Didėjant aplinkos taršai ir miškų nykimui, vis didesnę reikšmę įgyja medžių fiziologinės funkcijos ir biocheminės-biofizinės reakcijos. Iš visų medžių rūšių spygliuočiai yra patys jautriausi teršalų indikatoriai, savo morfologiniais pokyčiais signalizuojantys apie pasikeitusią aplinkos būklę. Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. įsteigtas tam, kad būtų išsaugoti nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksai bei antropoekosistemos, reprezentuojančios Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir naudojimui reguliuoti. Nuo septinto dešimtmečio susirūpinus pavienių gamtos ir kultūros objektų – atodangų, medžių, piliakalnių, pastatų ir pan. – išsaugojimu, kai kurioms šio krašto vertybėms buvo suteiktas gamtos ar kultūros paminklo statusas. Pagal tarptautinio miškų monitoringo metodiką (Manual on Methods <…>, 1994), buvo ištirta Žemaitijos nacionalinio parko 408 paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) apskaitos medžių pagal svarbiausius I-ojo lygio miškų monitoringo rodiklius: Krafto klasę, perimetrą, viršūnės būklę, sausų šakų kiekį, derėjimą, spyglių išsilaikymo amžių, lajos formą, lajos pažeidimo tipą, lajos defoliaciją, 1/3 lajos defoliaciją, vizualiai pastebimus medžių pažeidimus. Morfologinių rodiklių reikšmės indikuoja, kad Žemaitijos nacionalinio parko eglynų būklė yra gana gera: eglių sausų šakų vidutinis kiekis – 18,62±0,32 %, spyglių išsilaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / While environment pollution and forest disappearance are constantly increasing physiological functions and biochemical – biophysical reactions of trees are gaining growing significance. Conifers are the most sensitive indicators of pollution of all the kinds of trees; they, using their morphological changes, can signalize about aberrant environmental condition. Žemaitijos National Park was established by Lithuanian Republic Highest Council in 1991 in order to conserve the landscape complexes of national importance and anthropoecosystems, representing the nature and culture distinction of Žemaitija ethnografical district. Besides, one of the main purpose of Žemaitija National Park is to save, arrange and regulate the using of these nature and culture resources. In the 7th decade it was bothered about the conserving the single objects – exposures, trees, mounds, buildings etc., some of them was provided the status of nature or culture monument. According to international methods of forestry monitoring (Manual on Methods <…>, 1994), 408 vulgar firs (Picea abies (L.) H.Karst) have been investigated. The main indices of the 1st level forestry monitoring have been assessed: Kraft rating, perimeter, the condition of treetop, the amount of dead branches, crop, the age of thorn persistence, tree form, the type of lesion, defoliation, 1/3 of defoliation and violation that can be seen visually. The age of thorn persistence, defoliation and 1/3 of defoliation have been chosen as main... [to full text]

Two heretofore unanalyzed aspects are addressed in this dissertation: 1. Building a model capable of predicting phone duration of Lithuanian. All existing investigations of phone durations of Lithuanian were performed by linguists. Usually these investigations are the kind of exploratory statistics and are limited to a single factor, affecting phone duration, analysis. Phone duration dependencies on contextual factors were estimated and written in explicit form (decision tree) in this work by means of machine learning method. 2. Construction of language independent method for creating phone duration models using very large, multi-speaker, automatically annotated speech corpus. Most of the researchers worldwide use speech corpus that are: relatively small scale, single speaker, manually annotated or at least validated by experts. Usually the referred reasons are: using multi-speaker speech corpora is inappropriate because different speakers have different pronunciation manners and speak in different speech rate; automatically annotated corpuses lack accuracy. The created method for phone duration modeling enables the use of such corpus. The main components of the created method are: the reduction of noisy data in speech corpus; normalization of speaker specific phone durations by using phone type clustering. The performed listening tests of synthesized speech, showed that: the perceived naturalness is affected by the underlying phones durations; The use of contextual... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamos dvi iki šiol netyrinėtos problemos: 1. Lietuvių kalbos garsų trukmių prognozavimo modelių kūrimas Iki šiol visi darbai, kuriuose yra nagrinėjamos lietuvių kalbos garsų trukmės, yra atlikti kalbininkų, tačiau šie tyrimai yra daugiau aprašomosios statistikos pobūdžio ir apsiriboja pavienių požymių įtakos garso trukmei analize. Šiame darbe, mašininio mokymo algoritmo pagalba, požymių įtaka garsų trukmei yra išmokstama iš duomenų ir užrašoma sprendimo medžio pavidalu. 2. Nuo kalbos nepriklausomų garsų trukmių prognozavimo modelių kūrimo metodas, naudojant didelės apimties daugelio, kalbėtojų automatiškai, anotuotą garsyną. Dėl skirtingų kalbėtojų tarties specifikos ir dėl automatinio anotavimo netikslumų, kuriant garsų trukmės modelius visame pasaulyje yra apsiribojama vieno kalbėtojo ekspertų anotuotais nedidelės apimties garsynais. Darbe pasiūlyti skirtingų kalbėtojų tarties ypatybių normalizavimo ir garsyno duomenų triukšmo atmetimo algoritmai leidžia garsų trukmių modelių kūrimui naudoti didelės apimties, daugelio kalbėtojų automatiškai anotuotus garsynus. Darbo metu atliktas audicinis tyrimas, kurio pagalba parodoma, kad šnekos signalą sudarančių garsų trukmės turi įtakos klausytojų/respondentų suvokiamam šnekos signalo natūralumui; kontekstinės informacijos panaudojimas garsų trukmių prognozavimo uždavinio sprendime yra svarbus faktorius įtakojantis sintezuotos šnekos natūralumą; natūralaus šnekos signalo atžvilgiu, geriausiai vertinamas yra... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe, remiantis radialiniu medžių vaizdavimu, Maple programos aplinkoje buvo realizuotas algoritmas, skirtas numeruotųjų medžių vizualizacijai plokštumoje. Po to, atsitiktinai generuojant tūkstančius įvairios eilės medžių, empiriškai nustatyta, jog ne visais atvejais tenkinami estetiniai reikalavimai. Iškilusi problema spręsta įvedant papildomus parametrus, suteikiančius medžiui lankstumo, ilgiausius takus vaizduojant vienoje iš koncentrinių elipsių, medį „užtempiant“ ant erdvinių spiralinių paviršių. Taigi mes apibendrinome radialino medžių vaizdavimo algoritmą; pasiūlėme medžio centro paieškos metodą taikyti ilgiausių takų radimui; sukūrėme iki šiol neaprašytą laurų vainiko algoritmą, skirtą vaizduoti įvairiems medžiams plokštumoje; patogumo dėlei pritaikėme Priuferio sugalvotą kodą medžiams generuoti bei išvesti apibrėžto medžio Priuferio kodą; modifikuodami radialinį medžių vizualizacijos algoritmą pavaizdavome medžius koncentrinių elipsoidų sistemoje. Darbe pasiūlyta originali idėja vizualizuoti paiešką į plotį ir į gylį įterpiant papildomas procedūras, tam tikruose algoritmo realizacijos etapuose vaizduojančias grafus bei keičiančias jų briaunų ir viršūnių spalvas. / In this paper, referring to radial tree drawing, through the medium of Maple program, an algorithm has been realized. It was meant to carry out the visualization of rooted trees on a plane. After that, randomly generating thousands of trees of a different order, it has been empirically identified that aesthetic requirements are not suitable in all cases. The arisen problem has been tackled by introducing additional parameters: they have added flexibility to trees, the longest paths representing in one of the concentric ellipsis, pulling the tree on dimensional spiral surfaces. So we have summarized the algorithm of radial tree drawing, we have suggested to apply the method of finding the tree centre in identifying the longest trails. We have created a not described yet method of the algorithm of the laurel wreath, which is meant for portraying various trees on a plane. For ease of application we have also adjusted the code introduced by Prüfer: it is meant for generating trees and for deducing Prüfer‘s code of a determined tree. By modifying the algorithm of radial tree drawing, we have pictured the trees in a system of concentric ellipsoids. The paper suggests an original idea to visualize the breadth first search and the depth first search by inserting additional procedures, showing graphs and changing the colors of their edges and summits at certain stages of the realization of the algorithm.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių plyno kirtimo biržėse būklė ir išlikimas. Darbo objektas – plyno kirtimo biržės ir jose palikti biologinės įvairovės medžiai. Darbo tikslas – nustatyti plynose kirtavietėse paliekamų biologinės įvairovės medžių būklę, rūšinę sudėtį, kiekį ir pasiskirstymą bei išlikimą kirtavietėje. Darbo metodika – atliekant tyrimą, dėmesys buvo kreipiamas į du skirtingus parametrus. Pirmiausia buvo išsiaiškintas atskirų medžių atsparumas aplinkos poveikiams, priklausomai nuo jų individualių savybių. Kitas tyrimas, kuriame buvo apskaičiuota žuvusių medžių dalis kirtavietėje, priklausomai nuo kirtavietės parametrų ir medžių išsidėstymo joje. Darbo rezultatai – Plynose kirtavietėse vidutiniškai paliekama 11 medžių hektare, iš kurių per pirmuosius šešerius metus 14 procentų žūsta. Didėjant kirtavietės dydžiui bendras išlikimo procentas mažėja. Geriau išlieka grupėmis paliekami medžiai nei medžiai paliekami pavieniui. Didelę reikšmę medžių išlikimui turi vėjas - du trečdaliai žuvusių medžių žuvo dėl vėjo, buvo išversti arba nulaužti. Didžiausią poveikį vėjas turi medžiams, kurių paviršinė šaknų sistema, ir medžiams, kurių storio ir aukščio santykis mažesnis. Didėjant atstumui nuo kirtavietės krašto, dėl didesnio vėjo poveikio, medžių išlikimas mažėja. Atskirų medžių rūšių išlikimas priklauso nuo augavietės atitikimo medžių rūšiai ir paliekamų medžių individualių parametrų. Atrenkant paliekamus biologinei įvairovei medžius didesnis... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis presents evaluation of the trees condition and ability to survive, which are left for biological diversity in the clear cutting areas. Object of the work – trees left for biological diversity in clear cutting areas Aim of the work – to evaluate the condition, variety, quantity and layout of the trees, left for biological diversity in clear cutting areas. Methods of work- attention were paid to two different indicates: first, it has been investigated trees ability to resist environmental factors, depending on individual aspects of each tree. Second, it has been investigated area of coppice, where it was examined fraction of dead trees depending of trees layout and different factors in the coppice. Result of the work – there are approximately eleven trees left in each hectare and 14 percent of them do not survive during the first 6 years. The more the coppice expands the less possibility of tree to survive. The trees are more likely to survive when they are left in groups rather than on their own. The wind has important implication to the trees; two thirds of the trees get destroyed by the wind. The trees that are mostly in danger due to the wind are the ones that have roots spread out close to the ground surface and which have a reduced diameter and height ratio. Trees that are in the middle of the coppice have an increased risk to die from wind. Various trees survive depending on the type of the tree specification and its environmental... [to full text]

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Prienų miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas – Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo birž��s ir jose biologinei įvairovei palikti medžiai. Darbo tikslas – Įvertinti 2002-2006 matų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Prienų miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika – surinkta informacija apie Prienų miškų urėdijoje plynų kirtimų biržes ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2002 – 2006 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta po 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija ir medžių pažeidimai. Darbo rezultatai – Nuo 2002 iki 2006 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare išaugo 1,5 karto, bet jų vidutinis skersmuo sumažėjo. Vadinasi su kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau, bet smulkesnių medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisiteikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Artimoje ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / The master thesis presents evaluation of the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Object of the work – trees left for biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region. Aim of the work – to evaluate the condition of the trees, left fot biological diversity in clear cutting areas of Prienai forestry region in the period of 2002-2006. Methods of the work – 10 clear cutting areas from each of smooth wood areas, felt in Prienai forestry region of the period of 2002-2006, were selected for investigation. Each of the left trees was estimated according to the following indicates: condition of trees, crow defoliation and injuries of trees Results of the work – In 2002-2006 period mean number of trees decreased, but mean diameter of trees increased. Almost ¼ of trees died in offer the first year. Left trees for biological diversity had higher defoliation of crowns.

Magistro darbe tiriama paliktų biologinei įvairovei medžių Šilutės miškų urėdijoje plyno kirtimo biržėse būklė. Darbo objektas- Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse palikti biologinei įvairovei medžiai. Darbo tikslas- ištirti 2003- 2007 metų laikotarpyje biologinei įvairovei paliktų medžių Šilutės miškų urėdijos plyno kirtimo biržėse būklę. Darbo metodika- surinkti informaciją apie Šilutės miškų urėdijoje plynų kirtimų biržėse ir jose biologinei įvairovei paliktus medžius. Iš kiekvienų 2003-2007 metais plynais kirtimais kirstų biržių buvo pasirinkta 10 biržių. Pasirinktose plyno kirtimo biržėse buvo įvertinti biologinei įvairovei paliktų medžių būklė pagal šiuos rodiklius: medžių būklė, lajos defoliacija, medžių pažeidimai, medžių skersmuo. Darbo rezultatai- nuo 2003 iki 2007 metų vidutinis paliktų medžių skaičius plyno kirtimo biržėse viename hektare padidėjo, o skersmenys skirtingi. Kiekvienais metais buvo paliekama vis daugiau medžių. Medžių lajų vertinimo duomenimis, medžių būklė yra nepatenkinama, o to priežastis gali būti staigus pavienių medžių augusių medyne atidengimas, dėl ko neprisitaikę augti atviroje vietoje medžiai nusilpo. Tyrimo metu nustatyta, kad apie ketvirtadalį medžių iš biologinei įvairovei paliktų medžių galima vertinti, kaip potencialų negyvos medienos šaltinį plynose biržėse. Ateityje šie medžiai pasitarnaus daugeliui miško ekosistemos organizmų egzistavimui. / Biodiversity is the variation of life forms within a given ecosystem, biome or for the entire Earth. The object of this research is the condition of trees left for biodiversity in the birch‘s open fields of Šilute‘s forest district. The aim of the paper was the following: to prepare the methodology and state the object; to make the research of the condition of trees left for biodiversity; to analize the condition of those tress according to thier diametre. The objekto f this research is the condition of tress in open field of Šilute‘s forest district which were left for biodiversity.

As Internet is becoming an important part of our life, more attention is paid to the information quality and how it is displayed to the user. The research area of this work is web data analysis and methods how to process this data. This knowledge can be extracted by gathering web servers’ data – log files, where all users’ navigational patters about browsing are recorded. The research object of the dissertation is web log data mining process. General topics that are related with this object: web log data preparation methods, data mining algorithms for prediction and classification tasks, web text mining. The key target of the thesis is to develop methods how to improve knowledge discovery steps mining web log data that would reveal new opportunities to the data analyst. While performing web log analysis, it was discovered that insufficient interest has been paid to web log data cleaning process. By reducing the number of redundant records data mining process becomes much more effective and faster. Therefore a new original cleaning framework was introduced which leaves records that only corresponds to the real user clicks. People tend to understand technical information more if it is similar to a human language. Therefore it is advantageous to use decision trees for mining web log data, as they generate web usage patterns in the form of rules which are understandable to humans. However, it was discovered that users browsing history length is different, therefore specific data... [to full text] / Internetui skverbiantis į mūsų gyvenimą, vis didesnis dėmesys kreipiamas į informacijos pateikimo kokybę, bei į tai, kaip informacija yra pateikta. Disertacijos tyrimų sritis yra žiniatinklio serverių kaupiamų duomenų gavyba bei duomenų pateikimo galutiniam naudotojui gerinimo būdai. Tam reikalingos žinios išgaunamos iš žiniatinklio serverio žurnalo įrašų, kuriuose fiksuojama informacija apie išsiųstus vartotojams žiniatinklio puslapius. Darbo tyrimų objektas yra žiniatinklio įrašų gavyba, o su šiuo objektu susiję dalykai: žiniatinklio duomenų paruošimo etapų tobulinimas, žiniatinklio tekstų analizė, duomenų analizės algoritmai prognozavimo ir klasifikavimo uždaviniams spręsti. Pagrindinis disertacijos tikslas – perprasti svetainių naudotojų elgesio formas, tiriant žiniatinklio įrašus, tobulinti paruošimo, analizės ir rezultatų interpretavimo etapų metodologijas. Darbo tyrimai atskleidė naujas žiniatinklio duomenų analizės galimybes. Išsiaiškinta, kad internetinių duomenų – žiniatinklio įrašų švarinimui buvo skirtas nepakankamas dėmesys. Parodyta, kad sumažinus nereikšmingų įrašų kiekį, duomenų analizės procesas tampa efektyvesnis. Todėl buvo sukurtas naujas metodas, kurį pritaikius žinių pateikimas atitinka tikruosius vartotojų maršrutus. Tyrimo metu nustatyta, kad naudotojų naršymo istorija yra skirtingų ilgių, todėl atlikus specifinį duomenų paruošimą – suformavus fiksuoto ilgio vektorius, tikslinga taikyti iki šiol nenaudotus praktikoje sprendimų medžių algoritmus... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamajame darbe aptariami kirtavietėse paliekamų pušies biologinės įvairovės medžių ilgalaikio išlikimo neigiamiems aplinkos veiksniams tyrimo rezultatai. Darbo tikslas – surinkti ir įvertinti Nemenčinės miškų urėdijos kirtavietėse paliekamų biologinės įvairovės medžių būklę, kiekį ir išlikimą kirtavietėje. Darbo objektas – plyno kirtimo biržės ir jose palikti biologinės įvairovės medžiai. Darbo metodika. Mokslinės literatūros analizės pagrindu teoriniu aspektu buvo gilinamasi į biologinės įvairovės svarbą ir jos apsaugos priemonių kūrimą bei taikymą. Šiam tikslui pasiekti studijuojamos lietuvių bei užsienio autorių knygos, moksliniai straipsniai, internetinė medžiaga, susijusi su nagrinėjama tema. Tyrimo metu buvo analizuojami keli parametrai: medžių atsparumas aplinkos poveikiams, medžių ilgalaikis išlikimas priklausantis nuo kirtavietės ploto, reljefo, paklotės storio. Darbo rezultatai. Tyrimo metu buvo susisteminta medžių paliekamų bioįvairovei tendencija. Buvo tirtos trijų skirtingų kirtimų metų šešios kirtavietės. Tyrimo metu nustatyta, kad į medžių paliekamų bioįvairovei būklę vis daugiau atsižvelgiama. Kirtimų metu paliekama vis didesnės įvairovės medžių, kurie atrenkami pagal normatyvus, kad būtų kuo ilgaamžiškesnis jų išlikimas. Nemenčinės miškų urėdijoje kirtavietėse po kirtimo praėjus daugiau nei 5 metams daugiausia išliko gyvybingų – žalių – medžių 77 proc. ir tik 23 proc. kitokių nudžiuvusių, nulaužtų ir išverstų medžių. Dauguma žalių medžių dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis presents the pine tree biodiversity and it‘s condition in the clear-felled area had been evaluated in forest areas. Aim of the work – assemble and evaluate the condition, quantity and survival of the trees, left for biological diversity in clear cutting areas in Nemenčinės forestry enterprise. Object of the work – The trees left for the biological diversity in clear cutting areas. Methods of the work – the theoretical aspect of the importance of biodiversity and its conservation and development of the application were analyzed in literature. To achieve this, the Lithuanian and foreign authors, books, scientific articles, online material related to the topic were studied. The study included the analysis of several parameters: tree resistance to environmental factors, long-term survival of the trees from harvesting area, terrain. Result of work - during the studies the biodiversity trend of the pine trees left in the wood clearcuts was structured. Six clearings in three different harvest years have been tested. It have been stated that more and more attention for the biodiversity is considered. During the clear cuttings bigger variety of the trees are left. These trees are selected according to the guidelines in order to make the more durable. After more than 5 years in the Nemenčinės forestry enterprise - the majority of trees in the clearcut forest - 77 % of them - are well growing, lush green trees. However, 23 % of the trees are dead, twisted or dumped... [to full text]

Darbo objektas – Populus genties medžiai: Populus alba × Populus tremula (Nr. 20), Populus tremula x Populus alba ( Nr.21), P. tremuloides x P. tremula (Nr.8), P. tremuloides x P. tremula (Nr.3), P. tremuloides x P. tremula (Nr.9), Populus alba (Š16), P. berolinensis. Darbo tikslas – nustatyti tuopų genties medžių hibridų mikrodauginimo in vitro sąlygas, bei augalų- regenerantų išauginimą. Išskirti genominę DNR iš drebulių, naudojant genominės DNR išskyrimo rinkinį NucleoSpin Plant. Darbo metodai - Eksplantų paruošimas sterilinimui ir sterilinimas. Augalų regenerantų kultivavimo sąlygos. Maitinamosios terpės ruošimas, sterilinimas ir sudėtis. Mikroūglių perkėlimas į nesterilias sąlygas. DNR išskyrimas. Darbo rezultatai. Tuopų medžių eksplantų sterilinimui tikslinga naudoti aseptinių tirpalų kombinaciją be „ACE“, kad užtikrinti gyvybingų ir be užkrato eksplantų išlikimą. Grybine infekcija labiausiai užkrėsti berlyninės tuopos eksplantai: užkratas sudarė nuo 72 proc. iki 80 proc. priklausomai nuo eksplantų prigimties. Tuopų genties medžių genotipas turi įtakos morfogenezei audinių kultūroje. Geriausia maitinamoji terpė mikroūglų susidarymui yra Murashige Scoog (MS) su citokininu BA- 0,5 mg/l. Kaliaus susidarymas ir spalva priklauso nuo genotipo. Iš visų tuopų hibridų sparčiausiai augo hibridas Nr. 8 P.( tremuloides x P. tremula). Vidutinis jo augimo greitis- 8,3 mm per 10 dienų. Atlikti DNR tyrimai APPD metodu parodo, kad motinmedžiai ir išauginti augalai in vitro yra... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the work: Genus Populus trees: Populus alba × Populus tremula (Nr. 20), Populus tremula x Populus alba (Nr.21), P. tremuloides x P. tremula (Nr.8), P. tremuloides x P. tremula (Nr.3), P. tremuloides x P. tremula (Nr.9), Populus alba (Š16), P. berolinensis. Object of the work: Investigate poplar genus hybrids in vitro micro reproduction conditions and regenerate plants growth. Investigate poplar genomic DNA using NucleoSpin Plant Kit. Methods: Preparation of explants culture for sterile manner. Plants regenerate rear conditions. Growth media preparation and sterilization. Micro sprout input into unsterile conditions. DNA isolation. Results: For poplar trees explants sterilization is purposeful using aseptic solution combination without “ACE”, to vouch vital and half explants survival. Fungous infection found in berolinensis poplar explants: infections reach from 72 to 80 % depending from explants nature. Poplar genus genotype has impact on morphogenesis in tissue culture. The best growth media is Murashige Scoog (MS) with citotoksine BA- 0,5 mg/l. Callus formation and colaration depends on genotipe. Fastest growth had hybrid No. 8 ( tremuloides x P. tremula) from all poplar hybrids. His mean growth was 8.3 mm per 10 days. RAPD analysis shown that the parent trees and trees race in vitro are the similar (the same).