Esta dissertação propõe-se a fazer um mapeamento e um exercício das possibilidades de pesquisa sobre a atividade cerimonial dos índios Mebengokre (Kayapó), particularmente do subgrupo conhecido como Xikrin do Cateté, do sudoeste do Pará. A partir de uma revisão bibliográfica sobre a expressão músico-ritual indígena e sobre os processos sócio-cosmológicos que a sustentam, os principais temas explorados no trabalho giram em torno da noção xikrin de pessoa, sua construção, classificação e transformação. O pano de fundo do trabalho é a hipótese, presente na literatura, de que a produção da identidade mebengokre congrega variados domínios espaço-temporais e, possivelmente, diferentes alteridades do cosmo. Na primeira parte desta dissertação, acompanho duas discussões: (1) o lugar da \"música\" nos estudos antropológicos da experiência indígena e (2) os trabalhos sobre os Mebengokre à luz dos debates contemporâneos em torno da etnologia amazônica. Ambas as discussões convergem para a possibilidade da hipótese acima mencionada. Na segunda parte, exploro três contextos nos quais se verifica o jogo identidade-alteridade na construção da pessoa, especialmente de seu corpo: (1) as noções relacionadas às faculdades sensitivas do corpo e a maneira como elas fazem a mediação com diferentes domínios sócio-cosmológicos; (2) as possibilidades ou impossibilidades, ao longo do ciclo de vida, de um indivíduo se relacionar com a alteridade; e (3) o contexto coletivo no qual esses contatos potencializam-se: ao longo dos períodos cerimoniais. / This dissertation is intended to be a mapping out of, and an exercise in, the research possibilities on the ceremonial activity of the Mebengokre (Kayapó) Native Brazilians, especially the subgroup known as Xikrin do Cateté, in southeastern Pará, Brazil. Based on a bibliographical revision on the music-ritualistic Native Brazilian expression and on the socio-cosmological processes which support it, the main themes dealt with in this paper revolve around the Xikrin notion of person, his or her construction, classification and transformation. The backdrop of this paper is the hypothesis, present in the literature, that the production of the Mebengokre identity congregates various spatial-temporal dominions and possibly different alteritys of the cosmos. In the first part of this dissertation, I accompany two discussions: (1) the place of \"music\" in the anthropological studies on Native Brazilian experience and (2) the papers on the Mebengokre in light of contemporary debates on the Amazonian ethnology. Both discussions converge to the possibility of the above-mentioned hypothesis. In the second part, I explore three contexts in which the identity-alterity in the construction of the person, especially one\'s body, is verified: (1) the notions related to the sensitive faculties of the body and the manner in which they take measure with different socio-cosmological dominions, (2) the possibilities or impossibilities, throughout the cycle of life, of an individual having a relationship with his or her alterity, and (3) the collective context in which these contacts become potentialized throughout the ceremonial periods.

Darbe tyrinėti sakytiniu būdu ir populiarių leidinėlių pavidalu plintantys sapnų aiškinimai, teiginiai apie sapnų pildymąsi ir individualūs pasakojimai apie sapnus. Analizuoti sapnai, kurių vaizdai suprantami perkeltine prasme ir reikalauja aiškinimo. Išsikeltas tikslas – remiantis archyviniais, paskelbtais spaudoje ir autorės surinktais duomenimis ištirti tekstų apie sapnus savitumus bei atskleisti žmonių požiūrį į sapnus ir jų interpretavimą. Buvo nustatyta, kad sapnų aiškinimai priskirtini tikėjimų kategorijai. Sapno vaizdas su konkrečiomis reikšmėmis siejamas analogijos, priešpriešos, tapatumo, žodžių panašumo principais. Žmonės išskiria konkrečius regėtus objektus iš viso sapno ir juos aiškina: 1) atpažįsta tam tikroje kultūros aplinkoje pripažintus sapnų vaizdus, kuriems yra priskirti konkretūs mitiniai įprasminimai, 2) regėtus vaizdus susieja su kokiu nors numatomu arba jau buvusiu įvykiu remdamiesi intuicija ir / ar asmeniniu patyrimu. Sapnų aiškinimuose ir pasakojimuose apie sapnus nusakomas sapno vaizdas ir jo reikšmė. Tarp aiškinimo ir pasakojimo dalių egzistuoja „ženklo – įvykio / numanomo įvykio“ ryšys. Susapnuotas reginys nesukelia tam tikros pasekmės, bet žmogų apie ją informuoja. Požiūris į sapnus nevienodas. Dalis žmonių juos vertina racionalistiškai, o dalis tiki prognozine galia. Kai kurie sapnai paveikia sapnuotoją: jis siekia išvengti negatyvaus įvykio ir atidžiau kontroliuoja savo poelgius, laukia pozityvių permainų ar skuba įsitikinti sapne regėtų... [toliau žr. visą tekstą] / In this work estimation and interpretation of dreams in traditional Lithuanian culture were investigated. The object of the work is dream interpretations, statements on the fulfilment of dreams and individual narrations about them, spreading orally and with the help of popular publications. In the work, dreams are investigated images of which are understood in the figurative sense and need some explanation. It was set out that dream interpretations can be ascribed to category of beliefs. A dream image is related to specific meanings according to the principles of analogy, antithesis, identity and similarity of words. People single out concrete objects from the whole dream and interpret them: 1) identify dream images recognized in certain cultural environment, with specific mythical implications ascribed; 2) link images to some event supposed or already happened on the ground of intuition and /or personal experience. In dream interpretations and narratives on dreams, a dream image and its meaning are defined. Between the parts of interpretation and narration there exists a connection “sign - event / implied event”. An image seen in a dream does not cause a certain result but only inform a person about it. There is no one-sided approach to dreams. Some people estimate them rationally and some do belief in their prognostic power. Certain dreams have an effect on a dreamer: a person seeks to avoid a negative event and is more attentive while controlling his behaviour, looks for... [to full text]

In this work estimation and interpretation of dreams in traditional Lithuanian culture were investigated. The object of the work is dream interpretations, statements on the fulfilment of dreams and individual narrations about them, spreading orally and with the help of popular publications. In the work, dreams are investigated images of which are understood in the figurative sense and need some explanation. It was set out that dream interpretations can be ascribed to category of beliefs. A dream image is related to specific meanings according to the principles of analogy, antithesis, identity and similarity of words. People single out concrete objects from the whole dream and interpret them: 1) identify dream images recognized in certain cultural environment, with specific mythical implications ascribed; 2) link images to some event supposed or already happened on the ground of intuition and /or personal experience. In dream interpretations and narratives on dreams, a dream image and its meaning are defined. Between the parts of interpretation and narration there exists a connection “sign - event / implied event”. An image seen in a dream does not cause a certain result but only inform a person about it. There is no one-sided approach to dreams. Some people estimate them rationally and some do belief in their prognostic power. Certain dreams have an effect on a dreamer: a person seeks to avoid a negative event and is more attentive while controlling his behaviour, looks for... [to full text] / Darbe tyrinėti sakytiniu būdu ir populiarių leidinėlių pavidalu plintantys sapnų aiškinimai, teiginiai apie sapnų pildymąsi ir individualūs pasakojimai apie sapnus. Analizuoti sapnai, kurių vaizdai suprantami perkeltine prasme ir reikalauja aiškinimo. Išsikeltas tikslas – remiantis archyviniais, paskelbtais spaudoje ir autorės surinktais duomenimis ištirti tekstų apie sapnus savitumus bei atskleisti žmonių požiūrį į sapnus ir jų interpretavimą. Buvo nustatyta, kad sapnų aiškinimai priskirtini tikėjimų kategorijai. Sapno vaizdas su konkrečiomis reikšmėmis siejamas analogijos, priešpriešos, tapatumo, žodžių panašumo principais. Žmonės išskiria konkrečius regėtus objektus iš viso sapno ir juos aiškina: 1) atpažįsta tam tikroje kultūros aplinkoje pripažintus sapnų vaizdus, kuriems yra priskirti konkretūs mitiniai įprasminimai, 2) regėtus vaizdus susieja su kokiu nors numatomu arba jau buvusiu įvykiu remdamiesi intuicija ir / ar asmeniniu patyrimu. Sapnų aiškinimuose ir pasakojimuose apie sapnus nusakomas sapno vaizdas ir jo reikšmė. Tarp aiškinimo ir pasakojimo dalių egzistuoja „ženklo – įvykio / numanomo įvykio“ ryšys. Susapnuotas reginys nesukelia tam tikros pasekmės, bet žmogų apie ją informuoja. Požiūris į sapnus nevienodas. Dalis žmonių juos vertina racionalistiškai, o dalis tiki prognozine galia. Kai kurie sapnai paveikia sapnuotoją: jis siekia išvengti negatyvaus įvykio ir atidžiau kontroliuoja savo poelgius, laukia pozityvių permainų ar skuba įsitikinti sapne regėtų... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe pristatomi šiuolaikiniai prietarai, kurie yra būdingi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lietuvių ir užsienio studentų bendruomenėms. Pagrindinis darbo objektas – studentų prietarai susiję su pasisekimu ar nepasisekimu egzaminų (atsiskaitymų) metu. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokius pagrindinius prietarus, praktikas ar turimus objektus, susijusius su pasisekimu ar nepasisekimu egzaminų metu, turi šiuolaikiniai lietuvių ir užsienio studentai. Kita vertus, siekiama išsiaiškinti pačių studentų požiūrį į jų atliekamus veiksmus ar turimus objektus. Darbas paremtas 2006 metų pavasarį bei 2008 metų pavasarį autorės surinkta medžiaga, kada pusiau struktūruoto interviu metodu (naudojant klausimynus) buvo apklausta 100 lietuvių ir 30 užsienio studentų studijuojančių VDU. Surinkti duomenys buvo sisteminti tipologiškai. Darbe aptariami įvairūs studentų turimi amuletai, pranašiški ženklai ar atliekami veiksmai, kurie įtakoja būsimus įvykius. Norint išvengti įtakos respondentų atsakymams, prietaro bei tikėjimo sąvokos klausimyne nenaudotos. Prietaro sąvoka buvo pradėta vartoti surinktos medžiagos sisteminimo eigoje, kada paaiškėjo, kad tik penktadalis šiuolaikinių lietuvių studentų nuoširdžiai tiki tuo, ką atlieka, ar tuo, ką turi. Pagrindinė sąvoka prietaras šiame darbe yra daugiau suprantama kaip neracionalus praeities požiūrių reliktas. Tačiau tarp studentų egzistuoja ir individualūs, kartais psichologinio pobūdžio prietarai, kurie yra arba, laikui bėgant, taip pat gali... [toliau žr. visą tekstą] / The research deals with contemporary superstitions in the Vytautas Magnus University (VMU) lithuanian and foreign students’ community. The main object of this investigation is students` superstitions that are related with success or failure during examinations. The purpose of this research is to analyze what kind of basic superstitions, non rational actions or objects nowadays lithuanian and foreign students use, that are related with success and failure during examinations, has dominion over nowadays students. On the other hand, to elucidate students opinions to the actions have been done or convictions they have. The work is based on the material that was gathered during the spring 2006 and during the spring 2008 when 100 of VDU lithuanian and 30 foreign students were quizzed by a partly structured interview (using questionnaires); The gathered data is systematized typologically. Various kinds of students’ amulets, fateful signals, and doings that influence forthcoming events are talked. In pursuance to avoid influence on the respondent answer, the concept superstition or belief was not used in the questionnaire. The concept superstition is started to use during systematizing the material when became clear that only the fifth part of nowadays students stated that they sincerely believe in the actions they do or the objects they have. The main concept superstition in this work is perceived as non rational relic of some standpoints of the past. On the other hand, some... [to full text]

Darbo objektas – Sūduvos regiono muziejų etnokultūrinė veikla. Pristatomi didieji savivaldybių muziejai: Marijampolės kraštotyros muziejus (Marijampolė), Vilkaviškio (Paežeriai) ir Zanavykų (Girėnai) krašto muziejai, 3 privatūs ir 19 visuomeninių muziejų, esančių Sūduvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti minėtų Sūduvos regione esančių muziejų edukacinę, etnokultūrinę veiklą, ją palyginti ir apibendrinti. Darbo tema aktuali tuo, kad visapusis žmogaus ugdymas privalo apimti visas žmogiškojo gyvenimo sritis, neišskiriant ir vienos svarbiausių – savo šaknų, papročių bei tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo. Šių dienų vaikai ir jaunimas nė neįsivaizduoja, kaip galima ne pirkti, o patiems išsiausti audeklą, nusivyti virvę, nusipinti pintinę, išsikepti duoną. Tėvai yra prigimtiniai ir nepakeičiami savo vaikų lavinimo veiksniai, šeimos užduotis – puoselėti etnokultūrinį mikroklimatą, perduoti tradicijų bei papročių paveldą. Todėl ir mokytojai, ir muziejininkai stengiasi padėti šeimai populiarinti ir išsaugoti etnokultūrinį palikimą. Darbą sudaro trys dalys: Įvadas, Bendroji Sūduvos krašto muziejų charakteristika bei Etnokultūrinės edukacinės veiklos organizavimas. Pirmoje darbo dalyje siekiama atskleisti muziejaus kaip mokslo įstaigos specifiškumą, aptariamos Sūduvos muziejų etnokultūrinio tyrimo prielaidos. Antroje darbo dalyje pateikiama bendra Sūduvos krašto muziejų charakteristika, pristatomi didieji savivaldybių muziejai.Trečioje darbo dalyje kalbama apie edukacijos muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is ethnocultural activity in the museums of Sūduva. The largest museums of the local administration are talked: The ethnography museum in Marijampolė, the museums in Vilkaviškis (Paežeriai) and Zanavykai (Girėnai), 3 private and 19 public museums that are in Sūduva. Purpose of this work is to analyse the educational, ethno-cultural activity in the mentioned museums, compare and summarize it. Theme of this work is actual because of that the upbringing of the human being must include all spheres of human life, not excluding one of the most important one – maintaining and cherishing your customs, traditions. Nowadays children, youth cannot even imagine how not to buy, but to weave the cloth, bake the bread and etc. by themselves. That is why teachers and people who work in the museums try to help the family to popularize and to maintain the ethno-cultural heritage of the past. The work contains three parts. In the first one author seeks to reveal the peculiarity of the museum as the institution of science, the ethno-cultural premises of the research of Sūduva museums are talked. In the second part of the work the general characteristics of Sūduva museums is presented. In the third part of the work the peculiarity of education in the museums, the experience of preparing the displays are analyzed. Mostly the educational programs, the methods of preparing it are analyzed in this work. The methods of this work are interview, descriptive, statistic and... [to full text]

Darbo objektas – lietuvių liaudies dainose vaizduojamas karys, šaltiniai – daugiausia tik karinės-istorinės lietuvių liaudies dainos. Iškeliama problema – kaip liaudies dainose yra vaizduojamas – suvokiamas, apibūdinamas, vertinamas – karys. Darbo tikslas – išnagrinėti ir atskleisti šį kario įvaizdžio suvokimą bei vaizdavimą. Naudojami empirinio ir iš dalies – teorinio lygio metodai. Darbe išskiriami anksčiau netyrinėti kario bruožai, praplečiama pati kario samprata ir atskleidžiamas gana plačiai suvokiamas priešo (taip pat kario) įsivaizdavimas. Kario samprata išryškėja aptariant įvardijimą ir bendruosius bruožus. Kariai dainose vadinami labai įvairiai, tačiau pirmiausia akcentuojama ne karinė jų padėtis, o santykiai su artimaisiais. Būdingiausi karių bruožai dainose – jaunystė ir „mandrumas“, polinkis pasipuikuoti. Kario sampratą atspindi ir jo išskirtinumas bendruomenėje. Karys, kaip ir medžiotojas, yra visiškai priešingas žemdirbiškai bendruomenei. Jauno bendruomenės žmogaus ir, taip pat jauno, kario skirtumai dainose matomi meilės, vedybų perspektyvoje. Karys, atskirtas nuo bendruomenės, dainose vaizduojamas vienišas, dėl to matoma metaforiška jo giminystė su dangaus kūnais. Darbe išskiriami svarbiausi kario atributai, atskleidžiantys sunkią kareiviavimo dalią. Neatsiejama kario įvaizdžio dalis dainose yra žirgas. Karinis priešas senosiose dainose suprantamas kaip tokio paties likimo brolis, o vėlyvosiose dainose yra žiaurus, todėl paniekinamas ir išjuokiamas. ... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work – a soldier that is represented in Lithuanian folk songs, sources – mainly military-historical Lithuanian folk songs. The problem is being raised – how a soldier is represented, perceived, valued in Lithuanian folk songs. The purpose of the work – to analyze and disclose the perception and the portrayal of this soldier image. Empirical and theoretical methods are used. Earlier not analyzed characteristic features of a soldier are separated, the concept of a soldier is broadened and the portrayal of an enemy (soldier) is disclosed in this work. The concept of a soldier comes into the light while discussing its` naming and general features. Soldiers are named differently in folk songs, but, first of all, not their military position, but their relationship with family members is accentuated. Main features of soldiers in folk songs – youth and bent for put on airs. The concept of a soldier is reflected in his exceptionality in the community he lives. A soldier, like a hunter, is entirely opposite to the agricultural community. The differences of young human being of a community, young soldier also, are visible in folk songs on the perspective of love, marriage. A soldier, separated from community, is portrayed as alone, lonely person. That is why his metaphorical relationship with heaven bodies is seen. Main attributes of a soldier that reveal the hard fate of serving in the army are picked out in the work. The military enemy in old folk songs is... [to full text]

Folkloras – daugialypis, įvairiai suvokiamas ir interpretuojamas reiškinys. Modernioje visuomenėje jis vertinamas prieštaringai: iš vienos pusės suvokiama, jo kaip priemonės išreiškiančios ir palaikančios etninę tapatybę vertė, tačiau tuo pat metu jaučiama nuostata, kad tai šiuolaikinio žmogaus poreikių netenkinantis ir dėl to jam asmeniškai vertę prarandantis reiškinys. Folkloras gali būti aktualus šiuolaikiniam žmogui, jei neapsiribojama scenai skirtais pasirodymais, o folklorinėmis priemonėmis, bei jam artimomis veiklomis kuriama bendruomenė, ugdoma asmenybė. Taip sudaromos natūraliam folkloro gyvavimui artimos sąlygos, dėl kurių jis atgauna ne tik etninės reprezentacijos, bet ir kitas aktualias šių laikų visuomenei funkcijas, padeda spręsti socialines problemas. Gaivinant folklorą aktuali tampa jo sklaidos problema, kuri analizuojama šiame darbe. Sprendžiant išsikeltą užduotį remiamasi trijų sėkmingai veikiančių Kauno vaikų folkloro kolektyvų pavyzdžiais. Surinkus informaciją apie Kauno vaikų folklorinius kolektyvus, jų vykdomą veiklą, vadovų darbo metodus, palyginus vadovų veiklos principus ir metodikas, atskleidžiamos priežastys sąlygojusios kolektyvų sėkmę. Taip pat, išryškinamos problemos su kuriomis susiduria folkloro kolektyvų vadovai, bei folkloras, kaip veiklos forma, įvardijami galimi šių problemų sprendimo būdai. Plačiau supažindinama su viena iš labiausiai pasiteisinusių folkloro sklaidos priemonių – liaudies šokių vakaronėmis, bei jų teikiamomis... [toliau žr. visą tekstą] / Folklore is a multiple phenomenon, which can be perceived and interpreted differently. Its appreciation by modern society is controversial. On the one hand, it is seen as the value of certain medium which expresses and furthers the maintenance of ethical identification, on the other hand, it is seen as a phenomenon which does not meet the needs of humans living in the modern world and thus, becoming unvaluable. Folklore may be important to people of the modern world if it is seen as the way of educating personality or community with the help of folklore elements, but not as performance on a stage. In such a way environment for natural existence of folklore is created, which brings back to life the functions of folklore not only such as ethical representation but also some other, which are important to modern society. Also, it helps to solve social problems. One of the most important problems when refreshing folklore becomes its popularization which is analyzed in the paper. The aim of the paper was reached by taking examples of three Kaunas children‘s folklore groups. The reasons of their success were revealed with the help of the collected information about the folklore groups, their activity, working methods of the teachers and comparison of the teachers‘ activity principles and methodology. The problems that the teachers of the folklore groups and folklore itself meet are highlighted as well as the possible solutions to the problems are given. Also, a broader... [to full text]

Siekiama išanalizuoti dainų švenčių poveikį šiuolaikinei Lietuvos kultūrai. Apžvelgus Dainų švenčių įstatymo (2007), Dainų švenčių tradicijos 2007-2011 metų tęstinumo programos patvirtinimo, internetinių svetainių (llkc.lt dainusventes.lt, unesco.lt), sub-regioninių konferencijų rezoliucijų (2005-2007) turinius paaiškėjo, jog dažniausiai minimos dainų šventės, švenčių tradicijos, tęstinumas ir ugdymas. Apklausus Lietuvos gyventojus išsiaiškinta, kad dainų šventės reikšmingos dėl puoselėjamų vertybių ir tradicijų, etninės kultūros pristatymo, tačiau pačios šventės siejamos su pažintimis, laisvalaikiu, kolektyvinėmis pramogomis ir pakiliais jausmais. Šiuolaikinės melodijos nėra itin vertinamos. Dainų šventės daro teigiamą poveikį visuomenei (psichologiškai saugo nuo išmykimo grėsmės). Teigiamos nuomonės formavimui pasitelkiama žiniasklaida, visuomenės ugdymas ir integravimas, renginiai susiję su dainų švenčių tradicijos tęstinumu. / The goal of the study is to analyze the influence of song festivals on the contemporary Lithuanian culture. The Song Festival Law (2007), Approval of the Song Festival Tradition Continuity Programme for 2007-2011, internet websites (llkc.lt, dainusventes.lt and unesco.lt) and sub-regional conference resolutions (2005-2007) were reviewed and conclusions were drawn that song festivals, festival traditions and its continuity and development were regarded the most. Lithuanian residents were surveyed and it became clear that song festivals are valued highly for the values and traditions that they uphold and the representation of ethnic culture. Also, the festivals were linked to new acquaintances, leisure time, group activities and elevated mood. However, contemporary pieces are not highly valued. Song festivals have a positive impact on the society (they provide psychological protection from the threat of disappearance). To form positive opinion the following tools are employed: press, society education and integration and events related to the continuity of song festival tradition.

Šiuo magistriniu darbu siekiama ištirti paauglių ir jaunų suaugusių žmonių internete papasakotas meilės istorijas. Meilės istorijos yra priskiriamos asmeninės patirties pasakojimams – istorijos, žmogaus dėl tam tikrų priežasčių prisimenamos ir pasitaikius progai pasakojamos kitiems. Pagrindinis tyrimo tikslas - atskleisti internetinių meilės istorijų įvairovę, dėmesį telkiant į autorius, socialinę ir kultūrinę meilės istorijų veikėjų gyvenamąją aplinką bei tekstų formavimo ypatumus. Kokybinė tekstų analizė atliekama remiantis psichologijos, ypač raidos psichologijos, mokslo laimėjimais bei žiniomis iš tautosakos. Dėl meilės istorijų gausos, analizei buvo pasirinktas http://www.svajos.com internetinis puslapis. Meilės istorijose analizuojamos trys pagrindinės temos: informacija apie meilės istorijų pateikėjus, pavyzdžiui, jų amžius, lytis, asmenybė; socialinė ir kultūrinė pateikėjų gyvenamoji aplinka – šeima, draugai, laisvalaikis, emigracija, skaistumas, mirties motyvas; bei istorijų pasakojimo formų įvairovė – išplėtoto ir neišplėtoto siužeto, istorijos su laimingomis ir nelaimingomis pabaigomis, bei tokios formos kaip trumpi nesiužetiniai tekstai, laiškai ir svajonės. Internetinių meilės istorijų pateikėjų amžiaus analizė atskleidė, jog, be to, jog retais atvejais savo amžių nusako patys pateikėjai, tai galima nustatyti ir iš tam tikrų užuominų. Gilinantis į internetinės meilės istorijas lyties aspektu, atsiskleidė tam tikri merginų ir vaikinų rašytų tekstų skirtumai –... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s thesis aims to investigate love stories by teenagers and young adults published on the Internet. Love stories are included into stories of personal experience. They are stories that people for some reason remember and tell others as opportunity offers. The main aims of the paper are to establish characteristics of love stories on the Internet, their similarities and differences from more casual love stories – written or told, moreover, to analyse what and how much does a love story on the Internet tell about the storyteller and his environment. Qualitative analysis of these texts is based on findings in psychology and especially developmental psychology and knowledge from folklore. For the analysis purpose http://www.svajos.com website was chosen because of a great amount of love stories it contains. Three main topics are analysed in love stories, namely, information about the love storytellers, for example, their age, gender, personality; their social and cultural environment such as family, friends, leisure, emigration, virginity, death; variety of forms of love stories, for example, explicated and non-explicated content, stories with happy endings and unfortunate endings and other forms such as short texts with no plot, letters and dreams. Analysis of the love stories on Internet from the age perspective showed that sometimes the age is given by presenters themselves and sometimes it can be established from certain clues. Analysis of the love stories on... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama institucinė galios raiška Vengrijos Szegedo miesto ir Lietuvos Šiaulių miesto socialinėse benamių organizacijose. Darbe analizuojami socialinės visuomenės formavimosi principai, socialinių institucijų funkcionavimas ir jų daroma įtaka žmogui; analizuojama galios samprata bei jos raiškos būdai. Kadangi galia kontroliuoti egzistuoja kiekvienoje institucijoje, tai empirinėje dalyje yra nagrinėjama jos raiška Socialinių darbuotojų etikos kodekse; įrodinėjama, kad galia kontroliuoti reiškiasi socialinėse benamių organizacijose. Nustatyta, kad institucinė galios raiška yra pradedama formuoti Socialinių darbuotojų etikos kodekse, kuriame benamiai formuojami, kaip priklausomi nuo socialinių darbuotojų. / The bachelor thesis examines the institutional expression of power of the social organizations of the homeless in Hungary – Szeged and Lithuania – Siauliai. The paper analyzes the formation of the public policies, the functioning of social institutions and their influence on a human being; it also analyzes the concept of power and its means of expression. Since the power to control exists within every institution, the empirical part of the research examines this expression of power of Social workers code of ethics; it is being established that the power to control manifests in social organizations of the homeless. It was determined that the institutional expression of power is beginning to be formed in the Social workers code of ethics, in which the homeless are formed as dependent on social workers. In the social organizations of the homeless the institutional expression of power is detected in every implemented activity of the organization.