In Lithuania the problem of left and unkept children (with damaged primary parents-children social ties) guardianship is very acute. During the recent years forming the policy of the social protection of the children left without parents‘ guardianship the main attention is allotted to stimulation of guardianship in the family and of integration to the biological family. But the family policy in Lithuania is not organized on the regular basis and is not sufficiently supported financially. Every year the number of the children‘s guardianship institutions is growing. During the recent years the number of such children is around 13 thousand. Even more poor states have no such number of the children‘s guardianship institutions as Lithuania. This problem is not that acute both in Latvia and Estonia. It is not that easy to create the conditions not only for smooth but even for necessary development of the children‘s cognitive and emotional- social health. As many as 80 percent of children in the guardianship institutions have their biological families but they spend the whole period of their early and further development till they finish secondary school in the guardianship institutions. One of the main reasons why children lost the parents‘ guardianship was that they lived in the families of social risk. The children in the guardianship institutions face multiple separations, loses, their main primary and the most important parents‘ – children social ties are damaged... [to full text]

This final work of postgraduate studies of educology is commited to the analysis of learning difficulties between children in the at-risk group both in the city and country schools in Lithuania. The goals of this work are to analyse scientific literature (pedagogical, psychological and sociological) about children at-risk and their learning difficulties, to complete practical research of these difficulties – to carry out practical survey (inquiry) about learning difficulties both in schools which are in the city and in the country, to analyse empirical data of survey (inquiry), to give conclusions and recommendations. The main scientifc methods which were used to complete this work were analysis of scientific literature and other documents (legal documents which describe status of children in the at-risk group). Also an empirical method - inquiry of children and their teachers – was used. Answers to the questions of this inquiry were processed with the help of computer programmes SPSS_10 and MS Excel. It is necessary to mention that the main results of this work are that it gives broad description of children in the at-risk group, describe their individual qualities, measure not attending of school as one of the most important pedagogical and psychological problems of children in the at-risk group, according to the statistical data describes a degree of this problem and also gives recommendations how to solve this problem. The work also gives analysis of influence of the... [to full text]

Vaidos Ivanovaitės magistriniame darbe „Įgalinančių paslaugų rizikos grupės jaunimui kūrimo patirtis“ nagrinėjamos trys pagrindinės, per tiriamųjų patirtį atsiskleidusios, temos: rizikos grupės jaunimas, jį įgalinančios paslaugos, bei įgalinančių paslaugų rizikos grupės jaunimui kūrimo procesas. Tyrimo tikslas yra atskleisti įgalinančių paslaugų rizikos grupės jaunimui kūrimo Lietuvoje patirtį. Taikant fenomenologinį tyrimo metodą, atskleidžiamas kitoks tyrimo dalyvių, asmenų, kuriančių įgalinančias paslaugas rizikos grupės jaunimui, požiūris į rizikos grupės jaunimą. Į jaunimą žvelgiama ne kaip į potencialius socialinio darbo klientus, iš visuomenės iškritusius asmenis, bet kaip į ekspertus, žinančius, kokių paslaugų jiems reikia, kaip į žmones, pajėgius daryti pokyčius savo gyvenime. Darbuotojai, naudodami savo bei aplinkoje esančius išteklius, kuria įgalinančias paslaugas, kurios padėtų mažinti jaunimo rizikos laipsnį, padėtų jaunuoliams tapti pozityviais visuomenės nariais. Paslaugų kūrimas pirmiausia orientuojamas į jaunimo poreikius, yra nuolat kintantis procesas, kaip ir įgalinimas. / There are three main topics analyzed in Vaida‘s Ivanovaite‘s master theses: youth with less opportunities, empowering services and development of empowering services, for youngster at risk. Those topics were uncovered according the experience of the participants of the research. The main aim of the research is the experience of the empowering services development for youngsters with fewer opportunities. A different research participants attitude to the youngsters with less opportunities was uncovered using qualitative research methods. They look at the youngster‘s not as to the potential social workers clients, who are excluded from the society, but as to those who knows which services fits for them the best, and those who are able to make changes in their lives. Workers using the resources of their environment , are developing empowering services, which would increase their possibilities to become a positive members of the society. The development of empowering services is orientated to the needs of the youngsters and is the constantly changing process the same as empowerment itself.

Darbe atlikta teorinė socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ypatumų ir ugdymosi institucijos poveikio rizikos grupės vaikų socialinei adaptacijai analizė. Iškelta hipotezė, kad socialinės rizikos šeimose augančių vaikų psichosocialinių poreikių tenkinimo galimybės lemia ugdymosi ypatumus. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti rizikos grupės vaikų socialinės raidos ypatybes ugdymo(si) kontekste. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, koreliacinė, chi kvadrato testo) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 100 moksleivių iš rizikos grupės šeimų, 100 moksleivių iš kitų šeimų, 100 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų ir 100 tėvų iš rizikos grupės šeimų. Empirinėje dalyje nagrinėjamas rizikos grupės vaikų ir kitų vaikų ugdymosi ypatumų, elgesio apraiškų socialinėje aplinkoje, laisvalaikio pomėgių bei ugdymosi poreikių tenkinimo popamokinėje veikloje ryšys su ugdymu šeimoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino, tyrimo tikslas įgyvendintas. Gauti rezultatai parodė, kad socialinės rizikos šeimų vaikų menkas psichosocialinių poreikių užtikrinimas, lemia ugdymosi ypatumus. 2. Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus mokymosi tikslų skirtumus, sąlygojamus tėvų nuostatų į mokslą. Mokiniai ne iš rizikos grupės šeimų buvo labiau orientuoti į ateitį, kurią siejo su aukštojo mokslo siekimu. Tuo tarpu rizikos grupės mokiniai svarbiausiu mokymosi motyvu laikė savo statuso įtvirtinimą... [toliau žr. visą tekstą] / Integration difficulties of children and teenagers at school of a not big town, the emotional and behavior orientated problems are particularly identifiable. It is especially important to refer and to recognize them already for this reason that in a little while these teenagers will have to join the society, to start their families and inside of them their life model. We have to clarify the most important reasons of a not proper behavior and to define the communication problems, which attend these schoolchildren, if we want to help the children and teenagers practically to develop sufficient life experience and to conduct the pro-social behavior norms. The paper includes the theoretical analysis about the children characteristics from the social risk families and about the educational institution’s influence on the social adoption of the risk group children. The hypothesis implies that the psychosocial needs’ fulfillment possibilities of the children, who have grown up in the social risk families, affect the educational characteristics. The survey as a questionnaire interviewing method is performed with the target to analyze the social development characteristics of the risk group children within the educational context. The statistical data analysis (descriptive, of frequencies, of averages, correlative, chi-square test) is being made. 100 schoolchildren of the risk group families, 100 schoolchildren of the other families, 100 pedagogues of the secondary education schools... [to full text]

This thesis examines the Lithuanian translations of English noun phrases in the popular journalism magazine ''Business & Exhibitions''. The corpus of data of noun phrases was collected from the articles found in seven issues of the magazine published in 2006 and 2007. The analysis is based on the definitions of translation strategies put forward by by Eirlys E. Davies. The aim of the study is to find the most common noun phrase types and translation strategies used for their rendering into Lithuanian in order to test the hypothesis that noun phrases can be used as a device to manipulate the audience that reads articles in magazines of popular journalism. Tables and figures presented in the thesis show the frequency of noun phrases and the employed translation strategies in percent. The interpretation of the statistics allows us to test the validity of the hypothesis. / Šis darbas nagrinėja angliškų daiktavardžių grupių vertimą į lietuvių kalbą populiariosios spaudos žurnale „Verslas ir parodos“. Daiktavardžių grupėms surinkti iš verslo žurnalo straipsnių buvo išanalizuoti septyni žurnalo numeriai, publikuoti 2006 - 2007 metais. Vertimo strategijų analizė pagrįsta Eirlys E. Davies pasiūlytų apibrėžimų pagrindu. Šios analizės tikslas – surasti labiausiai paplitusias tam tikros sintaksinės struktūros daiktavardžių grupes ir joms versti naudojamas vertimo strategijas, kad būtų patikrinta hipotezė, jog tam tikra daiktavardžių grupės struktūra gali būti naudojama kaip populiariosios spaudos skaitytojų manipuliacinė priemonė. Lentelės bei grafikai, vaizduojantys daiktavardžių grupių ir vertimo strategijų vartosenos dažnumą procentais, parodo tikrinamos hipotezės rezultatus.

Darbe analizuojama ES interesų grupių sąveika su ES institucijomis. Aiškinamasi, kaip, kodėl ir kur interesų grupės veikia, ką atstovauja ir ar atstovaujami Lietuvos organizacijų interesai Europos Sąjungoje. Darbo tikslas – EP ir EK sąveikų su interesų grupėmis įvertinimas. Darbo tikslui pasiekti iškeliami šeši uždaviniai. Pirmiausiai, siekiama išanalizuoti ES veikiančių interesų grupių veiklą. Ištirti interesų grupių santykį su Europos Komisija ir Europos Parlamentu, išanalizuoti ES interesų grupių veiklos reguliavimą bei EK ir EP interesų grupių registrus, atskleisti Lietuvos organizacijų interesų atstovavimą ES. Darbe naudojami aprašomasis, analitinis, statistinės analizės ir kokybinio tyrimo pusiau struktūruoto interviu metodai. Po Bendrosios rinkos sukūrimo jaučiamas interesų grupių suaktyvėjimas ES lygmenyje, kas buvo įtakota europeizacijos ir eurointegracijos faktorių. Interesų grupės veikia EK, EP ir ET sprendimus. ES teigiamai atsiliepia apie interesų grupes, kadangi jos padeda spręsti „demokratijos stokos“ problemą. Aktyviausios interesų grupės yra teisėkūros stadijoje, kuomet siekiama pakreipti įstatymo svarstymus reikiama linkme. Labiausiai veikiamas interesų grupių veiklos laukas yra EK. EK pagal suteiktas funkcijas turi lemiamą vaidmenį ES politikos formavime. EK turi didelę patirtį bendraujant su interesų grupėmis ir yra priklausoma dėl jų teikiamos informacijos. EP neturi tokių funkcijų kaip EK, todėl nėra toks svarbus interesų grupėms. EP tampa svarbiu... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyzes interaction between EU interest groups and EU institutions. It explains how, why and where interest groups operate, what they represent, and whether the interests of Lithuanian organizations are represented in the European Union. The aim of the thesis is to evaluate interaction of interest groups with EP and EC. In order to reach this objective six tasks have been set. First of all, the activity of EU operating interest groups is considered. Also, the thesis studies the relation of interest groups with the European Commission and the European Parliament, the regulation of the activity of EU interest groups, the registers of EC and EP interest groups, and the representation of Lithuanian organizations in EU. In the thesis the following methods are used: descriptive method, analytical method, the method of statistical analysis, and the method of quality research semi-structured interview. After the creation of the common market, interest groups have become more active, which has been caused by such factors as europeization and euro-integration. Interest groups influence the decisions of EC, EP and ET. EU has a favorable opinion about interest groups, because they help to solve the problem of “the lack of democracy”. Interest groups are most active in the stage of the law establishment, when they seek to influence the formation of laws. The sphere where interest groups are most active is EC. By its functions EC plays a key role in the formation of EU... [to full text]

The idea to analyse Soviet intellectuals appeared while considering the history of Sąjūdis and the reestablishment of Lithuanian independence. The intellectuals, who shared nationalist and public ideas, consolidated on June 3, 1988 and mobilized all Lithuanian society, had to base their activities on social relations, values and certain attitudes, which existed and evolutionized in one or another form during the whole period of annexation. The aim of this thesis is to examine the features of informal groups of Lithuanian intellectuals and the development of the philosophical thought in informal and official environment in the period of 1956-1988. The novelty of the dissertation is the fact that the intellectuals and their activities during the Soviet times are not viewed individually but by the dynamics of their created groups, which operated both in informal and official sphere, and had the features of primary and secondary groups. It was easy to notice and emphasize the peculiarities of alternative collective identity formation. Besides, the described manifestation of philosophical consciousness and philosophical research are provided as an alternative to the Soviet regime for the first time in the Lithuanian historiography. In addition, the research seeks to describe the social, professional, intellectual and theoretical activities of the same social layer. Other researchers should also be interested in the dimension of citizenship and of informal intellectual groups... [to full text] / Idėja tyrinėti sovietmečio intelektualus kilo žvelgiant į Sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istoriją. Lietuvoje. Tautiškai, pilietiškai nusiteikę inteligentai, intelektualai, susivieniję 1988 birželio 3 d. ir gana greitai mobilizavę visą to meto Lietuvos visuomenę, turėjo remtis socialiniais ryšiais, vertybėmis bei atitinkamomis nuostatomis, kurios vienokia ar kitokia forma egzistavo ir evoliucionavo per visą aneksijos laikotarpį. Šio darbo tikslas – ištirti sovietų Lietuvos intelektualų neformalių grupių veikimo bruožus ir filosofinės minties raidą neformalioje ir oficialioje erdvėje 1956-88 m. Šio darbo naujumas yra tai, kad į intelektualus ir jų veiklą sovietmečiu žiūrima ne individualiai, bet per jų sukurtų neformalių grupių, kurios veikė tiek neformalioje, tiek oficialioje erdvėje, ir turėjo tiek pirminės, tiek antrinės grupės bruožus, dinamiką. Šituo keliu einant buvo labai lengvai pastebėti ir plačiau artikuliuoti alternatyvios kolektyvinės tapatybės formavimosi ypatumai. Taip pat aprašyti filosofinės sąmonės apraiškos ir filosofiniai tyrimai pirmąkart lietuviškoje istoriografijoje pateikiami kaip alternatyva sovietiniam režimui. Nauja yra tai, kad tyrime siekta aprėpti intelektualų tiek socialinę, profesinę, tiek intelektinę, teorinę veiklą. Taip pat turėtų kitus tyrinėtojus sudominti šio darbo autoriaus pastebėta ir plačiau analizuota neformalių intelektualų grupių pilietiškumo dimensija ir gyvenimo šalia sistemos elgsenos modelis.

Šiame darbe yra nagrinėjamos aktualios grupės ieškinio problemos. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje yra siekiama atskleisti grupės ieškinio vietą ieškininės gynybos sistemoje, nustatoma grupės ieškinio sąvoka bei esminiai bruožai. Antroje darbo dalyje yra bandoma atriboti grupės ieškinį nuo procesinio bendrininkavimo ir procesinio atstovavimo. Trečioje darbo dalyje yra siekiama nustatyti esminius grupės ieškinio ypatumus bei su jais susijusias problemas. / Substantial problems of group action are being discussed in this master’s writing. The purpose of this writing is to discover and analyze substantial and unsolved implementation problems of group action. Also there is trying to give legal analysis, to determine possible solutions. The basis of this writing is constructed of substantial and in Lithuanian civil process doctrine not discussed questions related to group action. We are trying to analyze foreign legal practice and to find solutions how to eliminate main obstructions in group action process.

Reziumė Darbe tiriamas margojo upėtakio paplitimas, biologija, populiacinė ir genetinė struktūra Lietuvoje. Tyrimai buvo atliekami 2002-2005 m.m. 15-oje Lietuvos upių ir upelių, priklausančių 5 upių baseinams: Neries, Šventosios, Ventos, Žeimenos ir Merkio. Nustatyta, kad upėtakis paplitęs daugiau nei 180 upių, tokių upių kriterijai atitinka pagrindinius lašišinėms upėms keliamus reikalavimus: žema vidutinė vandens temperatūra (maksimali vidutinė vandens temperatūra vasaros metu nesiekia +12Co), geras prisotinimas deguonimi ištisus metus (ištirpusio vandenyje deguonies kiekis >7 mg/l), žemas eutrofizacijos lygis (vagos užaugimas <30%), didelis vidutinis srovės greitis (>0,3 m/s). Tirtose upėse aptiktos 32 žuvų ir apskritažiomenių rūšys priklausančios: 7 būriams ir 12 šeimų. Gausiausia rūšimis buvo karpinių žuvų šeima, net 16 rūšių. Nustatyta, kad margasis upėtakis, tirtose upėse, kartu su kūjagalviu, šlyžiu, raine ir strepečiu sudarė bendrijos branduolį (remiantis Johnsen‘u (1978) tai konstantinės rūšys). Daugiametis (2002-2005 m. m.) vidutinis upėtakių tankis buvo 8,57 ind/100m2 ir svyravo 6,00-10,54 ind/100m2 ribose, vidutinė biomasė buvo 313,35 g/100m2 ir varijavo 251,04-359,06 g/100m2 ribose. Pagal upėtakių tankį amžinėse grupėse ryškiai išsiskyrė 0+ ir 1+ amžiaus grupių individai, (51,30 ir 34,03% populiacijos), o pagal biomasę dominavo 1+ ir 2+ amžinės grupės (38,27 ir 29,15 % populiacijos). Greičiausiai upėtakiai auga pirmaisiais gyvenimo metais. 0+ upėtakiai... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Distribution, biology, population and genetic patterns of brown trout (Salmo trutta fario L.) in Lithuanian evaluated on this master thesis. Data were collected during 2002-2005 years in 15 rivers in the Neris, Sventoji, Venta, Zeimena and Merkys river basins. There are more than 180 rivers where lively populations of brown trout are found in Lithuanian. Those rivers comply with Salmon rivers requirements and have favourable characteristics for salmonidae fishes: low average annual water temperature (<+12oC); fine oxygen regime all-year round (disolved oxygen amount > 7 mg/l); low level eutrophication and flow exceeding 0,3 m/s. 32 species of fishes and cyclostomata subject to 7 orders and 12 families were found in the investigated rivers. Majority of species (16) belongs to Cyprinidae family. Brown trout, bullhead, stone loach, minnow and dace were most abundant constant species and form core in fish communities in investigated rivers. Mean annual density of brown trout was 8,57 ind./100m2 and varied from 6,00 to 10,54 ind/100m2 , mean biomass was 313,35 g/100m2 and varied in 251,04-359,06 g/100m2 range. 0+ and 1+ age brown trout were most abundant among all age groups (take 51,30 and 34,03% part on population), biomass dominant age groups were 1+ and 2+ (38,27 and 29,15 %). Maximum pace or growth observed on first year living. 0+ age group trout reached 9,12 cm of length (L) and 7,9 g weight (Q, g); 1+ - 16,77 cm length and 50,1 g weight. Pace of growth depends on... [to full text]

Kadangi darbo tema „Europos Sąjungos parama Lietuvai aplinkosaugos sektoriuje: komunikacinis aspektas“ yra pakankamai plati, palengvinant mokslinį tyrimą, buvo apsibrėžta siauresnė darbo tema – ES finansuojamų ekologinio švietimo projektų informavimo efektyvumas. Pagrindinis klausimas: ar ES finansuojami informavimo apie aplinką projektai yra informatyvūs ir efektyvūs. Specifiniai klausimai: • kurios informavimo priemonės tikslinių projektų grupių asmenims yra patraukliausios ir įdomiausios; • kurios informavimo priemonės yra informatyviausios; • apie kurias aplinkosaugos tematikas visuomenė yra mažiausiai informuota; • kuri tikslinė grupė yra mažiausiai informuota apie aplinką; • ar šie projektai apskritai padidina visuomenės informuotumo apie aplinką lygį. Hipotezė – ES finansuojami ekologinio švietimo projektai yra efektyvūs, nes padidina projektuose dalyvaujančių asmenų žinias apie aplinką. Tyrimo objektas nusako tiriamųjų kontingentą – tai projektų vykdytojai ir projektų galutiniai naudos gavėjai (tiesioginės tikslinės grupės asmenys). Darbo tikslas – nustatyti ES finansuojamų ekologinio švietimo projektų informavimo efektyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pagrindinius ir antrinius šaltinius, susijusius su darbo tematika; 2. Atlikti ES finansuojamų ekologinio švietimo projektų efektyvumo tyrimą; 3. Įvertinti dviejų tiriamųjų grupių (projektų vykdytojų ir tikslinės grupės narių) atsakymus; 4. Identifikuoti informacijos sklaidos efektyvius būdus ir priemones; 5... [toliau žr. visą tekstą] / Though the citizens of Lithuania are anxious with the environmental protection, concern with the environment is passive. The reason is not effective ecological education of society and lack of information about it. More over, our country has not enough statistical information on the civic privity in environmental protection sector. There are no public surveys conducted on this or if there are, they aren’t published publicly. Because of that, we don’t know the exact sectors of environmental protection that the society is informed the least. Which information sources about the environmental protection are the most trustful and which publication channels are the most effective and attractive. Though, the support of European Union gave the possibility to provide ecological educational campaigns, the project executives failing with the statistical data on choosing the right publication channel, themes and target groups. Consequently this document is aimed to analyse the needs of project target groups, their privity level on environmental protection and to compare this data with the motives of project executives on choosing target groups and information channels. The theme of the research is the effectiveness of ecological education projects that European Union is funding. The object of the analysis is the project executives and the project beneficial’s. The main question that during this research is going to be answered is: are the ecological educational projects funded by... [to full text]