Patirtinė grupė yra pagrindinis būsimų grupės terapeutų rengimo būdas. Terapinio ir mokymosi kontekstų joje susidūrimas sukuria savitą įvairių patirčių susipynimą, kuris šiame darbe įvardinamas kaip dalyvių patirties daugialypiškumas. Šis patirtinės grupės bruožas yra itin mažai tyrinėtas. Šiame darbe, remiantis ilgalaikės patirtinės grupės dalyvių patirtimi, atskleidžiama, kaip reiškiasi patirtinės grupės daugialypiškumas, kokią įtaką jis daro grupės dinamikai. Tyrime dalyvavo visi (I etape – 8, II etape – 5) Humanistinės ir Egzistencinės psichologijos instituto (Lietuva) Grupinės terapijos programos tos pačios grupės dalyviai. Programa vyko dviem etapais: I etape patirtinę grupę pakaitomis vedė skirtingi patyrę grupės terapeutai, II – patirtinę grupę pakaitomis vedė patys dalyviai. Patirtinės grupės darbas buvo aptariamas drauge su ją stebėjusiais supervizorias. Kiekviename etape buvo atlikta po 2 pusiau-struktūruotus interviu. Interviu tekstai buvo analizuojami taikant indukcinę teminę analizę ir interpretuojami remiantis I. D. Yalom grupių teorijos ir praktikos samprata. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad būsimųjų grupės terapeutų patirties daugialypiškumas patirtinėje grupėje atsispindi jų santykyje su patirtine grupe, programos struktūra ir tarpasmeniniuose santykiuose. Jis veikia grupės dinamiką: lėtina grupės telkimąsi, apsunkina tikslų vaidmenų grupėje atlikimą, ir atskleidžia mokymosi motyvacijos ir kolegiškų santykių svarbą grupės sutelktumui kurti. / Participation in an experiential group is the main method of training prospective group therapists. The encounter of therapeutic and learning contexts in an experiential group creates a distinctive twine of various experiences that is called experience diversity in this study. This experiential group feature was little researched. The study reveals how experiential group diversity presents itself in experiences of participants in a long-term experiential group, and what influence it makes on group dynamics. All participants at the Institute of Humanistic and Existential Psychology (Birštonas, Lithuania) group therapy program (stage I–8, stage II–5) took part in the study. The program consisted of two stages: an experiential group was guided by experienced group therapists in stage I, the experiential group was guided by participants themselves in stage II. The work in experiential group was discussed with supervisors. Participants were interviewed four times: two semi-structured interviews were performed in each stage. Interview texts were analyzed applying inductive thematic analysis and interpreted according to I. D. Yalow’s conception of group therapy and practice. Study results revealed that prospective group therapists’ experience diversity in the experiential group is reflected in interpersonal relationships, participant relationship to the experiential group and program structure. It slows down group cohesion, influences the perception of roles, and reveals the... [to full text]

Patirtinė grupė yra pagrindinis būsimų grupės terapeutų rengimo būdas. Terapinio ir mokymosi kontekstų joje susidūrimas sukuria savitą įvairių patirčių susipynimą, kuris šiame darbe įvardinamas kaip dalyvių patirties daugialypiškumas. Šis patirtinės grupės bruožas yra itin mažai tyrinėtas. Šiame darbe, remiantis ilgalaikės patirtinės grupės dalyvių patirtimi, atskleidžiama, kaip reiškiasi patirtinės grupės daugialypiškumas, kokią įtaką jis daro grupės dinamikai. Tyrime dalyvavo visi (I etape – 8, II etape – 5) Humanistinės ir Egzistencinės psichologijos instituto (Lietuva) Grupinės terapijos programos tos pačios grupės dalyviai. Programa vyko dviem etapais: I etape patirtinę grupę pakaitomis vedė skirtingi patyrę grupės terapeutai, II – patirtinę grupę pakaitomis vedė patys dalyviai. Patirtinės grupės darbas buvo aptariamas drauge su ją stebėjusiais supervizorias. Kiekviename etape buvo atlikta po 2 pusiau-struktūruotus interviu. Interviu tekstai buvo analizuojami taikant indukcinę teminę analizę ir interpretuojami remiantis I. D. Yalom grupių teorijos ir praktikos samprata. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad būsimųjų grupės terapeutų patirties daugialypiškumas patirtinėje grupėje atsispindi jų santykyje su patirtine grupe, programos struktūra ir tarpasmeniniuose santykiuose. Jis veikia grupės dinamiką: lėtina grupės telkimąsi, apsunkina tikslų vaidmenų grupėje atlikimą, ir atskleidžia mokymosi motyvacijos ir kolegiškų santykių svarbą grupės sutelktumui kurti. / Participation in an experiential group is the main method of training prospective group therapists. The encounter of therapeutic and learning contexts in an experiential group creates a distinctive twine of various experiences that is called experience diversity in this study. This experiential group feature was little researched. The study reveals how experiential group diversity presents itself in experiences of participants in a long-term experiential group, and what influence it makes on group dynamics. All participants at the Institute of Humanistic and Existential Psychology (Birštonas, Lithuania) group therapy program (stage I–8, stage II–5) took part in the study. The program consisted of two stages: an experiential group was guided by experienced group therapists in stage I, the experiential group was guided by participants themselves in stage II. The work in experiential group was discussed with supervisors. Participants were interviewed four times: two semi-structured interviews were performed in each stage. Interview texts were analyzed applying inductive thematic analysis and interpreted according to I. D. Yalow’s conception of group therapy and practice. Study results revealed that prospective group therapists’ experience diversity in the experiential group is reflected in interpersonal relationships, participant relationship to the experiential group and program structure. It slows down group cohesion, influences the perception of roles, and reveals the... [to full text]

Rašto darbas yra skirtas grupės ieškinio instituto teisinei analizei, siekiant įvertinti grupės ieškinio reglamentavimo galimybes Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis Rašto darbo tikslas yra suformuluoti konkrečius pasiūlymus Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui dėl grupės ieškinio reglamentavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje. Rašto darbo pirmojoje dalyje išanalizuojami skirtingi grupės ieškinio modeliai, įtvirtinti įvairiose jurisdikcijose: JAV (įtvirtintas klasikinis grupės ieškinio modelis), Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje (tai Lietuvos Respublikai artimos jurisdikcijos, kuriose įtvirtinti grupės ieškinio modeliai, pasižymintys tiek Kontinentinės, tiek Bendrosios teisės sistemos bruožais). Taip pat tiriamos ir vertinamos Europos Sąjungos institucijų iniciatyvos reglamentuoti kolektyvinius teisių gynimo būdus. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma išvada, kad, nors grupės ieškinio samprata įvairiose valstybėse yra skirtinga, ieškinio sąvoka turėtų būti formuluojama atsižvelgiant į grupės ieškinio tikslą (ginti tam tikros grupės teises ir interesus), naudos gavėjų ratą (grupės narius), individualių asmenų teisę reikšti ieškinį, teismo priimto sprendimo res judicata galią grupės nariams ir teismo proceso efektyvumą bei grupės ieškinio tikslingumą, įvertinant individualaus ieškinio pareiškimo galimybes. Antrojoje Rašto darbo dalyje išanalizuojamos ir įvertinamos grupės ieškinio reglamentavimo iniciatyvos Lietuvos Respublikoje. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s final paper is devoted to research an institute of class action, aiming to explore the possibilities of class action regulation in Lithuania. The main goal of this Final paper is to present the options of class action regulation in the civil procedure to a legislator of Republic of Lithuania. The author of the Final paper analyses different models of class action in the first part of Final paper. The research is based on different jurisdictions, such as the USA (traditional class action), Sweden, Finland and Norway (law systems close to the Republic of Lithuania and these systems have class action regulation). Also, the research contains initiatives of the regulation of collective actions in the institutions of the European Union. The author leads to the findings that class action regulation in different countries differs a lot. Anyway, it is possible to formulate a class action definition according to goal of class action (defend the rights of the members of a group), individual right to claim, res judicata of a judgment, and efficiency, expediency and eligibility of a group claim. The author of the Final paper analyses and qualifies the initiatives of class action regulation in the Republic of Lithuania. The authors leads to the findings that the legislator’s initiative of the year 2006 is not adaptive to Lithuanian civil procedure. That is why because The law draft of 2006 retains an overwhelming connection between group action and public interest. Also, to the... [to full text]

Ziel dieser Diplomarbeit ist Ähnlichkeiten und Untershiede in der Erziehung der polnishen und litaunishen Kinder festzustellen, die durch Deviationsverhalten gekennzeichnet sind. Im Laufe der Arbeit wurde die pedagogische und psychologische Literatur der beiden Länder analysiert, die mit diesem Problem verbunden ist. Damit wurden die Hauptfaktoren festgestellt, die das Deviativnsverhalten der Kinder und Jugendlichen in Polen und Litauen beeinflussen. In der Dimplomarbeit wurden juristische Basys der Kinderrechtschutz in Polen und Litauen sowoll auch der Niveau der prophylastischen Tätigkeit mit den Kindern analysiert, die Veranlagung zur Deviationsverhalten haben.

Lašišų (Salmo salar L.) skirtingų amžinių grupių tyrinėjimas yra svarbus norint įvertinti šių žuvų išteklių. Žuvų augimo įvertinimas yra svarbus rodiklis, leidžiantis apibūdinti populiacijos būklę ir prognozuoti žuvų išteklius. Jis gali kisti tiek laike, tiek erdvėje kartu su jam darančiais įtaką biotiniais ir abiotiniais veiksniais. Darbo tikslas yra, remiantis turima ir sukaupta informacija, išnagrinėti lašišų populiacijos paplitimo ypatumus ir gausumą Lietuvos upėse, jų išteklių sumažėjimo prevencines priemones, bei nustatyti lašišų jauniklių augimo priklausomybę nuo upių ekologinių sąlygų. Duomenys buvo rinkti lašišinėse upėse 2000 – 2006 metais, vykdant VU Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijai Lašišinių žuvų monitoringo programą bei Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui Lašišinių žuvų įveisimo į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius planus (programas). Upių bendro hidrologinio režimo apžvalgai panaudoti Žeimenos, Vilnios ir Šventosios upių Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vandens matavimo stočių duomenys už 2000 – 2006 metus. Pradėjus veisimo ir įžuvinimo darbus, 1999-2006 metais į upes išleista 715,56 tūkst. lašišų jauniklių, iš jų 39 % visos įveisimo medžiagos atiteko Neries baseinui, 34 % – Šventosios, 11 % – Šventosios (pajūro), 10 % – Dubysos ir 6 % Minijos baseinui. Pagal tyrimų ir eksperimentinio vertinimo duomenis 2006 m. 10 Lietuvos lašišinių upių potencialus produktyvumas siekia apie 137 tūkst. rituolių... [toliau žr. visą tekstą] / Researches on salmon (Salmo salar L.) adults and juveniles are important for the estimation of these fish stocks. The growth of individuals varies temporarily and spatially, relatively to abiotic and biotic factors. The aim of this work is to estimate a peculiarity and density of salmon population and define ecological conditions - dependent growth of salmon juveniles in Lithuanian rivers. Investigations were carried out in different salmon rivers sampling stations in 2000 – 2006, in pursuance of programme of salmon fish abundance monitoring in investigated water bodies by Institute of Ecology of Vilnius University, and in pursuance of programme of releasing cultured salmon juveniles into rivers by Lithuanian State Pisciculture and Fishery Research Centrum. Data for the overview of Žeimena, Vilnia and Šventoji river‘s hidrological regime was collected from Lithuanian Hydrometeorological Service under the Ministry of Environment for year 2000 – 2006. In 1999 – 2006 about 715560 individuals of cultured salmonids were released at all life stages, i.e. as fry, juveniles and smolts. 39 % of it‘s hatchery production comes for Neris river basin, 34 % - Šventoji river basin, 11 % – Šventoji (seabord) river basin, 10 % – Dubysa and 6 % Minija river basin. According to research and experimental assessment potential salmon smolt production in Lithuanian rivers amounts to 137 000 individuals. However, the actual annual wild salmon smolt production makes only 25.6 – 26 % of that potential... [to full text]

The relevance of work was dictated by the period and new unusual problems of children’s life and behaviour. One of them is constantly growing delinquency of children, which was often explained only by the problems of adolescence. Children’s delinquency is not only children’s or group problem. It is a problem of adults’ attitudes and relationships, based on these attitudes with a child, who enters all institutions, operating in the society, i.e. different training institutions (for example: school), family, as an institution, forming child’s life style and other educational institutions (law and order institutions and other). As the problem of children delinquency is complex social, pedagogical, cultural, then two cooperation groups can successfully perform prevention: school teachers and inspector groups specialists of juveniles affairs. Problem. The question is raised whether the traditional attitudes of teachers and policeman, when the children inclined to delinquency, are called criminals and whether it is a setback, preparing prevention programmes. The aim is to ground and empirically research teachers’ and policemen’ attitudes to children delinquency as the assumption of cooperation optimizing prevention of children delinquency. The research hypothesis was confirmed that the children inclined to delinquency are often devaluated as people, inappropriate to the family, society and other institutions. In society stereotypical attitudes to a child as a functional individual... [to full text]

Tolerancija – viena plačiausiai pripažįstamų vertybių demokratinėse pasaulio valstybėse. Toleranciją kuria visuomenė, pasirinkdama tam tikras vertybes, puoselėdama arba smerkdama tam tikrus elgesio būdus. Demokratinėse šalyse vertinama lygybė ir taikus įvairių grupių sugyvenimas. Visais laikais skirtingos socialinės grupės buvo ir yra toleruojamos skirtingai. Šiandien tam tikrų individų, grupių toleravimo ir diskriminavimo problemos taip pat atsiduria mokslininkų ir visos visuomenės dėmesio centre. / Tolerance is one of the most widely recognised values in the world’s democratic states. A society creates tolerance by choosing certain values and nurturing or condemning certain ways of behaving. Democratic countries value equality and the peaceful coexistence of the various groups. In every period, different social groups were and are tolerated differently. Problems with tolerance and discrimination of certain individuals and groups have today also become a centre of attention for scientists and the entire society.

Nonattendance is permanent process which is active or passive in some periods of time. This social problem needs systematic solution and includes education, social, juridical security and many other actions of different institutions. Nonattendance of school may be related to bad behaviour in the classroom, not attending lessons and even crime. The social surrounding of children is differentiated according to sex. Sex is one of the most important differentiate features its background of identity and experience. Scientists say that there is a great difference between girls and boys psychology so the nonattendance of both sex should be researched separately. The researches done in 2003 shows that the boys have more problems in learning, staying calm at the lessons and keep close contacts with teachers. The main problems for girls in studies are kept by not clear explanation of the subject. In conclusion we may say that needs and attitudes of boys and girls in studies are different so it is important to make clear nonattendance reasons by researching students sex differences. While doing researches of many different data it wasn��t noticed so many information about children sex differences. The aim of this paper work is to clear the reasons which determine nonattendance between girls and boys. The subject of the research is no attending school risk group students of the 4th – 10th of secondary and main schools. The aim of the research is to research the sex differences of risk... [to full text]

Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: teorinės, analitinės ir rezultatų analizės.Teorinėje dalyje atliekamas įmonių ryšių su partnerių grupėmis formavimosi teorinis pagrindimas marketingo aspektu, analitinėje dalyje paaiškinama tyrimo metodika, aprašytas tiriamųjų kontingentas, tyrimo rezultatų analizės dalyje atliekamas įmonių ryšių su partnerių grupėmis įvertinimas Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektoriuje. Remiantis gautais ekspertų apklausos rezultatais, analizuojami įmonių ryšių raiškos bruožai. / Final report included three main parts: theoretical, analytical and results. In theoretical part has been done companies’ connection with partner’s groups theoretical substantiation in market aspect, e.i. work is based on marketing connections theory. In the second analytical part there is presented research method, described research contingent. In the part of research result analyses there is carried out companies’ connections estimation with partner’s groups in Lithuania’s clothing and textiles industry sector. According to expert’s inquest results, companies’ connections expression ways with partners groups are analyzed and there is created connections estimation model.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas socialinės politikos vaidmuo sprendžiant socialinės rizikos grupių problemas. Pirmoje dalyje identifikuojama socialinės politikos samprata, jos struktūra ir modeliai. Antroje dalyje identifikuojama socialinės rizikos grupių samprata ir išskiriamos socialinės rizikos grupių socialinės problemos. Trečioje dalyje atliktas socialinės politikos vaidmens sprendžiant socialinės rizikos grupių problemas tyrimas. Gauti rezultatai rodo, kad Lietuvoje įgyvendinama „pasyvi“ socialinė politika, tačiau tokia politika turi nemažai trūkumų savo struktūros srityse. Sujungus teorinę ir praktinės dalies tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog labiausiai Lietuvoje reikalinga „aktyvi“ socialinė politika, paremta socialine reintegracija. / The aim of this Bachlor’s theme is to analize social policy role in addressing problems in social risk groups. In the first part of the work was identified the concept of social policy, it‘s structure and patterns. In the second part of the work was identified the concept of social risk groups and excluded social problems in social risk groups. In the third part of the work was made an analysis of the research about social policy role in addressing problems in social risk groups. Results suggest, that there is the implementation of „passive“ social policy in Lithuania, but such policy have a number of weaknesses in it‘s structure fields. Combining theoretical and practical part of the survey results showed that the most needed is „active“ social policy based on social reintegration in Lithuania.