ILGALAIKIO NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS SANTRAUKA Darbo „ILGALAIKIO NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS“ tikslas yra remiantis mokslininkų tyrimais, statistiniais duomenimis bei ilgalaikių bedarbių apklausos analize įvertinti ES šalių ir Lietuvos ilgalaikių bedarbių padėtį darbo rinkoje, numatyti tokių žmonių pagrindines užimtumo gebėjimų didinimo kryptis bei priemones. Tarp daugelio ekonominių problemų reikšmingą vietą užima nedarbas. Nedarbas (ypač ilgalaikis) – sudėtinga ekonominė ir socialinė problema, tiesiogiai ir stipriai veikianti tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalį. Nedarbo problema daro nevienodą įtaką tiek atskiriems asmenims: kai kurie jų niekada nesusiduria su šia problema, kiti – patenka į bedarbių gretas dažnai ir ilgam laikui. Dažnai neturintys darbo žmonės jaučia psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi. Nedarbas mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį, kuri yra nesuderinama su žmogaus socialine raida. Ilgalaikio nedarbo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos šalyse. Vakarų valstybės, nors ir turėdamos gerokai labiau išplėtotą rinkos ūkį, nepajėgia išspręsti šios problemos. Atlikus tyrimą ir išanalizavus statistinius duomenis buvo prieita išvados, kad skurdo mažinimo strategija turi apimti visus valstybės politikos aspektus: užimtumo didinimą, ekonomikos augimo spartinimą, žemės ūkio reformos spartinimą, švietimo sistemos tobulinimą Kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi labais svarią paramą... [toliau žr. visą tekstą] / REDUCING LONGTERM UNEPLOYMENT SUMMARY REDUCING LONGTERM UNEPLOYMENT. Unemployment occupies a significant place among many economical problems. Unemployment (in particular long-term unemployment) is a complicated economical and social problem, having a direct and deep impact both on individuals and on the entire country. Unemployment problem differently influences separate individuals: some of them never encounter this problem, while others often and for a long period join the unemployed. Often the unemployed persons feel psychological tension and do not believe in the future. Unemployment reduces their social and economical activity and often preconditions social exclusion, which is incompatible with a human’s social development. The problem of long-term unemployment is relevant not only in Lithuania but in European Union Member States as well. Western countries, although they have a better developed market economy, are incapable of solving this problem. The aim of this paper is, while referring to scientists’ researches, statistical data and the analysis of the survey of long-term unemployed persons, to evaluate the situation of long-term unemployed persons in labour markets of the EU countries and Lithuania, propose the main trends and measures for improving employment capabilities of such persons. After carrying out the survey and analysing statistical data, the conclusion has been drawn that the poverty reducing strategy should encompass all aspects of the state policy:... [to full text]

SANTRAUKA Skurdo ir socialinės atskirties reiškiniai plačiai paplitę ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiame magistro darbe pateikiamos skurdo ir socialinės atskirties sampratos, jų palyginimas bei sąveika. Darbe pateikiama skurdo samprata, kuri turi tiesioginę įtaką skurdo ir socialinės atskirties teisiniam reguliavimui. Šiame magistro darbe aptariamas skurdo ir socialinės atskirties teisinis reguliavimas ES ir jo įtaka Lietuvos įstatymų leidybai. ES institucijų kompetenciją skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje geriausia apibūdina atviro koordinavimo metodas, nors ir nesiremiantis griežtomis teisės normomis, tokiomis kaip reglamentai ar direktyvos, jis turi tiesioginės įtakos Lietuvos įstatymo leidybai. Darbe analizuojami Lietuvos socialinės apsaugos teisės instrumentai kovojantys su skurdu ir socialine atskirtimi. Analizės metu nagrinėjamas piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų bei kitų priemonių efektyvumas, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi. Detaliai analizuojami socialinę paramą reglamentuojantys teisės aktai, pateikiami jų privalumai, trūkumai bei jų taikymo sunkumai. Taip pat pateikiami pasiūlymai galintys turėti įtakos tobulinant socialinės paramos teisinį reglamentavimą. Dauguma egzistuojančių Lietuvos socialinės apsaugos teisės instrumentų, skirti kovoti su skurdo ir socialinės atskirties pasekmėmis, tuo tarpu nėra sukurta pakankamai socialinės apsaugos teisės instrumentų kovojančių su skurdo ir socialinės atskirties... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The phenomena of poverty and social exclusion are widely spread not only in Lithuania but also worldwide. This MA paper presents concepts of poverty and social exclusion, their comparison and interaction. The paper looks at the concept of poverty that has direct influence on legal regulation of poverty and social exclusion. The MA paper also deals with legal regulation of poverty and social exclusion in the EU and its influence on Lithuanian legislation. The competence of the EU institutions in the field of combating poverty and social exclusion is best described by the open method of coordination. Despite that it is not based on strict legal norms such as regulations or directives, it has direct influence on Lithuanian legislation. The paper analyses the instruments of Lithuanian social security law on combating poverty and social exclusion. The analysis includes examination of the efficiency of financial social support, social services and other instruments in combating poverty and social exclusion. The paper includes detailed analysis of legal acts regulating social support, presents their advantages, shortfalls and difficulties in their application. Suggestions that might contribute to the improvement of legal regulation of social support are also presented. Most of the existing Lithuanian instruments of social security law are aimed at combating the consequences of poverty and social exclusion, whereas instruments of social security law aimed at combating the... [to full text]

The present MA paper aims to analyse one of the most important objects of the governmental social politics – social exclusion as a result of long-term unemployment. Social exclusion is understood as human rights violations existing in society for certain groups of people, involuntary (or voluntary) remoteness from social, economical and cultural values, as well as the break of social contacts. An overcome of social exclusion is related to the governmental social security politics. Despite the fact that this process depends on the three main groups of factors – legal political, social economical and cultural psychological factor, special attention should be paid to unemployment, which is one of the main reasons of social exclusion. In case of loss of job, a person loses the possibility to satisfy his or her communication and self-expression needs. The proposed hypothesis of the present MA paper is that the passive support means for the unemployed are dominant in Lithuania. These means make the problem of the social exclusion even deeper and they do not encourage the unemployed (especially the ones who have been unemployed for a long time) to search for job. This paper aims to summarise the specific character of the social exclusion, which was caused by unemployment during the period of independence in Lithuania. Moreover, the paper deals with the influence of the social support in case of unemployment and strives to state its differences in cities and countryside.

SANTRAUKA SLAUGYTOJO VAIDMUO ORGANIZUOJANT SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ SOCIALINĖJE ATSKIRTYJE ESANTIEMS ASMENIMS Violeta Bičkauskienė Slaugos magistro baigiamasis darbas Raktažodžiai: slaugytoja, slauga, sveikatos priežiūra, socialinė atskirtis. Efektyvi ir tinkamai organizuota socialiai remtinų asmenų sveikatos priežiūra yra vienas iš veiksnių, galinčių sumažinti socialinę atskirtį. Slaugytojo vaidmuo šioje srityje yra labai svarbus, tačiau nepakankamai tyrinėtas. Tyrimo tikslas buvo nustatyti slaugytojo vaidmenį organizuojant sveikatos priežiūrą socialinėje atskirtyje esantiems asmenims. Buvo tiriami socialinėje atskirtyje esančių asmenų sveikatos priežiūros ir slaugos poreikiai, ar šie poreikiai skiriasi priklausomai nuo lankomos socialinių paslaugų įstaigos, ištirtas slaugytojo pagalbos nakvynės namuose ir Carito skyriuose poreikis, išanalizuota, ar Vilniaus miesto nakvynės namuose teikiamos slaugos paslaugos atitinka klientų poreikius. Tyrimas buvo atliktas 2005 - 2006 m. Vilniaus mieste esančiuose nakvynės namuose ir Vilniaus miesto parapijų Carito skyriuose. Anketavimo būdu ištirtos trys respondentų grupės: Vilniaus miesto nakvynės namuose, Vilniaus Arkivyskupijos Nakvynės namuose gyvenantys bei Vilniaus mieste esančiuose Carito skyriuose besilankantys asmenys, šiose įstaigose dirbantys asmenys ir Vilniaus miesto nakvynės namuose dirbančios slaugytojos. Tyrimui taikyta anoniminė standartizuota apklausos anketa. Anketa slaugytojams buvo sudaryta nestandartizuoto giliojo... [toliau žr. visą tekstą] / THE ROLE OF NURSES IN ORGANIZING THE MEDICAL CARE FOR SOCIALLY-EXCLUDED PEOPLE Violeta Bičkauskienė Keywords: a nurse, nursing, health care, social separation. Effective and duly organized health care of socially supportable persons is one of the factors that may mitigate social separation. The role of a nurse in this sphere is very important, however, it is insufficiently explored. The investigation was carried out seeking to identify the role of a nurse in organizing health care of persons upon social separation. The needs of persons upon social separation in health care and nursing services were explored, it was cleared up whether such needs differ dependently on the most frequently visited institution engaged in provision of social services, the need in an assistance of a nurse at kip houses and Caritas centers was examined and a conformity of the nursing services provided at Vilnius kip houses to the needs of the clients was verified. The investigation was carried out in the years 2004-2006 at Vilnius municipal kip houses and at a Parish Caritas centers branch hereof. The data were collected by questioning three groups of respondents: persons residing at Vilnius municipal kip house and Vilnius Archbishopric kip house as well as persons frequenting Vilnius Caritas centers; persons employed at these institutions; the nurses engaged at Vilnius municipal kip house. An anonymic standardized questionnaire was chosen as the principal method of the investigation. The... [to full text]

Darbe analizuojamos skurdžiai gyvenančios šeimos vaikų socialinės atskirties įveikimo galimybės specialiojoje mokykloje. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad skurdžiai gyvenančios šeimos vaikai, besimokantys specialiojoje mokykloje, yra veiksmingiau įgalinami įveikti socialinę atskirtį lyginant su tos pačios šeimos vaikais, kurie mokosi įprastoje pagrindinėje mokykloje. Tyrimo tipas – kokybinis, dalyvių atranka – kriterinė, tyrimo lauką sudarė šeima, specialioji mokykla, kaimo bendruomenė. Duomenys buvo renkami pusiau struktūruoto interviu, standartizuoto interviu paauglių problemoms įvertinti, stebėjimo ir dokumentų analizės metodais. Gauti tyrimo duomenys rodo, kad skurdžiai gyvenančios šeimos vaikai gali paveldėti tėvų gyvensenos bruožus – nedalyvavimą ugdymo veikloje ir integracijos stoką, žemą motyvaciją, neišmoksta naudotis daiktais, pinigais, planuoti laiką ir veiksmus, neišmoksta taupumo, jiems charakteringa yra ankstyva seksualinio gyvenimo pradžia, jie išgyvena stiprų marginalumo jausmą, neapsaugotumą, priklausomumą ir nevisavertiškumą. Atėję mokytis į įprastą kaimo pagrindinę mokyklą priklausantys skurdo kultūrai vaikai ir mokytojai tarpusavyje nesusikalba, juos diskriminuoja suaugusieji ir bendraamžiai dėl neturto ir „nesuprantamo“ elgesio, dėl išgyvenamų stiprių marginalumo jausmų, neapsaugotumo, priklausomumo ir nevisavertiškumo emocinės būsenos šie vaikai sunkiai adaptuojasi mokykloje. Dėl būdingo skurdui gyvenimo nuolatinėje streso situacijoje tokių vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / This research work analyse the possibilities in school for children with special needs to defeat social exclusion of children living with family in Poverty. Results of research establish that children living with family in Poverty and go to in school for children with special needs are more effective enable to overcome social exclusion as compared to children of this family who go to simple secondary school. Results of research also establish children living with family in Poverty are heritors of the poor life some characteristics.

Social disjunction is one of main problems discussed at national level and mentioned in various programs, as well as in debates on poverty and unemployment. Most painfully it affects children, since they are not able to control or influence circumstances determining social disjunction. Behavioral disorders in children who experienced social disjunction were taken as an object for this study. A hypothesis to say that social disjunction and behavioral disorders are closely related and interacting phenomena proved to be true. Persons who suffer various social difficulties such as low living, poor lodgment, broken social relations and ties, non-participation in political life of society etc. very often have behavioral disorders. The object of this study - behavioral disorders in children who experienced social disjunction - was secured by reviewing scientific, pedagogical, psychological and other literature from the point of view of the problem under discussion. Causes and structure of social disjunction were discussed; phenomenon of social disjunction, as well as behavior typical to children who experienced social disjunction was analyzed. Afterwards the recommendations were presented for work with children who experienced social disjunction. After analysis of conceptions of social disjunction and comparison of them with those of poverty, one can maintain that the latter emphasize more prominently the shortage of material resources, meanwhile the conception of social disjunction... [to full text]

Statusas tarpusavio savybių sistemoje yra labai reikšmingas asmenybę formuojantis veiksnys. Turėdamas tam tikrą statusą, atlikdamas tam tikrą vaidmenį, paauglys mokosi vykdyti visuomenės keliamus reikalavimus.Jeigu aplinkinių sukurtas statusas yra paugliui priimtinas, tai pauglys gerai jaučiasi aplinkoje, gali pilnai save relizuoti. Izoliacijos sukeltos neigiamos emocijos dažnai skatina paauglį nederamai elgtis, o tai sudaro pagrindą formuotis neigiamoms asmenybės savybėms. Problema- mokytojai stokoja kompetencijos socialinių mokinių gebėjimų plėtotei. Tyrimo objektas- socialinė atskirtis paauglių tarpe. Klausimas: Kaip pasireiškia socialiniai ar pedagoginiai veiksniai, nulemiantys moksleivio statusą klasėje? Tikslas: Numatyti prevencines priemones, padedančias išvengti socialinės atskirties. Uždaviniai: 1.Apibendrinti veiksnius, turinčius įtakos moksleivių savijautai klasėje. 2.Įvardyti socialinius ir pedagoginius veiksnius, galinčius turėti poveikį moksleivio statusui klasėje. 3.Atpažinti moksleivių pasiskirstymą pagal statusą konkrečioje klasėje. 4.Įvardyti prevencines priemones, galinčias padėti mokiniui išvengti socialinės atskirties Išvados: Remiantis gautais tyrimo rezultatais galiu teigti, kad socialinės atskirties mokinių atsiradimą mokykloje lemia tiek objektyvios ( ekonominės, socialinės sąlygos), tiek subjektyvios (pedagoginės) sąlygos... [toliau žr. visą tekstą] / The position in a sistem of internal characteristic is a very important factor to forming individuality.A tenager with his / her position and a specific role learns how to accept the society position. If this position is accepted, the teenager is certain in surrounding and he/she is able to realise their personolity.Negative Emotions provocotive with isolation stimulate to behave inappropriate. This inappropriate behaviour forms the resons for negative personal characteristics. Problem: Teachers lock competence to develop students socinl abilities. Research object: Social disjuncture betnveen the teenagers. Qewstion: What do social or educotionl factors determine students‘ position in class. Aime:To understand preventive means, that help to avoid social isolation. Tasks: 1.To sum factors that influnce students feelings at school. 2.To name social and educational factors capable to bring influence students positions in class. 3.To recognize students grouping according to the position in class. 4.To name preventive means that help to avoid the social isolation. Conclusions: Mointain with the received research results that teenagers social isoletion origins determine objective( economical, social conditions) and subjective (education) conditions. Whereas they show that isoloted persons exist between teenagers... [to full text]

Darbo objektas –Ariogalos gimnazijos ir Betygalos Maironio vidurinės mokyklos 7 – 8 klasių mokiniai Darbo tikslas – atlikti 7-8 klasių mokinių socialinės adaptacijos ypatumų analizę. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti 7-8 klasių mokinių savivertės kaip socialinės adaptacijos rodiklio ypatumus. 2. Atskleisti jaučiančių turtinę atskirtį 7-8 klasių mokinių savivertės kaip socialinės adaptacijos rodiklio ypatumus. Darbe atliekama teorijos analizė susijusi su adaptacija, jos atsiradimu ir reikšme, taip pat nagrinėjami ribotumai ir atskirtys. Žmogaus adaptacijos apibrėžimų yra labai daug, tačiau sunkiausiai apibrėžiama socialinė adaptacija. Atskirtis ir ribotumas gali būti suprantama kaip sinonimai, tik ribotumai dažniau naudojami pabrėžti žmogaus galimybių ribas. Turtinis ribotumas gali būti suprantamas, kaip ribotumas, dėl ribotų piniginių išteklių ir sumaterialėjusioje visuomenėje jis labai aktualus. Tai parodė ir atliktas tyrimas. Makro aplinkos analizė leido susidaryti nuomonę apie šios problemos aktualumo priežastis, o anketinė analizė leido atskleisti problemos paplitimo mąstą ir apžvelgti pasekmes. Tyrimas parodė, kad turtinė atskirtis egzistuoja ir jos mąstai yra dideli, be to ši atskirti turi labai didelę įtaką savivertei ir socializacijos lygiui. Pateikta grupė rekomendacijų, kurių dėka galima šios problemos mąstą sumažinti ir mokinių savivertę padidinti. / The object –Ariogala gymnasium and Betygala Maironis high school 7-8th grade students. The aim - to make 7-8th grade students characteristics and analysis of social adjustment The goals: 1. Reveal 7-8th grade students self-esteem as a social indicator of adjustment features. 2. Uncover those who suffer property exclusion among 7-8th grade students self-esteem as a social indicator of adjustment features. The work carried out theoretical analysis related to the adjustment of its occurrence, significance and explores limitations and exclusion. There are numerous Human adjustment definitions, but the most difficult to define is the social adjustment. Exclusion and limitation can be understood as synonyms, but limitations more often are used to highlight the limits of human potential. Limitations of a property can be understood as a limitation, because of limited financial resources and tangible society. This has been shown on a research. Macro environmental analysis formed an opinion about the relevance of the problem, and analysis of the questionnaire revealed the extent of the prevalence of the problem and an overview of the consequences. The research showed that the wealth divide exists and its scale is large; in addition to this, distinction has significant influence on the level of self-esteem and socialization. There some recommendations group, which makes it possible to reduce the scale of the problem and to increase the students' self-esteem.

Elektroninė atskirtis yra natūralus procesas, kuris atsiranda su naujomis galimybėmis. Ne visi žmonės turi vienodas galimybes naudotis IRT prieinama informacija ir paslaugomis. Dažnai labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės (neįgalieji, pagyvenę žmonės, mažiau išsilavinę, emigrantai, imigrantai ir kt.) neturi tokių galimybių kaip kiti naudotis IRT bei jų teikiama nauda, ir tampa atskirti nuo informacinės visuomenės, o tai skatina šių grupių socialinę atskirtį bei didina diskriminaciją. Elektroninė įtrauktis – tai veikla, kurią vykdant siekiama sudaryti galimybes visiems pageidaujantiems žmonėms visapusiškai dalyvauti informacinėje visuomenėje, nepaisant asmeninių ar socialinių kliūčių. Vykdant el. įtraukties politiką siekiama socialinio teisingumo, užtikrinant lygybę žinių visuomenėje. El. įtrauktis yra vienas iš inicijuotos ES programos “i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti” prioritetų, norint pagerinti žmonių kasdieninio gyvenimo kokybę, kovai su diskriminacija, sukuriant naujas įsidarbinimo galimybes, naudojantis įvairia informacija bei paslaugomis. Norint vykdyti atskirtų socialinių grupių el. įtrauktį, pirmiausia reikia apibrėžti grupes žmonių, kurioms labiausiai gresia el. atskirtis, pažymint tokių grupių amžių, gyvenamąją vietą, lytį, kompiuterinį raštingumą, el. įgūdžius, bei nustatyti, kokiomis priemonėmis reiktų šią atskirtį sumažinti. Šio tiriamojo darbo tikslas – atlikti Lietuvos piliečių nuomonės dėl tolimesnės el. įtraukties... [toliau žr. visą tekstą] / E-inclusion is one of the main duty of society which aspires to be the Information Society. The essence of e-inclusion is an adaptation of all participants to new reality where everyone thanks to Information and Communication technologies (ICT) can take part in wider society. The main goal of this work: to define social groups of people, which are particularly threatened with exclusion in Lithuania and what course of action should be chosen to include them. To compare if European IT specialists and citizens have the same opinion for future e-inclusion policy at European level. It is going to achieve the main goal through the completion of the following tasks: · To point main e-inclusion problems and international targets to solve it ; · To see how these problems have been solved in Eastern Europe over 2007 year. · To make a survey in Lithuania which results would define social groups of people which are particularly threatened with exclusion and what course of action should be chosen to include them · To compare the results with similar surveys in Europe and Poland to see if European IT specialists have the same opinion as Lithuanian and Polish citizens for the future e-inclusion policy.

Lietuvos valstybės politika įgyvendinant socialinės atskirties prevenciją akcentuoja būtinybę garantuoti socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims ne tik visas reikalingas materialines gėrybes ar socialines paslaugas, bet ir galimybes įgyti tinkamą išsilavinimą. Neformalusis ugdymas, organizuotas atsižvelgiant į vaiko interesus, gali prisidėti prie bendro ugdymo tikslo - savarankiškos ir kūribingos, maksimaliai jau mokykloje savo gebėjimus išskleidžiančios asmenybės ugdymo. Tyrimo objektas - išanalizuoti neformaliojo ugdymo formos ir teikiamos galimybės socialiniame darbe. Darbo tikslas - išanalizuoti neformaliojo ugdymosi galimybes ir įvertinti šio ugdymo įtaką mažinant ugdytinių socialinę atskirtį. Darbe keliama hipotezė, jog optimali neformaliojo ugdymo formų dermė bendruomenėje gali prisidėti prie vaikų socialinės atskirties mažinimo. Tyrimas buvo atliekamas Kazlų Rūdos miestelio bendruomenėje naudojant šiuos metodus: 1)socialinių institucijų veiklos bendruomenėje organizuojant neformalųjį ugdymą analizė;2)kokybinis tyrimo metodas apklausiant socialinę atskirtį patiriančius vaikus ir socialinius darbuotojus, kurie tiesiogiai dalyvauja sprendžiant socialinės atskirties mažinimo problemas. Apklausta dešimt socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir keturi socialiniai darbuotojai. Nustatyta, kad Kazlų Rūdos bendruomenėje yra platus socialinių institucijų, potencialiai pajėgių dalyvauti neformalaus ugdymo organizavime, tinklas, tačiau bendradarbiavimo ryšiai šiuo... [toliau žr. visą tekstą] / Realizing prevention of social disjuncture, the policy of the state of Lihuania emphasizes the necessity to ensure all necessary worldly goods or social service as well as possibility to get proper education for the people who belong to the groups of social disjuncture. Informal education that is organized in consideration of child interests can also contribute to the general purpose of education which consists of forming an independent and creative personality able to reveal his capabilities already at school. The object of the research is forms of informal education and possibilities that are offered by social work. The objective of the work is to analyse possibilities of informal education and evaluate the impact of this education on reduction of pupils’ social disjuncture. The hypothesis of the work is that optimal tune of informal education forms in community can contribute reducing social disjuncture of children. The research was carried out in Kazlu Ruda community using these methods: 1) analysing activities of social institutions that organize informal education; 2) qualitative analysis method questioning children who experience social disjuncture and social workers who participate directly solving problems related with reducing social disjuncture. It was questioned ten children experiencing social disjuncture and four social workers. It is defined that Kazlu Ruda community has a wide network of social institutions that are potentially able to participate in... [to full text]