Darbo metu apžvelgti vėjo energijos pagrindiniai parametrai. Atkreiptas dėmesys į vėjo kryptį ir jo įtaką generuojamos elektros energijos kiekiui. Trumpai apžvelgti vėjo išteklių įvertinimo būdai. Šiam tikslui naudojami matematiniai modeliai arba vėjo parametrų duomenų rinkimas pasirinktoje vietovėje. Įvertinami namų ūkio poreikiai tam tikru paros metu ir per metus. Darbo metu susipažinta su dabartine vėjo energetikos padėtimi ir plėtros galimybėmis Lietuvoje. Pateikiamos plėtros galimybės. Apžvelgta vėjo jėgainių tyrimo metodika ir pagrindiniai parametrai. Pasirinkus vėjo jėgainių skaičiavimo programą, atlikta šešių įvairios galios jėgainių skaičiavimai. Pagal aplinkos ir pasirinktos turbinos parametrus buvo apskaičiuotas vėjo turbinų pagamintas elektros energijos kiekis. Vėjo jėgainėje generuojamas energijos kiekis palyginamas su namų ūkio poreikiais ir pateikiama, kada apkrova yra tenkinama. Generuojamos elektros energijos dydis apskaičiuotas kas mėnesį visus metus. Pasinaudojant programa, buvo atlikta atsiperkamumo ir pagamintos elektros energijos optimalios kainos prognozė. Darbe atliktais tyrimais parodyta, kad tik pusė pasirinktų vėjo jėgainių atsiperka. Pateikiami naudingumo faktoriai, kurie parodo kiek laiko per metus procentais dirbs tokia vėjo jėgainė. / During the work was made an overview of the main parameters of wind energy. Attention is drawn to the wind direction and its influence on the amount of electricity generated. A brief overview was made of the wind resource assessment techniques. For this purpose, use of mathematical models and wind parameters collection of data in the target area. Assessed household needs certain time of day during the year. During acquainted with the current situation and wind energy development opportunities in Lithuania. Provided opportunities for development. Made an overview of wind power research methodology and main settings. Selected wind power calculation program conducted six different power plants calculations. According to the environment, and turbine parameters were calculated for wind turbines produced electricity. Wind power plant to generate energy comparable to household needs and provided, when the load is met. Generating electricity is calculated on a monthly basis throughout the year. Taking advantage of the program was carried out and the payback of electricity produced optimal price forecast. The paper studies showed that only half of the selected wind turbine pays off. Capacity factors are presented that shows how much percentage of time during the year will work the wind turbine.

Netiesioginiu mokesčių harmonizavimo proceso įtaka yra aktualiausia visuomenei. Harmonizavimo pasekmės įtakoja vartojimo išlaidas, lemia kainų didėjimą. Lietuvoje taikomi netiesioginių mokesčių tarifai yra derinami su Europos Sąjungoje taikomais minimaliais tarifais. Šio darbo autorius nagrinėja netiesioginių mokesčių harmonizavimo procesą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje. Pagrindinis dėmesys skirtas harmonizavimo proceso poveikio namų ūkiams analizei. Palyginti taikomi PVM tarifai ir lengvatos valstybėse narėse. Apibendrinti apmokestinimo akcizo mokesčių pasikeitimai, įstojus į Europos Sąjungą. Išanalizuoti alui, vynui, benzinui, cigarams ir cigarilėms taikomi akcizo mokesčio tarifai valstybėse narėse. Darbo pabaigoje pateiktos išvados ir pasiūlymai. Baigiamajame darbe buvo naudojami empiriniai tyrimo metodai: kontent analizė, tradicinė, dokumentų analizė. Gauti empiriniai tyrimo duomenys apibendrinti lyginimo ir analizės metodais. / The impact of indirect tax harmonization process is the most relevant aspect in respect to the society. Consequences of the harmonization are of the great effect to consumer's expenditures and it leads to an increase in prices. The tariffs of indirect taxes applied in Lithuania are harmonized in accordance with the minimal tariffs applied in the EU. The key aspect of the thesis is addressed towards the analysis of an effect of the harmonization on households.

Magistro darbe išanalizuotos ir susistemintos įvairių Lietuvos bei užsienio autorių namų ūkių tyrimų teorijos, išnagrinėta Šiaulių regiono namų ūkių ekonominė ir socialinė padėtis, kryptys, gyvenimo lygio augimą skatinantys metodai ir priemonės. Atlikta ekonominė ir socialinė Šiaulių regiono namų ūkių analizė, tiriant įvairius gyvenimo lygį įtakojančius veiksnius: disponuojamas pajamas, vartojimo išlaidas, nedarbą, švietimą, socialinę apsaugą, apsirūpinimą būstu. Gyvenimo lygio diferenciacijai nustatyti buvo naudojami duomenys gauti iš Statistikos departamento, Šiaulių darbo biržos, VSD Šiaulių skyriaus, Šiaulių apskrities savivaldybių, ekonominės ir statistinės teorinės literatūros, pranešimų, straipsnių ir publikacijų. Įvertinus Šiaulių regiono namų ūkių gyvenimo lygio esamą situaciją, numatomos priemonės šio lygio kilimui, jo perspektyvos: • skatinti aktyvaus užimtumo programas mažinant nedarbą; • socialines išmokas reikėtų nukreipti į pačius skurdžiausius gyventojų sluoksnius; • LSD prie LRV turėtų vykdyti didesnės apimties ir gilesnius namų ūkių biudžetų tyrimus. / In the master‘s degree work were analized and structured research theories of different Lithuanian and foreign homes, studied economic and social states and tendencies of Šiauliai regional homes, methods and means to induce the homes growth. It was perfomed economic and social analize of Šiauliai regional homes by researching different factors: disposable income, expense of consumption, unemployment, education, social security, home supply. To determine the differentiation of homes I used the material from Department of statistics, Šiauliai jobcentre, VSD Šiauliai department, Government of Šiauliai region, literature of economic and statistics theory, announcements, articles and publications. After the evaluation of the situation of Šiauliai region‘s homes, there were foreseen some means and perspectives to achieve the homes growth: • to induce the programs of occupation to reduce the unemployment; • to point the social expenses to the most poor set of population; • LSD under LRV have to pursue the bigger coverage analysis of the homes budgets.

Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika susiformavo kaip bandymas spręsti aktualias pokario maisto stygiaus, ūkių modernizavimo problemas. Bendra valstybių iniciatyva buvo įtvirtinta 1958 m. Romos sutartyje, kurioje agrarinė politika buvo įtraukta į bendrąją rinką. Taip pat buvo suformuluoti bendrieji politikos tikslai, kuriais remiantis vėliau išdėstyti pagrindiniai veikimo principai ir priemonės. Didelės biudžeto išlaidos ir maisto atsargų perteklius paskatino bendrosios žemės ūkio politikos reformą. BŽŪP tapo gerovės valstybe ūkininkams, garantuojanti stabilias kainas bei pajamas. Todėl 1992 m. reforma ir paskui sekančios reformos siekė mažinti biudžeto išlaidas politikai, reguliuoti produkcijos pasiūlą, nemažinant žemdirbių pajamų, skatino kaimo plėtrą, aplinkosaugą. ES biudžeto lėšoms skirtoms žemės ūkiui administruoti 1962 m. buvo įsteigtas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, kaip ES biudžeto sudedamoji dalis. Šiuo metu fondas yra reformuotas į du atskirus fondus – Europos žemės ūkio garantijų fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Reformuoti fondą paskatino augantis dėmesys kaimo plėtrai, kuri verčia sujungti struktūrinę paramą ir kaimo plėtros paramą į vieną fondą. Lietuva, tapusi ES nare, pradėjo įgyvendinti BŽŪP politikos įsipareigojimus bei naudotis ES teikiama parama. Buvo priimti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimo institucinę struktūrą, paramos priemones, pagal kurias skirstomos ES lėšos... [toliau žr. visą tekstą] / European Union Common Agricultural Policy (CAP) is the outcome of postwar problems such as lack of food and agricultural modernization. Common initiative to establish Common Agricultural Policy was instituted by Rome treaty in 1958. Agricultural policy has become the part of European Union common market. The treaty has also settled main aims of CAP. Later, in accordance to the aims, main principles and means were settled. High European Union budget expenditure on CAP and big cost of food storage were the main reasons to reform Common Agricultural Policy. Common Agricultural Policy has become a welfare policy, which has guaranteed well-established prices of agricultural production and stable farmers’ income. The main goals of the policy reform for 1992 and follow-up reforms were to reduce budget expenditure on CAP, to control the supply of agricultural production by keeping stable farmers’ income, to impel the rural development, food safety and environment protection. The European Agricultural Orientation and Guarantee Fund was established in 1962 to administrate EU budget resources for CAP. The fund is the part of EU budget. Currently the fund is being reformed by dividing it into two separate funds - European Agricultural Guarantee Fund and European Agricultural Fund for Rural Development. This transformation was motivated by growing attention to rural development, which forced to joint structural support and rural development support into one fund. Lithuania, as a member... [to full text]

Magistro darbe yra nagrinėjama viena iš aplinką bei išteklius tausojančių ūkininkavimo sistemų - tai ekologinis žemės ūkis. Ateities žemės ūkio sistemos pagrindiniai tikslai - subalansuotai spręsti ekologinius, socialinius ir ekonominius klausimus ir įgyvendinti tausojamojo ūkininkavimo principus. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių literatūros šaltiniai. Išsamiau analizuojamos Ekologinių ūkių plėtros galimybės ir perspektyvos ES. Įvertinti Ekologinio ūkininkavimo pokyčiai. Atliktas tyrimas su vartotojais, skirtas nustatyti ekologinių produktų rinką. / Master’s degree work considers one of the farming system which is saving environment and resources i.e. agricultural economy. The main purposes of the system of the future agricultural economy’s are to work on ecological, social and economical problems and to implement principles of saving farming. In master’s degree work there are analised and systematized sources of different lithuanian and foreign literature authors. There are more properly analised possibilities and perspectives of ecological economy development in UE. There are also appreciated changes of ecological farming. The research which is accomplished with users is designed to set the market of ecological products.

Žemdirbių namų ūkių disponuojamų pajamų ir jų veiksnių analizė, pajamų lygis ir pokytis; Tyrime analizuojami žemdirbių namų ūkių pajamų skirtumai, grupuojant namų ūkius pagal tokius požymius: namų ūkio galvos išsilavinimą, amžių ir pagal dirbamos žemės plotą (siaurąja ir plačiąja prasme). / Analysis of disposable income of farm household and their factors. Evaluate income differences of farmers’ households while grouping households according to the following features: education, age of the household owner and according to the size of farmland (in a narrow and broad way).

Tyrimų objektas-segetinės floros apskaita ir vertinimas Lietuvos ir Anglijos agrofitocenozėse ir jų atitikimo gerai agrarinei būklei. Tyrimų tikslas-palyginti mūsų šalies ekologinių ūkių varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekį su Anglijos ūkio ekologiškų varpinių javų suformuotų agrofitocenozių segetinės floros kiekiu ir įvertinti jų atitikimą pagal parengtą ir toliau tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką. Darbo metodai-ekspedicinių tyrimu metu atlikta segetinės floros apskaita keturiose-penkiose 0,25 m-2 dydžio aikštelėse. Surinkti duomenys apie ekologinių ūkių ūkininkavimo patirtį, bei agrofitocenozių būklę. Remiantis monografiniu ir kameraliniu metodu įvertintas agrofitocenozių atitikimas gerai agrarinei būklei. Darbo rezultatai-įvertinus Lietuvos ir Anglijos ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių segetinę florą nustatyta, kad segetinės floros kiekis mūsų šalies ekologinių ūkių javų suformuotų agrofitocenozių ir Anglijos ekologinio ūkio panašūs: Anglijos žiemkenčių agrofitocenozėse rasti vidutiniškai 76 vnt.m-2, tuo tarpu Lietuvos ekologinių ūkių žieminių javų suformuotose agrofitocenozėse 78 vnt.m-2 ir 67 vnt.m-2 atitinkamai. Pagal tobulinamą pasėlių geros agrarinės būklės metodiką, tyrimam pasirinktos agrofitocenozės atitinka geros agrarinės būklės reikalavimus, nes segetinės floros kiekis neviršija 100 vnt.m-2. / Objectives of the research: compare of the amount of segetic flora in agrophytocenosis of crops in the organic farms of Lithuania and England, and evaluation of their compliance with the requirements of good agrarian condition. Results of the research: the research was carried out in the summer time of 2007-2008. The aim of research, to measure and compare weed flora in the organic farms between our country and England. The number of segetic flora which was found in both countries organic farms was similar: 78 unit m-2 and 67 unit m-2 in the organic farms of Lithuania, and 76 unit m-2 in the organic farm of England. Evaluation of compliance with the requirements of good agrarian condition showed that agrophytocenosis of winter crops of organic farms in Lithuania and England can be considered as complying with, because amount of segetic flora was less than 100 unit m-2.

Tyrimo tikslas- ištirti ekologiškų maisto produktų vartojimą bei požiūrį į juos tarp Vilniaus miesto suaugusių gyventojų. Metodai. Tyrimo imtis- 514 Vilniaus miesto suaugusių gyventojų. Tyrimui naudotas anoniminės anketinės apklausos metodas. Anketos klausimai buvo apie pačius respondentus, jų požiūrį į ekologiškus maisto produktus, vartojimo ir nevartojimo priežastis, produktų prieinamumą, informacijos gavimą. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinę SPSS 14.0 programą. Statistiškai reikšmingam skirtumui tarp grupių įvertinti naudojamas Mano – Vitnio rangų sumų kriterijus (U). Kokybinių požymių statistiniam ryšiui nustatyti naudojamas chi kvadratas (&#967;2) ir apskaičiuotas šio kriterijaus laisvės laipsnių skaičius (df). Duomenų skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Ekologiškus maisto produktus vartoja 82,1 % respondentų, iš jų 88,2 % moterų ir 71,2 % vyrų. Moterys vartoja statistiškai reikšmingai dažniau (p= 0,000). Tarp amžiaus grupių ir vartojimo irgi nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p= 0,009), 18-34 metų amžiaus respondentai vartoja dažniau. Statistiškai reikšmingai dažniau vartoja >1501 Lt ir <500 Lt gaunantys respondentai (p=0,012), taip pat turintys aukštąjį ir profesinį išsilavinimą (p=0,029). 97,5 % atsakiusiųjų pirktų ekologiškus maisto produktus, jei tik leistų galimybės. Priežastys, lemiančios ekologiškų maisto produktų vartojimą, yra šių produktų saugumas 27,3 %, sveikumas 90,0 %, skanumas 38,9 %. Nevartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research- to investigate organic food consumption and approach to it among adults in Vilnius city. Methods. Research volume- 514 adults of Vilnius city. The method of anonymous questionnaire survey was applied for the research. Questionnaire contained questions of the respondents, they approach to organic food, reasons of consumption or not, accessibility of products, obtaining information. Data analysis was performed by using the program SPSS 14.0. Mann-Whitney rank sum criterion (U) was applied for analysis of statistically significant difference between the groups. The value chi square (&#967;2) was applied for evaluation of statistic relation of qualitative features. The data difference is statistically significant when p < 0,05. Results. Organic food are used by 82,1 % respondents, 88,2 % of them was women and 71,2 %- men. Women use statistically significantly more frequently (p= 0,000). There is statistically significant relation between age groups and consumption (p= 0,009), 18-34 years old of respondents use more frequently. Statistically significantly more frequently (p=0,012) use respondents, which earn >1501 Lt and <500 Lt money, also respondents, which have higher and vocational education (p=0,029). The reasons why people use organic food are: food safety (27,3 %), health (90,0 %), good taste (38,9 %). The non- used reasons are: too expensive (53,3 %), not good taste (5,4 %), short consumption time (21,7 %), don‘t knows which food is organic (28,3... [to full text]

Kasmet vidutiniškai šalyje užauginama 3 – 4 milijonai tonų javų. Juos pristatant į grūdų apdorojimo įmones nustatyta, kad grūdų vidutinis šiukšlingumas siekia 4 – 7%. Dalis mažųjų šiukšlių gali patekti į darbo vietą grūdų apdorojimo patalpose. Grūdų apdorojimo technologijose dirbantiems žmonėms dulkės kenkia sveikatai ir ilgainiui gali tapti rimtos profesinės ligos priežastimi. Dulkėtumo tyrimai grūdų sandėliuose yra aktuali, mažai tyrinėta problema. Darbe ištirti dulkių koncentracijos lygiai grūdų sandėlyje technologinėse operacijose. Nustatyta, kad dulkių koncentracijos matavimų maksimali paklaida neviršytų 0,35 mg/m3, imties tūris turėtų būti ne mažiau, kaip 31 matavimai (bandymuose pasirinkta ne mažiau 33). Bandymų metu nustatyta maksimali dulkių koncentracija (6,17 mg/m3), kuri yra potencialiai pavojinga aptarnaujamo personalo sveikatai, todėl rekomenduotina darbuotojams naudoti asmenines apsaugos priemones. Nustatyta vidutinė dulkių koncentracija (2,16 mg/m3) neviršija HN 23:2011 ilgalaikio poveikio ribinio dydžio 5 mg/m3. / Each year, the national average and producing 3-4 million tonnes of cereals. Delivery to the grain-processing companies showed that the average grain impurities to 4-7%. Some small debris can enter the work area of grain handling facilities. Grain processing technology for people working in the dust is harmful and may eventually become a serious cause of occupational disease. Dust grain storage research is relevant, a little research on the problem. Work to investigate the concentration levels of dust grain warehouse technological operations. There were found that it has been not less as 31 measurement off amount (in experimentations there were chosen not less than 33), that the maximum concentrations of dusts bias won’t go off 0,35 mg/m³. During the tests, the maximum concentration of dust (6,17 mg/m³), which is potentially dangerous to the health personnel served, therefore, recommended that employees wear personal protective equipment. Estimated the average dust concentration (2,16 mg/m³), does not exceed the long-term exposure limit value of 5 mg/m³ with HN 23:2011.

SANTRAUKA Ingrida ŠINKŪNAITĖ Mokesčių ir subsidijų įtaka ūkių ekonominiam gyvybingumui Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 60 puslapių, 46 paveikslai, 16 lentelių, 73 literatūros šaltiniai, 16 priedų, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: ekonominis gyvybingumas, žemės ūkis, finansinė analizė, gamybos subsidijos, žemės ūkio mokesčiai, ūkininko ūkis. Tyrimo objektas – mokesčių ir subsidijų įtaka ūkio ekonominiam gyvybingumui. Tyrimo tikslas – nustačius veiksnius, sukurti mokesčių ir subsidijų įtakos ūkio ekonominiam gyvybingumui vertinimo metodiką ir įvertinti mokesčių ir subsidijų įtaką ūkio ekonominiam gyvybingumui. Tyrimo tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: • Apibūdinti ūkį ir išanalizuoti S. Šinkūno ūkio finansinę būklę. • Apibrėžti tyrimui naudojamą – ekonominio gyvybingumo sampratą ir jį lemiančius veiksnius. • Sudaryti metodiką subsidijų ir mokesčių įtakos ūkio ekonominiam gyvybingumui vertinimui. • Nustatyti mokesčių ir subsidijų įtaką ūkių ekonominiam gyvybingumui. Tyrimo metodai – literatūros analizė, lyginamoji, sisteminė, loginė ir analitinė analizė, santykinių rodiklių analizė, grafinis duomenų vaizdavimo būdas bei statistinės analizės metodai. Tyrimo rezultatai. Pirmoje darbo dalyje išanalizuotas S. Šinkūno ūkis, pateikti pelningumo rodikliai ir nustatyta tyrimo problema. Antroje darbo dalyje atlikta įvairių autorių ekonominio gyvybingumo sampratos interpretacijų analizė, išskirti lemiantys veiksniai. Išanalizavus mokslinę literatūrą sudaryta... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Ingrida ŠINKŪNAITĖ Influence of Taxes and Subsidies on the Economic Viability of Farms Final work of University Master Studies consists of 60 pages, 16 tables, 46 figures, 71 references, 16 appendices, in Lithuanian. KEY WORDS: economic viability, evaluation of the eco¬nomic viability, financial indicators, agriculture. The object of research – influence of taxes and subsidies on the economic viability of farms. The purpose of the study is to analyze the theoretical background of tax, to explore the problems of labor income and profit tax, to define how taxes and subsidies affect the economic viability of a farm and recommend the suggestions for the development. The objectives defined in the theses are to describe and analyze the financial situation of S. Šinkūnas farm, to define the concept of economic viability and its determinants, to develop and use a methodology for the assessment of the influence of subsidies and taxes on the economic viability of a farm, to show trends and make comparison of the farms. The methods used in the research are analysis of literature, comparative, systematic, logical and analytical analysis, analysis of relative indexes, graphical data display, statistical analysis. Research results: In the first part of the study S. Šinkūnas farm is investigated. The profitability indicators are presented and the research problem is defined. The second part of the thesis provides the analysis of various authors’ interpretations of the economic... [to full text]