Žmogaus teisės – esminė šiuolaikinės civilizacijos vertybė. Viena iš tokių vertybių yra darbuotojų teisė į informavimą ir konsultavimą grupės darbuotojų atleidimo atveju. Darbuotojų teisė į informavimą ir konsultavimą atleidimo atveju susijusi ir su socialinėmis, ekonominėmis asmens teisėmis, todėl informavimas, konsultavimas privalo būti įgyvendinami laiku kaip turintys įtakos užimtumo politikai. Darbuotojų teisė į informavimą ir konsultavimą grupės darbuotojų atleidimo atveju yra reglamentuota tiek nacionaliniu lygiu (LR DK, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas ir kt.), tiek tarptautiniu lygiu (Tarybos direktyva 98/59/EB, TDO konvencija Nr. 158 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, Tarybos direktyva 2001/23/EB ir kt.). Šiame darbe yra siekiama išanalizuoti ir nustatyti įstatymais ir kitais teisės normų aktais įtvirtintas teises į informavimą ir konsultavimą grupės darbuotojų atleidimo atveju. Darbas buvo rašomas remiantis lietuvių ir užsienio moksline literatūra, įvairiais teisės normų aktais, teismų praktika, internetinėse teisinėse sistemose pateikta informacija. / Human rights are the basic value of nowadays civilization. One of the values is employees’ of the group right to information and consultation on discharge from employment. The right to information and consultation on discharge from employment is related to person’s social, economic rights; therefore, information and consultation must be enforced on time because it has some influence on employment policy. The right to information and consultation on discharge from employment is regulated on national level (Labour Code of the Republic of Lithuania, Law of the employement promotion of the Republic of Lithuania, etc.) and international level (Council directive 98/59/EB, Convention of International Labour Organization No. 158 “On breaking work contract”, Council directive 2001/23/EB, etc) The present work seeks to analyze and determine the right to information and consultation on discharge from employment established by laws and other legal acts. The present work is based on Lithuanian and foreign scientific literature, various legal acts, practice of courts, and information presented in on-line legal systems.

Magistrinis darbas Gupės darbuotojų atleidimas iš darbo Grupės darbuotojų atleidimas iš darbo sukelia neigiamas pasekmes ne tik atleistiems darbuotojams, nes jie netenka darbo vietos, nuolatinių pajamų, jiems tampa sunkiau konkuruoti pasikeitusioje darbo rinkoje, bet taip pat nukenčia ir to regiono ekonominis augimas. Tai yra kompleksines neigiamas pasekmes turintis reiškinys. Nustačius griežtas taisykles siekiant apsaugoti darbuotoją nuo atleidimo iš darbo, gali nukentėti darbdavys, o dėl to - ir kiti žmonės darbuotojai. Todėl atleidžiant grupę darbuotojų būtina skatinti šalių – darbdavio ir darbuotojų atstovų (darbuotojų kolektyvo) – bendradarbiavimą siekiant sumažinti neigiamas kolektyvinio atleidimo pasekmes, bei padėti darbuotojams prisitaikyti darbo rinkoje. Lietuvoje grupės darbuotojų atleidimas iš darbo yra nepakankamai reglamentuotas, todėl Magistriniame darbe analizuojama Europos Sąjungos teisė aktai, kitų valstybių ir Lietuvos įstatymai, teismų praktika ir teisinė doktrina, bei pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kaip turėtų būti reglamentuojami kolektyviniai atleidimai Lietuvoje. / Summary Master thesis Dismissal of a Group of Employees Group redundancies cause many negative outcomes not only for the redundant employees, because they loose their work place, incomes, and face difficulties in a changed labor market, but also the economical growth and stability of that region may stop developing for some time. That is a complex negative phenomenon. If the laws implement very strict liability to an employer for not following procedure of a group redundancies, the consequences of this strict regulation may face other employees. That is why collective negotiations of employer and employees or their representatives should be promoted seeking to reduce negative subsequences of group redundancies for both parties. Group redundancies in Lithuanian Labor law are not regulated enough. In this Master thesis is mainly analyzed laws, case law and legal doctrine of European Union and other foreign countries in case to compare and to give proposals how to regulate that phenomenon in Lithuanian Labor law.

Lithuanian dumps’ waste pickers are poorly studied group in our population. Therefore in the dissertation presented research is the first study of waste pickers as a social group in Lithuania. The research, introduced in this work, was devoted to explore way of life of people working in Kariotiškės dump in the context of waste pickers mode of life. The paper reveals nature of waste picking as a social phenomenon, deals with the historical, economic and social context. On the grounds of visual ethnographic study, carried out in 2006-2008, empirically is reconstructed way of life of people working in Kariotiškės dump. It addresses the following issues: work and earnings, the daily life and household, leisure, social organization, health and mortality, adjustment to the closure of dump. Thesis discloses way of life links between people working in Kariotiškės dump and other countries waste pickers and concludes that both Lithuanian and other countries waste pickers’ way of life is not a random set of patterns of daily life, but an expression of a specific waste pickers’ subculture. / Lietuvos sąvartynuose dirbantys atliekų rinkėjai yra menkai tyrinėta mūsų visuomenės grupė. Tad šioje disertacijoje pristatomas tyrimas yra pirmas atliekų rinkėjų kaip visuomenės grupės tyrimas Lietuvoje. Disertacijoje pristatomu tyrimu buvo siekiama ištirti Kariotiškių sąvartyne dirbančių žmonių gyvenimo būdą atliekų rinkėjų gyvensenos kontekste. Darbe atskleidžiama atliekų rinkimo kaip socialinio fenomeno prigimtis, aptariamas istorinis, ekonominis ir socialinis jo kontekstas. 2006-2008 m. atlikto vizualinės etnografijos tyrimo pagrindu empiriškai rekonstruojama Kariotiškių sąvartyne dirbančių žmonių gyvensena. Nagrinėjami tokie jos aspektai: darbas ir uždarbis, kasdienis gyvenimas ir buitis, laisvalaikis, socialinė organizacija, sveikata ir mirtingumas, prisitaikymas prie sąvartyno uždarymo. Disertacijoje atskleidžiamos Kariotiškių sąvartyne dirbančių žmonių ir kitų šalių atliekų rinkėjų gyvensenos sąsajos ir prieinama išvados, kad tiek Lietuvos, tiek kitų šalių atliekų rinkėjų gyvensena yra ne atsitiktinis kasdienio gyvenimo įpročių rinkinys, o specifinės atliekų rinkėjų subkultūros raiška.

The subject matter of phrasal verbs is a complex linguistic phenomenon. It raises a great number of theoretical issues. These include linguistic status, derivational aspect, lexical meaning, aspectuality etc of phrasal verbs. The English postverb UP has been chosen for our research with the aim to investigate the relation between the formation of lexico-semantic groups and modes of action. We assume that our research and the data collected for it might be used in the course of lexicology, word formation and semantics of the English language. / Frazinių veiksmažodžių tyrimo objektas – sudėtingas kalbinis reiškinys, keliantis daug teorinių klausimų (kalbinę padėtį, žodžių vedybos aspektą, leksinę reikšmę, aspektualumą ir kt.). Anglų kalbos postverbas UP yra pasirinktas mokslo tiriamajame darbe siekiant ištirti ryšį tarp leksinių-semantinių grupių ir veiksmo būdų. Manome, kad mūsų mokslo tiriamasis darbas bei surinkti duomenys gali būti naudojami anglų kalbos leksikologijoje, žodžių daryboje bei semantikoje.

Darbo objektas: įmonių socialinės atsakomybės vertinimas. Darbo problema– sporto organizacijų vadovų įmonių socialinės atsakomybės supratimo ir prioritetinių veiklų vertinimas. Darbo tikslas: įvertinti įmonių socialinę atsakomybę sporto organizacijose. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti įmonių socialinės atsakomybės sampratą bei jos sededamasias dalis; 2. Išanalizuoti suinteresuotasias grupes, turinčias įtakos vykdant įmonių socialinę atsakomybę ir įvertinti tokios veiklos teikiamas naudas ir kaštus; 3. Įvertinti kaip sporto organizacijų vadovai supranta įmonių socialinę atsakomybę ir kokias prioritetines veiklas jie išskiria. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa; matematinė analizė. Tyrimo išvados: 1. ĮSA apibrėžimai sistemingai apima aplinkos, ekonominę, socialinę, suinteresuotųjų šalių ir savanorystės dimensijas, o pagrindinės sferos, kuriose organizacijos gali būti socialiai atsakingos, yra: ekonominė, teisinė, etinė ir filantropinė; 2. Pagrindinės suinteresuotosios grupės, kurios gali paveikti organizaciją imtis socialiai atsakingos veiklos yra: darbuotojai, vartotojai, tiekėjai, akcininkai/steigėjai, vadovai ir bendruomenė. Nors ĮSA yra siejama su papildomomis išlaidomis organizacijai, tačiau būdama socialiai atsakinga ji daugeliu atveju gali užsitikrinti geresnį įvaizdį, suinteresuotųjų grupių palankumą ir konkurencinį pranašumą; 3. Apibendrinant tyrimą, galima pateikti tokias išvadas: 3.1. Respondentų supratimas apie ĮSA susijęs su teisine... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the work: the assessment of corporate social responsibility. The issue of the work– the managers of sporting organizations corporate social responsibility understanding and the priority activities assessment. Aim of the work: to eveluate corporate social responsibility in sporting organizations. Objectives: 1. To define the definition of corporate social responsibility and its components; 2. To analize concerned groups, which influence corporate social responsibility, and to eveluate its profits and expenses; 3. To explore how the managers of sporting organizations understand corporate social responsibility and what kind of priority activities do they carried out. Methods: the analysis of scientific literature, survey using questionairres, mathemathical analysis. Conclusions: 1. The definitions of CSR systematically include environmental, economical, social, stakeholders and voluntary dimensions, and the main sphere of which organizations can be socially responsible are: economical, legal, ethical and philanthropic; 2. The main cocerned groups, which can influence the organization to start socially responsible activities are: staff, consumers, suppliers, stakeholders, managers and society. Although CSR is related with aditional expences for the organization, in many cases, while being socialy responsible it can secure better image, the acceptance of concerned groups and competitive advantages; 3. While summarising the research following conclusions... [to full text]

The aims of the thesis were synthesis and studies of the properties of new solution processable electron-transporting and ambipolar donor-acceptor hybrids as well as the synthesis and investigation of the properties of dendritic charge-transporting materials possessing luminescence and redox characteristics. It is found that the newly synthesized solution processable bay carbazol-2-yl or -3-yl substituted perylene bisimides are applicable as ambipolar organic semiconductors with complementary charge-transporting properties. Bay triphenylamino substituted perylene bisimide is found to relevant for the fabrication of solution processable ambipolar organic field-effect transistor. Furthermore, electron-donor functionalized pyrene, triazine and triphenylamine core-centred organic materials exhibiting good luminescence, charge-transport and redox characteristics are appropriate for application in optoelectronic devices. / Disertacijos tikslas - naujų elektronus pernešančių ir bipolinių junginių skirtų organiniams lauko tranzistoriams sintezė ir savybių tyrimas. Taip pat dendritinių liuminescuojančių junginių, skirtų organiniams šviesos diodams, sintezė ir savybių tyrimas. Nustatyta, kad susintetinti nauji perilenbisimido dariniai su karbazol-2-il- ir karbazol-3-il pakaitais pasižymi ir teigiamų ir neigiamų krūvininkų pernašos savybėmis; pernašos efektyvumas priklauso nuo chromoforų sujungimo topologijos. Perilenbisimido darinys su trifenilamino pakaitais yra tinkamas naudoti bipoliniuse organiniuose lauko tranzistoriuose, kurių sluoksniai gaunami, liejant tirpalus. Taip pat elektronų donorinėmis grupėmis funkcionalizuoti, pireno, triazino ir trifenilamino šerdis turintys junginiai, pasižymintys liuminescensija, krūvininkų pernaša ir gali būti panaudoti organiniuose šviesos dioduose.

Šio tyrimo tikslas – nustatyti ryšius tarp vadovavimo stiliaus, pavaldinių požiūrio į vadovą ir darbo grupės efektyvumo. Tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, kaip pavaldiniai vertina savo tiesioginį vadovą (remiantis lyderio – nario sąveikos dimensijomis) bei suvokiamą darbo grupės efektyvumą esant skirtingiems vadovavimo stiliams (autoritariniam, nuolaidžiaujančiam, transformaciniam ir transakciniam). Anketomis buvo surinkti 72 respondentų vertinimai apie 31 vadovą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad darbo grupės efektyvumas siejasi ne su visais vadovavimo stiliais: autoritarinis vadovavimo stilius nėra susijęs su darbo grupės efektyvumu. Nustatyta, jog vadovaujant transformacinio stiliaus vadovui, darbo grupės efektyvumas yra didžiausias. Vertinant pavaldinių požiūrį į vadovą gauta, jog autoritariniu vadovu nėra žavimasi kaip žmogumi, nuolaidžiaujantis vadovas linkęs mažinti pavaldinių dedamas pastangas į atliekamą darbą. Tuo tarpu transformacinis ir transakcinis vadovai yra mėgiami ir vertinami kaip žmonės. Maža to, transformacinis vadovas suvokiamas kaip palaikantis ir užtariantis komandos narius. Gauta, jog moterys vadovės yra labiau linkusios į autoritarinį vadovavimo stilių nei vyrai. Atlikus regresinę analizę paaiškėjo, kad darbo grupė yra efektyviausia tuomet, kai jai vadovauja transformacinio stiliaus vadovas vyras, demonstruojantis paramą komandos nariams. Šiame tyrime vertinant tą patį vadovą statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo negauta. / The purpose of the research is to estimate relation to leadership style, work group effectiveness and attitude towards leader. It was made an attempt to find out how subordinates evaluate their superior (based on leader – member exchange) and work group effectiveness according to different leadership styles (authoritarian, laissez faire, transactional and transformational). Data about 31 superiors were collected with the help of questionnaires from 72 subordinates. It was found that work group effectiveness is not related with all leadership styles. Authoritarian leadership style is not related to work group effectiveness. The findings show that work group effectiveness is the highest when subordinate uses transformational leadership styles. Estimating attitude of subordinates to leader, it was found that authoritarian leader is not attractive as a personality. Laissez faire leader is tended to reduce efforts to work of subordinates. Meanwhile transactional and transformational leaders are attractive and favorable. More over, transformational leader is perceived as advocating and interceding. The findings suggest that female leaders are tended to use authoritarian leadership style more than men. According regression analysis, work group effectiveness would be higher, when it is managed by transformational style male superior who demonstrates support to group members. It was not found significant differences evaluating the same subordinate.

Bendrovių grupė turėtų būti suprantama kaip dvi ar daugiau bendrovių (akcinių arba uždarųjų akcinių bendrovių ar jų atitikmenų kitose valstybėse), kurios tarpusavyje yra susijusios įvairiais vidiniais kontrolės (tiesioginės ir netiesioginės, formalios ar neformalios) ryšiais. Šie ryšiai gali būti atsirasti sutarties ar faktinių santykių tarp bendrovių pagrindu ir apimti vienos bendrovės (patronuojančios) dalyvavimą kitos bendrovės (dukterinės) kapitale, balsų daugumos turėjimą, galimybę skirti ir atšaukti valdymo organų narių daugumą ar kitokį lemiamos įtakos turėjimą, kas leidžia visoms grupei priklausančioms bendrovėms vieningai organizuoti bendrą grupės ir jai priklausančių bendrovių veiklą, turėti ir įgyvendinti bendras finansines, organizacines priemones, verslo, personalo ir kitą politiką. Bendrovių grupių reglamentavimui ir bendrovių grupių ekonominės ir teisinės sampratos priešpriešai spręsti skirtingose valstybėse naudojamas vienas iš trijų reglamentavimo modelių. Pirmasis ir labiausiai paplitęs iš jų, vadinamas bendrovių atskirumo reglementavimo modeliu, nesiskiria nuo tradicinių pavienių bendrovių reglamentavimo, ir bendrovių grupėms priklausančias bendroves laiko autonomiškomis, pripažįsta ribotą motininės bendrovės atsakomybę (su retomis bendrovių priedangos panaikinimo išimtimis), o bendrovių valdymo organų narių fiduciarines pareigas vertina kiekvienos konkrečios bendrovės atžvilgiu. Antrasis, priešingas pirmajam, bendrovių grupes traktuoja kaip vientisą ūkio... [toliau žr. visą tekstą] / A group of companies should be defined as a combination of two or more companies (either public or private limited liability companies, or their equivalents in other countries), related together by means of various inner control (direct or indirect, formal or informal). This relationship between the companies concerned might emanate from a contract or factual links between them and comprise participation of one company (the parent company) in the capital of the other one (daughter company), holding the majority of the voting rights, ability to elect and remove the majority of members of managing or being in position as to exercise dominant influence of other kind, which is a means for the organisation of common group activities, having and implementing common financial, organisational business, human resources and other strategies. Three approaches have evolved for the regulation of corporate groups as well as solution of the economic and legal contradiction between the concepts of groups of companies. The most popular one is the so called entity approach to corporate groups. It dublicates the fundemental principles of traditional single companies, therefore, treats companies of corporate groups to be autonomous with limited shareholder (parent company) liability (only rare exceptions of piercing the corporate veil within groups of companies exist) for obligations of daughter companies and attributes fiduciary duties of members of managing bodies to a certain separate company... [to full text]

Lietuvoje egzistuoja ryški regionų diferenciacija. Kaimo plėtros sąlygos ypač pasikeitė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tapus ES nare, Lietuva įgijo teisę įsijungti į LEADER+ – kaimo plėtros programą, kurios pagrindinis tikslas – remiantis novatoriškomis priemonėmis modernizuoti kaimo plėtrą. LEADER metodo iniciatyva sukurtos Vietos veiklos grupės (VVG) pagal organizacijos struktūrą yra naujas partnerystės modelis, kuriam suteikta sprendimo priėmimo teisė. VVG naujumas pasireiškia tuo, kad jungia skirtingų sričių, o tai reiškia ir skirtingų interesų atstovus. Tokia partnerystė skatina naujų idėjų atsiradimą bei inovacinę veiklą. Socialinės partnerystės principas neakcentuoja subordinacijos, o VVG atveju galima manipuliacija galiomis, siekiant patenkinti savo interesus. VVG skatina aktyviai įsitraukti regiono dalyvius į horizontaliais tarpusavio santykiais pagrįstą vietos plėtros procesą. Savanoriškas žmonių bendradarbiavimas dėl bendrų tikslų stiprina pilietinę visuomenę ir pabrėžia demokratinius visuomenės principus. VVG gali kurti strategijas, kurios skatintų socialinio kapitalo augimą. Piliečių dalyvavimas, pagrįstas bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu, yra vienas iš pagrindinių būdų didinti socialinį kapitalą. / A marked regional differentiation exists in Lithuania. The conditions of countryside development have especially changed since Lithuania joined the European Unijon (EU). Having become a member of EU, Lithuania acquired the right to participate in LEADER+: a program which aims to modernize countryside development on the basis of innovative methods. Local Action Groups (LAG), created under LEADER initiative, have decision-making rights. Because of their organizational structure, LAGs are considered to be a new partnership model, which novelty is in uniting stakeholders. Such partnership promotes the appearance of new ideas and innovational activities. The principle of social partnership does not put an emphasis on subordination, allowing power manipulation within LAGs when required. LAGs promote an active engagement of regional participants in the horizontal community development . The voluntary cooperation of people working together towards the common goals strengthens civil society and emphasizes the democratic principles on which the society stands. LAGs can create strategies which promote the enlargement of social capital. The participation of citizens on the basis of cooperation and mutual confidence is one of the main ways to enhance the social capital.

SANTRAUKA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ PSICHOLOGINIAI IR SOCIALINIAI YPATUMAI Vaiko psichikos sveikata – didelė vertybė, visuomenė turi ją branginti ir sudaryti sąlygas bręsti darniai asmenybei. Socialinės rizikos aplinkoje vaikas dažniau patiria nepriežiūrą, prieš jį naudojama prievarta, todėl iškyla pavojus vaiko fizinei, protinei, dvasinei raidai bei saugumui. Planuoti pagalbą reikia vertinant vaiką ir jo aplinką, analizuojant rizikos bei apsauginius veiksnius. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinės rizikos šeimų vaikų psichologinius ir socialinius ypatumus, atsižvelgiant į vaiko aplinką. Atlikus tyrimą, analizuoti 46 tyrime dalyvavusių 7-10 metų vaikų iš socialinės rizikos šeimų duomenys. Tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos metodą, naudojant Galių ir sunkumų klausimyną (SDQ, Goodman, 1997) bei anketą vaiko socialinei aplinkai įvertinti, pateiktą mokytojams, tėvams ir socialiniams darbuotojams. Rezultatai parodė, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų pasižymi blogesne psichikos sveikata nei jų bendraamžiai, negyvenantys socialinės rizikos šeimose. Mokytojai vaikų elgesyje pastebi daugiau problemų su bendraamžiais ir emocinių sunkumų, tėvai nurodo daugiau hiperaktyvumo simptomų. Tėvai nepastebi vaikų emocinių problemų ir nesikreipia į specialistus. Daugiau nei trečdalis vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose turi specialiųjų ugdymosi poreikių, tačiau 65 proc. tėvų retai arba visai nesidomi vaikų mokymosi rezultatais, elgesiu mokykloje. Vaikai iš socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PSYCHOLOGICAL AND SOCIAL PECULIARITIES OF CHILDREN FROM THE FAMILIES AT SOCIAL RISK Children’s psychic health is of great value and the society should appreciate it and allow the personality to mature harmoniously. Children at social risk are more often neglected; they are under compulsion that is why their physical, intellectual and spiritual development is at risk. While planning assistance it is necessary to assess the surroundings of the child and analyse the factors of risk. The aim of the final paper is to analyse psychological and social peculiarities of children from the families at social risk taking into consideration the surroundings of the children. 46 children (7-10 years old) from the families at social risk took part in the research. The research was performed using the questionnaire method, Skills and difficulties questionnaire (SDQ, Goodman, 1997) and the questionnaire to assess the social surroundings of the child. The latter questionnaire was given to the teachers, parents and social workers. The results of the research proved that children from the families at social risk have worse psychic health than their contemporaries who do not live in the families at social risk. Teachers notice that those children have more emotional problems, whereas parents point out the symptoms of hyperactivity. Parents do not notice emotional problems of their children and do not refer to specialists. More than one third of the children from the families at social risk... [to full text]