SANTRAUKA Nuosavybė yra laikoma visuomenės pagrindu. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu. Nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus momentas pagal senąjį ir dabartinį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra nustatomas skirtingai. Šiame darbe kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamuosius daiktus įvairiais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais: pagal pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartis; paveldėjimo būdu; įgyjamąja senatimi; pagaminant naują nekilnojamąjį daiktą; paimant nekilnojamąjį daiktą visuomenės poreikiams. Be to, darbe bus atskleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momento nustatymo reikšmė, kadangi nuo šio momento atsiranda tiek savininko teisės tiek ir pareigos: suteikiama galimybę įgyvendinti nuosavybės teisę, atsiranda savininko teisių apsauga, savininkui suteikiama teisė ginti savo nuosavybės teisę įstatymų nustatytais būdais, atsiranda savininko atsakomybė bei pareiga mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. / SUMMARY “The moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination” This paper analyses relevant issue – the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination. It is very important to find it out exactly, because when a person becomes an owner of an intangible assets, hi gets the rights and the obligations of the owner. Comparing with previous Civil code, situation nowadays has changed. The real estate is an object of huge amount of transactions, that is why the goal is to make clear the moment of acquiring ownership on the different basis. It also tries to show what kind of practical problems could arise, and what the main purpose of registering the real estate after becoming an owner is. In this paper attention is also paid to the very important issue – to the importance of determination of moment of acquiring ownership, to understand what kind of rights and obligations a person has, since acquiring ownership. It also pays attention to what is different and similar concerning the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination not only in Lithuanian, but in other countries also.

Komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinė atsakomybė Juridiniai ir fiziniai asmenys, veikiantys verslo ar profesiniais tikslais, sudarydami komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, siekia tenkinti abipusius komercinio pobūdžio interesus. Tačiau, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims nevykdant ar netinkamai vykdant tokia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šalių komercinio pobūdžio interesai negali būti dalinai ar visiškai patenkinami. Būtent, tuo atveju, kai šalys padaro komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pažeidimą, iškyla civilinės atsakomybės taikymo klausimas tuo tikslu, kad būtų kompensuoti turtinio pobūdžio praradimai dėl komercinių interesų pažeidimo. Įstatyminis komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalių civilinės atsakomybės reglamentavimas suteikia plačias galimybes šaliai, kurios interesai pažeisti, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo ir tokiu būdu kompensuoti turtinio pobūdžio praradimus. Taikant civilinę atsakomybę komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutartį pažeidusiai šaliai nuostolių atlyginimo forma, būtina nustatyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, nuostolius – tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltė), kurių specifiką lemia tai, kad tokia nuomos sutartis sudaroma dėl nekilnojamojo daikto ir komerciniais tikslais. Be to, komercinės nekilnojamojo daikto nuomos sutarties šalims yra suteiktos galimybės savo... [toliau žr. visą tekstą] / The civil liability of commercial realty lease agreement parties Legal entities and natural persons, acting in purposes of business and profession and entering into the commercial realty lease agreement, usually have purposes to satisfy the mutual commercial interests. However when the parties of the commercial realty lease agreement fail to perform their contractual obligations, the commercial interests can not be fully or partly satisfied. Precisely in case of the breach of the commercial realty lease agreement, the possibility of civil liability application in purpose of the incurred real loss compensation arise. The legitimate regulation of civil liability of the commercial realty lease agreement parties grants broad legal possibilities to the party whose interests are contravened to demand the compensation of incurred damages and in this way to compensate the incurred real loss. When applying the civil liability to the party, who has made the breach of the commercial realty lease agreement, it is necessary to indicate the provisions of such liability (malpractice (breach of agreement), causality, fault, damages – in some cases the fault is not the essential provision of civil liability). The object (realty) and the commercial purposes of lease agreement determine the specificity of these civil liability provisions. Additionally the parties of the commercial realty lease agreement have broad legal possibilities by common agreement to modify the legitimate regulation of... [to full text]

Šiame darbe yra atskleidžiama nuosavybės teisės įgijimo pagrindų skirstymo į pirminius ir išvestinius praktinė reikšmė, aptariamos pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų rūšys, ypač daug dėmesio skiriant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir nuosavybės teisės įgijimo į statybų būdu sukurtą statinį probleminiams aspektams. Darbe yra išanalizuota, kaip iki šiol formuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią buvo pripažįstamas kaip būtinas nekilnojamojo daikto valdymo registravimas Nekilnojamojo turto registre norint įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, pakeitimas panaikinant nekilnojamojo daikto valdymo registravimo būtinumo reikalavimą paveiks nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, kokios bus jo pasekmės ne tik šiam institutui. Buvo padaryta išvada, kad nekilnojamojo daikto valdymą kaip daiktinę teisę sukuria registravimas, iki tol valdymas yra laikomas faktine būsena ir dėl to nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi institutą sistemiškai aiškinant su valdymo institutu, sprendimas pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotą praktiką, išaiškinant, kad nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi nėra būtinas nekilnojamojo daikto registravimas, nėra pagrįstas. Darbe taip pat atskleistos nuosavybės teisės įgijimo į statinį problemos, kai statinys yra pastatomas pažeidžiant statinio statybai nustatytus teisės aktų reikalavimus. Darbe yra išsamiai pateikiama, kada... [toliau žr. visą tekstą] / Grounds for Acquiring a Right to Property: Some Problematic Aspects.

Magistro darbe nagrinėjama romėnų, Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje egzistuojanti daikto samprata, daiktų skirstymas į pagrindinius ir antraeilius apskritai bei konkrečios antraeilių daiktų rūšys: esminės pagrindinio daikto dalys, vaisiai, produkcija, pajamos ir priklausiniai. Magistro darbo tikslui pasiekti buvo išanalizuoti Lietuvos ir užsienio valstybių (Latvijos, Italijos, Kanados Kvebeko provincijos, Prancūzijos, Austrijos, Rusijos) teisinis reguliavimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Lietuvos teisės mokslo darbai, susiję su daiktų skirstymu į pagrindinius ir antraeilius. Daugiausia praktinių Lietuvos teisės problemų yra susiję su priklausiniais ir esminėmis pagrindinio daikto dalimis, o su vaisiais, produkcija ir pajamomis siejama daugiau teorinio pobūdžio probleminiai klausimai. Magistro darbe šių problemų analizė atliekama įvertinant galimų sprendimų teigiamas ir neigiamas pasekmes, atitikimą įstatymų leidėjo tikslams ir atsižvelgiant į teisės doktrinoje pateikiamas nuomones bei jas palaikančius argumentus. / This paper analyses the conception of things, the classification of principal and auxiliary things generally and particular kinds of auxiliary things (essential parts of principal things, fruit, production, income and appurtenances) in Roman, Lithuanian and foreign countries’ law. Legal regulation of Lithuania and foreign countries (Latvia, Italy, Quebec province of Canada, France, Austria Russia), the practice of Lithuanian Supreme Court and Lithuanian legal doctrine, concerned with principal and auxiliary things, was analysed in order to achieve the purpose of this paper. The most part of practical problems of Lithuanian law are concerned with appurtenances and essential parts of principal things. Fruit, production and income usually are concerned with theoretical problems. Their analysis is based on evaluation of possible positive and negative effects, correspondence to purposes of legislator and correspondence to legal doctrine.

In this study author analyzes definition of object of property right in different legal doctrines and judiciary practice and offers how to solve this problem. The object of the property right is described through relationships with other legal categories: object of civil right, object of thing right, object of obligation. Also author analyzes the definitions of property and things and their relations with property right. Author unfolds signs of things and discoveries property definition.

Kultūros paveldas yra kiekvienos šalies skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų, gyvenančių joje, istorinės raidos ir kūrybos rezultatas, visuomenės evoliucijos liudytojas. Pagal išlikusias materialines ir dvasines vertybes, galime daug pasakyti apie tos šalies ir joje gyvenančių tautų istorinę raidą, pasiekimus ir praradimus. Išsaugoti kultūros paveldą, kurio visumą sudaro ir dar neištirta bei nesaugoma paveldo dalis, yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos paveldosaugos sistemos uždavinių. Kultūros paveldo įvairovė bei savitumas pasakoja apie šalies istorinę praeitį, kelia valstybės ir tautos pasididžiavimą, ugdo naujos kartos patriotizmą. Šiame darbe galime išskirti kelias problemas: 1) Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklos įvertinimas paveldosaugos sistemoje. Įvertindami Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą paveldosaugos sistemoje, apžvelgsime šio skyriau nuveiktą darbą nuo 1990 iki 2005 metų.; 2) kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas Lietuvos kultūros paveldui. Šio darbo aktualumą nulemia poreikis ne tik pristatyti Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą, bet ir išaiškinti atliekamo darbo vertes bei svarbą didesniajai Lietuvos visuomenės daliai, tuo pačiu išsaugant kultūros vertybes Lietuvos kultūrai. Tam, kad įvyktų įpaveldinimo procesas, reikia, kad jos būtų pripažintos ir vertintinos ne tik specialistų, bet ir visos visuomenės. Atlikus darbą galime daryti tokias išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural heritage bears witness to the evolution of society and is the result of the work and historical development of the discrete groups and ethnic communities living in each country. We can tell much about the historical development, achievements and losses of a country and the nations living within it by examining surviving material and cultural values. One of the key tasks for the heritage protection system of the Republic of Lithuania is the protection of the cultural heritage, which also includes that portion of the heritage as yet unexamined and unprotected. The diversity and individuality of its cultural heritage tells of the country’s historical past, instills pride in the nation and state and teaches the upcoming generation patriotism. Several problems are addressed in this work: 1) the assessment of the activity of the Division for Export of Cultural Values within the Lithuanian heritage protection system, considered from 1990 to 2005; 2) The conservation for the Lithuanian cultural heritage of movable cultural values. This work is made topical not just by the need to present the work of the Division for Export Control of Cultural Values, but also to explain the value and importance of the work performed there for the broader Lithuanian society, at the same time protecting cultural values for Lithuanian culture. In order for the process of transmitting heritage to take place, these cultural values must be recognized and appreciated by society as a whole, and not... [to full text]