Moterų socialinė-ekonominė situacija Lietuvos kaime Santrauka Šiame magistro darbe atkreipiamas dėmesys į moterų situaciją teritoriniu aspektu, t. y. į kaimo vietovėse gyvenančias moteris. Gyvenimas kaime turi tam tikrą specifiką: nors kaime mažesnė oro tarša, vaizdingesnis kraštovaizdis, platesnė erdvė, visgi šioms vietovėms būdinga prastesnė socialinė infrastruktūra, mažesnės profesinės karjeros ir užimtumo galimybės, labiau komplikuotas susisiekimas ir pan. Kaimo moterų tema dar nėra plačiai išnagrinėta mokslinėje literatūroje, tad pateikiami duomenys yra nepakankamai išsamūs, gana fragmentiški. Dažniausiai minimas gilesnis kaimo moterų skurdas, prastesnės gyvenimo sąlygos, didesni darbo krūviai, pasyvesnis dalyvavimas socialinėje bei kultūrinėje veikloje, didesni jaunų, labiau išsilavinusių moterų migracija į miestą. Dėl šių priežasčių kaime gyvenančioms moterims kyla didesnis pavojus atsidurti socialinėje atskirtyje. Pagrindinis darbe keliamas tikslas – išanalizuoti Širvintų rajono kaimo moterų socialinę-ekonominę situaciją atskleidžiant socialinius-ekonominius veiksnius turinčius didžiausią poveikį kaimo moterų padėčiai bei labiausiai sąlygojančius socialinę atskirtį. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą Širvintų rajone buvo vykdomas tyrimas apklausiant kaime gyvenančias darbingo amžiaus moteris. Apklausai atlikti buvo sudaryta anketa. Siekiant išsiaiškinti kaimo moterų socialinę-ekonominę situaciją buvo naudojami 7 ją charakterizuojantys veiksniai: užimtumas, pajamų... [toliau žr. visą tekstą] / Socio-Economic Situation of Women in Countryside of Lithuania Summary This master‘s dissertation is focused on the situation of women from the territorial point of view, therefore women living in rural areas are emphasized here. Life in such areas has it‘s own particularity: air pollution is extended to a lesser degree, landscape is more picturesque and wider spread of nature – all those factors are typical of countryside. On the other hand, worse social facilities, less employment and career possibilities, complicated means of communication are more applicable in rural than in urban areas. The subject of rural women is not fully explored in scientific literature yet that’s why given information is not enough circumstantial and quite fragmentary. Topical issues usually dealt are poverty among rural women, bad living conditions, high workload, passive participation in social and cultural activities, increased young and educated women migration to cities. Because of these reasons women living in rural areas are facing a bigger probability to experience social exclusion. The main objective in this dissertation is to analyze socio-economic situation of rural women in Širvintos region revealing socio-economic factors which have a big impact on situation of rural women and determine a social exclusion. With the view of implementation of proposed object, there was an empirical research carried out and employable rural women were polled in Širvintai region. There was a questionnaire... [to full text]

The aim of this paper is to present the living conditions of homeless people and to explore the reasons which promote the social exclusion of homeless men and women.

Approaching towards the global information society, the development of information technologies in the Lithuanian regions in which there is a high level of digital divide becomes very topical. To develop the topic of the paper, the analysis of literary sources, legal documents, projects under implementation was carried out and qualitative questionnaire of experts was done. Having analysed the e-government situation, factors constructing digital divide, the present policy of the development of information technologies and the projects under implementation, solution models enabling to integrate separate regions successfully were suggested.

Darbo aktualumas. Šiuolaikiniame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje sunku vienareikšmiškai atsakyti, kas lemia gyventojų socialinę atskirtį. Jau kurį laiką mokslo visuomenė, sociologai bei analitikai vis daugiau dėmesio skiria socialinės atskirties tyrimams bei socialiai atskirtų asmenų integracijos problemų analizei. Pastebėtina, jog socialiai atskirtų asmenų integracijos problemų pažinimas bei jų sprendimo paieškos sudaro sąlygas socialiai atskirtiems asmenims geriau suprasti jų problemas ir mokėti jas spręsti. Šiai problemai išryškinti bei nagrinėti ir bus skirtas magistro baigiamasis darbas. Darbo objektas yra socialiai atskirtų asmenų integracija. Tyrimo tikslas – įvertinti socialiai atskirtų asmenų integracijos problemas bei pateikti jų sprendimo priemones ir galimybes. Darbo tikslas yra detalizuojamas uždaviniais, lėmusiais tokią darbo struktūrą: visų pirma teoriškai pagrįstos socialiai atskirtų asmenų integracijos prielaidos; po to darbe pristatomi atliktų tyrimų rezultatai ir pateikiama jų interpretacija; galiausiai sukuriamas teorinis socialiai atskirtų asmenų integracijos problemų sprendimo modelis. Darbo metodika, padėjusi išspręsti minėtus uždavinius, susideda iš mokslinės literatūros analizės (teorinės analizės ir apibendrinimo metodas), empirinio tyrimo (kokybinio ir kiekybinio tyrimų), hipotetinės dedukcinės paradigmos metodo bei tyrimo rezultatų statistinės analizės metodų. Pirmoje darbo dalyje buvo išnagrinėta teorinė socialinės atskirties samprata ir... [toliau žr. visą tekstą] / Work urgency. In today's constantly changing world, it is difficult to clearly answer what determines the social exclusion of population. For some time the scientific community, sociologists and analysts are increasingly focusing on analysis of social exclusion and of the problems of persons' social integration. It should be noted that the knowledge and solving of integration problems of socially excluded people to enable marginalized people to better understand their problems and know how to solve them. On the decision of the problem this final work was directed. Integration of socially excluded people is object of the work. The purpose of the work is to evaluate the integration problems of socially excluded people and provide tools and opportunities for their solutions. The purpose of the work is detailed in tasks determining its following structure: first, the assumptions of the integration of socially excluded people were theoretically based; then the researches were organized and presented; eventually the theoretical model of solving integration problems of socially excluded people was created. Methodology of the work, which has helped to solve the above mentioned tasks, consists of the following methods: analysis of scientific literature (theoretical analyse and generalisation methods), empirical research, method of a hypothetical deductive paradigm and statistical analysis. In the first part of this work theoretical concept of social exclusion was analyzed and... [to full text]

AKM DIEGIMO GALIMYBĖS MAŽINANT SOCIALINĘ ATSKIRTĮ LIETUVOJE SANTRAUKA Lietuvos viešoji politika, skirta socialinei atskirčiai mažinti, yra neefektyvi. Žemą Lietuvos socialinės politikos efektyvumą įtakoja nedideli finansiniai ištekliai, kuriuos LR Vyriausybė skiria socialinės politikos įgyvendinimui. Taip pat šios politikos neefektyvumą patvirtina savivaldybių socialinės veiklos statistinių rodiklių analizė. Remiantis šia analize patvirtinama, kad egzistuoja ryškūs skirtumai tarp savivaldybių, jų vykdoma socialinė politika yra deharmonizuota, vykdoma nekryptingai. Socialinės politikos efektyvumą mažina ir tai, kad Lietuvoje reglamentuota socialinių paslaugų vykdymo tvarka įtakoja regioninių skirtumų atsiradimą ir gilėjimą. Remiantis kitų ES šalių patirtimi, socialinės politikos efektyvumą gali pagerinti AKM diegimas. Siekiant mažinti socialinės politikos ydingus požymius, Lietuvoje taikoma AKM principai: geros patirties sklaida, decentralizacija, visų suinteresuotųjų įtraukimas į socialinės politikos procesus ir kt. Remiantis šiuo metodu galima apibendrintai ir tiksliai apžvelgti, efektyviai įvertinti, planuoti ir įgyvendinti valdžios institucijų ir kitų socialinės politikos dalyvių vykdomą socialinę politiką, skatinti valdžios institucijų ir bendruomenės narių bendradarbiavimą sprendžiant socialinės atskirties mažinimo klausimus ir kt. Šie AKM principai taikomi projektuose „Socialinis žemėlapis“ bei „Lietuva be atskirties ir skurdo“ (LabAS). / THE POSSIBILITIES OF OMC IN DECREASING SOCIAL EXCLUSION: THE CASE OF LITHUANIA SUMMARY Lithuanian public policy, intended to decrease social exclusion, is not effective. The effectiveness of social policy is low because Lithuanian Government intends not enough financial reservoir for implementation of social exclusion. Analyses of municipality social work indicators prove that Lithuanian social policy is not effective. This analysis confirms, that exist pronounced differences between municipalities and social policy is disharmonized and implemented in unfocussed way. Effectiveness of social policy is low because the order of pursuing social policy, regulated in Lithuania, influences increase of regional differences. On the strength of EU nation experience, implementation of OMC can improve effectiveness of social policy. On purpose to decrease flawy features of social policy, Lithuania implements principles of OMC, for instance, good practice, decentralization and cooperation of all interested parties in processes of social policy etc. On the strength of OMC, it is possible to rightly review, effectively rate, plan and implement social policy, promote collaboration between governance and community. Following principles of OMC are using in projects “Social map” and “Lithuania without exclusion and poverty” (LabAS).

Throughout the Europe, special attention is paid to the development, provision and design of electronical services. Experience of foreign countries proposes that e-education plays a significant role both in social development and the development of country or its regions in economical, cultural and other aspects. Goal of work: to analyze the influence of the provided services of e-education to the social development in the municipal level.

The activity of Vilnius non-governmental organisations (NGO’s) working with children at risk while strengthening social cohesion is analysed in the research work. The problems of children at risk are multiplying and public institutions need help of NGO’s. General characteristics of NGO’s are reviewed and systematised in the theoretical part of the work. The legal regulation and topics of activity in strengthening social cohesion are presented in this part as well. Besides the analysis of social exclusion and its factors, the situation of children at risk in Lithuania is described and the politics of Lithuanian government in regard to children at risk is discussed.