislių ir jų derinių panaudojimo galimybes didinant mėsos mitybinę vertę bei jos kokybę. Atlikus išsamius tyrimus su skirtingų veislių bei jų mišrūnų galvijų ir kiaulių mėsa bei nustačius genetinių veiksnių įtaką aminorūgščių ir riebalų rūgščių kiekiui mėsoje, atsiras galimybė pasirinkti ir plačiau panaudoti veisles bei jų derinius, turinčius didesnį nepakeičiamų aminorūgščių kiekį ir palankesnį... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research was to determine the impact of genetic factors on the nutritional value and quality of bovine and pork meat. Objectives of the research: 1. To examine and evaluate the meat quality of different breeds of cattle and pig. 2. To examine and evaluate the quantity of fatty acids and their ratio in the meat of different breeds of cattle. 3. To examine and evaluate the quantity of fatty acids and their ratio in the meat of different breeds of pig in Lithuania. 4. To examine and evaluate the quantity of amino acids and their ratio in the meat of different breeds of cattle. 5. To examine and evaluate the quantity of amino acids and their ratio in the meat of different breeds of pig. The impact of breed to the quantities of amino acids in meat and fatty acids in intramuscular fat was evaluated concerning cattle and pigs reared at identical feeding and storage conditions. No research concerning Lithuanian cattle and pigs breeds were carried out before. The most common contemporary breeding cattle and pig breeds and their crosses testing data on meat quality were enlarged. The exact quantities of amino acids and fatty acids in the Lithuania-breed cattle and pig meat are essential to be known for health purposes of the country population. It is important to provide optimum potential use of cattle and pig breeds and their crosses in order to enhance the nutritional value of meat and its quality. Detailed meat research of different breeds and crossbreeds of cattle... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti probiotikų įtaką melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos rodikliams ir sveikatingumui. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti probiotiko Probio - active įtaką melžiamų karvių pieno primilžiui ir pieno rodikliams. 2. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių kraujo morfologiniams rodikliams. 3. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams. Tyrimo metodika: tyrimas buvo atliekamas kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“, 2013 metų birželio – spalio mėnesiais. Bandymo metu buvo suformuotos dvi grupės melžiamų karvių: kontrolinė ir bandomoji, po 115 Lietuvos juodmargių veislės melžiamų 2-5 laktacijos karvių kiekvienoje. Kontrolinėje ir bandomojoje grupėse karvės buvo paskirstytos vienodai, atsižvelgiant į jų laktacijų skaičių ir veršiavimosi laiką. Bandomosios grupės karvės su įprastiniu racionu papildomai gavo probiotiko. Į kiekvienos bandomosios grupės karvių kombinuotuosius pašarus, kiekvieną šėrimo dieną individualiai, buvo įmaišoma po 150 ml probiotiko. Bandymas vyko nuo 60-os iki 120-os karvių laktacijos dienos ir truko 60 dienų. Pirmas 30 dienų bandymas vyko tvartiniu laikotarpiu, o paskutines 30 dienų – ganykliniu laikotarpiu . Bandymo metu buvo naudotas probiotikas Probio - active, įmaišytas į racioną normuojant po 150 ml kiekvienai karvei, normą padalinant į dvi dalis ir sušeriant paros laike per du šėrimus. Tyrimo metu mėginiai pieno tyrimams buvo imami bandymo pradžioje, praėjus 60 d., 90 ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to research the effects of probiotics on dairy cows’ productivity, productions values and the overall health. Objectives: 1. To evaluate the effects Probio – active probiotics toward dairy cows’ yield and milk index. 2. To evaluate the effects of probiotics on dairy cows morphological blood indexes. 3. To evaluate the effects of probiotics to the rumens fermentation processes on dairy cows. Methodology of the research: the research was carried out at the cooperative company “Blauzdžių Agroservisas” 2013 June - October. During the research two similar groups of dairy cows were created: the control group and experimental group. The groups were made out of 115 Lithuanian Black and White breed dairy cows in their 2-5 lactation stages each. Cows were considered and maintained under the same conditions. For the experimental group cows with normal diet each day in addition received 150 ml of a probiotic. The study samples of milk were taken for research at the beginning of the test after 60 days, 90 and 120 days, from the start. Haematological tests of dairy cows blood samples were taken at the beginning and the end. The rumen contents - at the beginning and after a two-month test. Results: during the research it was determined that the cows which received probiotics yielded 4.4 percent (p>0.05) more milk opposed to the ones that did not receive probiotics. It was also detriment that the use of probiotics have an effect on the quality indexes (protein, fat), and have... [to full text]

Šiais laikais nemažas dėmesys atkreipiamas į paukščių laikymo sąlygas ir jų lesalų kokybę. Siekiant pagerinti vištų imunines savybes, jų produktyvumą bei produkto rodiklius, kasmet atliekami tyrimai, įterpiant į lesalus įvairius priedus. Todėl mano darbo tikslas ištirti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką dėsliųjų vištų produktyvumui ir kiaušinių kokybei, naudojant jų lesaluose rapsų aliejų. Siekiant darbo tikslo įgyvendinimo iškelti šie uždaviniai: 1. Nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką vištų dedeklių dėslumui, lesalų sąnaudoms ir išsaugojimui, naudojant jų lesaluose rapsų aliejų. 2. Nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką kiaušinių kokybiniams parametrams, naudojant jų lesaluose rapsų aliejų. 3. Nustatyti antioksidantų likopeno ir santokvino įtaką jusliniams kiaušinių rodikliams, naudojant jų lesaluose rapsų aliejų. Išvados: 1. Vištų kūno masė atitiko linijų derinio Lohmann Brown auginimo rekomendacijas. 2. Antioksidantų likopeno ir santokvino įtakoje vidutinis kiaušinių svoris per visą bandymo laikotarpį tik II tiriamojoje grupėje buvo 3 proc., didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 3. Per visą laikotarpį tiek I tiriamojoje tiek ir II tiriamojoje grupėse kiaušinių skaičius buvo 10 ir 6 proc., o dėjimo intensyvumas buvo 11 ir 4 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). 4. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės gauti buvo 1 proc. didesnės, o santokvino priedas 2 proc. sumažino lesalų sąnaudas, palyginus su... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the work: to analyse antioxydant lycopene and santoquin influence for laying hens and quality of eggs productivity, using rapeseed oil in the feed. The tasks of work:1. To set antioxydants Lycopene and Santoquin influence for laying hens and quality of eggs productivity, using rapeseed oil in the feed. 2. To set antioxydants Lycopene and Santoquin influence for egg qualitative parameters, using rapeseed oil in the feed. 3. To set and to analyse antioxydants Lycopene and Santoquin influence for sensoring egg parameters, using rapeseed oil in the feed. Methods of the work: research. The test were made by approved methodology. Feeding test was performed on thirty 30 weeks old Lohman Brown cross laying hens, which were divided into 3 groups. Each group consists of 10 hens. Lohman Brown laying hens were feeded with bulky compuonds feeds with addition of rapeseed oil (control group). Laying hens of a group I were fed feeds containing 4 percentage rapeseed oil + lycopene (0.5 g / kg), and group II - 4.5 percentage rapeseed oil + santoquin (0.15 g / kg). During the test laying hens were held in individual cages with stationary trough feeders and waterers on equal feeding and keeping conditions. Laying hens were fed with compounds feeds of 125 g per day. The results of research: According to the influence of antioxidants lycopene and santoquin, to compare with control group, the average of egg weight during the test period was higher in II group of 3 percentage (p> 0... [to full text]