Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybės Šilutės rajone, įtraukiant savivaldybę, verslo struktūras bei vietos bendruomenes. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas yra vienas iš prioritetų įgyvendinant darnios plėtros idėjas. Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai didinti atsinaujinančios energijos panaudojimo procentą galutiniame energijos suvartojime ir mažinti iškastinio kuro naudojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Darbe išnagrinėtos įvairios Europos Sąjungos direktyvos, Lietuvos atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo strategijos, Šilutės rajono strateginiai plėtros planai. Analizuojant dokumentus buvo atskleisti atsinaujinančios energijos plėtros tikslai Lietuvoje ir Šilutės rajone bei galimybės juos pasiekti. Šilutės rajone perspektyviausios atsinaujinančių energijos šaltinių rūšys – vėjo energetika ir biokuro deginimas. Rajone jau veikia trys vėjo jėgainių parkai, tačiau dėl konfliktų tarp jų veikimo zonoje gyvenančių gyventojų ir verslininkų, reikalinga savivaldybės atstovų pagalba ginti abiejų grupių interesus ir slopinti nesutarimus. Vėjo energetikos plėtrai reikalinga teisinė bazė nustatanti tikslius atstumus tarp vėjo jėgainių ir gyvenamųjų namų. / Bachelor‘s Thesis exemines the usage possibilities of renewable energy sources in Šilutė district, involving the municipality, business structures and local communities. The usage of renewable energy sources is one of the priorities in implementing the sustainable development ideas. Lithuania is committed to the European Union to increase the percentage of renewable energy use in final energy consumption and reduce the use of fossil fuels and greenhouse gas emissions into the atmosphere. Thesis examined the various European Union directives, Lithuanian strategies of renewable energy sources usage and strategic development plans of Šilutė district. By analysing the documents renewable energy development targets in Lithuania and in Šilutė district were revealed with the possibilities to achieve them. The most promising types of renewable energy in Šilutė district are wind power and burning of biofuel. The district already operates three wind farms, but due to conflicts between the residents living in wind turbine operation area and entrepreneurs, there is a need of support from representatives of municipality to defend the interests of both groups and suppress their disagreements. Wind energy development requires a legal framework which determines the exact distances between wind turbines and residential homes.

Šiame baigiamajame magistro darbe apžvelgiami Europos Sąjungos paramos veikimo principai, alternatyviosios energetikos pagrindinės sąvokos, panaudojimo perspektyvos Lietuvoje. Atlikta patvirtintų Europos Sąjungos paramos priemonių, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrai Lietuvos Respublikoje analizė, taip pat pristatytos žaliųjų tarifų problemos, trukdančios darnų alternatyviosios energetikos vystymą. Darbe išanalizuoti šiluminės ir elektros energijos suvartojimai ir kainos, kurie patvirtino atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo plėtros būtinumą. Siekiant atskleisti Europos Sąjungos lėšų įsisavinamo svarbą, buvo atliktas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo investicinio projekto efektyvumo ir rizikos vertinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 73 p. be priedų, 13 paveikslų, 24 lentelės ir 26 literatūros šaltiniai. / This master thesis provides an overview of operation principles of the European Union support, alternative energy main definitions and usage perspectives in Lithuania. Done analysis of approved by EU support instruments for renewable energy development in the Republic of Lithuania, also presented green tariffs problems that hinder the development of sustainable alternative energy. In thesis are analyzed the thermal and electrical energy consumption and costs, which confirmed renewable energy resources development need. In order to reveal the importance of EU funds absorption has been carried out efficiency and risk assessment for renewables investment project. The paper ends with conclusions and recommendations. Thesis consist 73 pg. text without appendixes, 13 pictures, 24 tables and 26 bibliographical entries.

Magistro darbo pagrindinis tikslas ištirti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius situaciją ir plėtros galimybes Mažeikių rajone. Siekiant šio tikslo buvo analizuojamos Lietuvos ir užsienio mokslininkų bei praktikų įžvalgos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo ir atsinaujinančių išteklių plėtojimo klausimais, identifikuojamos problemos, apžvelgta viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse ne tik atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir infrastruktūros projektuose. užsienio šalyse ne tik atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir infrastruktūros projektuose. Atlikus kompleksinį tyrimą (mokslinės literatūros analizė, teisės aktų ir dokumentų analizė bei apklausos interviu būdu metodas), buvo ištirtos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo atsinaujinančius energijos išteklius Mažeikių rajone plėtros galimybės bei problemos. / Master thesis main objective is to investigate public and private sector cooperation in the development of renewable energy resources the situation and development opportunities in the Mazeikiai district. In order to achieve this objective were analyzed Lithuania and foreign researchers, practitioners, problems were identified, reviewed the public and private sector cooperation experience in Lithuania and abroad not only renewable energy resources , but also in infrastructure projects. After a comprehensive study (document analysis and interviews), were examined public and private sector cooperation in renewable energy resources, focusing on Mažeikiai district, development opportunities and problems.

Temos aktualumas. Šiuo metu klimato kaitos problemos užima vis didesnę reikšmę ES bei pasaulinėje aplinkosaugos ir energetikos politikoje. Vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaitos problema, kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje, o jos sprendimui būtinos visuotinės pastangos. Žengiant link tobulesnių technologijų, gamybos plėtros, ekonomikos vystymosi yra susiduriama su vis sudėtingesnėmis problemomis, kurios daro didelį neigiamą poveikį aplinkai ir kelia grėsmę žmonių sveikatai. Energijos gamyba ir jos naudojimas turi ypač didelę įtaką aplinkos kokybei: vietinių energijos išteklių naudojimas ir išeikvojimas, atliekos, miškų iškirtimas, vandens ir oro tarša, rūgštūs krituliai, dirvožemio suardymas, klimato atšilimas – visa tai energijos naudojimo ir jos plėtros padarinių pavyzdžiai. Energetika yra labai svarbi šiuolaikinei ekonomikai, nes energijos tiekimo sutrikimai galėtų visiškai sutrikdyti žmonijos gyvenimą. Tačiau nuo jos priklauso ne tik gamyba, infrastruktūros funkcionavimas, bet ir aplinkos kokybė, nuo kurios priklauso ir mūsų sveikata. Problemos ištyrimo lygis. Nors teršalų išmetimas į aplinką Baltijos šalyse yra sumažėjęs, tačiau taršos problema yra vis dar aktuali ir su ja yra kovojama. Daugelyje pasaulio šalių atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas energijos gamyboje duoda puikius rezultatus, kovojant su šia problema. Baltijos šalyse taip pat pastebimi teigiami pokyčiai, tačiau šiose šalyse šių išteklių skatinimo priemonės nėra pakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / Today global warming is a worldwide problem that requires global solutions and the main cause of this problem is inefficient usage and making of energy. Sustainable energy means solving all social, economical and environmental problems in ways that support human development over the long term. Current energy system deals with many aspects of unsustainability and energy efficiency and intensity, increasing the share of renewable energy in the energy balance, researches and development of new technologies, energy pricing, reducing Carbon Dioxide emissions, cleaner fuels, subsidization and internalization of externalities and market opening are the main targets of sustainable energy development. Even though all three Baltic States have implemented similar policies and measures helping to reduce GHG emissions but the results are different. And this is mainly because of differences between those three countries: in size, primary energy mix, and in final energy consumption. The object of this work is support mechanisms for climate change mitigation. The main aim is to evaluate the preferences of the potential energy consumers by choosing instruments for the promotion of green energy and by choosing the way energy power is being produced. Research lasted 30 days, from the 3 of April till the 2nd of May. 330 people were questioned in supermarkets: “Mega”, “Savas” and “Akropolis”. There are slightly more respondents who would rather use atomic energy than energy produced by using... [to full text]

Susidomėjimas ateities studijomis kaip moksline veikla ypač padidėjo pastaraisiais metais, tai paskatino poreikis prognozuoti galimus socialinius, ekonominius, ekologinius ar politinius pokyčius sparčiai besivystančiame pasaulyje. Socialiniuose bei politikos moksluose prognostiniai metodai ilgą laiką buvo laikomi nepatikimais, tačiau, pastaruoju metu, suvokdami prognozavimą kaip neatsiejamą strateginio planavimo dalį politinių procesų tyrėjai vis dažniau taiko scenarijų konstravimo metodą, mėgindami atrasti galimus ateities įvykių raidos variantus. Patikimas energijos išteklių tiekimas yra vienas pagrindinių valstybės saugumo garantų. Ateities energetikos sektoriaus vystymasis priklauso nuo daugelio kintamųjų, tokių kaip augantis energijos poreikis, aplinkosaugos reikalavimai, technologinis progresas, liberalizavimo procesai ir t.t., todėl norint tinkamai pasiruošti galimiems pokyčiams reikalingas nuoseklus ir racionalus politinis planavimas. Labai svarbu įvertinti būsimus iššūkius, galimybes bei tikėtinas raidos kryptis, o scenarijų kūrimas yra tinkamiausias metodinis įrankis šiems tikslams pasiekti. Pagrindinis darbo tikslas yra sukonstruoti galimus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos energetinio saugumo scenarijus. Norint pasiekti šį tikslą pirmiausiai reikia apsibrėžti energetinio saugumo sąvoką bei scenarijų konstravimo metodą. Svarbu apžvelgti visų trijų valstybių energetikos sektorius, jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kadangi Lietuva, Latvija ir Lenkija yra Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Over the last decade policy analysts around the world demonstrate a growing interest in future studies. It is influenced by the need to foresee economic, social or political changes in rapidly developing world. For a long time future studies in political and social sciences were considered unreliable. However, in the recent years, foresight became an important part of strategic planning, thus scenario building method is more and more often used by policy analysts. Uninterrupted and reliable energy supply is one of the main pillars of country’s national security. Future development of the energy sector depends on many variables such as the growing energy demand, the technological development, the liberalization of the energy markets etc. Therefore, if countries want to prepare properly for possible changes, consistent and rational political planning is needed. It is very important to assess the future challenges, possibilities and the most likely trends of development, whereas scenario building is the most suitable method for reaching these objectives. The main objective of this research paper is to build possible energy security scenarios for Lithuania, Latvia and Poland. First of all, to achieve this objective one needs to define energy security and scenario building method. It is also important to review the energy sector of each of the three countries, in order to find strengths, weaknesses and main threats to their security. The EU common energy policy has a direct... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe aptariama bendra ES energetikos politika, Energijos bendrijos santykis su AEI skatinimu ES, jos įtaka bendrų ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektų (pagal AEI skatinimo direktyvoje numatytas bendradarbiavimo priemones) patrauklumui. Taip pat aptariama naujoji ES atsinaujinančios energetikos politika. Analizuojamas AEI skatinimo santykis su ES aplinkos teise. Šio santykio analizė svarbi siekiant išsiaiškinti, koks yra AEI skatinimo teisinis pagrindas ES teisėje. Pažymėtina, kad iki Lisabonos sutarties AEI skatinimas vyko būtent aplinkos teisės nuostatų pagrindu. Darbe taip pat aptariama ir AEI bei aplinkos politikos tikslų kolizija, nagrinėjama ESTT praktika. Taip pat aptariama AEI skatinimo direktyva 2009/28/EB, joje numatytos pavyzdinės skatinimo priemonės bei detali jų analizė. Detaliai aptariamos pagrindinės direktyvoje numatytos priemonės – paramos schemos, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai ir projektai su trečiosiomis šalimis, bendros paramos schemos, informavimas ir mokymas. Be kita ko, aptariamas ir valstybės pagalbos AEI skatinimo atžvilgiu klausimas. Nagrinėjant šią problemą buvo remiamasi labai svarbia šiai sričiai PreussenElektra byla. Taip pat aptarti ir direktyvos trūkumai tokie kaip, sankcijų skyrimo mechanizmo nebuvimas. Tai sąlygoja galimybes valstybėms narėms aplaidžiai vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi jokia reali bauda ar sankcija už tai negresia. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ES visgi gali... [toliau žr. visą tekstą] / Renewable energy sources are one of the oldest energy sources known to mankind. It has been widely used until the industrial revolution. Despite all the advantages the use of fossil-fuel has brought to economic and industrial progress, but at the same time it caused massive impact on climate change, energy efficiency. It was the main reason for EU to change its energy policy and return to renewable energy. To promote renewable energy in EU a directive 2009/28/EC was adopted. Directive recommends member states to use these incentives: support schemes, joint projects, joint support schemes, statistical transfers. This thesis analyses these incentives presented in directive, their advantages and disadvantages, legal issues, loopholes. This thesis also analyses Lithuanian RES draft law’s compliance with EU law.

Atsinaujinantys energijos ištekliai tampa vis svarbesne energetikos plėtros gaire Europoje ir pasaulyje. Kadangi atsinaujinantys energijos ištekliai yra neriboti, alternatyviai pakeičiantys kurui reikalingas žemės iškasenas, todėl jų panaudojimas iš esmės atitinka darnaus vystymosi koncepciją. Aprūpinimas saugia, nebrangia, aplinkai nekenksminga ir neišsenkančia energija yra darnios energetikos pagrindas. Taigi, atsinaujinantys, arba darnūs, energijos ištekliai yra reikšminga darnios plėtros dalis. Darbo objektas – „žalioji“ elektra. Darbo tikslas - išanalizuoti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą ir perspektyvas Lietuvoje, bei įvertinti įmonių pasiryžimą už „žaliąją“ elektrą mokėti brangiau. Pagrindiniai darbo uždaviniai atskleisti darnaus vystymosi koncepciją, išnagrinėti darnų energetikos vystymąsi, išanalizuoti rinkos trūkumų plėtros sąsajas ekonominėse teorijose, įvertinti energijos rinkų liberalizavimo naudą, apibrėžti atsinaujinančių išteklių rūšis, ištirti elektros energijos gautos iš atsinaujinančių energijos rūšių vartojimo tendencijas, įvardinti kliūtis trukdančias atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didėjimą, apžvelgti valstybės paramą skatinančią šių išteklių vartojimą, atlikti Kauno gamybinių įmonių tyrimą, įvertinant jų pasiryžimą už „žaliąją“ elektrą mokėti brangiau. Darbe iškeltos šios hipotezės: H1 - AEI negali konkuruoti elektros energijos rinkoje, dėl nesugebėjimo valdyti išorinių kaštų; H2 - Dėl nepakankamų AEI skatinimo priemonių... [toliau žr. visą tekstą] / Renewable energy resources are becoming an increasingly important energy development milestone in Europe and the world. Because renewable energy resources are unlimited, alternatively, replacing the fuel required for the mineral resource land, and therefore their use is broadly consistent with the concept of sustainable development. Provision of a safe, inexpensive, environmentally friendly and the unrelenting energy of a sustainable energy base. Thus, the renewable or sustainable energy resources is a significant part of sustainable development. Subject matter of the thesis – "green" electricity. Aim of the thesis – to examine the use of renewable energy resources and the prospects of Lithuania, and to assess readiness for the "green" electricity to pay a higher price. The main tasks of the work to reveal the concept of sustainable development, to consider sustainable energy development, to analyze weaknesses in the development of market linkages to economic theory, to evaluate the benefits of the liberalization of energy markets, to define the types of renewable resources, to investigate the electricity produced from renewable energy consumption trends, identify the obstacles hindering the use of renewable energy resources increase in the stock of public support to promote the use of these resources, to make Kaunas a study of industrial enterprises, to assess their readiness for the "green" electricity to pay a higher price. The paper raised the following hypotheses: H1 -... [to full text]

Darbe aptarta Po Kioto klimato kaitos globalinė problema bei elementai, skirti jos apsaugai. Nagrinėjami pasaulio pasiūlymai dėl Po Kioto klimato kaitos. Analizuojami klimato kaitos švelninimo rėžimų apribojimai Lietuvai. Atlikta atskirų ekonomikos sektorių klimato kaitos politikos SSGG analizė. Nagrinėjama šiltnamio dujų dinamika skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Remiantis struktūriniu darbo modeliu, ištirta, kad klimato kaitos švelninimo įsipareigojimai iki 2020m. sumažinti ŠD emisijas 20% ir 30% lyginant su 1990m Lietuvoje dvigubai didins elektros kainas, BVP augimas sulėtės 2-3%. Tai patvirtina bendrą darbo hipotezę. Naudingiausios bei reikalingiausias priemonės klimato kaitai švelninti turi būti įgyvendinamos energetikos sektoriuje: Energijos taupymas, Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje; technologijų inovacija bei modernizavimas. Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje bendrai teigiamai įtakotų Lietuvos ekonominę būklę, nors didintų elektros kainas. / There is a discussion of global Post Kyoto climate change problem and elements of its protection. There is an analysis of world suggestions for Post Kyoto climate change. There is analysis of Post Kyoto climate change mitigation regimes for Lithuania. There is performed SWOT analysis of climate change politics in different economics sectors. Dinamics of greenhouse gases in different sectors is provided. According to structural model of the work it was investigated that climate change investigation methods till 2020 will minimize the emissions of GHGs 20% or 30% comparing with 1990 will double the prices of electricity and the growth of GDP will be less 2%- 3%. These things affirm the hypothesis of the work. The best means for climate change mitigation should be applied in the sector of energy: the saving of Energy, the use of recommense reserves in technology; the inovation and modernisation of technologies. The use of recommense reserves for the producing of energy would have positive influence for the economy of Lithuania despite the fact of growing prices of eletricity.