Parlamentinės demokratinės santvarkos laikotarpiu 1920 – 1926 m. Lietuvos politinės partijos vaidino itin reikšmingą vaidmenį šalies politiniame gyvenime. Jos aktyviai dalyvavo sprendžiant valstybės egzistencijai ir jos suverenitetui išsaugoti gyvybiškai svarbius uždavinius – tarptautinio pripažinimo išgavimą, santykių su kitomis valstybėmis užmezgimą, šalies užsienio politikos gairių nustatymą. Tačiau gausioje istoriografijoje daugiausia analizuota Vyriausybės vykdyta užsienio politika. Partijų nuostatos dažniausiai likdavo nuošalyje, nurodant, kad partinę poziciją atspindi Vyriausybės, kurią partija arba partijų koalicija sudaro, vykdomas užsienio politikos kursas. Tiek politinę programą formuojančios valdančiosios, tiek ir opozicinės partijos, darė didžiulę įtaką Valstybei, koregavo Lietuvos geopolitinę orientaciją. Dėl to, siekiant jog parlamentinės demokratijos laikotarpio Lietuvos užsienio politikos samprata būtų visavertė magistriniame darbe analizuojamos įtakingiausių Lietuvos politinių partijų: krikščionių demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautininkų užsienio politikos nuostatos 1920 – 1926 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo programų susikirtimas sukėlęs teritorinį konfliktą tarp abiejų valstybių komplikavo Lietuvos tarptautinę padėtį bei smarkiai iškreipė natūralią šalies užsienio politikos raidą. Nepaisant visuomenėje įsitvirtinusio priešiškumo Lenkijai didžiausią pavojų valstybės nepriklausomybei iš Sovietų Rusijos ir Vokietijos pusės... [toliau žr. visą tekstą] / Most influential Lithuanian political parties: Christian Democrats, Party of the People’s Socialists, Social Democratic Party and Nationalist Party played important role in the formation of Lithuanian foreign policy guidelines during the period of parliamentary government in Lithuania. Nevertheless in historiography the role of them usually was ignored and the main focus was on the Government’s foreign policy conception. In our work: “The Foreign Policy Attitudes of Lithuanian Political Parties in 1920 – 1926” we had tried to analyze the foreign policy programs of most influential parties and to identify their impact on Governmental foreign policy concept. Political parties and their leaders had to solve complicated territorial issues that inflamed international status of Lithuania. The dispute of Vilnius imposed an intolerable burden on young state, which threatened to cloud relations with its more powerful neighbors. Although Lithuanian society looked to Poland as to the worst enemy of the nation, the long sighted leaders of Christian Democrats and People’s Socialists through the mediation of Great Western Powers tried to solve territorial conflict with southern neighbor and retain historic capital of the country by peaceful measures. But both states have had to reconcile so called project of Hymans mainly because of resistance of Nationalist and Social Democratic parties, was rejected. The savage publicity campaign pointed against projects of Hymans demonstrated the lack... [to full text]

Darbo aktualumas. Pastaruoju metu organizacijos kultūros diagnozavimas yra viena svarbiausių vadybinių tyrinėjimų sričių. Organizacijos kultūra apibrėžiama kaip vertybių sistema, suprantama ir priimtina visiems organizacijoms nariams. Ji daro stiprią įtaką darbinei veiklai ir turi lemiamos reikšmės organizacijos orientacijai į klientą. Tinkamai suformuota organizacijos kultūra gali būti naudojama kaip instrumentas, kurio pagalba įgyvendinama organizacijos strategija ir pasiekiami tikslai. Darbo tikslas – ištirti organizacijos kultūros poveikį organizacijos orientacijai į klientą. Darbo uždaviniai: 1. Remiantis mokslinės literatūros analize, išnagrinėti organizacijos kultūros sampratą; 2. Ištirti organizacijos kultūros struktūrą ir funkcijas; 3. Išnagrinėti organizacijos kultūros santykį su orientacija į klientą; 4. Išnagrinėti organizacijos kultūros poveikio orientacijai į klientą empirinį ištyrimo lygį; 5. Įvertinus organizacijos kultūros santykį su orientacija į klientą, suformuoti organizacijos kultūros ir jos orientacijos į klientą modelį. 6. Įvertinti ryšį tarp organizacijos kultūros tipo ir organizacijos orientacijos į klientą. Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais nustatyta, jog organizacijos orientacija į klientą priklauso nuo organizacijos kultūros tipo ir lemia organizacijos veiklos sėkmę. Efektyvesnis klientų lūkesčių tenkinimas įtakoja klientų elgesį bei organizacijos veiklos rezultatus. Naudojant klientų lūkesčius kaip lyginimo... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the work. Recently, the diagnosis of organisational culture has become one of the most important areas of managerial research. Organisational culture is defined as a system of values, understandable and acceptable by all the members of the organisation. It has a strong impact on occupational activities and is essential for organisation‘s orientation towards the client. A well-formed organisational culture can be used as an instrument which helps to implement the organisation’s strategy and achieve the objectives. Aim of the work – to explore influence of organisational culture on the organisation’s orientation towards the client. Tasks set to achieve the aim: 1. To examine the concept of organisational culture referring to analysis of scientific literature. 2. To analyse the structure and functions of organisational culture. 3. To examine relationship between the organisational culture and orientation towards the client. 4. To examine the level of empirical research of the influence of the organisational culture on the orientation towards the client. 5. Following the assessment of interrelationship between the organisational culture and orientation towards the client, to form a model of organisational culture and its orientation towards the client. 6. To assess relationship between the type of organisational culture and organisation‘s orientation towards the client. The main results of the research. Results of empirical research revealed that organisation’s... [to full text]

Tyrimo objektas. Profesinės orientacijos Tikslas. Išnagrinėti pirmą profesiją pasirinkusių ir persikvalifikuojančių asmenų profesines orientacijas Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti profesines orientacijas ir jų pasireiškimo formas įvairaus amžiaus tarpsniuose. 2. Atskleisti asmenų pirmosios profesijos rinkimosi motyvus ir profesines orientacijas. 3. Ištirti persikvalifikuojančių asmenų poreikius, motyvus ir profesines orientacijas. 4. Palyginti profesines orientacijas asmenų, kurie renkasi pirmąją profesiją ir persikvalifikuoja. Hipotezės: 1. Asmenų pirmosios profesijos rinkimąsi labiau įtakoja išoriniai veiksniai, jų profesinės orientacijos mažiau išreikštos asmeniniais motyvais 2. Persikvalifikuojančių asmenų profesinėse orientacijose labiau išreikšti asmeniniai motyvai Tyrimo metodika 1. Mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė 2. Anketinė apklausa 3. Matematinė tyrimo rezultatų analizė Tyrimo vietos: profesinė mokykla; kolegija; universitetas; suaugusiųjų mokymo centras. Tyrimo rezultatai: Lyginant persikvalifikuojančių ir besimokančių pirmosios profesijos asmenų profesines orientacijas, nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių. Persikvalifikavimo priežastis yra dvejopo pobūdžio: vidinės (savirealizacijos ir karjeros) bei išorinės (didesnio užmokesčio ir darbo susiradimo). Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė, kad asmenų pirmosios profesijos rinkimąsi labiau įtakoja išoriniai veiksniai, jų profesinės orientacijos mažiau išreikštos... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: to examine professional orientationst of the persons, who have chosen their first professions and who are in retraining. Objectives of the study: 1. to examine professional orientations and their expression in a variety of age groups. 2. to reveal motives and professional orientations for the first careers. 3. to analyse needs, motives and professional orientations of persons in retraining. 4. to compare professional orientations of individuals who are choosing their first occupation and who are in re-training. Hypotheses: 1. The first choice of profession more influenced by external factors, their professional orientations are less expressed by personal reasons. 2. Personal motives are stronger expressed in professional orientations of persons in retraining. Research Methods: 1. Analysis of scientific literature and other sources of information 2. A questionnaire-based survey 3. Mathematical analysis of the survey results Test site: a vocational school; College; University; adult education center. The results : Comparison of professional orientations of persons in retraining and those studying for their first profession has found no statistically significant differences between the groups. The reasons for retraining are of two types: internal (self-realization and career) and external (higher wage and employment). The hypothesis that individuals' first choice of profession is more influenced by external factors, their professional orientations are less... [to full text]

SANTRAUKA Seksualinės mažumos – asmenų grupė, kurių lytinė orientacija, lytinė tapatybė, ar seksualinės charakteristikos skiriasi nuo daugumos gyventojų. Kadangi šis terminas yra labai platus, magistriniame darbe didžiausias dėmesys bus koncentruotas į LGBT bendruomenės narius. Juos sudaro lesbietės, gėjai, biseksualai ir transeksualai. Dėl visuomenėje susiformavusių stereotipų, šie asmenys dažnai susiduria su teisinės ir socialinės atskirties problema. Todėl seksualinių mažumų teisių ir laisvių užtikrinimas yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje ir pasaulyje. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atliekant Lietuvos, Norvegijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos Konstitucinių žmogaus teisių ir įstatyminių nuostatų analizę, palyginti Lietuvos ir pasirinktų šalių užtikrinamas seksualinių mažumų teises ir laisves. Atsižvelgiant į atliktą lyginamąją analizę, pateikti išvadas, kurios atkleistų seksualinių mažumų teisių užtikrinimo padėtį Lietuvoje. Darbą sudaro įvadas, du skyriai ir išvados. Pirmoji darbo dalis skirta seksualinių mažumų sąvokos ir homoseksualios lytinės orientacijos sampratos atskleidimui, taip pat analizuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės ir šalyje galiojantys įstatymai, kurie suteikia seksualinėms mažumoms teisę į apsaugą, lygiateisiškumą, saviraišką ir privatumą, aiškinamasi realus šių teisių įgyvendinimas. Antrame skyriuje analizuojama seksualinių mažumų teisinis reguliavimas Norvegijoje, Nyderlanduose ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The objective of this Master‘s Thesis is to analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and The Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. With regard to the comparative analysis of the present findings, disclosed the sexual minority rights in Lithuania. The Thesis consists of an introduction followed by two chapters and conclusions. The first chapter deals with the conceptions of sexual minorities and homosexual orientation. Also analyzed the Lithuanian Constitutional human rights and legal provisions wich provide the right to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. The second section consist legal acts analysis wich regulate sexual minorities rights in Norway, Netherlands and Great Britain. Specifying Constitutional rights and statutory provisions which are providing legal rights to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. Analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. Sexual minorities are groups of people whose sexual orientation, gender identity or sexual characteristics are different from the presumed majority of the population, which are male or female heterosexuals. The term referred primarily to lesbians and gays, bisexuals and transgender people. These four categories... [to full text]

Tobulinant socialinių paslaugų sistemos efektyvumą, teikiant kuo įvairesnes paslaugas sutrikusio regėjimo žmonėms, pritaikant fizinę aplinką, būtina integruotis į vietinę bendruomenę ir įtraukti kitas nevyriausybines organizacijas į šią veiklą. Tuo būdu yra sudaromos sąlygos teikti paslaugas toms žmonių grupėms, kurioms iš tikrųjų jų reikia bendruomenėje. LASS įkurtų bendruomenės centrų teikiamų socialinių paslaugų plėtra vykdoma tiek respublikos mastu, tiek VŠĮ Vilniaus ir Alytaus regiono aklųjų centre. Subūrus stiprią socialinių darbuotojų komandą, pasitelkus šių regionų savivaldą, kitas neįgaliųjų NVO, nuo 1997 metų LASS, steigdama bendruomenės socialinių paslaugų centrus (pvz. 2007 m vasario mėn. įkurtas LASS Lazdijų rajono filialas) gerokai praplėtė regėjimo negalios žmonėms teikiamų socialinių paslaugų įvairovę. Pagerėjo jų kokybė, prieinamumas, o tai sudaro žmogui natūralias sąlygas gyventi savo bendruomenėje. Sutrikusio regėjimo asmenys pradeda sėkmingai integruotis į Alytaus miesto bendruomenės gyvenimą (išskyrus Lazdijų rajoną), tampa savarankiškesni, jaučiasi užtikrinti, turiningai leidžia laisvalaikį, gauna įvairaus pobūdžio konsultacijas, susiranda naujų draugų. Pokyčiai vietiniame lygyje skatina žmonių socialinį aktyvumą, tuo sukurdami sąlygas nuolatinei socialinei integracijai bei raidai. Tai atitinka socialinės politikos, vykdomos sutrikusio regėjimo žmonių atžvilgiu prioritetus. Tyrimo aktualumas – neįgalieji yra visuomenės mažuma, kurios integracija iki... [toliau žr. visą tekstą] / When improving the effectiveness of the social system services, providing various services to people with impaired vision and adapting the physical environment, it is necessary to integrate into the society and incorporate other non-governmental organizations into these activities. Thus the conditions for provision of services to such groups of people who really need them are created. The development of the social services provided by the community centres founded by LASS is carried out both at the republican level and in the Vilnius and Alytus regions centres for the blind. Having gathered a strong social workers’ team, invoking the authorities of those regions as well as non-governmental organizations for the disabled, the LASS, since 1997, by establishing community social services centres (e. g. in February 2007 was established the Lazdijai Region branch) has significantly widened the range of social services provided to the people with impaired vision. Their quality and availability has improved which provides people with natural conditions for living in their community. The people with impaired vision are starting successfully integrate into the life of the Alytus City community (excluding Lazdijai District), they become more independent, feel themselves more secure, spend their leisure time productively, get different kinds of consultations and meet new friends. Changes at the local level encourage people’s social activity, thus creating conditions for the permanent... [to full text]

Darbe nagrinėjamos problemos, susijusios su šalies valdyme reikalingais pokyčiais. Naujoji paradigma - į vartotojus orientuotos suasmenintos paslaugos nagrinėjamos dviem aspektais: per sąveikios valdžios koncepciją, bei per besiūlių paslaugų modelį. Šios temos aktualumas grindžiamas didėjančiu informacinių technologijų poveikiu kuriant visuomenės gerovę. Pasaulyje formuojasi naujosios valdymo paradigmos, kurios reikalauja kokybiškumo bei didesnio efektyvumo, įtvirtinant orientaciją į vartotojus ir akcentuojant naują požiūrį į valdžios ir visuomenės bendradarbiavimą. Kai kuriose šalyse sąveikios valdžios ir besiūlių paslaugų koncepcija, užtikrinanti orientaciją į vartotojus, pamažu ima plisti. Lietuvoje šiuo metu gali būti įžvelgiama e. valdžios raida link sąveikios valdžios, tačiau ji vyksta lėtai, nėra pakankamai apčiuopiamų ir reikšmingų rezultatų. Viso darbo tikslas – išanalizuoti sąveikios valdžios ir besiūlių paslaugų modelius, raidos tendencijas ir taikymo galimybes. Tyrimo tikslas - pagal pasirinktus kriterijus įvertinti esamą situaciją Lietuvoje, nustatyti naujo modelio diegimo galimybes ir problemines sritis. Tyrimas atskleidė, jog pagrindiniai trukdžiai, kurie neigiamai veikia sąveikios valdžios ir besiūlių paslaugų formavimą yra susiję su žmogiškuoju indėliu. Darbe pateikti pagrindiniai pasiūlymai, kurie padėtų situaciją pakeisti, o jų įgyvendinimas taptų pirmuoju žingsniu Lietuvai einant link orientacijos į vartotojus, per sąveikios valdžios ir besiūlių paslaugų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyses problems related to changes necessary in the governing system of the country. Citizen-centric services are analysed from two points of view: through the concept of ‘connected government‘ and through the model of seamless services. The importance of the topic is based on the increasing impact of information technologies on the establishment of public welfare. New paradigms of administration, requiring quality and higher efficiency, are forming in the world and citizen-centric and new attitude towards cooperation between the society and government bodies are gaining stronger position. Overview of foreign practices allows to draw a conclusion that the concept of ‘connected government‘ and seamless services, ensuring citizen-centrics is starting to spread. The headway of the government of Lithuania towards ‘connected government‘ can be observed but it is slow, without visible and significant results. The overall aim of the thesis is to analyse the models of ‘connected government‘ and seamless services, the tendencies of their development and possibilities of application. A survey of present situation in Lithuania based on chosen criteria and to define the possibilities of implementation of the new model and possible problematic fields. The survey has shown that the main obstacles, that have negative influence on the formation of ‘connected government‘ and seamless services are related to human contribution. The thesis provides main propositions how to... [to full text]

Tema: Vyrų ir moterų homoseksualumo raiškos ypatumai. Temos aktualumas. Homoseksualūs žmonės kenčia įvairią nelygybę, kurios pasekmė homoseksualus paverčia nematomais, dauguma jaunų gėjų ir lesbiečių gyvena lyg ir dvigubus gyvenimus. Jie pasirenka šią strategiją racionaliai, siekdami išvengti nuoskaudų ir didesnių problemų asmeninėje erdvėje, profesinėje-darbinėje aplinkoje ir viešojoje erdvėje. Homoseksualių žmonių yra visur, įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių sluoksnių ir profesijų, vyrų ir moterų, įvairių tautybių, su negalia ir be jos. Bet gyvendami tokioje priešiškoje visuomenėje jie nesiryžta išeiti į viešumą ir atskleisti savo seksualinę tapatybę. Darbo tikslas – atskleisti homoseksualių žmonių (vyrų ir moterų) tapatumo raišką ir jos ypatumus. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti sociologinę homoseksualumo sampratą ir jos raidą. Išryškinti homoseksualių žmonių tapatybės formavimąsi. Atskleisti homoseksualumo raiškos ypatumus heteronormatyvioje visuomenėje. Išnagrinėti, koks yra homoseksualių žmonių socialinės atskirties kontekstas. Išanalizuoti vyrų ir moterų homoseksualų atsiskleidimą šeimoje, darbe bei viešoje erdvėje, atskleisti esminius panašumus ir skirtumus. Ginamieji teiginiai: 1. Homoseksualumo atskleidimas mūsų tyrimo informantams yra svarbus ir siektinas įvykis jų gyvenime, kuris leidžia susitvarkyti su savo vidine stigma ir atskleisti mano AŠ. 2. Homoseksualaus tapatumo raiška aprėpia tris pagrindines erdves (asmeninę, profesinę ir viešąją), tačiau yra tam... [toliau žr. visą tekstą] / Subject : Features of men and women homosexuality expressions. Justification of the explored topic. Interpersonal communication between people, the moral values of human norms are changing with the times. Every person is different and has individual differences, such as temperament, values, abilities, race, age, gender. It is often observed, that people are simply divided only into two categories: normal and abnormal. Those from the abnormal category are divided into two groups: the ones, who can easily adapt to the public and the others, who are unable to join the public. Homosexual people suffer from different inequality, the consequences of which make them become invisible, the majority of young gays and lesbians seems to live double lives. They rationally choose this kind of living in order to avoid soreness and major problems in personal life, professional - working environment and public space. Homosexual people of different ages, various social classes and professions, men and women of different nationalities, with and without disabilities are everywhere. But they hesitate to go public and reveal their sexual identity while living in such a hostile society. The aim of work – to reveal features of men and women homosexual identity expressions in Lithuania. Objectives: To analyze the sociological concept of homosexuality and its evolution. To highlight the identity formation of homosexual people. To reveal strategies of homosexual expressions in heterosexual society. To... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti IX-XI klasių mokinių asmenybės bruožų ir motyvacinės orientacijos sąsajas su kūrybinio mąstymo rodikliais. Tyrime dalyvavo 199 Kauno Antano Smetonos vidurinės mokyklos ir Neveronių vidurinės mokyklos IX-XI klasių mokiniai (berniukai ir mergaitės). Tyrime buvo naudojamas F. E. Williams Kūrybiškumo įvertinimo testas (angl., The Creativity Assessment Packet), R. R. McCrae ir P. T. Costos Asmenybės bruožų klausimynas (angl., BIG5) ir T. M. Amabile, K. G. Hill, B. A. Hennessey, E. M. Tighe Motyvacijos skalė (angl., Work Preference Inventory (Student Form)). Tyrimo duomenų analizė parodė, jog didėjant mokinių atvirumo patyrimui rodikliams, didėja jų kūrybinio mąstymo rodikliai – originalumas, išbaigtumas, pavadinimas. Didėjant mokinių ekstraversijos ir neurotiškumo rodikliams, didėja vienas kūrybinio mąstymo rodiklis pavadinimas. Tuo tarpu 2 mokinių asmenybės bruožai: sutariamumas bei sąmoningumas nėra susiję nei su vienu kūrybinio mąstymo rodikliu. Darbe patvirtinta prielaida, jog didėjant mokinių vidinei motyvacijai veikti, didėja jų kūrybinio mąstymo rodikliai – originalumas, išbaigtumas, pavadinimas. O didėjant mokinių išorinės motyvacijos pripažinimo subskalei, mažėja vienas iš kūrybinio mąstymo rodiklių - išbaigtumas. Taip pat iš tyrimo rezultatų matyti, kad vidinė motyvacija veikti veikia, kaip mediatorius, kūrybinio mąstymo ir 3 asmenybės bruožų - atvirumo patyrimui, ekstraversijos ir sąmoningumo - ryšyje. Tačiau išorinė motyvacija nėra asmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationship among students personality Traits, Motivational Orientations and indicators of Creative Thinking in IX through XI grades. 199 students from IX-XI grades in Kaunas Antanas Smetona and Neveronys secondary schools participated in the study. F. E. Williams The Creativity Assessment Packet was used to measure indicators of Creative Thinking. R. R. McCrae and P. T. Costos BIG5 Questionnaire was used for personality traits evaluation. T. M. Amabile, K. G. Hill, B. A. Hennessey, E. M. Tighe Work Preference Inventory (Student Form) was used to measure motivational orientation. The statistic analysis showed that Creative Thinking indicators originality, elaboration and title increase when students openness to experience indexes grow. When students extraversion and neuroticism increase, their indicator for Creative Thinking - title - grows. Student Personalily Traits: agreeableness and conscientiousness are not related to any indicator of Creative Thinking. An assumption that when students intrinsic motivation to work increases, indicators originality, elaboration, title of Creative Thinking go up, was sustained. And when the outward scale of extrinsic motivation increases, students indicator for elaboration decreases. The results showed that intrinsic motivation mediates the relationship between Creative Thinking and openness to experience, Creative Thinking and extraversion, Creative Thinking and conscientiousness. But extrinsic... [to full text]

Paskutiniais dešimtmečiais vyko žymūs pokyčiai visose socialinio gyvenimo sferose. Tai paskatino žmones orientuotis į naujas vertybes. Ypatingai daug galimybių pasirinkimui atsirado jaunai besivystančiai asmenybei. Sporto vieta visuomenės gyvenime užima vis reikšmingesnę vietą. Tai kartu kaip laisvalaikio praleidimo priemonė ar savo tikslų realizavimo forma. Aktyvia fizine veikla, kryptingu sportu, kai pradedama sistemingai siekti sportinių rezultatų, pradedama užsiėminėti paauglystės laikotarpiu, todėl susidomėjimą šiuo moksliniu tyrimu paskatino problema, kad fizinis aktyvumas nepakankamai išnaudojamas vertybių formavimuisi vyresniajame mokykliniame amžiuje. Tyrimo objektas – ryšys tarp fizinio aktyvumo ir vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių vertybinių orientacijų. Tyrimo tikslas – atskleisti fizinio aktyvumo poveikį vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių vertybinėms orientacijoms. Tyrimo uždaviniai:  Išskirti veiksnius, įtakojančius vertybinių orientacijų formavimąsi.  Nustatyti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių vertybinių orientacijų.  Išryškinti skirtingo fizinio aktyvumo mokinių vertybines orientacijas lyties skirtumų aspektu. Tyrimo metodai: teorinė analizė ir apibendrinimas (mokslinės literatūros šaltinių apžvalga), anketinė apklausa, matematinė statistika. Tyrimo hipotezės: 1) fizinis aktyvumas turi nevienodą poveikį skirtingos lyties mokinių vertybinėms orientacijoms; 2) fiziškai aktyvūs, t. y. sportuojantys mokiniai labiau... [toliau žr. visą tekstą] / Significant changes have being continuing in all social life spheres during latest decades. This has encouraged people to orient to new values. Especially lots of possibilities to choose appeared to the young developing person. Sport is covering over and over the more meaningful place in the life of society. Sport is both the way of leisure and the form of anyone’s ambitions realization. At the teenagers’ age it is started to go in for sports as in the active physical work, focused sport when it is started systematically to reach results in sport. Because of this the problem that physical activeness is used incompletely to values’ formation in senior school age induced the interest in this scientific inquiry. The object of this work is the connection between physical activeness and senior school age students’ values’ orientations. The aim of the survey is to disclose the impact of physical activeness on the senior students’ values’ orientations. The tasks are as follows:  To set apart factors which influence the formation of values’ orientations.  To establish the connection between physical activeness and senior students’ values’ orientations.  To distinguish the students’ of different physical activity values’ orientations from the sex differences’ aspect. The methods of survey: the theoretical analysis and conclusion finding (the survey of nonfiction), questionnaire, mathematical statistics. The hypotheses of the survey: 1) physical activeness has different impact... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti homoseksualių asmenų psichologinės savijautos, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir artimiausios jiems socialinės aplinkos sąsajas. Tyrimo metodika. 2013 - 2014 m. atlikta vienmomentinė anketinė 201 homoseksualaus asmens apklausa, kurioje dalyvavo vyrai ir moterys nuo 15 iki 51 metų amžiaus. Apklausos anketa buvo patalpinta į elektroninę erdvę (www.gayline.lt), be to išdalintos 54 anketos Lietuvos gėjų lygos (LGL) organizacijos nariams. Buvo užpildytos ir sugražintos visos 54 anketos, atsako dažnis 100 procentų. Rezultatai. Sveikatos priežiūros kokybę privačiose įstaigose (62 proc.) ir galimybę patekti į pageidaujamą įstaigą (49 proc.) daugiausiai respondentų vertina teigiamai. Nustatyta, kad 24 proc. visai neslepia savo lytinės orientacijos, daugiau negu pusė (51 proc.) respondentų slepia savo lytinę orientaciją nuo mokslo draugų ir bendradarbių, beveik pusė (48 proc.) – nuo tėvų, kas antras (42 proc.) – nuo gydytojų. Dauguma (82 proc.) respondentų, kurie jaučiasi laimingi, savo sveikatą vertina gerai, kurie nesijaučia laimingi blogai – 52 proc. Tiriamieji, kurie savimi pasitiki (80 proc.) savo sveikatą vertina gerai, o savimi nepasitikinčių respondentų (51 proc.) – blogai. Respondentai, kurie dažnai jaučiasi atstumti savo sveikatą vertina blogai (61 proc.), o niekada nesijaučiantys atstumti (68 proc.) – gerai. Išvados. Pusė (49 proc.) respondentų savo sveikatą vertina gerai, kas septintas – puikiai. Savo sveikatos pablogėjimą, lyginant su... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of study is assess the psychological well-being of gay people, the subjective assessment of their health and their closesd social environment interfaces. Methods. 2013 - 2014. conducted a cross-sectional questionnaire survey of 201 homosexual person, which included men and women aged 15 to 51 years of age. Questionnaire was posted on the cyberspace (www.gayline.lt), also distributed 54 questionnaires Lithuanian Gay League (LGL) organization. Has been completed and all 54 questionnaires returned, the response rate was 100 percent. Results. Quality of care in private institutions (62 percent) and access to the desired institution (49 percent.) of respondents is positively. It was found that 24 percent the whole secret of their sexual orientation, more than half (51 percent) respondents hide their sexual orientation from friends and scientific collaborators, almost half (48 percent) - from their parents, every second (42 percent) - from doctors. The majority (82 percent) respondents who feel happy to assess their health as well, who does not feel happy they health is bad - 52 percent. Subjects who self-trust (80 percent) their health good, but do not trust myself (51 percent.) - bad. Respondents who often feel rejected their health worse (61 percent) and never do not feel outcast (68 percent) - good. Conclusions. Half ( 49 percent) respondents assess their health as well , one in seven - great. His ill-health, compared with the preceding year, noted a fifth ( 22 percent)... [to full text]