Disertacijoje vertinamos regiono unikalių išteklių panaudojimo galimybės regiono ekonominei socialinei raidai gerinti, įgyvendinant Europos Sąjungos regioninę politiką. Pagrindinis tyrimo objektas yra regioninės politikos sprendimų rengimo ir pagrindimo procesai, reikalaujantys adekvataus regionų unikalumo vertinimo, tame tarpe siekiant efektyviai panaudoti unikalius išteklius regiono socialinei ekonominei raidai. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti teorinę koncepciją, skirtą kompleksiniams regionų unikalumo ekonominiams vertinimams bei parengti regionų unikalumo ekonominio vertinimo instrumentarijų, panaudotiną regioninės politikos sprendimams. Sukurto instrumentarijaus taikymo sritis – Europos Sąjungos ir nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimas. / The dissertation investigates the issues of regional development and region possibilities to increase value added by using unique resources of the regions in the context of EU integration processes. The main object of research is regional policy decision-making processes requiring adequate economic assessment of regional uniqueness aiming effective use of unique resources of the region for social and economic development. This object is important not only to the state or regional level but also at the EU level with the aim to exploit regions basic skills and resources that can be unique from the perspective of other regions and to use competitive advantage. The primary purpose of this dissertation is building the theoretical concept that would serve as a base for the methodology creation of complex economic assessment of regional uniqueness that in the next stage would serve as an instrument for the implementation of EU regional policy.

Subject of research: : Kaišiadorys state forest enterprise, Žiežmariai district, central part of Strošiūnai forest. Goals of the research: Using Strošiūnai forest 1904, 1947, 1977, 1987 and 2002 years forest inventory data describe forest settlement, forest inventory works, changes in forest resources and possible reasons for that. Methodology: comparative analysis using data grouping, comparing data, indicators specialization, average values and percentages calculation and generalization methods. Research results: Strošiūnai forest, like separate economic unit was created in 1871 during forest inventory works carried out at Bačkonys (55,5 ha), Žasliai (225,4 ha) forests and Strošiūnai forest (804,2 ha), total 1085,2 ha.In years 1871-1904 total area increased by 37,9 ha, woodlands - 46,4 ha (0,8%), areas covered by forests 62,1 ha (2,5%), decreased areas without forest 15,6 ha (1,7%), agriculutural land 0,4 ha and land not used 8,2 ha (0,8%). Total forest area in years 1947-2002 decreased by 25,6 ha, forestland 2,7 ha, woodlands increased by 24%. Not a forestland area decreased by - 22,9ha (1,7%). Area of land dedicated for technological use increased by 21ha (1,6%), agricultural land decreased by 13 ha (1%). In years 1871-1904 pinewoods decreased from 92,7% to 89,8%, birch woodlands stayed the same, spruce forestland increased - from 3,4% to 7,7%. In years 1947-2002 pinewoods decreased almost a half from 82,1% to 46,0%. Areas with spruce increased almost three times (2... [to full text]

Socialinio darbo reikšmė neatsiejama nuo vertybių, teorijos ir praktikos. Savanorišką pagalbą taip pat nulemia vertybės, per praktinę veiklą įgyti pagalbos teikimo įgūdžiai ir socialinio darbo išmanymas. Solidarumo principas gali būti laikomas ir Caritas misijos, ir socialinio darbo misijos pagrindu. Prieštaravimai išryškėja misijos įgyvendinimo procese ir susiję su savanorių pasiruošimu teikti socialinę pagalbą. Tai ir yra pagrindinė tyrimo problema. Temos aktualumas. Temą nagrinėti skatina šios srities lietuviškos literatūros stoka, Literatūros šaltiniuose pristatoma bendro pobūdžio informacija apie savanorišką veiklą. Visuomenės transformacijos procesai kelia Caritas organizacijai naujus iššūkius, verčia iš naujo perm�����styti, kokiais būdais geriausiai gali tarnauti vargstantiesiems. Analizuojamas fenomenas skatina planuoti pokyčius organizacijoje, apibrėžiant veiklos struktūrą, atsakomybes ir išryškinant savanorišką potencialą. Tyrimo objektas – Caritas misijos įgyvendinimas. Tyrimo tikslas – atskleisti savanorių kaip žmogiškųjų išteklių reikšmingumą, įgyvendinant Caritas misiją. Pirmoje šio darbo dalyje apibūdinama solidarumo principo sąvoka, kaip Caritas misijos pagrindas, remiantis Katalikų Bažnyčios socialiniu mokymu. solidarumas išreiškia organizacijos vertybes, sąveikos esmę ir nusako veiklos kryptį. Antroje darbo dalyje aptariamas profesionalus ir savanoriškas socialinis darbas, atrandama, kad profesionalus ir savanoriškas socialinis darbas vienas kitą... [toliau žr. visą tekstą] / The meaning of social work is not separable from value, theory and practice. Voluntary work determine values, acquired through practical action help offering knowledge and social work skills. The principle of Caritas work can be holding Caritas missions as well social work missions ground. Contradictions are highlighted during realization of the process of mission and it is connected with preparation of volunteers to provide help. There is the main problem of the research. Theme actuality. The main motive to handle a theme is a lack of literature translated in Lithuanian language; literature sources provide general type of information about volunteer’s work. The processes of transformation of the society make new challenges for Caritas organization, it urges rethink anew, how better to serve for people in need. The analyzing phenomenon urges to plan the changes in the organizations inside, by the way, determining the structure of the work and responsibility and bold the potential of volunteers. Object of the research - realization of Caritas mission. The aims of research- unfold the meaning of volunteers as human resources, realizing Caritas mission. In the first part of this research is determining the concept of solidarity as the ground of Caritas mission, according to Catholic social doctrine, solidarity shows values of this organization, the meaning of interaction and shows direction of Caritas work. Second part of the research discusses the meaning of the... [to full text]

Šio baigiamojo darbo tikslas– išanalizuoti rekreacinę sistemą ir jos plėtros galimybes Molėtų rajone. Darbe vertinama rekreacijos ir turizmo svarba bei bendrieji jų vystymo ypatumai Lietuvoje. Pateikiama Molėtų rajono charakteristika, įvertinant socialinę, verslo ir ekonominę aplinką, susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą. Apžvelgiami rajono gamtiniai bei kultūriniai rekreaciniai ištekliai, įvertinamos rekreacinės zonos, turistų srautai bei rekreacinės paslaugos. Baigiamajame darbe analizuojamas saugomų teritorijų valdymas Lietuvoje ir Italijoje, apžvelgiami saugomų teritorijų valdymo ypatumai abiejose šalyse ir pateikiamas jų palyginimas. Vertinant rekreacijos plėtros galimybes Molėtų rajone, pateikiama rekreacijos ir turizmo plėtros koncepcija, įvertinamos Molėtų rajono turizmo ir rekreacijos plėtros stipriosios ir silpnosios pusės, galimybės bei grėsmės. Remiantis literatūros analize, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro įvadas, 4 skyriai, pasiūlymai ir išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 83 p. teksto be priedų, 15 lentelių, 17 paveikslų, 32 literatūros šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / Analysis of recreational system and development opportunities in Molėtai region is the object of this final project. It is summed up the importance and common peculiarities of recreation and tourism in Lithuania. There is gived the common characterization of Molėtai region with analysis of social and economic environmet and communication infrastructure in this project. There is reviewed natural and cultural recreational resources, summed up recreational zones, tourists flow and recreational facilities. In this final project there is analized management of protected areas in Lithuania and Italy and reviewed management peculiarities of protected areas in both countries and made the comparison. Conception of rereation and tourism development is given and summed up advantages and disadvantages, opportunities and threats. According to the analysis of literature, there are presented suggestions and conclusions. The structure of final project: preface, 4 chapters, suggestions and conclusions, literature. The volume of the project: 83 pages of text, 15 tables, 17 pictures, 32 sources of literature. Additions are enclosed.

Didėjant žmonių poreikiams, didėja ir išteklių naudojimas. Todėl yra labai svarbu išteklius naudoti kuo efektyviau. O kadangi mineraliniai ištekliai yra neatsinaujinantys ištekliai, tai jų efektyvus naudojimas yra ypač svarbus. Šio darbo tikslas ir buvo atlikti Lietuvos mineralinių išteklių naudojimo pokyčių analizę darnaus vystymosi požiūriu. Mineraliniai ištekliai bendroje išteklių struktūroje sudarė 32 %. Lietuvoje yra eksploatuojamos 5 mineralinių išteklių rūšys: smėlis bei žvyras, klintis, dolomitas ir molis. Smėlis bei žvyras sudaro pagrindinę eksploatuojamų išteklių dalį - 75, dolomitas – 14 %, klintis – 8 %, molis – 3 %. Visų mineralinių išteklių bendrą balansą sudar����� gavyba 95 %, importas – 5 %, eksportas – 4 %. Mineralinių išteklių bendras bei vietinis sunaudojimas nuo 1996 m. iki 2006 m. kito netolygiai. Didžiausias jų sunaudojimo augimas buvo nuo 2001 m. iki 2006 m., jis išaugo 2 kartais. Mineralinių išteklių ekologinis efektyvumas (EE) 1996 – 2006 m. buvo nepastovus. Tam turėjo įtakos 1999 m. Rusijos ekonominė krizė, kuri iškraipė 1998 – 2002 m. EE duomenis. Tačiau 2006 m. ekologinis efektyvumas buvo net 46 % didesnis lyginant su 1996 m. Didžiausią įtaką vietiniam mineralinių išteklių sunaudojimui turėjo pastatytų naujų namų skaičius. Tiesioginių užsienio investicijų statybų sektoriui, bendro BVP įtaka mineralinių išteklių naudojimui buvo mažesnė. Mažiausiai šių išteklių vietinį sunaudojimą veikė naudingo ploto tenkančio vienam gyventojui veiksnys bei... [toliau žr. visą tekstą] / Physical growth of society increases the consumption of materials. Therefore nowadays the material eco-efficiency became very important. Since the construction minerals are one of the non-renewable resources thus their eco-efficiency is the most important. The aim of this work was to evaluate the eco-efficiency of construction minerals by sustainability approach. It is estimated that the construction minerals make 32 % of all resources. In Lithuania there are five kinds of construction minerals that are exploited: limestone, dolomite, clay, gravel and sand. Sand and gravel form a major part of all exploitable resources (75 %), while dolomite only 14 %, limestone – 8 %, and clay – 3 %. The extraction of all construction minerals is estimated to be 95 %, import – 5%, and export – 4% of total construction mineral input. In this work it was determined that during the analysed period, from 1996 to 2006, the direct construction materials input and consumption fluctuated. The biggest consumption’s growth – twofold incease – was during the period of 2001-2006. It was determined that the eco-efficiency of construction minerals also underwent fluctuation during 1996-2006. It was influenced by the economical crisis in Russia in 1999ies. However, the change of eco-efficiency got a tendency of slight increase, and in 2006 the eco-efficiency was higher by 46 % than in 1996. It can be concluded that construction sector, especially new buildings, has the highest impact on the consumption of... [to full text]

Kaimo bendruomenių plėtros nuostatos kinta vis labiau ryškėjant tendencijoms kuo racionaliau panaudoti vietinius gamtos ir kultūros išteklius. Todėl atliktas tyrimas Plungės rajono kaimo vietovėje padėjo identifikuoti svarbiausius vietos gyventojų poreikius, atsižvelgiant į ekonominius, gamtinius ir kultūrinius faktorius. Respondentai pažymi, kad turi bendravimo problemų, dažnai būna neįdomus, neįvairus kultūrinis gyvenimas, nedraugiški žmonių tarpusavio santykiai. Šios problemos labai įtakoja visą kaimo kultūrą ir jo dvasinį paveldą. Magistro darbe pateikiamas kaimo aplinkos, paslaugų, kaimo problemų įvertinimas, gamtos ir kultūros paveldo Plungės rajone apžvalga ir jų panaudojimo galimybės kaimo bendruomenių plėtrai, bendruomenių projektiniai sumanymai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kuriose pabrėžiama projektų, integruojančių įvairius kaimo bendruomenių poreikius, tinkamai panaudojant gamtos ir kultūros išteklius, įgyvendinimo svarba. Kaimo bendruomenių plėtra priklauso nuo tinkamo gamtos ir kultūros išteklių panaudojimo. / Attitudes towards rural communities development have been experiencing changes, which reveal a tendency of using local natural and cultural resources more effectively. For this purpose a research carried out in a settlement in Plungė district helped the authors of the paper identify the main needs of the local residents in terms of economic, natural and cultural factors. Respondents stressed that it is difficult to come into social contacts, often cultural life is uneventful and monotonous, relations among the people lack friendliness. The evaluation of the rural environment, services and problems is given in the master’s work, the natural and cultural heritage in Plungė district has been overviewed and plans for future undertakings by local community have been outlined. Provided conclusions stress the importance of the implementation of such projects which integrate different needs of rural communities and integrate natural and cultural resources. Development of the rural communities depend on the best using of the natural and cultural resources.

Pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjo iškastinio kuro vartojimo trūkumai. Pirminei trūkumų aspektai pasireiškia įvertinant ribotus naftos, gamtinių dujų, anglies bei urano išteklius, antra tradicinė energetika į atmosferą išmeta didelį kiekį teršalų. Šio kuro išteklius gamta kūrė keletą šimtų milijonų metų, o per ne visą pastarąjį šimtmetį žmonija sunaudojo jau daugiau kaip pusę. Šiandieniniame pasaulyje nėra svarbesnio klausimo kaip klimato kaitos švelninimas ir apsirūpinimas energija. Alternatyvų ieškojimas iškastiniam kurui pakeisti suteikia galimybę daugiau pažvelgti į atsinaujinančius išteklius. Lietuvos ir Latvijos atveju, šalys privalo ieškoti ir plačiau naudoti alternatyvas; pirma dėl patiriamos priklausomybės nuo importuojamo kuro, antra dėl darnios energetinės plėtros subalansavimo. Lietuva ir Latvija siekia turėti galimybę individualiai rinktis energijos šaltinius, ypač darančius mažesnį poveikį klimatui bei nepriklausomybei nuo išorinių tiekėjų. Todėl didžiausia perspektyva šiose šalyse plėtoti biomasės, hidroenergetikos ir vėjo jėgainių elektrines. Šių išteklių naudojimas turi didžiausią potencialą energetikos srityje, kad būtų pasiektos Lietuvos ir Latvijos nacionalinės energetikos strategijos tikslai ir gairės. Tam, kad būtų įgyvendinti alternatyvūs projektai reikia tvirtos vyriausybių paramos ir ganėtinai vieningos politinės iniciatyvos. Lietuvos ir Latvijos politiniai vidaus ir išorės veiksniais nesuteikia pilnai vystyti energetinę politiką, kadangi... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades the shortcomings of consumption of fossil fuel has been clarified. The primary aspects of the shortcomings are asserted when evaluating the limited resources of oil, natural gasses, coal and uranium, secondly, the traditional energy eliminates a huge amount of pollution to the atmosphere. The resources of this fuel were created by nature in hundreds millions years, and during not full latter century the humankind has used more than a half of it. In modern-days world the most important question is the buffering of climate change and provision of energy. The finding of alternative ways for the fossil fuel provides a possibility to look wider to the renewable energy resources. In cases of Lithuania and Latvia, the states must find and use wider alternatives; firstly, due to the dependence on the imported fuel, secondly, due to the balancing of the sustainable development of energy. Lithuania and Latvia seek to get possibility choosing energy resources individually, especially those making less impact on the climate and assuring independence from the external providers. Therefore, the biggest perspective in these states is to develop biomass, hydro-energy and wind plants. The usage of the aforementioned resources has the biggest potential in the field of energy, in order to implement the goals and guidelines of the national energy of Lithuania and Latvia. In order to implement the alternative projects, there is a need of strong governmental support and... [to full text]

Darbe analizuojami atsinaujinančios elektros energijos ištekliai, pasirinkti remiantis atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme plačiausiai analizuojamais ir didžiausias perspektyvas turinčiais energijos ištekliais Lietuvoje. Išskirti trys pagrindiniai atsinaujinančios energetikos šaltiniai: vėjo energetika, biomasės deginimo metu gaunama elektros energija, bei hidroenergetika, pastarąją skirstome į didžiąsias hidroelektrines ir mažąsias hidroelektrines. Naujuoju atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu tikimasi elektros energijos dalį bendrajame šalies elektros energijos sunaudojime (pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių), padidinti iki 20 procentų, kas reikštų sparčias AEI elektrinių statybas. Investicijų į atsinaujinančią energiją, taupų jos naudojimą ir naujas technologijas stiprinimas prisideda prie darnaus vystymosi ir padeda kurti naujas darbo vietas, skatinti ekonomikos augimą, stiprinti konkurencingumą ir plėtrą, kad Lietuva galėtų žengti į saugesnę, švaresnę ir konkurencingesnę ateitį. Todėl aplinkosauginiu požiūriu svarbu palyginti AEI elektrinių efektyvumo rodiklius bei atlikti poveikio aplinkai vertinimą, palyginant jų poveikį aplinkos komponentams. / This work analyzes the use of renewable energy resources (wind, hydro and biomass burning) and the effectiveness of their environmental impact. From the pending renewable energy sources in Lithuania we have the highest prospects for wind energy, especially offshore, and biomass burning. Hydropower development opportunities in Lithuania, the typical plains region, where the energy potential of rivers is small and flooding areas causes’ significant ecological damage, prospects are limited. Renewable energy resources impact to the environment is very different. The biggest environmental impacts of hydropower, the smallest - biomass burning derived electricity.

Darbo tema – Socialinės atsakomybės įgyvendinimas skirtingo pobūdžio organizacijose: sociologinė analizė. Darbo tikslas – atskleisti skirtingo tipo organizacijų įgyvendinamą socialinę atsakomybę jų vadovų požiūriu. Tyrimo koncepcija: Organizacijų sociologija – tai speciali sociologinė teorija, aiškinanti organizacijų, kaip žmonių bendrijų, kūrimąsi, funkcionavimą ir plėtimąsi, toms bendrijoms įgyvendinant kokią nors programą ar tikslą bei veikiant remiantis tam tikromis procedūromis ir taisyklėmis. Šiame darbe remiamasi ir pagrindiniu darbo modeliu pasirinkta SOA modelis. Organizacijos įgyvendinama socialinė atsakomybė gali liesti tokias sferas: 1) žmogiškasis kapitalas: personalo mokymosi skatinimas ir organizavimas; 2) psichologinio klimato darbe gerinimas, 3) organizacijos etika; 4) lygių galimybių pagal lytį, amžių plėtra. Hipotezės: 1. Darbuotojų kvalifikacija rūpinasi viso tipo organizacijos, suvokdamos, kad tai – svarbiausi organizacijos ištekliai. 2. Etikos veiksniai daugiausia pasireiškia valstybinėse įstaigose, tačiau jų įgyvendinimas dar reikalauja didesnės kontrolės. 3. Nevyriausybinės organizacijos daugiau nei kitos organizacijos skiria dėmesio stiprios socialinės sanglaudos veiklos sferai. 4. Privačiose, valstybinėse bei nevyriausybinėse įstaigose (organizacijose) mikroklimato įkūrėjas ir jo tolimesnis iniciatorius yra vadovas. 5. Filantropinė bei etinė... [toliau žr. visą tekstą] / Theme of the work is “The realization of social responsibility in organizations of different format: the sociological analysis”. The purpose of the work is to disclose the social responsibility that is realised in different type organizations in directors’ opinion Conception of investigation: The sociology of organizations is a special sociological theory that explains the creation of organizations as human communities‘, their working and expanding when these communities realize some program of purpose and acting with mentioning particular procedures and rules. In this work there is invoked and as the main model chosen the SOA model. The social responsibility that is realized in organizations can involve such spheres: 1) human capital: the encouragement of personnel‘s learning and organising; 2) the perfection of the psychological climate at work; 3) ethics of organization; 4) the expansion of equal opportunities by sex and age. Hypotheses: 1. All the organizations take care of qualification of workers because they understand that they are the most important resources of the organization; 2. Ethics factors shows themselves mostly in public offices, but their realization require major control; 3. Nongovernmental organizations more than other organizations pay attention to strong social cohesion’s activity’s sphere; 4. In private, governmental and nongovernmental office (organization) the former of the microclimate and the further undertaker is director. 5. Philanthropic and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama energetinių išteklių naudojimo (gamyboje, tiekime, vartojime) apimtis bei būdus Lietuvos ūkyje, siekiama įvertinti energetinių išteklių naudojimo ekonominį efektyvumą Lietuvos ūkio sektoriuose (pramonėje, statyboje, žemės ūkyje, transporte, paslaugų sektoriuje, namų ūkiuose) ir nustatyti energetinių išteklių naudojimo ekonominį efektyvumą įtakojančius veiksnius. / The aim of the master‘s thesis is to examine the methods and the volume of energy resource usage (in production, supply and consume) in Lithuanian economy, to evaluate the economic efficiency of energy resource usage in Lithuanian economic sectors(industry, construction, agriculture, transport, services and households) and to determine factors influencing the economic efficiency of energy resource usage.