Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse priklauso nuo darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo. Pastaruoju metu Lietuvoje pagausėjo įmonių, kuriose įdiegta darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Tačiau daugelyje įmonių ir ypač ūkių, teisės aktai įgyvendinami nepakankamai, įmonės dokumentai tvarkomi tik formaliai, profesinės rizikos vertinimas beveik neatliekamas, trūksta įmonės vadovų ar įgaliotų asmenų kompetencijos dirbančiųjų saugos ir sveikatos srityse. Šiame darbe pateikti tyrimo rezultatai, gauti anketinės apklausos būdu. Buvo apklausta žemės ūkio, apdirbamosios pramonės ir kitos su žemės ūkio produktų gamyba susijusios įmones. Apibendrinus gautus rezultatus, aptarti darbų saugos ypatumai, profesinės rizikos vertinimo, atsakingų asmenų skyrimo ir kiti su dirbančiųjų saugos ir sveikatos valdymu susiję klausimai, parengtas patikros lapas, paskaičiuoti būklės indeksai, numatytos ekonominių darbų saugos būklės gerinimo priemonės reguliuojant išmokas žemės ūkio įmonėse. / Occupational safety and worker health conditions in industry depend on the implementation and administration of safety laws and regulations. Lithuania has recently increased the number of companies that run the occupational safety and health management systems. However, in the majority of businesses and particularly private farms the legislation is not sufficiently implemented, the document management is purely tokenistic and symbolic, professional risk assessment is not carried out, the managers or other authorized personnel show a lack of competence. The research results are based on the questionnaire. The agricultural companies engaged in the production and processing of agricultural products have been surveyed. Having summarized the results the safety, occupational risk assessment, authorizing the personnel to work in the field of safety and health management issues were discussed. Moreover, the checklist was prepared, the level of occupational safety was evaluated and measures to improve it have been provided regulating the government payments for agricultural sector.

Tyrimo objektas: 1) Žemaitijos ūkininkų ūkiai, užsiimantys pieno gamyba verslo pagrindais ir vertikaliosios integracijos strategijos kooperuoto įgyvendinimo pasekoje sustiprinę savo konkurencines jėgas pieno pardavimų/supirkimų grandyje; 2) Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pieno gėlė“, kaip vertikaliosios integracijos strategijos kooperuoto įgyvendinimo sėkmingas pavyzdys. Darbo tikslas: Parengti pienininkystės ūkių vertikaliosios integracijos strategijos sėkmingo kooperuoto įgyvendinimo veiksnių loginę schemą. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti vertikaliosios integracijos strategijos taikymo agrariniame sektoriuje teorinius aspektus; 2. Sukurti vertikaliosios integracijos strategijos kooperuoto įgyvendinimo tyrimo metodiką; 3. Atlikti pienininkystės ūkių vertikaliosios integracijos strategijos kooperuoto įgyvendinimo analizę; 4. Identifikuoti vertikaliosios integracijos strategijos kooperuoto įgyvendinimo sėkmės veiksnius. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, atvejo analizė, anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai: Išnagrinėtos vertikalios integracijos ir vertikaliosios integracijos strategijos teorinės sąmpratos. Nustatyti vertikaliosios integracijos strategijos taikymo ir įgyvendinimo agrariniame sektoriuje ypatumai. Atskleistos vertikaliosios integracijos ir kooperacijos plėtros sąsajos agrariniame sektoriuje. Taikant sudarytą metodiką, atlikta Žemaitijos ūkininkų ūkių vertikaliosios integracijos strategijos kooperuoto įgyvendinimo, dalyvaujant ŽŪKB „Pieno... [toliau žr. visą tekstą] / Object: 1)Samogitian family farms involved in milk production business, who have strengthened their competitiveness in milk selling/buying chain as a result of cooperative implementing of vertical integration strategy; 2) Agricultural cooperative company "Pieno gėlė" as a successful example of cooperative implementation of vertical integration strategy. Aim: to develop a logical scheme of successful cooperated implementation of vertical integration strategy for dairy farms. Objectives: 1st. To analyze the theoretical aspects of the vertical integration strategy application in agrarian sector. 2nd. To create a research methodology for cooperate implementation of vertical integration strategy. 3rd. To perform analysis of cooperate implementation of vertical integration strategy in dairy farms. 4th. To identify success factors of cooperate implementation of vertical integration strategy. Research methods: analysis and synthesis of scientific literature and case studies, a survey. Research results: Theoretical concepts of vertical integration and vertical integration strategy are analyzed. The pecularities of vertical integration strategy implementation and application in the agrarian sector are established. The connection of vertical integration and cooperation development in the agrarian sector is revealed. Using the developed methodology, analysis of cooperated implementation of vertical integration strategy of Samogitian family farms by participating in ACC "Pieno gėlė"... [to full text]

During the land reform there where established a lot of farms, composed of few plots. On purpose to withstand the competition, its essential to enlarge plots, and makes better conditions for farming. Rational land use is possible only if farm uses compact and comfortable land tenure. It is necessary to stimulate early retirement from farming, which may influence better farms economical structure. Stimulation of farm enlargement, consolidation of plots will improve competitiveness and economical efficiency of other farms. The purpose of research – to investigate the formation of farmers farms in the Anyksciai district and to estimate current situation. The object of the research - farmers farms of Anyksciai district. The analysis of farms size and the peculiarity of farmer’s farms were accomplished. It was established how farmers farm number changes in Anyksciai district, and researched their farm areas of crop. In this master work was analyzed farmer farm registry trim and analyzed their maintenance possibilities. During the scientific research was analyzed scientifics works, lows, low acts, witch have connection with this work. Data is analyzed in literary way and statistical designed calculation method. Some Experts was asked to get data about farmer’s farm. Various data were collect, grouped, analyzed and these data was described in charts and table contents, and offered the final work conclusions during this research. Keywords: farm, plot size, consolidation, land- tenure... [to full text]

In Magister work the spreading of macro fauna (Lumbricidae) in agrofitocenosis. Work object: research made in southwest Lithuania, Vilkaviškis region in the intensive agriculture farming in the hard granules ground. Aim of the work: to evaluate by field research southwest Lithuania hard granules soil macro fauna (Lumbricidae) spreading in agrofitocenosis depending on the kinds of growing plants, prior planting and hydrothermical regime. The methods of work: earthworm quantity was made digging 0,5 x 0,5m 2 and 0,25cm deep soil monolities and counting earthworms. By the research established that for earthworm quantity had influence growing plants, and their prior planting and hydrothermical regime. Most useful prior planting were barleys and long year grass. During research years between hydrothermical regime and earthworm number was defined strong and medium correlation relations.

Šią magistro baigiamojo darbo temą pasirinkome todėl, kad ji yra nauja, įdomi ir mažai išnagrinėta. Be to, ji yra artima patiems darbo autoriams. Mes atlikome Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvos žemės ūkyje analizę tam, kad sužinotume, kaip ši parama yra skirstoma ir įsisavinama. Aišku, realus paramos poveikis žemės ūkiui bus matomas tik po kelerių metų, tačiau pirmuosius šios paramos panaudojimo rezultatus jau galime pamatyti. Problema yra ta, kad ne visa ši parama yra paskirstoma ir panaudojama. Egzistuoja nemažai problemų, kurios šią problemą ir įtakoja. Mūsų darbo tyrimo objektas yra visos Lietuvos žemės ūkis. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokią įtaką Europos Sąjungos parama daro šalies žemės ūkiui. Šiame darbe mes išsiaiškinome Lietuvos žemės ūkio pokyčius, išanalizavome žemės ūkio politikos vykdymo teisingumą ir efektyvumą, apžvelgėme Lietuvos žemdirbių aktyvumą, parodėme teigiamus ir neigiamus paramos lėšų panaudojimo aspektus. / This subject of master thesis was chosen because of its newness, relevance and lack of researches. Moreover the subject is relevant for both of the authors. We performed analysis how European Community support for the Lithuanian agricultural sector is distributed and absorbed. It is evident, that the real impact will be seen after several years, but initial results of use already can be seen. The main problem is that not all given support is distributed and used appropriately. The object this master thesis is whole Lithuanian agricultural sector. The primary objective is to comprehensively analyse the impact of European Community support for the Lithuanian agricultural sector. We researched the changes of Lithuanian agriculture, analysed the efficiency and equity of implemented policy, overlooked the activity of farmers and tried to define positive and negative aspects of support use. To reach the objective of this master thesis and to collect the initial data for the analysis we used scientific literature, documents and statistic data provided by support administrating institutions and the method of comparison. The first part of the analysis covers the main aspects of implemented policy of European Community and Lithuania, the second part gives the analysis of SAPARD, BPD fourth priority programme and the draft of expansion of rural areas for 2004-2006 support use, short overview of the changes of Lithuanian agriculture and guidelines for the new period of 2007-2013 year... [to full text]

Pienininkystė Lietuvoje jau nuo seno yra gerai išplėtota veikla, garantuojanti didelės dalies kaimo gyventoju pajamas ir itakojanti šalies bendro vidaus produkto apimti. Integracijos i Europos Sajunga (ES) procesas iškėlė tam tikrus reikalavimus ir išryškino problemas šalies pieno gamybos ir perdirbimo srityje. Sėkmingas pieno gamintoju ir perdirbėju dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje galimas turint išsamia problemu analize. Tai ir lemia šio magistrinio darbo aktualuma. Pagrindinis darbo tikslas - išanalizuoti pieno gamybos ir perdirbimo sektoriaus integracijos i ES salygotas problemas ir ju sprendimo budus. Atlikus minėta analize, paaiškėjo, kad pieno gamybos pagrindinės problemos yra susijusios su neracionalia pieno ukiu struktura, žemu genetiniu karviu bandos potencialu bei neišplėtota pieno gamintoju kooperacija. Visa tai mažina pieno gamintoju pajamas, ju galimybes vykdyti prekine veikla. Pieno pramonė - viena iš tu maisto pramonės šaku, kurios anksciausiai prisitaikė prie ES keliamu rinkos ir produktu kokybės reikalavimu. Dėl pasiekto aukšto imoniu koncentracijos lygio ir sėkmingo investavimo i gamybos technologiju modernizavima Lietuvos pieno pramonė užsitikrino stabilias pozicijas užsienio rinkose. ES taikomos rinkos apsaugos priemonės didina perdirbėju pajamas, nors bemuitis rėžimas žymiai padidino konkurencija vidaus rinkoje. Sėkmingas problemu, kylanciu pieno gamybos ir perdirbimo sektoriuje, sprendimas priklauso nuo efektyvaus ES finansinės paramos panaudojimo... [to full text] / The primary purpose of this paper is to analyze the main problems in the Lithuanian dairy Industry caused by the integration into EU and the main ways of solving it. The fulfilled analysis in this Graduation paper shows that the main problems of milk production sector are the irrational structure of dairy farms, the law genetic productivity of cows and the non-explicated cooperation. All these factors reduce the incomes of milk producers and their possibilities to be engaged in milk production. The milk industry is one of the branches of Lithuanians food industry, which was first adapted into EU’s trade policy and started producing high quality dairy products. The high level of concentration of the industrial enterprise and the successful use of the investment to the modernization of the technology caused Lithuanian dairy industrial enterprises to have a steady position in the foreign market. On the one hand, the market safeguard which is used in EU increases the incomes of the dairy industrial enterprises, but the free trade regime on the other hand encourages higher competition level in the home trade.

BVP dalis, tenkanti žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei, pastarąjį dešimtmetį nuolat mažėjo. Žemės išteklių ir gamtinės aplinkos kokybė sukuria palankias sąlygas didinti žemės ūkio našumą (kuris tebelieka nedidelis) ir plėtoti netradicinę žemės ūkio veiklą – ekologinę žemdirbystę, taip pat alternatyvių rūšių veiklą, tokią kaip kaimo turizmas. Žemės ūkio sektoriaus potencialą riboja mažas vidutinis ūkio dydis (vertinant pagal žemės plotą, gyvulių skaičių ar kita), todėl sektorių būtina skubiai stambinti. Teigiama tai, kad kaimo vietovėse palyginti gerai išplėtotas konsultacijų tinklas. Parengtos profesinio mokymo programos žemės ūkio veiklos efektyvumui didinti ir ekonominės kaimo veiklos rūšims įvairinti. Kaimo bendruomenės sparčiai vystosi ir keičiasi. Verslininkų iniciatyvos ir kūrybingumas kaimo vietovėse struktūrinių pokyčių procesą gali paspartinti. Lietuvos maisto pramonė yra pajėgi surasti nišų Europos bendrojoje rinkoje (pirmiausia mėsos ir pieno sektoriuose). Tačiau šį procesą nulems tai, kiek perdirbimo įmonių sugebės įvykdyti ES veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus. Nemažai pieno perdirbimo įmonių jau yra įdiegusios ES standartus, o dauguma mėsos perdirbimo įmonių – dar ne. Dauguma Lietuvos miškų (71 %) priklauso valstybei. Privačiame sektoriuje (29 %) vyrauja smulkūs savininkai, ir tai trukdo intensyviai plėtoti miškininkystės sektorių. Žuvininkystės sektoriui būdingas pajėgumų perviršis. Lietuvos žvejybos laivynas per didelis, ypač atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The share of GDP accounted for by agriculture, forestry and fisheries has been steadily declining over the past decade. The high quality of land resources and the natural environment creates favourable conditions for increasing agricultural productivity (which is still low) and pursuing non-traditional agricultural activities such as eco-farming and alternative business activities such as rural tourism. The agricultural sector’s potential is limited by the small average farm size (measured according to land area or the number of animals or the farm, etc). There is therefore an urgent need for sectoral consolidation More positively, the consulting network in rural areas is relatively well-developed. Vocational training programmes have been developed to improve the efficiency of agricultural activities and to help diversify the rural economy into alternative economic activities. Rural communities are generally evolving and changing rapidly. Entrepreneurial initiative and creativity in rural areas at local level has the potential to accelerate the process of structural change. The Lithuanian food industry has been successful in establishing market niches in the EU Common Market (particularly in the meat and dairy sectors). However, consolidating on these strengths will depend in large part on the number of processing companies able to meet EU veterinary and sanitary requirements. While a number of large dairy companies already meet EU standards, most companies in the meat... [to full text]

Lietuvoje vykdoma žemės reforma nebuvo nukreipta konkurencingų ūkių kūrimo linkme. Reformos metu faktiškai buvo vykdomas tik žemės grąžinimas, neatsižvelgiant į ūkių struktūrą, to pasekoje susiformavo smulki žemėnauda. Atkūrus nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius bei aktyvėjant žemės rinkai, susidarė prielaidos pradėti kitą žemės reformos etapą – žemės konsolidaciją. Pirmieji konsolidacijos projektai Lietuvoje pradėti vykdyti 2006 metais. Žemės konsolidacijos projektų rengimo pradžią konkrečioje teritorijoje lemia eilė tarpusavyje glaudžiai susijusių veiksnių: ūkių dydžiai, sklypų plotai, konfiguracija ir išsidėstymas, kelių ir melioracijos sistemų būklė ir pan. Pradedant rengti šiuos projektus būtina labai gerai išnagrinėti situaciją, kad būtų galima pasiekti maksimalaus žemės naudojimo pagerinimo, patogaus kelių tinklo išdėstymo. Šio darbo pirmoji dalis skirta žemės konsolidacijos teisinių pagrindų Lietuvoje analizei, konkurencingų ūkių kūrimosi prielaidų bei pirmųjų konsolidacijos projektų Lietuvoje aptarimui. Didelę darbo dalį sudaro žemės fondo ir jo kaitos analizė Šiaulių apskrities Radviliškio rajone. Naudojantis statistikos duomenimis ir atliktos apklausos rezultatais, įvertinamas žemėnaudų fragmentiškumas bei žemės konsolidacijos poreikis rajone. Tyrimo rezultatai rodo, kad žemės konsolidacija labiau suinteresuoti prekinių ūkių savininkai, nei smulkūs žemės savininkai, kurių naudojama žemėnauda praktiškai yra išsidėsčiusi viename, dviejuose žemės... [toliau žr. visą tekstą] / Agrarian reform in Lithuania was not directed towards the creation of competitive farms. During the course of the agrarian reform more attention was paid to the restitution of the land than to the structure of the farms. Therefore the small land-tenures were formed. The finished process of restoration of proprietorial rights to land, forests, water bodies and the active land market created the background for the second stage of the agrarian reform – for the land consolidation. The first consolidation projects in Lithuania were launched in 2006. The beginning of the development of land consolidation project in a certain territory was determined by several closely related factors, i. e. size of farms, areas, configuration and location of sites, the state of roads and-reclamation systems, etc. When initiating such projects, the situation must be analyzed thoroughly in advance, must be aimed at maximum improvement of land usage, practical and convenient distribution of roads. The dynamics of the structure of rural economy, the necessary conditions for the creation of competitive farms, the first land consolidation projects in Lithuania and other European Union countries are analyzed in the first part of this work. The analysis of the stock of lands, the analysis of agricultural land structure in the district of Radviliškis consist the biggest part of this research work. The need of land consolidation in Radviliškis was evaluated using the statistical data and the survey results... [to full text]

Lietuvoje vykstant žemės reformai nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procesas sąlygojo žemėvaldos formavimo principus. Išryškėjo suformuotų žemėvaldų trūkumai: žemės savininko žemėvalda suformuota keliuose sklypuose, mažas sklypų plotas, netaisyklinga ir nepatogi žemės sklypų konfigūracija, iki galo neišspręsti privažiavimo prie sklypų keliai. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atlikti moksliškai pagrįstą ūkių žemėnaudų analizę ir nustatyti jas sudarančių žemės sklypų pertvarkymo poreikį. Lietuvos žemės ūkyje vyrauja smulkūs – iki 10-12 ha, nekonkurencingi, mažo investicinio pajėgumo ūkiai. Jų žemės naudojimas optimizuojamas rengiant žemės konsolidacijos projektus. Žemės konsolidacijos projektai rengiami kaimo vietovėse, kuriose yra įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektai. Šiems projektams rengti yra palankios sąlygos – piliečiams baigiamos atkurti nuosavybės teisės į turėtą žemę, yra priimti teisės aktai, reglamentuojantys žemės konsolidacijos procesą. Įvyko bandomieji ir dabartiniu metu vyksta keletas žemės konsolidacijos projektų. Žemės konsolidacijos projektų rengimo poreikis akivaizdus – reikalinga pertvarkyti žemės reformos metu neracionaliai suformuotus žemės sklypus. Žemės konsolidacijos poreikis kyla asmenims, naudojantiems savo žemės sklypus ir siekiantiems pagerinti jų išsidėstymą. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama rengiant žemės konsolidacijos projektus – kiekvieno žemės ūkio ar miškų ūkio veikla užsiimančio žemės naudotojo sklypų išdėstymą... [toliau žr. visą tekstą] / With a land reform being implemented in Lithuania, the process of restitution of ownership rights to the formerly possessed land has conditioned land-ownership formation principles. The drawbacks of the developed land-ownerships have become distinct: the land-ownership of the one land owner is developed into separate land plots, a small area of formed land plots; irregular and inconvenient configuration of land plots; incompletely solved access roads to the land plots. The aim of the Master‘s research paper is to carry out a scientifically grounded analysis of land usage in farms and define the need of reorganisation of the constitutive land plots. In the agriculture of Lithuania small-scale, up to 10-12 ha, uncompetitive farms with small investment capacity prevail. Utilization of their land is being optimized by preparing land consolidation projects. The land consolidation projects are being prepared in the countryside, where the land reform projects are already developed. There are beneficial circumstances for the preparation of these projects – the finishing of the process of restitution of ownership rights, the enactment of legal acts which are regulating the process of the land consolidation. Some experimental projects of the land consolidation were performed in the past and some projects of the land consolidation are proceeding now. The need for the preparation of the projects of the land consolidation is obvious - it is necessary to reform the unreasonably formed... [to full text]

Tyrimo objektas – Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų užimtumo pokyčiai ir jų veiksniai. Darbo tikslas – išnagrinėjus gyventojų užimtumo pokyčius Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Uždaviniai: 1) išnagrinėti užimtumo sampratą ir pagrindinius rodiklius; 2) išanalizuoti užimtumo žemės ūkyje įvertinimo metodologines problemas; 3) atlikti užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamąją analizę; 4) įvertinti užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje struktūrinius pokyčius; 5) numatyti užimtumo žemės ūkyje perspektyvas. Tyrimo metodai. Užimtumo žemės ūkyje teoriniai aspektai nagrinėjami ir sisteminami naudojant mokslinės literatūros analizės metodą; užimtumo žemės ūkyje vertinimui bus naudojami statistiniai – matematiniai duomenų analizės, palyginimo bei grafinio vaizdavimo metodai. Darbą sudaro 3 dalys. Pirmoje išnagrinėta užimtumo samprata, vertinimo metodika ir užimtumo žemės ūkyje vertinimo problemos. Antroje dalyje atlikta Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių užimtumo žemės ūkyje pokyčių ir veiksnių analizė. Atliktas užimtumo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje lyginamasis vertinimas, išanalizuoti struktūrinius užimtumo pokyčius pagal lytį, pagal užimtųjų žemės ūkyje statusą, amžiaus grupes, ūkio narių struktūrą. Taip pat nustatyti užimtumo žemės ūkyje veiksniai. Trečioje darbo dalyje pateiktos užimtumo Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje perspektyvos, atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / Research object –changes in population employment and influencing factors in Lithuania and other European Union country. Research subject – having analyzed changes in population employment in Lithuania and other EU states, to project employment perspectives in agricultural sector. Objectives: 6) To analyze conception and main indices of employment; 7) To analyze methodological problems of assessment of employment in agriculture; 8) To do comparative analysis of employment in agricultural sector in Lithuania and other European Union; 9) To estimate structural changes in employment in agricultural sector in European Union states; 10) To prjesct perspective employment in agriculture. Research methods. Method of scientific literature analysis is used to systematize and analize theoretical aspects of employment in agricultural sector; methods of statistical-mathematical data analysis, comparison and graph presentation are used to evaluate employment in agriculture. The work consists of 3 parts. The first part analyses conception of employment, evaluation methodics and problems of employment evaluation in agriculture. The second part presents analysis of factors and changes in employment in agriculture in Lithuania and other European Union states. Comparative evaluation of employment in agricultural sector in European Union states is done, structural changes in employment are analyzed based on gender, employment status, age group, structure of economy members. The third part of... [to full text]