The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles. / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu.

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu. / The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.

Šio darbo analizės objektas – tautinio identiteto išraiškos teatre. Jame siekta išsiaiškinti, kokio pobūdžio tautiškumas atsispindi dramos teatrų spektakliuose. Pasirinkta analizuoti įvairius šaltinius (teatrų repertuarai, spektaklių recenzijos), taip pat atlikti interviu su teatralais bei padaryti visuomenės anketinę apklausą, siekiant išsiaiškinti, kokią vietą teatras užima visuomenės gyvenime. Lietuvoje veikia 13 valstybinių teatrų, iš jų 8 – dramos teatrai. Toks skaičius gali būti sietinas su nusistovėjusia tradicija Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tyrimui pasirinkti 4 valstybinių dramos teatrų (Nacionalinio, Kauno, Panevėžio J. Miltinio ir Šiaulių) repertuarų analizė, siekiant išsiaiškinti, kokią vietą užima nacionalinė dramaturgija teatrų repertuaruose bei kokios yra vyraujančios tendencijos, susijusios su tam tikrais Lietuvos įvykiais ar jų pasekmėmis. Teatro svarba visuomenėje yra labai didelė. Jis – visuomeninio meno forma, leidžianti bendrauti, kalbėti apie visuomenei ar individui svarbias temas. Neatsitiktinai teatras yra viena iš tų kultūrinių įstaigų, kurių veikla yra kontroliuojama totalitariniuose ar autoritariniuose režimuose (galima prisiminti SSRS pavyzdį). Sovietmečiu Lietuvos teatras sugebėjo išlikti, kaip priešprieša buvusiai tvarkai, bei puoselėti tautinę savimonę, pavyzdžiui, per istorinius pastatymus. Po 1990 m., pasikeitus politinei situacijai, teatras perėjo į ieškojimų , eksperimentinių spektaklių statymų stadiją. Tautinio identiteto samprata teatre... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the present Paper is expressions of national identity at theatre. The aim of the present Paper is to find out what type of nationality is reflected at plays of drama theatres. Analysis of various sources (repertoires of theatres, reviews of plays) has been selected as well some theatre people were interviewed and questionnaires for the society have been prepared in order to find out what part of the society’s life was taken by theatre. There are 13 state theatres operating in Lithuania, 8 of them are drama theatres. Such a number could be related to the established tradition in the cultural life in Lithuania. Analysis of 4 state drama theatres’ (National, Kaunas, Panevėžys J. Miltinis, and Šiauliai) repertoires has been selected for the research in order to find out what part of theatre repertoires is taken by national dramaturgy and what are the prevailing tendencies related to certain events in Lithuania or consequences thereof. The importance of theatre is very great in the society. Theatre is a form of public art enabling communication, speaking about the subjects that are relevant to the society or an individual. There is no coincidence that theatre is one of those cultural institutions where activities are under censorship in case of totalitarian or authoritarian regimes (we can remember the example of USSR). During the Soviet period the Lithuanian Theatre managed to remain as an opposite of the former order and to foster national consciousness, for instance... [to full text]

Darbo tikslas - ištirti, kokiais būdais konstruojama “sava erdvė” Lietuvos ekogyvenvietėse (atvejo analizė). Tikslo keliami probleminiai klausimai: Kaip vyksta ekogyvenvietėje gyvenančių žmonių „savos erdvės“ konstravimas? Kokie veiksniai lemia naujos erdvės konstravimą? Kokios reikšmės sukuriamos konstruojant „savą erdvę“? Tyrimo objektas - „savos erdvės“ konstravimo ypatumai tyrinėjamoje ekogyvenvietėje. Baigiamojo darbo teorinis pagrindas paremtas antropologijos teorijos aspektu. Baigiamojo darbo metodologinį pagrindą sudaro antropologinio tyrimo metodai: neformalūs pokalbiai, pusiau struktūruoti interviu, dalyvaujantis stebėjimas ir stebėjimas, dienoraščio pildymas. Pagal oficialius Lietuvos ekologinių gyvenviečių tinklaraščio duomenis, šiuo metu Lietuvoje yra apie penkiolika ekogyvenviečių. Tokias vietas gyvenimui žmonės renkasi labai atidžiai, nes tokios vietos virsta erdve, kurią patys gyventojai gali užpildyti įvairiausiomis kultūrinėmis reikšmėmis – sukurti ją sau, sukonstruoti “savą erdvę”. „Savoje erdvėje“ ekogyvenvietės gyventojai siekia sukurti utopišką gyvenimo modelį pagal savo įsivaizduojamas taisykles ir patirtis. Priežastys, kurios skatina rinktis tokį gyvenimo būdą yra įtakojamos daugybės veiksnių. Nors stengiamasi atitolti nuo civilizacijos ir visuomenės, tačiau konstruojant “savą erdvę” savotiškai atkartojamas tas pats socialinis modelis. Antroje darbo dalyje, apibrėžiant „savos erdvės“ sąvoką, aptariami du svarbūs aspektai: pirmiausiai tai, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of the project: to research what are methods of construction of own space in the Lithuanian ecovillages (case study). The issues which have been raised referring to the purpose: What is the process of construction of own space of the people residing in ecovillages? What factors causes contruction of new space? What values are developed during construction of own space? Subject of the research: peculiarities of construction of own space in the ecovillages under research. Theoretical ground of the final project is an aspect of anthropology theory. The methodological basis of the final project consists of the anthropological research methods: participant observation, unstructured interviews, informal conversations, fieldnotes. Data from the official website of the Lithuanian ecological settlements reveal that Lithuania currently has approximately fifteen ecovillages. Such places are selected by people very carefully because the places become the spaces to be filled with different cultural values by the residents, i.e. the residents develop and form their own space. Residents of the settlement strive to develop in their own space the utopian residence model in compliance with the imagined rules and experiences. Reasons to choose such lifestyle are influenced by many factors. Though the people strive to make distance from civilization and society, but construction of own space oddly repeat the same social model. Two important aspects are described in the second part... [to full text]

The dissertation, which is based on the author’s own fieldwork data collected in Lithuania (using a specially designed questionnaire and the observation method), focuses on an exhaustive analysis of the Catholic funeral since 1990 until present. The dissertation analyses funerals’ gradual falling under the influence of the market economy and questions regarding the continuity and transformation of the tradition in the context of globalization. It also discusses regional and local differences of funeral rites and customs. The relationship between folk customs and the liturgy of the Catholic Church in the Catholic funeral is analysed for the first time as well as the religious expression (devotional practices, devotions, folk piety, and folk religiosity) of Catholics (community) in it, thus making a contribution to the study of the relevant problem of folk piety. While analysing questions regarding the development of customs, major attention is focused on the analysis of their purpose, therefore, the research object also involves folk beliefs. The present research has shown that in the late 20th and early 21st century Lithuania, some elements of the Catholic funeral underwent transformations, but it did not change the funeral as a whole. In the period of intensive globalization, the continuity of the Lithuanian funeral tradition is assured by the change of its separate elements while adjusting to living conditions and considering the guidelines of the Church. / Disertacijoje, remiantis autorės Lietuvoje atliktų lauko tyrimų (pateikėjų apklausos pagal specialiai parengtą klausimyną bei stebėjimo) duomenimis, nuosekliai analizuojamos katalikų laidotuvės nuo 1990 metų iki mūsų dienų: gilinamasi į laipsnišką laidotuvių perėjimą rinkos žinion bei tradicijos tęstinumo ir transformacijos klausimus globalizacijos kontekste; įvertinami laidotuvių apeigų ir papročių regioniniai bei lokalūs savitumai; pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjamas liaudiškųjų papročių ir Katalikų bažnyčios liturgijos santykis katalikų laidotuvėse bei katalikų religiją išpažįstančio žmogaus religinė raiška jose (maldingos praktikos, pamaldumai, liaudiškasis pamaldumas, liaudiškasis religingumas), tokiu būdu disertacijos tyrimu siekiama prisidėti prie aktualios liaudiškojo pamaldumo problemos tyrinėjimo. Gvildenant papročių kaitos klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas jų paskirties analizei, todėl tyrimo objektas yra ir su konkrečiu apeiginiu veiksmu susiję tikėjimai. Atliktas tyrimas patvirtina prielaidą, kad XX–XXI a. sandūroje Lietuvoje pakito kai kurie katalikų laidotuvių elementai, tačiau tai nepakeitė laidotuvių kaip visumos. Intensyvios globalizacijos laikmečiu laidotuvių tradicijos tęstinumą Lietuvoje sąlygoja laidotuvių elementų kaita taikantis prie gyvensenos sąlygų ir atsižvelgiant į Bažnyčios nurodymus.

Šio darbo tema – pažinčių su antrosiomis pusėmis analizė. Visais laikais šeima buvo vienas svarbiausių visuomenės kūrimo veiksnių. Tam, kad susikurtų šeima, visų pirma reikia sutikti tinkamą partnerį/ę. Šiame darbe yra analizuojamos pažinties su antrąja puse istorijos, kurios padės suprasti šiuolaikinės šeimos kūrimosi principus. Darbe nagrinėjamas pirmasis įspūdis, pasimatymai, tolimesnė santykių eiga. Darbo problema: kokios yra pažinties su antrąja puse siužetinės linijos, ar jų pateikimas vyrų ir moterų pažinties istorijose skiriasi, ar tai priklauso nuo skirtingų asmenybių, skirtingo apklausos metodo. Darbo tikslas – išanalizuoti šiuolaikinės šeimos kūrimosi pradžią – pažinties situaciją, pirmuosius pasimatymus, tolimesnę santykių eigą. Rašant darbą išsikelti šie uždaviniai: Išsiaiškinti kokie pagrindiniai bruožai išsiskiria medžiagą renkant skirtingais būdais (interviu, asmeninės anketos, anoniminės anketos, pasakojimai internetinėje erdvėje), aptarti šiuos būdus, jų teigiamas ir neigiamas puses. Išskirti pagrindines susipažinimo situacijas. Palyginti vyrų ir moterų pasakojimus pirmojo įspūdžio/ pirmojo pasimatymo/ pirmosios meilės/ ypatingos vietos aspektais. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi. Išanalizuoti situacijų kontekstų charakteristiką (vyrų ir moterų pasakojimų specifiką) Taip pat išsiaiškinti ar skiriasi pažinties istorijos su kitataučiais. Darbo naujumas ir aktualumas. Autorė pasirinko šią temą dėl panašaus tyrimų stygiaus Lietuvoje. Tai gana nauja ir aktuali... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this Thesis is the analysis of how people meet their second halves. Perennially, family was the main aspect in building communities. Therefore, in order to create a family it is necessary to find the right partner. On purpose to perceive the components of modern family, the analysis is based on stories how the partners meet. Moreover, the research contains of first impressions, dates and further relationship development. The question of this Thesis: what is the plot in meeting the second half, what is the difference between stories told by men and women, and the impact of different personality factors and research methods. The goal of this Thesis: is to analyze the beginning of modern family creation. Tasks of the analysis: to ascertain the main traits using various methods (interview, personal questionnaire, anonymous questionnaire, internet) and analyzing them highlighting their positive and negative aspects. Furthermore, analysis overviews meeting situations, compares stories about first impression, first love, special place told by men and women. The task is also to analyze stories of acquaintance with foreigners. Novelty and relevance of this Thesis. Author of the Thesis have chosen this theme because of the lack of similar researches in Lithuania. Moreover, similar researches focus on the structure of the story, rather than on the context. Therefore, this Thesis focuses on the meeting situations, in order to find out popular meeting places, character traits... [to full text]

Orientador: Emília Pietrafesa de Godoi / Tese (doutorado) - Universidade Estadual de Campinas, Instituto de Filosofia e Ciências Humanas / Made available in DSpace on 2018-08-27T15:44:09Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Marques_CarlosEduardo_D.pdf: 8031293 bytes, checksum: 10aac12f44d147b7d627703321dc2e27 (MD5) Previous issue date: 2015 / Resumo: A presente tese trata do processo de des-re-territorialização da comunidade de Manzo. A partir da análise de aspectos da vida vivida e vivenciada pelos moradores de Manzo, constato que a experiência religiosa do Candomblé emerge como central na criação do quilombo urbano Manzo Ngunzo Kaiango. Analiso como as práticas, as ações e as represent(ações) perfazem o lugar e o habitar dos quilomblecistas. Para tanto, privilegio a análise sociocosmológica das trocas e dos caminhos cruzados através da expressão êmica tomada da palavra política entendido como uma cosmopolítica / Abstract: This thesis treats with the process of de-re-territorialization of Manzo Community. From aspects of the life lived and experienced by quilomblecistas of Manzo, I'll present as religious experience of Candomblé emerges as central for the awakening of the sense of Community, as well creates a urban Quilombo in the city, Manzo Ngunzo Kaiango. As well as analyze the process in which practices, actions and representa(c)tions make up the place and dwell of quilomblecistas. Insomuch, this thesis will present a sociocosmological analysis of exchanges, crossed paths and crossroads through the emic expression of political speech taking understood as cosmopolitics / Doutorado / Antropologia Social / Doutor em Antropologia Social

Esta dissertação propõe-se a fazer um mapeamento e um exercício das possibilidades de pesquisa sobre a atividade cerimonial dos índios Mebengokre (Kayapó), particularmente do subgrupo conhecido como Xikrin do Cateté, do sudoeste do Pará. A partir de uma revisão bibliográfica sobre a expressão músico-ritual indígena e sobre os processos sócio-cosmológicos que a sustentam, os principais temas explorados no trabalho giram em torno da noção xikrin de pessoa, sua construção, classificação e transformação. O pano de fundo do trabalho é a hipótese, presente na literatura, de que a produção da identidade mebengokre congrega variados domínios espaço-temporais e, possivelmente, diferentes alteridades do cosmo. Na primeira parte desta dissertação, acompanho duas discussões: (1) o lugar da \"música\" nos estudos antropológicos da experiência indígena e (2) os trabalhos sobre os Mebengokre à luz dos debates contemporâneos em torno da etnologia amazônica. Ambas as discussões convergem para a possibilidade da hipótese acima mencionada. Na segunda parte, exploro três contextos nos quais se verifica o jogo identidade-alteridade na construção da pessoa, especialmente de seu corpo: (1) as noções relacionadas às faculdades sensitivas do corpo e a maneira como elas fazem a mediação com diferentes domínios sócio-cosmológicos; (2) as possibilidades ou impossibilidades, ao longo do ciclo de vida, de um indivíduo se relacionar com a alteridade; e (3) o contexto coletivo no qual esses contatos potencializam-se: ao longo dos períodos cerimoniais. / This dissertation is intended to be a mapping out of, and an exercise in, the research possibilities on the ceremonial activity of the Mebengokre (Kayapó) Native Brazilians, especially the subgroup known as Xikrin do Cateté, in southeastern Pará, Brazil. Based on a bibliographical revision on the music-ritualistic Native Brazilian expression and on the socio-cosmological processes which support it, the main themes dealt with in this paper revolve around the Xikrin notion of person, his or her construction, classification and transformation. The backdrop of this paper is the hypothesis, present in the literature, that the production of the Mebengokre identity congregates various spatial-temporal dominions and possibly different alteritys of the cosmos. In the first part of this dissertation, I accompany two discussions: (1) the place of \"music\" in the anthropological studies on Native Brazilian experience and (2) the papers on the Mebengokre in light of contemporary debates on the Amazonian ethnology. Both discussions converge to the possibility of the above-mentioned hypothesis. In the second part, I explore three contexts in which the identity-alterity in the construction of the person, especially one\'s body, is verified: (1) the notions related to the sensitive faculties of the body and the manner in which they take measure with different socio-cosmological dominions, (2) the possibilities or impossibilities, throughout the cycle of life, of an individual having a relationship with his or her alterity, and (3) the collective context in which these contacts become potentialized throughout the ceremonial periods.

Made available in DSpace on 2016-04-25T20:20:09Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Larissa Lacerda Menendez.pdf: 7069621 bytes, checksum: 177415d228657bf1a26323850bc2c26f (MD5) Previous issue date: 2011-04-18 / Coordenação de Aperfeiçoamento de Pessoal de Nível Superior / The object of the research is the basketry of indigenous people Paumari, who lives in the region of Purus river, in Amazon, Brazil. This work explains how basketry´s confection is related to cosmogonic myths and the spiritual world. We investigate the meaning of these objects in cosmology, in the feminine ritual of initiation and how its meaning changed for paumari people. Our hypothesis is the basketry express deep symbols of mythology and imaginary . We use diferents techniques of research, as interviews, participant comment and myth analysis. Eliade (1963), Godelier (2001), Ribeiro (1995) and Ricoeur (2007) are authors who inspire the writing of this work. This thesis also presents a significant sample of patterns of paumari basketry and analyses on mythology, imaginary and the artistic production of this people / O objeto da pesquisa é a cestaria do povo indígena Paumari, que vive na região do Rio Purus, no Amazonas, Brasil. O trabalho explica como a cestaria, cuja confecção está relacionada aos mitos cosmogônicos e ao mundo espiritual, é significada nas comunidades. Investigamos o sentido dos objetos de palha na cosmologia, no ritual de iniciação feminino e a significação atribuída a eles, pelos paumari que se converteram à religião evangélica. Nossa hipótese é de que a cestaria expressa símbolos profundos relacionados à mitologia e ao imaginário. Realizamos estudo de caso, técnicas de pesquisa como entrevistas, observação participante e análise de mitos. Eliade (1963), Godelier (2001), Ribeiro (1995) e Ricoeur (2007) são autores que inspiraram a escritura deste trabalho. Esta tese apresenta uma amostra significativa de grafismos paumari e também análises sobre a mitologia, o imaginário e a produção artística deste povo

Made available in DSpace on 2016-04-26T14:52:59Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Larissa Lacerda Menendez.pdf: 7069621 bytes, checksum: 177415d228657bf1a26323850bc2c26f (MD5) Previous issue date: 2011-04-18 / Coordenação de Aperfeiçoamento de Pessoal de Nível Superior / The object of the research is the basketry of indigenous people Paumari, who lives in the region of Purus river, in Amazon, Brazil. This work explains how basketry´s confection is related to cosmogonic myths and the spiritual world. We investigate the meaning of these objects in cosmology, in the feminine ritual of initiation and how its meaning changed for paumari people. Our hypothesis is the basketry express deep symbols of mythology and imaginary . We use diferents techniques of research, as interviews, participant comment and myth analysis. Eliade (1963), Godelier (2001), Ribeiro (1995) and Ricoeur (2007) are authors who inspire the writing of this work. This thesis also presents a significant sample of patterns of paumari basketry and analyses on mythology, imaginary and the artistic production of this people / O objeto da pesquisa é a cestaria do povo indígena Paumari, que vive na região do Rio Purus, no Amazonas, Brasil. O trabalho explica como a cestaria, cuja confecção está relacionada aos mitos cosmogônicos e ao mundo espiritual, é significada nas comunidades. Investigamos o sentido dos objetos de palha na cosmologia, no ritual de iniciação feminino e a significação atribuída a eles, pelos paumari que se converteram à religião evangélica. Nossa hipótese é de que a cestaria expressa símbolos profundos relacionados à mitologia e ao imaginário. Realizamos estudo de caso, técnicas de pesquisa como entrevistas, observação participante e análise de mitos. Eliade (1963), Godelier (2001), Ribeiro (1995) e Ricoeur (2007) são autores que inspiraram a escritura deste trabalho. Esta tese apresenta uma amostra significativa de grafismos paumari e também análises sobre a mitologia, o imaginário e a produção artística deste povo