O objetivo deste trabalho é tornar possível a inserção de um robô humanoide para auxiliar pacientes em sessões de fisioterapia. Um sistema robótico é proposto que utiliza um robô humanoide, denominado NAO, visando analisar os movimentos feitos pelos pacientes e corrigi-los se necessário, além de motivá-los durante uma sessão de fisioterapia. O sistema desenvolvido permite que o robô, em primeiro lugar, aprenda um exercício correto de fisioterapia observando sua execução por um fisioterapeuta; em segundo lugar, que ele demonstre o exercício para que um paciente possa imitá-lo; e, finalmente, corrija erros cometidos pelo paciente durante a execução do exercício. O exercício correto é capturado por um sensor Kinect e dividido em uma sequência de estados em dimensão espaço-temporal usando k-means clustering. Estes estados então formam uma máquina de estados finitos para verificar se os movimentos do paciente estão corretos. A transição de um estado para o próximo corresponde a movimentos parciais que compõem o movimento aprendido, e acontece somente quando o robô observa o mesmo movimento parcial executado corretamente pelo paciente; caso contrário o robô sugere uma correção e pede que o paciente tente novamente. O sistema foi testado com vários pacientes em tratamento fisioterapêutico para problemas motores. Os resultados obtidos, em termos de precisão e recuperação para cada movimento, mostraram-se muito promissores. Além disso, o estado emocional dos pacientes foi também avaliado por meio de um questionário aplicado antes e depois do tratamento e durante o tratamento com um software de reconhecimento facial de emoções e os resultados indicam um impacto emocional bastante positivo e que pode vir a auxiliar pacientes durante tratamento fisioterapêuticos. / This dissertation develops a robotic system to guide patients through physiotherapy sessions. The proposed system uses the humanoid robot NAO, and it analyses patients movements to guide, correct, and motivate them during a session. Firstly, the system learns a correct physiotherapy exercise by observing a physiotherapist perform it; secondly, it demonstrates the exercise so that the patient can reproduce it; and finally, it corrects any mistakes that the patient might make during the exercise. The correct exercise is captured via Kinect sensor and divided into a sequence of states in spatial-temporal dimension using k-means clustering. Those states compose a finite state machine that is used to verify whether the patients movements are correct. The transition from one state to the next corresponds to partial movements that compose the learned exercise. If the patient executes the partial movement incorrectly, the system suggests a correction and returns to the same state, asking that the patient try again. The system was tested with multiple patients undergoing physiotherapeutic treatment for motor impairments. Based on the results obtained, the system achieved high precision and recall across all partial movements. The emotional impact of treatment on patients was also measured, via before and after questionnaires and via a software that recognizes emotions from video taken during treatment, showing a positive impact that could help motivate physiotherapy patients, improving their motivation and recovery.

Introdução: A fisioterapia é uma especialidade relativamente recente dentro das Unidades de Terapia Intensiva Neonatais. Pelo sucesso obtido na prevenção e tratamento das complicações respiratórias, resultou no reconhecimento do fisioterapeuta como membro imprescindível da equipe multiprofissional. A fisioterapia neonatal pode causar impacto positivo no tratamento de neonatos prematuros de baixo peso, contribuindo para minimizar as complicações, principalmente respiratórias, além de reduzir o tempo de internação hospitalar e diminuir a morbidade neonatal. Pela necessidade de mais pesquisas nessa área, este estudo teve o objetivo de avaliar o impacto da implantação da assistência de fisioterapia respiratória sobre a morbidade de recém-nascidos prematuros de baixo peso. Método: Foram incluídos recém-nascidos internados na Unidade de Terapia Intensiva Neonatal do Hospital Universitário São Francisco, em Bragança Paulista, SP, com idade gestacional menor que 37 semanas, peso ao nascimento menor que 2500 g, diagnóstico de doença das membranas hialinas, submetidos à terapia de reposição de surfactante exógeno e permanência em ventilação mecânica por um período igual ou superior a sete dias. O estudo incluiu 101 neonatos, sendo 41 internados no período entre 2002 e 2004 (G1), em que não havia um serviço estruturado de fisioterapia hospitalar e 60 neonatos no período entre 2005 e 2007 (G2), em que já havia a estruturação do serviço, contando com fisioterapeuta xi exclusivo na Unidade. Os dois grupos foram comparados em relação a características maternas, neonatais e evolução durante a internação. Para a comparação dos grupos foram utilizados os testes estatísticos Mann-Whitney, Qui-quadrado e Teste exato de Fisher. A significância estatística foi estipulada em 5%. Resultados: Os dois grupos se mostraram homogêneos em relação às características maternas. Em relação às características neonatais, o G2 se mostrou mais grave por conter neonatos mais imaturos. Em relação à evolução, o G2 permaneceu maior tempo em oxigenioterapia (mediana de 11 dias), em ventilação não invasiva (mediana de 2 dias) e também em ventilação mecânica invasiva (mediana de 13 dias), porém utilizando picos de pressão inspiratória menores e frações inspiradas de oxigênio menores. No G2, 16 (26,6%) neonatos evoluíram com atelectasia contra 12 (29,3%) do G1. O G2 apresentou 17 (28,3%) neonatos com pneumonia contra 15 (36,5%) do G1. No G2, 14 (23,3%) neonatos evoluíram com displasia broncopulmonar contra 11 (26,8%) do G1. O G2 apresentou 3 (5%) neonatos com pneumotórax contra 3 (7,3%) do G1. O G2 apresentou 17 (28,3%) neonatos com sepse precoce e 48 (80,0%) com sepse tardia enquanto o G1 apresentou 8 (19,5%) e 27 (65,8%), respectivamente. O G2 apresentou maior tempo de internação hospitalar com mediana de 38 dias contra 30 dias de mediana do G1. A mortalidade do G1 foi de 3 (7,3 %) e do G2, de 8 (13,3 %). Conclusão: A fisioterapia respiratória pode auxiliar favoravelmente a evolução do recém-nascido prematuro de baixo peso, diminuindo as complicações respiratórias, obtendo assim impacto positivo na redução da morbidade respiratória neonatal / Introduction: Physiotherapy is a relatively new specialty in Intensive Care Units of Neonates. Considering the success of prevention and treatment of respiratory complications, as result of physiotherapy assistance, the physiotherapist is recognized as an indispensable member of multiprofessional team. Neonatal physiotherapy can cause positive impact on treatment of premature neonates of low birth weight, contributing to minimize the complications, especially of the respiratory type. Moreover it can reduce hospital stay and ameliorate the neonate morbidity. The need for research in this area leads to this study with the aim to assess the impact of the implantation of physiotherapy care on morbidity of premature newborn of low birth weight. Methods: Newborn in Intensive Care Unit of Neonates at Sao Francisco University Hospital in the city of Braganca Paulista (SP) were included in the study, with gestational age less than 37 weeks, birth weight lower than 2500 g, diagnosis of respiratory distress syndrome under replacement therapy of exogenous surfactant and permanence in mechanical ventilation ( 7 days). Subjects of the study included 101 neonates, 41 were admitted between 2002 and 2004 (group 1, G1), time that there was not a structured physiotherapy care in Intensive Care Units of Neonates and 60 neonates from 2005 to 2007 (G2), at this time there was the structured assistance with an exclusive physiotherapist at the Unit. Both groups were compared in relation to neonates maternal characteristics and xiii evolution during the hospital stay. Statistical analyses were applied for groups comparison, Mann-Whitney, chi square and Fisher exact test. Statistical significance was established at 5%. Results: The groups demonstrated homogeneity in relation to maternal characteristics. Neonate aspects had showed more severity for G2, this group had more immature neonates. In relation to evolution, G2 remained longer in oxygen therapy (median = 11 days), in non-invasive ventilation (median = 2 days) and also in invasive mechanical ventilation (median = 13 days), however, using lower inspiratory peak pressure and lower inspired oxygen fraction. In G2, 16 (26.6%) neonates evolved into atelectasis whereas 12 (29.3%) in G1. Seventeen (28.3%) neonates in G2 developed pneumonia and 15 (36.5%) in G1. In G2, 14 (23.3%) neonates evolved into bronchopulmonary dysplasia against 11 (26.8%) of G1. 17 (28.3%) neonates in G2 presented early sepsis and 48 (80.0%) late sepsis, while G1 presented 8 (19.5%) and 27 (65.8%), respectively. G2 had longer hospital stay with median of 38 days whereas G1 had median of 30 days. Mortality of G1 was of 3 (7.3%) neonates and 8 (13.3%) of G2. Conclusion: Respiratory Physiotherapy can help favorably the evolution of premature newborn of low birth weight, diminishing respiratory complications, impacting therefore positively to reducing neonate respiratory morbidity

Tiek kasdieninėje veikloje, tiek profesionaliame sporte patiriamos traumos tiesiogiai įtakoja žmogaus gyvenimo kokybę. Dažniausiai pasitaikantys apatinių galūnių lūžiai – kulkšnies srityje (Jensen, 1998): nuo 107 iki 184 šimtui tūkstančių žmonių per metus (Lin, 2006). Juos dažniausiai patiria 25–35 metų vyrai ir vyresnės nei 50 metų moterys (Staa, 2001). Gydant abiejų kulkšnių kaulų lūžius – atstatomi kaulų lūžgaliai, stiprinami pažeisti raumenys, sausgyslės ir raiščiai, taip pat mokoma taisyklingos eisenos bei laikysenos. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje 2006–2008 metais. Ištirta 30 asmenų – n=22 moterys (73,3 proc.) ir n=8 vyrų (26,7 proc.), kurių amžiaus vidurkis 47±5 metai, – po abiejų kulkšnių osteosintezės. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją ir kontrolinę. Tiriamajai grupei buvo taikyta kineziterapija su kineziterapeuto priežiūra, fizioterapija ir masažas, jiems gulint fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje (24 dienas), o kontrolinė grupė buvo apmokyta ir atlikinėjo pratimus savarankiškai, namuose. Abiejų grupių tiriamieji buvo testuojami prieš pradedant taikyti kineziterapiją, po 12 dienų, po 24 dienų ir po 8 mėnesių. Tyrimo metu buvo atlikti matavimai: pėdos tiesimas, lenkimas, sukimas į vidų, sukimas į išorę, blauzdos apimtys (sveikos ir operuotos kojos), šlaunies apimtys (sveikos ir operuotos kojos), atliktas testavimas pagal Lysholm skalę, funkcinį pėdos ir kulkšnies testą. Skausmas... [toliau žr. visą tekstą] / Injuries sustained both in daily activity or in professional sports make direct influence on the quality of life of human being. Most often fractures of the lower limbs occur in the area of the ankle (Jensen, 1998): ankle fractures are found from 107 to 184 per one hundred thousand people annually. These fractures are most frequent among men of 25–35 years old and women over 50 years old (Staa, 2001). During the treatment of bimalleolar fractures of the ankle not only injured muscles, tendons and ligaments are fortified, fractures of bones are reconstituted but also the patients are taught how to keep good pace and posture. Methods. The analysis was performed at PI Kaunas Red Cross clinical hospital in 2006–2008. 30 persons were examined after bimalleolar osteosynthesis: n=22 women (73,3 percent.) and n=8 men (26,7 percent.), the average age being 47±5 years old. The patients were divided into two groups: research and control. Physiotherapy under the supervision of physiotherapist was applied to the research group together with massages while they were in the department of physical medicine and rehabilitation (for 24 days) as well. The control group participations were trained and instructed to performe the excercises at home, on their own. Patients of both groups were tested before the physiotherapy was applied, after 12 days, after 24 days and after 8 months. During the analysis the following measurements were taken: plantarflexion, dorsiflexion, inversion, eversion, shin... [to full text]

Anksčiau naudotiems čiurnos sąnario operacinio gydymo metodams (koreguojanti blauzdikaulio osteotomija, čiurnos sąnario artrodezė, artroplastika) atsirado alternatyva – čiurnos sąnario pakeitimas endoprotezu. Tačiau ir po pooperacinės reabilitacijos išlieka dalinis čiurnos sąnario funkcijos nepakankamumas, skausmo problema. Apie tai rašoma tiek užsienio tiek ir Lietuvos moksliniuose straipsniuose. Šio darbo tikslas nustatyti kineziterapijos programų efektyvumą po čiurnos sąnario pakeitimo operacijos Tyrimas buvo atliktas Palangos reabilitacijos ligoninėje. Tyrime dalyvavo pacientai po čiurnos sąnario pakeitimo. Visi pacientai buvo operuoti Klaipėdos ligoninėje sąnarių implantacijos centre (SIC), operacijas atliko tas pats ortopedas-traumatologas, visiems buvo implantuotas STAR tipo protezas. Pirmą grupę tiriamųjų sudarė 12 pacientų, visiems buvo taikyta pratimų terapija. Antrą grupę sudarė taip pat 12 pacientų, kuriems buvo atlikta pratimų terapija kartu su minkštųjų audinių atpalaidavimo metodika ir krioterapija. Matavimai buvo atliekami 2 kartus: atvykus į reabilitacijos ligoninę ir išvykstant. Buvo analizuojami bendri visų tiriamųjų rezultatai ir palyginti pirmosios ir antrosios grupių rezultatai. Nustatyta, kad po reabilitacinio gydymo statistiškai reikšmingai pagerėjo visi funkcinės būklės vertinimo rodikliai abiejose grupėse. Po gydymo čiurnos sąnario tiesimo ir lenkimo amplitudės padidėjo antrosios grupės tiriamiesiems. Antrosios grupės tiriamiesiems, taikant pratimų... [toliau žr. visą tekstą] / The surgical treatment methods of ankle joints (adjusting tibial osteotomy, arthrodesis of intertarsal joint, arthroplasty) were used before there appears an endoprosthesis for replacement of ankle joint. Even so, after the surgical rehabilitation there are still a partial insufficiency of ankle joint function and ache problems. Foreign and Lithuanian scientific press write about it equally. The purpose of this research work is to evaluate the physiotherapy influence on the rehabilitation efficiency. The second objective is to compare how the physiotherapy governed by relaxation techniques on soft issues and cryotherapy have had influence on the results. The research was done in Palanga rehabilitation hospital. The patients who have had the implanted ankle joint replacements were engaged in this research work. All patients had surgeries in Center for Joint Replacement (CJR) in Klaipeda hospital. It was done by the same orthopaedist-traumatologist. A STAR prosthesis were implanted into every patient. In first group there are 12 patients who have been applied physiotherapy. The second group consists of 12 patients as well who were treated by physiotherapy governed by relaxation techniques on soft tissues and cryotherapy. The measurements were done twice; arriving at rehabilitation hospital and leaving the hospital. The results of both groups have been studied and also they have been carefully compared. Conclusion. It is certain that after the rehab treatment the functional... [to full text]

Skapaitė L. Kineziterapijos poveikio įvertinimas po klubo sąnario endoprotezavimo dėl koksartrozės; magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. A. Kimtys; Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. – Kaunas, 2008. Darbo tikslas buvo įvertinti kineziterapijos poveikį asmenims po klubo sąnario endoprotezavimo dėl koksartrozės antrame reabilitacijos etape. Reabilitacijos kurso trukmė buvo 30 dienų. Tyrime dalyvavo 21 vienos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus pacientas po klubo sąnario endoprotezavimo dėl koksartrozės. Tiriamąją grupę sudarė 2 vyrai (9%) ir 19 moterų (91%), kurių amžius 50-70 metų. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių. Pirmojoje grupėje – 7 pacientai, kurių amžius 50-65 metai (33%), antrojoje grupėje – 14 pacientų, kurių amžius 66-70 metų (67%). Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 65,9 ± 6,09 metai. Pirmosios grupės pacientų amžiaus vidurkis 58,9 ± 5,96 metai, antrosios grupės pacientų amžiaus vidurkis 69,4 ± 1,01 metai. Pacientai buvo tiriamai du kartus: pirmąjį – tik atvykus į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių, antrąjį kartą – prieš išvykstant pacientui iš šio skyriaus. Kineziterapijos poveikiui vertinti buvo atliekami šie tyrimai ir testai: šlaunies raumenų jėga vertinama naudojant Oxford skalę, judesių amplitudės klubo sąnaryje – goniometriniu metodu, paciento mobilumas – pagal modifikuotą Keitel indeksą, skausmas - naudojant vizualinės analogijos skausmo skalę... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate the effect of physiotherapy in patients after hip replacement in second stage of rehabilitation. Duration of rehabilitation course was 30 days. The study included a group of 21 patients from Rehabilitation department in one hospital after hip replacement because of coxarthrosis. Exploration shows, that more patients were women - 19 (91%), and men – 2 (9%). The age of the patients in this group was from 50 to 70 years. The average age of them was 65,9 ± 6,09 years. Patients was grouped according to age in two groups. In first group – 7 patients who‘s age was from 50 to 65 years (33%) and in second group – 14 patients who‘s age was from 66 to 70 years (67%). The average age of the patients in first group was 58,9 ± 5,96 years, in second group – 69,4 ± 1,01 years. The effect of physiotherapy was performed using the Oxford scale, goniometry technique, Keitel‘s index, Pain Visual Analog Scale, Barthel‘s index. We evaluated these indexes at two times – before rehabilitation course and after rehabilitation course. The muscle strength after rehabilitation course increased in both groups (p<0,05). The range of motions after rehabilitation course increased in both groups (p<0,05). Level of the pain after rehabilitation course decreased in both groups (p<0,05). Keitel‘s index after rehabilitation course increased in both groups (p<0,05). Barthel‘s index after rehabilitation course increased in both groups (p<0,05).

Darbo tikslas: nustatyti stuburą stabilizuojančios kineziterapijos veiksmingumą gydant apatinės nugaros dalies skausmą. Pasirinktam darbo tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą apie apatinės nugaros dalies skausmą, juosmeninį stabilumą bei segmentinės stuburą stabilizuojančios kineziterapijos efektyvumą. 2. Įvertinti sveikų asmenų nugaros raumenų tonusą ir palyginti su besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmais asmenų raumenų tonusu. 3. Įvertinti besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmais asmenų nugaros raumenų tonuso pokyčius prieš ir po stuburą stabilizuojančios kineziterapijos. 4. Įvertinti besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmais asmenų dauginio ir skersinio pilvo raumenų funkciją prieš ir po segmentinės stuburą stabilizuojančios kineziterapijos. 5. Įvertinti besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmais asmenų juosmeninės stuburo dalies skausmo pokyčius prieš ir po segmentinės stuburą stabilizuojančios kineziterapijos. 6. Įvertinti besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmais asmenų funkcinės negalios pokyčius prieš ir po segmentinės stuburą stabilizuojančios kineziterapijos. Tyrimo metodai. Keturiolika asmenų, besiskundžiančių apatinės nugaros dalies skausmais, sudarė tiriamąją grupę, kuriai buvo taikyta segmentinė stuburą stabilizuojanti kineziterapija. Kontrolinę grupę sudarė 12 asmenų nejaučiančių apatinės nugaros skausmų. Tiriamajai grupei prieš atliekant kineziterapiją ir... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: to define effectiveness of the spinal segmental stabilizing physiotherapy curing the low back pain. To achieve the goal several tasks were raised: 1. To analyse recent literature about low back pain, lumbar stability and the local spinal segmental stabilizing physiotherapy. 2. Evaluate the muscle tone of healthy patients' and compare to the muscle tone of patients' complaining of the low back pain. 3. Evaluate the muscle tone of patients' complaining of the low back pain before and after the local spinal segment stabilizing physiotherapy. 4. Evaluate the muscle function for multifidus and transversus abdominis muscles for patients' complaining of the low back pain before and after the local spinal segmental stabilizing phsysiotherapy. 5. Evaluate the changes of pain in patients'complaining of the low back pain before and after the local spinal segmental stabilizing phsysiotherapy. 6. Evaluate the changes of functional disability before and after the local spinal segmental stabilizing physiotherapy in patients' complaining of the low back pain. Methods of the research. Fourteen people complaining of the low back pain made a research group using the spinal segmental stabilizing physiotherapy. There was also a control group of 12 patients without the low back pain. The research group before and after the spinal segmental stabilizing physiotherapy had evaluation of the low back pain's intensivity (VAS), functional ability of low back ( Roland-Morris... [to full text]

Tyrimo objektas: pacientų funkcinės būklės kitimas, taikant skirtingas kineziterapijos programas, esant juosmeninėms disko išvaržoms. Tyrimo tikslas: nustatyti skirtingų kineziterapijos programų poveikį pacientų funkcinei būklei gydant juosmeninės stuburo dalies tarpslankstelines disko išvaržas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti skirtingų grupių tiriamųjų tiesios kojos kėlimo kampą, ties kuriuo juntamas skausmas, pilvo ir nugaros raumenų ištvermę prieš ir po kineziterapijos. 2. Nustatyti skirtingų grupių tiriamųjų juosmeninės stuburo dalies skausmą, negalios laipsnį ir gyvenimo kokybę prieš ir po kineziterapijos. 3. Palyginti skirtingų kineziterapijos programų poveikį gydant juosmeninės stuburo dalies tarpslankstelines disko išvaržas. Tyrimas buvo atliktas 2008-2009 m. UAB „Palangos linas“ viešbutyje-reabilitacijos centre. Tyrime dalyvavo 40 tiriamųjų (19 vyrų ir 21 moteris). Sudarytos 2 grupės: I grupė (n=20) pacientai, kuriems buvo taikyta 20 IDD terapijos procedūrų. II grupė (n=20) ambulatorinės reabilitacijos pacientai. Jiems buvo taikyta 10 kineziterapijos procedūrų vertikalioje vonioje. Tiriamieji buvo vertinami prieš ir po kineziterapijos procedūrų kurso. Tyrimo metodai: Lasego mėginys, skausmo vertinimas, Oswestry negalios indeksas, nugaros raumenų ištvermės testas, pilvo raumenų ištvermės testas, SF – 36 klausimynas. Išvados: 1. Taikant tarpslankstelinę diferencinę dinaminę terapiją ir kineziterapiją vertikalioje vonioje statistiškai reikšmingai (p<0,05) padidėjo... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: the changes patients’ functional state when applying different physiotherapy programs in cases of lumbar disc herniation. Research aim: to evaluate the influence of different physiotherapy programs on patients’ functional state after intervertebral disc herniation. Research tasks: 1. Assess the participants’ of different group’s elevation angle of straight leg, at the point of which the pain is suffered, endurance of abdominal and spinal muscles before and after physiotherapy. 2. Assess the participants’ of different group’s low back pain, degree of disability and life quality before and after physiotherapy. 3. Compare effect of different physiotherapy programs when treating lumbar intervertebral disc herniation. The research was carried out in 2008-2009 at JSC “Palangos linas” hotel – rehabilitation center. 40 (19 men and 21 women) participants took part in research. Participants were divided into 2 groups: 1st group (n=20) patients, they received 20 IDD therapy procedures. 2nd group (n=20) ambulant rehabilitation patients, they received 10 physiotherapy procedures in a vertical bath. The participants were tested before and after the physiotherapy procedures . Methods: Straight leg raise test, pain evaluation, Oswestry disability index, endurance test of spinal muscles, endurance test of abdominal muscles, SF – 36 questionnaire. Conclusions: 1. After applying intervertebral differential dynamics therapy and physiotherapy in a vertical bath, straight... [to full text]

Pastaruoju metu daug diskutuojama paslaugų (ypatingai medicinos srityje) kokybės tema. Kadangi tema Lietuvoje aktuali, o mokslinių darbų atlikta labai nedaug, šis darbas turėtų tapti savotišku įnašu į sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimą. Dažnai iškyla klausimas ar teisingai suprantama kineziterapijos sąvoka ir kineziterapeuto kaip reabilitacijos specialisto atliekamas darbas. Todėl mūsų tyrimas leis geriau suprasti kokiame lygmenyje šiuo metu yra kineziterapijos specialistas, kokia vieta Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje ir įstatymų bazėje yra skiriama kineziterapeutui. Atliekamas tyrimas leis atlikti gilesnę analizę tarp pacientų ir medikų supratimo apie kineziterapeuto funkcijas, tikslus, uždavinius ir reabilitacinės komandos nario veiklą Tyrimo tikslas – nustatyti kineziterapijos paslaugų kokybę ir įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei pacientų požiūrį į kineziterapiją. Buvo atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo Kauno asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir pacientai. Tyrimui pasirinkta 400 pacientų ir 40 įstaigų vadovų, tyrimo imtis – 440 respondentų. Tiriamųjų amžius – nuo 30 iki 70 metų, 67% moterų ir 33% vyrų. Tyrimo dalyvių atranka buvo vykdoma tipiniu metodu. Gauti rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų nežino kas yra kineziterapija ir kas penktas neatskiria kineziterapijos nuo elektroterapijos. Net 56,2 proc. vadovų kineziterapijos nepriskiria prie būtinos pagalbos... [toliau žr. visą tekstą] / Lately the topic of service quality (especially in the medicine area) is widely discussed. As this topic is very relevant in Lithuania, and there are little works performed in the area, this study should become a partial contribution to the improvement of the service quality in the health service area. It is being often questioned if the concept of physiotherapy and the work of physiotherapist as specialist are understood correctly. Thus, our study will allow understanding in what level the specialist of physiotherapy is currently located, and what place is dedicated to the physiotherapist in the health service system and legislation of Lithuania. The study performed allows deeper analysis of the understanding of patients and medical staff about the functions, aims, goals and the activity of physiotherapist as member of the rehabilitation team. Aim of study: Determine the quality of physiotherapy services and evaluate the approach of the management of medical institutions and of patients to the physiotherapy. The questionnaire survey was performed where the patients and the management of the medical institutions of Kaunas participated. There were selected 400 patients and 40 managers of institutions; the sample of study is 440 respondents. The age of participants was from 30 to 70 years; 67% of women and 33% of men. The participants were selected using typical method. The obtained results revealed that more than half of the managers of medical institutions are in ignorance... [to full text]

Tyrimo objektas: kūdikių kreivakaklystės požymių išreikštumo kitimas taikant kineziterapiją. Tyrimo problema. Įgimta raumeninė kreivakaklystė yra labiausiai paplitusi kreivakaklystės forma vaikų amžiuje. Tai yra laikysenos deformacija nustatoma gimimo metu ar iškart po gimimo, pasireiškianti vienos kūno pusės galvos sukamojo raumens sutrumpėjimu ir fibroze. Esant įgimtai raumeninei kreivakaklystei kūdikiai galvą laiko pakreipę į vieną pusę, be to, dažnai stebima galvos rotacija į priešingą pusę. Yra daroma prielaida, kad kuo anksčiau pastebimi kreivakaklystės požymiai, tuo anksčiau pradedamas gydymas ir geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. Hipotezė. Manome, kad 18 kineziterapijos procedūrų taikomų du–tris kartus savaitėje kartu su kūdikių tėvų instruktavimu, kaip skatinti norimų judesių išgavimą, turėtų sumažinti kreivakaklystės požymių išreikštumą ir padidinti kūdikių galvos judesių amplitudes. Todėl šio tyrimo tikslas buvo: nustatyti kineziterapijos poveikį gydant dviejų–keturių mėn. kūdikių įgimtą raumeninę kreivakaklystę. Tyrimo uždaviniai: įvertinti kūdikių kreivakaklystės požymių išreikštumą prieš kineziterapiją; įvertinti kūdikių kineziterapijos požymių išreikštumą po kineziterapijos taikymo; išsiaiškinti kineziterapijos poveikį kreivakaklystės gydymui amžiaus aspektu; išsiaiškinti kineziterapijos poveikį kreivakaklystės gydymui lyties aspektu. Tiriamąją imtį sudarė 40 (2–4 mėn. amžiaus) kūdikių. Kūdikių amžiaus vidurkis buvo 3,3±0,4 mėn. Tiriamųjų grupėje buvo 22... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of research: resolving of torticollis features in infants under the influence of physiotherapy. Problem of research: Congenital muscular torticollis is the most common form of torticollis in children. It is a postural deformity detected at birth or shortly after birth, primarily resulting from unilateral shortening and fibrosis of the sternocleidomastoid muscle. Infants with congenital muscular torticollis display head tilt to one side and often rotation of the head to the opposite side. It has been hypothesized that the earlier is diagnosed torticollis, the earlier starts treatment the better results can be expected. Hypothesis: 18 procedures of physiotherapy applied 2–3 times per week with the guidelines for parents should decrease signs of congenital muscular torticollis and increase range of head motion. The aim of this research was to evaluate impact of physiotherapy treating congenital muscular torticollis in 2–4 months infants. The tasks were: to evaluate signs of torticollis before applying physiotherapy; to evaluate signs of torticollis after applying physiotherapy; to find out relationship between impact of physiotherapy and age of infants; to find out relationship between impact of physiotherapy and gender of infants Methods: 40 (2–4 months) infants (22 males (55%) and 18 females (45%) were evaluated. Left side torticollis was diagnosed in 15 infants (37.5%), right side — in 25 infants (62.5%). In the center of early rehabilitation 18 procedures were... [to full text]

Osteoartrozė – viena dažniausių vyresnio amžiaus žmones varginančių ligų. Progresuojanti liga luošina ligonius, labai nukenčia jų gyvenimo kokybė ir yra viena neįgalumo priežasčių. Ligos gydymas reikalauja ypatingos sveikatos apsaugos sistemos dėmesio ir lėšų. Kadangi ligos paplitimas tiesiogiai susijęs su amžiumi, prognozuojama, kad ateityje, didėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, sergamumas osteoartroze dar labiau padidės, atitinkamai didės ir gydymo išlaidos. Gydant ligą, kartu su kitais metodais, taikoma kineziterapija. Sergant kelių sąnarių osteoartroze, ligonių mokymas ir kineziterapijos taikymas mažina skausmo intensyvumą ir gerina funkcines galimybes (Dieppe et al, 2001). Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrime dalyvavo sergantieji kelių sąnarių osteoartroze, savanoriškai sutikę dalyvauti. Jiems taikytas ambulatorinės reabilitacijos gydymo kompleksas. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi skirtingo amžiaus grupes: iki 60 metų (n=12) ir virš 60 metų (n=18). Abiem grupėms taikyta tokia pati kineziterapijos programa. Tiriamiesiems skirtos 5 kineziterapijos procedūros po 30 min. Dėl mažo kineziterapijos procedūrų skaičiaus ir tiriamųjų nesistemingo procedūrų lankymo, rekomenduota kineziterapiją atlikti ir savarankiškai, namuose. Vertintas skausmo stiprumas pagal VAS skalę, funkcinė būklė – pagal modifikuotą Keitel indeksą, kelio sąnario lenkimo judesio amplitudė, blauzdos raumenų – tiesėjų jėga – pagal 5 balų Lovett skalę. Visi tyrimai atlikti per pirmą ir pakartoti per... [toliau žr. visą tekstą] / Osteoarthritis is one the most common illnesses amongst elderly people. An ingravescent illness maims patients, exacerbating quality of their lives and therefore this is one of the causes of their physical disability. Treatment of this illness requires a special attention of the health service system and funds. Since pervasion of the illness is directly related with age, there are some predictions that with an increasing number of the elderly people, morbidity of osteoarthritis will increase also; medical costs will be increasing respectively. This illness, together with the other methods, is being cured by the physiotherapy. If the patients suffer of the kneel joints osteoarthritis, patients training and application of the physiotherapy decreases intensity of the pain and improves functional capabilities. (Dieppe et al, 2001). Methods of the research and organization. Volunteers, having knee joint osteoarthritis, attended this research process. They received an ambulatory treatment complex. Exploratory group was divided into two parts: under 60 years (n =12) and over 60 years (n =18). Both groups received the same type of the program – 5 physiotherapy procedures up to 30 minutes. Due to the little number of the procedures and facultative attendance of the patients, there were made recommendations to perform physiotherapy procedures at home. There were evaluated the following facets – pain intensity according to the VAS scale, functional state according to the modified... [to full text]