Tobulinant socialinių paslaugų sistemos efektyvumą, teikiant kuo įvairesnes paslaugas sutrikusio regėjimo žmonėms, pritaikant fizinę aplinką, būtina integruotis į vietinę bendruomenę ir įtraukti kitas nevyriausybines organizacijas į šią veiklą. Tuo būdu yra sudaromos sąlygos teikti paslaugas toms žmonių grupėms, kurioms iš tikrųjų jų reikia bendruomenėje. LASS įkurtų bendruomenės centrų teikiamų socialinių paslaugų plėtra vykdoma tiek respublikos mastu, tiek VŠĮ Vilniaus ir Alytaus regiono aklųjų centre. Subūrus stiprią socialinių darbuotojų komandą, pasitelkus šių regionų savivaldą, kitas neįgaliųjų NVO, nuo 1997 metų LASS, steigdama bendruomenės socialinių paslaugų centrus (pvz. 2007 m vasario mėn. įkurtas LASS Lazdijų rajono filialas) gerokai praplėtė regėjimo negalios žmonėms teikiamų socialinių paslaugų įvairovę. Pagerėjo jų kokybė, prieinamumas, o tai sudaro žmogui natūralias sąlygas gyventi savo bendruomenėje. Sutrikusio regėjimo asmenys pradeda sėkmingai integruotis į Alytaus miesto bendruomenės gyvenimą (išskyrus Lazdijų rajoną), tampa savarankiškesni, jaučiasi užtikrinti, turiningai leidžia laisvalaikį, gauna įvairaus pobūdžio konsultacijas, susiranda naujų draugų. Pokyčiai vietiniame lygyje skatina žmonių socialinį aktyvumą, tuo sukurdami sąlygas nuolatinei socialinei integracijai bei raidai. Tai atitinka socialinės politikos, vykdomos sutrikusio regėjimo žmonių atžvilgiu prioritetus. Tyrimo aktualumas – neįgalieji yra visuomenės mažuma, kurios integracija iki... [toliau žr. visą tekstą] / When improving the effectiveness of the social system services, providing various services to people with impaired vision and adapting the physical environment, it is necessary to integrate into the society and incorporate other non-governmental organizations into these activities. Thus the conditions for provision of services to such groups of people who really need them are created. The development of the social services provided by the community centres founded by LASS is carried out both at the republican level and in the Vilnius and Alytus regions centres for the blind. Having gathered a strong social workers’ team, invoking the authorities of those regions as well as non-governmental organizations for the disabled, the LASS, since 1997, by establishing community social services centres (e. g. in February 2007 was established the Lazdijai Region branch) has significantly widened the range of social services provided to the people with impaired vision. Their quality and availability has improved which provides people with natural conditions for living in their community. The people with impaired vision are starting successfully integrate into the life of the Alytus City community (excluding Lazdijai District), they become more independent, feel themselves more secure, spend their leisure time productively, get different kinds of consultations and meet new friends. Changes at the local level encourage people’s social activity, thus creating conditions for the permanent... [to full text]

Socialinis ir ekonominis šalies vystymasis yra paremtas harmoningu individo santykiu su visuomene, jo pilnaverčiu socialiniu funkcionavimu. Kiekvienai valstybei tenka didžiulis vaidmuo ir atsakomybė, laiduojant savo tautos socialinę pažangą ir gerovę, kuri susideda iš kiekvieno jos nario, taip pat ir turinčio tam tikrų raidos sutrikimų, gerovės ir nuolatinės pažangos. Visame pasaulyje vienu iš sunkiausių neįgalumų, kuris ne tik fiziškai kamuoja, bet ir dvasiškai sukrečia žmogų, yra neregystė ir silpnaregystė. Demokratiška visuomenė turėtų užtikrinti asmenims, kenčiantiems nuo šių sutrikimų, siekti kaip galima geresnio išsilavinimo, saviraiškos darbinėje, kultūrinėje, visuomeninėje sferose. Tyrimo tikslas: Atskleisti žmonių su regėjimo negalia socialinės integracijos ypatumus Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: Remiantis moksline ir teisine literatūra, išanalizuoti asmenų su regėjimo negalia teisinius ir teorinius socialinės integracijos aspektus Lietuvoje; Išanalizuoti sutrikusio regėjimo žmonių reabilitacijos, edukacijos, profesinės orientacijos ir socialinės integracijos praktinius ypatumus Lietuvoje; Numatyti asmenų su regėjimo sutrikimais socialinės integracijos tobulinimo kryptis. Tyrimo metodai: Psichologinės, edukologinės literatūros ir teisinės bazės analizė; Anketavimas; Statistinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys teisės aktai užtikrina lygias galimybes visiems žmonėms, tame tarpe ir asmenims su regėjimo negalia... [toliau žr. visą tekstą] / Social and economical development of the country is an essential guarantee for harmonious relationship between human and society, and his/her full social functioning. Every country gets an enormous role and responsibility in guaranteeing social progress and welfare of its nation, in planning the means of social development and the infrastructure of social services. In the whole world losing sight is considered as one of the most difficult disabilities that not only tortures physically but is also spiritually shocking. Blindness as a phenomenon has existed since the earliest times and unfortunately in spite of all the progress of medicine will exist for a long time. It is familiar to the people of different cultures ant different epochs. The aim of the research: to reveal the peculiarities of social integration of people with visual impairment in Lithuania. The objectives of the research: with the reference to scientific and juridical literature to analyze legal and theoretical aspects of social integration of people with visual impairment in Lithuania; to analyze practical peculiarities of rehabilitation, education, vocational counselling and social integration of people with visual impairment in Lithuania; to foresee the directions of improvement of social integration of people with visual impairment. The methods of the research: analysis of psychological and educological literature and juridical basis; questionnaire; statistical data analysis. The results of the research... [to full text]

Suicide in the South African Police Service is a reality. The inability to cope effectively with stressful events in a working environment could lead to chronic stress, burnout and even suicide. The purpose of this research was to establish the current level of suicide ideation in police officials in the KwaZulu-Natal Province. Secondly, the purpose was to determine the relationship between coping and stress, and thirdly, whether these factors could he used to predict suicide ideation of police officials in the Kwazulu-Natal Province. A cross-sectional survey design was used to achieve the research objectives. The study population consisted of 272 uniformed police officials in the KwaZulu-Natal Province. The following measuring battery was used: a biographical questionnaire, the Adult Suicide Ideation Questionnaire, COPE Questionnaire, and the Police Stress Inventory. Descriptive statistics (e.g. standard deviations, means, skewness and kurtosis) and inferential statistics were used to analyse the data. Cronbach alpha coefficients, inter-item correlation coefficients and confirmatory factor analysis were used to assess the reliability and validity of the measuring battery. Discriminant analysis was used to determine which variables could be used to predict suicide ideation. The results indicated that 9 (3,30%) of the uniformed police officials have significant suicide ideation levels and that 11 (4,15%) police officials in the KwaZulu-Natal Province have attempted suicide in the past. No difference was found between the suicide ideation of males and females. A positive correlation between suicide ideation, police-specific stressors, as well as problem-focused coping, passive coping and social support was found. The results also indicated correlations between suicide ideation, medical condition and alcohol abuse, where stress because of lack of resources was identified as the primary stressor that caused alcohol abuse. The results also indicate that stress caused by job demands and lack of resources as well as police-specific stressors, problem-focused coping, passive coping and social support could be used to classify police officials into groups of high and low suicide ideation. Recommendations with regard to the improvement of the South African Police Service, as well as for future research were made. / Thesis (M.A. (Industrial Psychology))--North-West University, Potchefstroom Campus, 2004.

Teorinė neįgaliųjų socialinės integracijos analizė parodė, kad neįgalių asmenų socialinis negalės vaizdinys priklauso ir jį formuoja visuomenės nuostatos ir ideologija. Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos procesas mokslo šaltiniuose traktuojamas kaip nuolatinis, nenutrūkstamas ir kompleksinis, kurio metu įgyjami ir tobulinami žmonių su negale savarankiško gyvenimo ugdymo įgūdžiai. Neįgalių asmenų socialinės reabilitacijos procesas turi būti vientisas, o medicininės reabilitacijos ir nevyriausybinės organizacijos darbas - komandinis, suteikiant neįgaliesiems būtinas teorines (medicininės, socialinės, teisinės ir kt.) ir praktines (apsitarnavimo, vežimėlio valdymo, ugdymo, mokymosi, profesinio parengimo, darbinės veiklos ir kt.) žinias, taip formuojant fizinės negalės vaizdinį visuomenėje. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad skirtingų socialinę neįgaliųjų reabilitaciją vykdančių specialistų fizinės negalės vaizdinys turi svarbą bendradarbiavimo efektyvumui. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, atskleidžiantis žmonių po nugaros smegenų pažeidimo, judančių vežimėliuose vaizdinio formavimosi ypatumus bei sąveikas tarp socialinę reabilitaciją vykdančių institucijų. Atskleisti skirtingų socialinės reabilitacijos grandžių specialistų ir neįgaliųjų bendradarbiavimo komponentai, svarbūs fizinės negalės vaizdinio formavimuisi. Tyrimo duomenys apibendrinti, taikant aprašomuosius statistinius metodus, faktorinę ir koreliacinę (Pearson (r) koeficiento skaičiavimai) duomenų... [toliau žr. visą tekstą] / A theoretical analysis of the social integration of the disabled revealed that the image of social disability of disabled people depends on and is formed by the society’s mass ideology. It has been also noticed that scientific literature considers the social rehabilitation process of the disabled to be a constant, uninterrupted and complex process during which disabled people acquire and develop skills of independent life education. The social rehabilitation process of the disabled has to be integral, meanwhile medical rehabilitation and nongovernmental organization must promote teamwork while providing the disabled with necessary theoretical and practical knowledge which, in turn, forms the image of physical disability in society. A hypothesis was raised that the image of physical disability that specialists providing the disabled with social rehabilitation have affects the effectiveness of cooperation. The research conducted with a help of a questionnaire survey aimed at the following tasks: to examine the peculiarities of the formation of the image of people with spinal cord injuries in wheelchairs in the institutions of social rehabilitation; reveal the importance of different social rehabilitation specialists and the disabled to the formation of the image of physical disability and the effectiveness of cooperation; identify effective components of the interaction with the disabled. The data of the research are summarized by applying statistical methods, factorial and... [to full text]

Šiame darbe išanalizuotas pabėgėlių integracijos Lietuvoje procesas. taip pat išnagrinėtas socialinės paramos mechanizmas, teisiniai imigracijos proceso valdymo aspektai, naudojama tarptautinė patirtis.siekiant šiam aprašomajam darbui suteikti daugiau aktualumo, buvo pateikti ir kai kurie praktiniai pabėgėlių integracijos pavyzdžiai,nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, pranešimai. / Refugee integration process in Lithuania is analyzed in this final master' paper (thesis). There is analyzed mechanism of social support, legal aspects of immigration process management, given references to international experience. Some practical examples of refugee integration are given and reports of non-governmental institutions, working in this area, are quoted in this paper with the aim to give more actuality to this work of descriptive nature.

Europoje gyvena apie 9 milijonus romų. Europos sąjungos tvirtinimu, šiandien romai pažeidžiamiausia ir beteisiškiausia tauta Europoje. To priežastimi laikoma silpna integracija į visuomenę, skurdas, tinkamo išsilavinimo trūkumas, socialinė izoliacija ir rasistiniai stereotipai, neigiamos nuostatos visuomenėje trukdančios romams susirasti darbą, silpna teisinė apsauga ir pan. Lietuvoje romų problematika jau ne pirmus metus yra visuomenės akiratyje. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria romai Lietuvoje darbo, būsto, švietimo, sveikatos srityse ar gaunant viešąsias paslaugas, ir kurios buvo identifikuotos valstybės Romų integracijos 2000-2004 m. programoje, išlieka. Mūsų visuomenėje romai labiau tapatinami su socialiai problematiška grupe, negu laikomi atskiros tautybės atstovais. Įtakingi romų bendruomenės žmonės dažnai lieka nematomi, aiškaus lyderio nėra. Šiandien socialinės integracijos politikos diskursas reikalauja platesnio romų problematikos apibrėžimo. Todėl labai svarbu apibrėžti ir išskirti prioritetinius veiksnius, lemiančius romų politikos vykdymą ir aktualumą. Šio darbo tikslą nulėmė romų švietimo aktualumas, kuris gali prisidėti prie jų integracijos. Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti romų, kaip etninės grupės socialinę integraciją ir padėties švietimo sistemoje problemas. Tyrimo tikslas įvertinti Vilniaus m. romų integracijos ypatumus ir padėtį švietimo sistemoje. Tyrimo metodika – kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu su romų... [toliau žr. visą tekstą] / Approximately nine million of Romanies live in Europe. European Union states that Romanies are the most vulnerable and deprived of the civil rights nation in Europe. The rationale for vulnerability and deprivation is poor integration to society, poverty, lack of suitable education, social isolation and racist stereotypes, negative attitude in society which obstruct Romanies to seek employment besides there is poor juridical security. Problematic situation of Romanies stays in social Lithuania’s outlook not for the first year. The main problems that Romanies encounter in Lithuania are in employment, residence, education, health fields or accessibility of public services and those which were identified in “The Integration Program of Romany into Lithuanian Society for 2000-2004” still remain. In our society Romanies are identified as problematic group rather than regarded as distinct nation’s members. Influential persons of Romanies community often remain invisible and there is no identifiable leader. At the present time the discourse of social integration politics demands more comprehensive definition of Romanies topic. Therefore, it is very important to define and accentuate underlying factors that cause implementation and relevance of Romanies policy. The goal of this study was determined by relevance of Romanies education, which may have influence to the groups’ integration. The predominant intention of this study is to analyze social integration and difficulties in... [to full text]

Nepriklausomoje Lietuvoje keičiasi požiūris į neįgalius asmenis, taip pat ir į kurčiuosius. ‎Naujai priimti įstatymai (Invalidų socialinės integracijos, Švietimo) suteikė tėvams didesnes ‎pasirinkimo galimybes, pvz., neįgalius vaikus galima ugdyti integruotai bendrojo lavinimo įstaigose ‎arba steigiant jose klasę ar grupę. Todėl Lietuvoje šiuo metu yra per 50 vietų, kuriose ugdomi ‎vaikai., turintys klausos negalę. Vykstant šiam procesui iškyla daug problemų, viena jų – tėvų ‎pasirengimas vaiko ugdymui, pirmiausia pasirenkant vieną ar kitą būdą. Galimybės kurtiesiems ‎mokytis dabar daug platesnės, nei kada nors anksčiau. Bendrojo lavinimo mokyklos – viena iš ‎alternatyvų. Nors tėvai, mokytojai ir politikai entuziastingai remia šį požiūrį, tai nėra geriausias ‎mokymo būdas. Kiek mums žinoma, vienintelio geriausio būdo nėra. Tinkamiausia kiekvienam ‎konkrečiam kurčiam vaikui mokymo programa yra ta, kuri geriausiai atitinka specifinius vaiko ‎poreikius. Kai kuriais atvejais tas kelias yra bendrojo lavinimo mokykla. Kitas sprendimas yra ‎specialioji klasė. Po kelerių metų vaiko poreikiai gali pasikeisti, ir teks iš esmės keisti jo mokymo ‎aplinką.‎ Klausos negalė nėra išoriškai išreikšta. Sakoma, kad kurtumas yra paslėptas neįgalumas. ‎Tačiau jis paveikia visas asmenybės gyvenimo sferas: kenkia psichinei sveikatai, skurdina intelektą, ‎lemia išsilavinimo stoką, socialinę padėtį, riboja profesines galimybes, labai apsunkina informacijos ‎prieinamumą. Kurtumo pasekmės priklauso nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Attitude to disabled persons, including deaf persons, is changing in Lithuania in ‎independence period. New law (Act on Social Integration of Disabled Persons, Act on Education) ‎provided more choice alternatives to parents, e.g., now, disabled children can be educated as ‎integrated persons at common education institutions or in a special class/group therein. At present, ‎there are more than 50 institutions in Lithuania educating hearing-impaired children. This process ‎displays many problems; one of them is parents’ readiness for child’s learning, and first, choice of ‎one of the methods. Education possibilities for deaf persons are now higher than ever before. ‎Common high schools are one of the alternatives. Although parents, teachers and politicians show ‎enthusiasm for such attitude enthusiastically, that is not the best teaching method. As far as we ‎know, none of the methods is the only best. The most suitable teaching program is a specific ‎program for each deaf child, because it meets child’s specific needs. In some cases, a common ‎higher school is the right way. Another solution is a special class. Child’s needs might change in ‎several years, and then his learning situation should be changed.‎ Impaired hearing is not expressed externally. Deafness is a hidden disability. However, it ‎has influence upon every area of person’s life: It is injurious to mental health, worsens intellect, ‎causes lack of education, determines social status, restricts professional... [to full text]

Magistro darbo tikslas ištirti suaugusių žmonių su fizine negalia socialinę įtrauktį per technologinį ugdymą. Tyrimo objektas – suaugusiųjų neįgalių asmenų technologinis ugdymas. Šio darbo aktualumas - naujai pažvelgti į Lietuvos mokymo įstaigas. darbo rinkos mokymo centrus ir profesinio rengimo centrus, išsiaiškinti kokias įsidarbinimo ir karjeros galimybes turi neįgalieji, baigę mokymus pagal šias programas, kaip jų paruošimą ir pasiruošimą darbui vertina darbdaviai. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, kokios programos pritaikytos neįgaliųjų technologiniam mokymui, kokios įstaigos gali ugdyti neįgaliuosius, kokios profesinės karjeros galimybes. Empirinio tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti suaugusių žmonių su fizine negalia technologijų rinkimosi motyvus, ištirti neįgaliųjų technologinio ugdymo ir profesinės karjeros galimybes, išsiaiškinti pedagogų, darbdavių požiūrį į neįgaliuosius. Atskleisti suaugusių žmonių su fizine negalia galimybes mokytis technologijų, panaudoti jas darbe ir asmeniniame gyvenime Atliekant tyrimą taikyti kokybiniai (interviu) ir kiekybiniai tyrimo metodai (anketinė apklausa). Kokybinio tyrimo duomenų interpretavimui pasitelktas kokybinės kontentinės analizės metodas. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė atlikta taikant statistinių duomenų apdorojimo programą „SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) for Windows 12.0“. Taikyta aprašomoji statistika. Vadovautasi šia ryšio tarp požymių stiprumo interpretacija, remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / This master survey analyses social integration of disabled adult people trough technological education. Object of the survey - technological education of disabled adult people. Relevance of the survey – to take a new look at institutions of education, Labor Market Training Centers, Vocational Training Centers in Lithuania, to investigate, what employment and career possibilities have disabled people after graduation of educational programs in these institutions, how the employers qualify preparation for job market. Problems of the survey: to investigate, what programs are adapted for technological education of disabled adults, what employment and career possibilities they have, which institutions are able educate disabled people. Problems of empirical survey: to investigate motives of choice technologic of disabled people, to investigate possibilities of technological education and career of disabled people, to investigate attitude of teachers and employers at disabled people, to discover the possibility of technologic learning by disabled people, and its’ application at work and for personal purposes. The survey was done qualitative (by interviewing) and quantitative (by questioners) methods. For analysis of results from qualitative method we used qualitative contetic analyses method. For analysis quantitative survey data was used „SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) for Windows 12.0“. We use descriptive statistics. For quantitative survey we questioned 30... [to full text]

Kašėtienė K. Socialinė integracija aukštojo mokslo erdvėje / Socialinio darbo magistro baigiamasis darbas. Vadovas prof. dr. Vilija Grincevičienė. – Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, 2013. – 71 p. Darbo tikslas – atskleisti neįgalumo situacijoje esančių studentų poržiūrį į socialinį integracijos procesą ir galimybes siekti aukštojo mokslo. Darbo uždaviniai: atskleisti neįgalumo sampratą ir jos charakteristikas; ištirti fizinę negalią turinčių jaunuolių požiūrį į socialinės politikos modelį; išsiaiškinti, kaip neįgalumo situacijoje jaunuoliai vertina socialinės integracijos procesą aukštojo mokslo erdvėje; nustatyti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria neįgalumo situacijoje esantys jaunuoliai siekdami aukštojo įsimokslinimo. Tyrimo objektas: neįgalaus žmogaus socialinė integracija į aukštojo mokslo erdvę. Tyrimo dalykas: fizinę negalią turinčių jaunuolių požiūris į socialinės integracijos procesą aukštojo mokslo erdvėje. Darbe ginamos tezės: neįgaliųjų įtrauktis į studijas aukštosiose mokyklose yra svarbi jų socialinės integracijos proceso dalis; žmonių su negalia savarankiškumo skatinimas mažina socialinės atskirties riziką. Darbo metodai: mokslinės, statistinės, publicistinės literatūros analizė, interviu. Tyrimo aprašymas. Pasirinktas kokybinis tyrimas, nes jis leidžia giliau pažvelgti į neįgalių informantų požiūrį į galimybes bei trukdžius integruotis į aukštojo mokslo erdvę. Šis tyrimas išskirtinis tuo, jog neįgalus asmuo... [toliau žr. visą tekstą] / Kašėtienė K. Social integration in the space of higher education / Master’s degree thesis on Social Work. Supervisor prof. Dr. Vilija Grincevičienė. – Vilnius: Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of Social Sciences, 2013. – 71p. Aim of the thesis: to reveal the attitude of students with disabilities towards the process of social integration and access to higher education. Tasks of the thesis: to reveal the concept of disability and its characteristics; to research the attitude of students with disabilities towards the model of social policy; to analyze how students with disabilities evaluate the process of social integration in the space of higher education; to determine the main difficulties faced by students with disabilities in trying to acquire higher education. Object of the research: social integration of disabled individual in the space of higher education. Subject of the research: the attitude of students with disabilities towards the process of social integration in the space of higher education. Theses defended in the paper: including disabled individuals into the studies at higher education institutions is an important step of social integration; promoting independence of disabled individuals reduces the risk of social exclusion. Research methods: analysis of scholarly, statistical, journalistic literature, interview. Description of the research. A qualitative research was chosen, as it allows researching the attitude of disabled informants... [to full text]

This study examined the perceptions of non-native English speaking immigrant students at a small Canadian university relating to their transition to university, their experiences within the social and academic contexts of the campus, and their sense of belonging on their campus. This study used a phenomenological approach, and was supported by a conceptual framework of minority student persistence and belonging within postsecondary education. The findings of this study suggest that these students’ positive social experiences and perception of the campus as being diverse and open to diversity were connected to students’ sense of belonging. The findings also suggest that increased availability of customized support is needed for non-native English speaking students on this Canadian campus, and that greater awareness among university faculty and administration needs to be paid to students’ integration in classroom and campus practices. This thesis concludes with recommendations for practice and future research.