Darbo tyrimo problema - kaip vidinė komunikacija pasireiškia profesionalioje futbolo komandoje? Darbo hipotezė - profesionalioje futbolo komandoje vidinė komunikacija lemia tarpasmeninius narių santykius. Darbo tikslas - nustatyti vidinės komunikacijos raišką profesionalioje futbolo komandoje „Alytis“. Darbo uždaviniai: pateikti profesionalios futbolo komandos kaip šiuolaikinės sporto organizacijos sampratą, išanalizuoti vidinės komunikacijos sampratą, atkreipiant dėmesį į jos įtaką komandos rezultatams, nustatyti profesionalių futbolo komandų narių gebėjimus efektyviai komunikuoti ir pateikti profesionalių futbolo komandų narių tarpasmeninės komunikacijos įgūdžius. Tyrimo objektas – vidinės komunikacijos raiška. Darbe buvo panaudoti mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos ir statistinės analizės tyrimo metodai. Temos aktualumas. Šiandieniame profesionaliame sporte komandai siekiant aukštų sportinių rezultatų nebeužtenka vien tik turėti gerus žaidėjus ir patyrusį trenerį, jos nariai turi būti susieti efektyvios vidinės komunikacijos saitais. Man, kaip asmeniui, besidominčiam profesionaliu futbolu ir siekiančiam ateityje dirbti šioje srityje, šio darbo rezultatai yra naudingi tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Šiuolaikiniame sporte profesionali futbolo komanda gali būti apibūdinama kaip sporto komandos rūšis ir kaip tam tikra šiuolaikinė sporto organizacija, turinti savo struktūrą, vadovus, žaidėjus ir bendrus interesus bei motyvaciją, siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / The problem raised in this analyzed thesis is how the internal communication revealed in the professional football team. The hypothesis of this thesis – that the internal communication within the professional football team governs the team members’ interpersonal relations. The purpose of this work is to identify the manifestations of the internal communication in the professional football team “Alytis”. The tasks of this thesis: give the understanding of the football team as the contemporary sports organization, analyze the conception of the internal communication, concentrating attention on its influence to the team’s results, identify the ability of team members to communicate in an effective way and give their skills of the internal communication. The actuality of the topic. It is not enough only to have good team players and an experienced coach in today’s’ professional sports. It is necessary that the team members had a good relation with each other based on the effective internal communication. For me, as the person who is interested in the professional football and wants to stay and work in this field in future, the results of this thesis are useful in both ways – theoretical and practical. In professional sports the professional football team could be characterized as a type of sports team and as a certain contemporary sports organization, which has its own structure, supervisors, team players, common interests and motivation to work together... [to full text]

Socialinė reklama, apimdama platų spektrą aktualių šiandieninės visuomenės problemų tiek moksliniame lygmenyje, tiek norminiuose dokumentuose, tikslingai įvardijama kaip kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. Tokia informacija, pateikta per viešosios komunikacijos priemones miesto erdvėse, turi aiškų ir konkretų tikslą – kurti naujas socialines vertybes ir taip paveikti žmogaus jausmus, priversti susimąstyti dėl egzistuojančių problemų ir ilgalaikėje perspektyvoje jas spręsti. Tokiam tikslui pasiekti socialinė reklama visuomenei atlieka svarbias, besiintegruojančias, persipynusias funkcijas: informuoja, įtikinėja, skatina bei primena. Vadinasi, socialinė reklama, turėdama tikslą provokuoti, šokiruoti, emociškai sukrėsti, yra skirta šviesti, mokyti, auklėti ar motyvuoti auditoriją, į kurią reklama yra nukreipiama, imtis socialiai tinkamų poelgių ar veiksmų. Tokia reklama neskatina pirkti prekių ar paslaugų, nes jos tikslas yra paveikti žmogaus moralę, suvokimą, įtakoti jausmus, keisti netinkamą elgesį ar požiūrį. Pasitaiko socialinių reklamų, kuriose naudojama paslėpta reklama – kuomet siuntėjas sąmoningai siunčia dviprasmiškos reikšmės informaciją gavėjui, padeda kalbėtojui siekti komercinių tikslų. Šiame darbe į socialinę reklamą žvelgiama kaip į viešąją komunikaciją. Jame stengiamasi patvirtinti arba paneigti išsikeltas dvi hipotezes. Pirmoji, išorinė socialinė reklama apima didelį spektrą socialinių problemų, o daugiausia dėmesio skiria tokiems neigiamiems... [toliau žr. visą tekstą] / Social advertising, encompassing a wide range of topical problems of the modern society is both at scientific level and in regulatory documents purposefully described as cultural, social and educational information. Such information, presented in urban spaces via the public communication tools, has a clear and specific purpose – to create new social values and thus affect human feelings, to make a person think about the existing problems and to solve them in the long-term perspective. In order to accomplish this purpose, social advertising in the society performs the following important integrating and intertwining functions: it informs, persuades, encourages and reminds. Consequently, social advertising, possessing the aim to provoke, to shock, to inflict emotional distress is intended to educate, teach, foster and motivate the audience, which is the advertising’s target group, to behave in a proper way and to take socially appropriate actions. Such advertising does not promote purchasing goods or services, since its aim is to affect a person’s morality, perception, to influence feelings, to change undue behaviour or opinion. Sometimes one can come across social advertisements which employ hidden advertising – when an addresser is deliberately sending ambiguous information to the addressee, helps the speaker in seeking commercial aims. In this work social advertising is treated as public communication. The author is trying to prove or to reject the two hypotheses which... [to full text]

Šiame tyrime atsigręžiama į komunikacijos istoriją, nagrinėjant šią istorinę problemą socialinių struktūrų ir socialinių institucijų kontekste. Chronologinė darbo pretenzija liečia XVI - XVII amžių laikotarpį, regioninė - Radvilų Biržų kunigaikštystę (toliau – BK), sociostruktūrinė – tos kunigaikštystės visuomenę. Darbo tema – XVI - XVII a. Radvilų Biržų kunigaikštystės visuomenė, temos problema – šios visuomenės struktūra ir ją palaikanti socialinė komunikacija. Siekta išsiaiškinti kokių ryšių saistoma buvo minėta lokalinė visuomenė, kaip tie ryšiai susidarydavo, kaip BK atveju reiškėsi bendrieji visai LDK būdingi socialiniai ryšiai, o kaip veikė saviti, tik šiai valdai būdingi kontaktai, kokius socialinius darinius be luominių kūrė tie kontaktai. Mėginta nustatyti, kiek galėjo siekti ir siekė BK gyventojų ryšių horizontai Biržų valdos, LDK ir tarptautiniu lygmeniu. Tyrimu siekta išsiaiškinti kaip veikė to meto visuomenės ryšių traukos centrai (dvaras, bažnyčia, pilis, miestas ir kt.). Pagrindinės probleminės tyrime naudojamos sąvokos yra komunikacija ir lokalinė visuomenė. Pasirinktas tirti 1589-1655 m. laikotarpis žymi nuoseklią Biržų miesto ir visos valdos raidą nuo įsitvirtinimo iki smukimo pradžios. Tai dinamiškiausias Biržų pilies egzistencijos laikotarpis. Darbo tikslas - BK visuomenės komunikacijos, vykusios betarpiško institucinio ir socialinio bendravimo erdvėje, analizė. Remiantis išlikusiais šaltiniais siekta rekonstruoti BK visuomenės struktūrą ir ją... [toliau žr. visą tekstą] / The paper looks back at the history of communication analysing this historical issue in the context of social structures and social institutions. In terms of chronological limits, the research attempts to date back to the period of the 16th-17th centuries; in respect of regional borders, it encompasses the Duchy of Biržai (hereinafter referred to as the “DB”), whereas in terms of socio-structural aspects, the study attempts to analyse the society of the Duchy. The subject of the thesis is the society of the Duchy of Biržai in the reign of the Radvilas during the 16th-17th centuries; the issue under analysis is the structure of this society and the social communication maintaining it. It is attempted to identify the types of contacts binding the afore-mentioned local society, the origins of those links, the manner of manifestation of the social contacts within the DB community, which were common to the entire Grand Duchy of Lithuania (hereinafter referred to as the “GDL”), and the specific contacts inherent to this domain only as well as the social formations created by these contacts apart from those determined by the estate-based society. The paper seeks to identify how far-reaching could have been and actually were the horizons of the contacts of the DB residents at the level of Biržai domain, the level of the GDL and the international level. The research of the contacts maintained should be useful in answering the question of how the centres of public communication (estate... [to full text]

Masinės komunikacijos priemonių (žiniasklaidos) ir šiuolaikinės demokratijos santykis yra aktuali tema dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, ji aktuali dėl masinės komunikacijos priemonių technologinės raidos sukeliamų pokyčių visuomenės ir žiniasklaidos tarpusavio santykiuose. Antra, sparčiai besivystanti žiniasklaida keičia demokratijos funkcionavimo sąlygas. Trečia, reikšmingi pokyčiai turi įtakos ne tik žmonių, valdžios atstovų ir žiniasklaidos santykiams, bet ir viešajam gyvenimui. Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema nėra plačiai ištirta ir išanalizuota. Nuosekliausiai žiniasklaidos įtaką politiniam gyvenimui yra analizavęs Lauras Bielinis knygoje „Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida”. Todėl ši tema pasirinkta, tikintis, kad ji taps dar vienu atspirties tašku žiniasklaidos iššūkių ir jų įtakos demokratijai tyrinėjimams Lietuvoje. Masinės komunikacijos pokyčiai sudaro palankias sąlygas bendravimui, demokratijos vystymui, suteikiant išskirtinę reikšmę žinioms. Tačiau sparčiai besivystanti masinė komunikacija iš dalies tampa sudėtingu iššūkiu demokratijai. Tai pasireiškia piliečių apatiškumu bendriems reikalams, mažėjančiu rinkėjų aktyvumu, per didele informacijos gausa, augančia propaganda piliečių apsisprendimams. Todėl ypatingai svarbu yra išanalizuoti esamą žiniasklaidos padėtį Lietuvoje, nustatyti visuomenės poreikius bei lūkesčius žiniasklaidos atžvilgiu. Naudoti tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė buvo pritaikyta analizuojant ir aiškinant masinės... [toliau žr. visą tekstą] / The relation of mass Media and modern democracy is a topic for several reasons. First of all, it is urgent for the mass communications technology development changes in the public and media relations. Secondly, the rapidly evolving media changes the funcionality of democracy. Third, significant changes affect not only people, politicians, and media relations, but also public life. Selected Master's thesis is not widely studied and analyzed. The most consistent analysis about media influence to political life is given in Lauras Bielinis book "The public, government and the media." Therefore, this subject has been chosen in the hope that it will be a springboard for the challenges of the media and their impact on democracy studies in Lithuania. Changes in mass communication facilitate communication, development of democracy, giving exceptional value for knowledge. However, a rapidly developing mass communication becomes complex challenge for democracy. It occurs like citizens apathy about common matters, decreasing voter turnout, a great abundance of information, increasing citizens' propaganda of self-determination. Therefore it is extremelly important to analyze the current situation of media in Lithuania, determine the public needs and expectations, posed for media. Such research methods were used: analysis of literature sources was applied for explaining and interpreting the positive and side effects of mass media; survey method with experts was performed to obtain useful... [to full text]

Disertacijoje, remiantis XIX a. Lietuvoje kolekcionuotų rinkinių ir jų raiškos analize, siekiama apibendrinti to meto visuomenės požiūrį į istorijos ir kultūros paveldą bei rekonstruoti jo sampratą ir reikšmes. Darbe tiriama, kaip ir kokius konkrečius savos praeities ir savos tapatybės vaizdinius kūrė XIX a. Lietuvos visuomenė, interpretuodama kaupiamą kultūros paveldą; kokios reikšmės buvo suteikiamos paveldo objektams; kaip šie mentaliniai konceptai keitėsi. Kolekcionavimas kaip reiškinys Europoje ypač išpopuliarėjo nuo XVIII a. II pusės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos, kur XIX a. radosi privatūs ir vieši rinkiniai, formavosi antikvarinė rinka, o spaudoje apie paveldo objektus, jų rinkinius gyvai diskutavo, dalinosi informacija ir mokslininkai, ir kolekcininkai. XIX a. rinkiniuose kaupti istorijos ir kultūros paveldo objektai pavieniui atliko tik ženklo ar simbolio funkciją, o kaip visuma bylojo apie juos rinkusių asmenų pasaulėžiūrą, perteikė jų kurtus idėjinius naratyvus. Visuomenės dalyvavimas, kaupiant praeities objektus kaip kultūrinės savasties ir tradicijos dalį, tuo pačiu skatino pažinti ir interpretuoti šį paveldą, tokiu būdu išreiškiant bendrumo jausmą, konstruojant ir puoselėjant kolektyvinę atmintį, kuriant bendrą tapatybę. / The aim of dissertation – on the basis of the analysis of the collections compiled in the 19th century Lithuania and their expression, to generalise the perspectives of the society on the cultural heritage and to reconstruct perceptions about it and associated meanings. The research analyses how and what specific images of its past and its identity the society was creating through the interpretation of the cultural heritage, what changes these mental constructs had undergone over time, and what meanings were attached to the items of the relevant cultural heritage. As a European phenomenon, collecting became popular from the second half of the 18th century. Lithuania was also part of this process, where the compilation of both private and public collections, the formation of the antiquities market started in the 19th century. In the collections of the 19th century, the objects of cultural heritage, taken individually, performed only the function of the sign or symbol. Taken as a whole, they cast light on the worldview of their compilers, and recounted their ideological narratives. Conscious participation of the society in the accumulation of objects of the past as part of their cultural identity and tradition encouraged one to familiarise oneself and to interpret this heritage, thereby expressing the feeling of commonality in the construction and cherishing of the collective memory while creating a common identity.

Disertacijoje, remiantis XIX a. Lietuvoje kolekcionuotų rinkinių ir jų raiškos analize, siekiama apibendrinti to meto visuomenės požiūrį į istorijos ir kultūros paveldą bei rekonstruoti jo sampratą ir reikšmes. Darbe tiriama, kaip ir kokius konkrečius savos praeities ir savos tapatybės vaizdinius kūrė XIX a. Lietuvos visuomenė, interpretuodama kaupiamą kultūros paveldą; kokios reikšmės buvo suteikiamos paveldo objektams; kaip šie mentaliniai konceptai keitėsi. Kolekcionavimas kaip reiškinys Europoje ypač išpopuliarėjo nuo XVIII a. II pusės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos, kur XIX a. radosi privatūs ir vieši rinkiniai, formavosi antikvarinė rinka, o spaudoje apie paveldo objektus, jų rinkinius gyvai diskutavo, dalinosi informacija ir mokslininkai, ir kolekcininkai. XIX a. rinkiniuose kaupti istorijos ir kultūros paveldo objektai pavieniui atliko tik ženklo ar simbolio funkciją, o kaip visuma bylojo apie juos rinkusių asmenų pasaulėžiūrą, perteikė jų kurtus idėjinius naratyvus. Visuomenės dalyvavimas, kaupiant praeities objektus kaip kultūrinės savasties ir tradicijos dalį, tuo pačiu skatino pažinti ir interpretuoti šį paveldą, tokiu būdu išreiškiant bendrumo jausmą, konstruojant ir puoselėjant kolektyvinę atmintį, kuriant bendrą tapatybę. / The aim of dissertation – on the basis of the analysis of the collections compiled in the 19th century Lithuania and their expression, to generalise the perspectives of the society on the cultural heritage and to reconstruct perceptions about it and associated meanings. The research analyses how and what specific images of its past and its identity the society was creating through the interpretation of the cultural heritage, what changes these mental constructs had undergone over time, and what meanings were attached to the items of the relevant cultural heritage. As a European phenomenon, collecting became popular from the second half of the 18th century. Lithuania was also part of this process, where the compilation of both private and public collections, the formation of the antiquities market started in the 19th century. In the collections of the 19th century, the objects of cultural heritage, taken individually, performed only the function of the sign or symbol. Taken as a whole, they cast light on the worldview of their compilers, and recounted their ideological narratives. Conscious participation of the society in the accumulation of objects of the past as part of their cultural identity and tradition encouraged one to familiarise oneself and to interpret this heritage, thereby expressing the feeling of commonality in the construction and cherishing of the collective memory while creating a common identity.

Azartiniai lošimai – transkultūrinis fenomenas, egzistuojantis jau tūkstančius metų. Dėl jų daromos įtakos socialiniam ir ekonominiam gyvenimui lošimai įvairiais istoriniais periodais balansavo tarp visuomenei priimtinos ir smerktinos veiklos. Šiais laikais azartiniai lošimai daugelyje pasaulio valstybių yra legalizuoti ir reguliuojami valdžios institucijų. Pastaraisiais dešimtmečiais žmogaus gyvenimą labiausiai paveikė interneto bei kitų elektroninės komunikacijos formų įžengimas į kasdienybę. Azartinių žaidimų ir interneto sintezė leido atsirasti naujam dariniui. Šiuolaikinis lošimų pratęsimas elektroninės komunikacijos medijų pagalba yra internetiniai azartiniai žaidimai. Tai greičiausiai auganti, tačiau dar mažai tyrinėta lošimų sritis. Lošimų internete plėtra įtakoja socialinį gyvenimą bei atveria naujas ekonomines perspektyvas, todėl šios plėtros priežastys ir jų analizė yra aktualios šiuolaikinei visuomenei. Šiam darbui keliami uždaviniai: (1) Apžvelgti azartinių lošimų reiškinį remiantis teorine literatūra (2) Išanalizuoti internetinių lošimo bendrovių veiklos ir komunikacijos specifiką, remiantis teorine medžiaga. (3) Apibrėžti internetinių lošimo bendrovių potencialius klientus arba tikslines grupes bei aprašyti jų charakteristikas. (4) Ištirti 3 internetinių lošimo bendrovių (Betfair, Bet365 ir Triobet) komunikaciją kaip sėkmės pavyzdžius. (5) Apibrėžti efektyvias internetinių lošimo bendrovių komunikacijos strategijas. Darbo tikslas – apibūdinus internetinių... [toliau žr. visą tekstą] / Gambling is transcultural phenomenon existing for a thousands of years. Because of its influence on social and economical life gambling in all times balanced between acceptable and reprehensible activity. Nowadays gambling is legal activity and is regulated by the governments in majority of countries around the world. Internet and other forms of electronic communication became a common thing and has done a big influence on people‘s life in a few past decades. Gambling and internet synthesis led to new format. Modern gambling development with the help of electronic communication medias created internet gambling. It is fast developing gambling business field but yet has little research on it. Internet gambling development makes impact on our social life and creates new economical perspectives. That is why this development is actual to modern society. Objectives of this thesis: (1) To analyse the concept of gambling with reference to teorical literture. (2) To analyse activity and communication specific of internet gambling companies. (3) To define the clients or target groups of internet gambling companies and to describe those target groups characteristics. (4). To research 3 internet gambling companies (Betfair, Bet365 and Triobet) communication as a cases of success. (5) To define effective internet gambling communication strategies. Aim of this thesis – to descibe communication of internet gambling companies and characterise effective communication strategies. Thesis... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos mados pateikimo Lietuvos žiniasklaidoje problemos. Išnagrinėti pagrindiniai komunikavimo kanalai ir reikšmės, kurios yra kuriamos žiniasklaidos priemonėmis ir siejamos su mados industrija Lietuvoje. Apžvelgiama mados raida XXIa. Lietuvoje ir informacijos apie madą pateikimas medijose. Analizuojama komunikacija per reklamą, vartotojiškumas, tapatybės kūrimas, iškeliama Lietuvos žurnalistų nekompetetingumo problema. Taip pat atliktas tyrimas, kuris parodo požiūrį į asmenis, siejamus su Lietuvos mados kultūrą. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, Visuomenės santykis su mada, Mada žiniasklaidoje ir mados žiniasklaida, Požiūris į Lietuvos madą žiniasklaidoje, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 47 p. teksto be priedų, 27 iliustr., 3 lentelės, 3 grafikai, 64 bibliografiniai šaltiniai ir 1 filmas. Atskirai pridedami darbo priedai. / The final Master's Thesis examins problems that are caused by the way Lithuanian media represents fashion. Reviewed the main communication channels and meanings that are being created by media and associated with the fashion industry in Lithuania. Also overviewed fashion development in the twenty-first century in Lithuania and how information about fashion is represented in media. Analyzed communication through advertising, consumerism, identity development, raised problem about unqualified Lithuanian Journalists in this field. There is also a case study that shows the attitude of people associated with the Lithuanian fashion culture. The paper consists of six parts: introduction, Relations between society and fashion, Fashion in the media and fashion media, Fashion-conscious approach to the Lithuanian media, conclusions and references. The volume of this work - 47 pages of text, 27 illustrations, 3 tables, 3 graphs, 64 references, and 1 movie. Appendixes.

Magistro darbe išanalizuota VI-VIII klasių mokinių ir mokytojų komunikacija ugdymo procese. Tyrimo tikslas – atskleisti mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo ypatumus VI-VIII klasėse, siekiant ugdymo kokybės. Tyrimo tikslui realizuoti iškelti uždaviniai: • Išryškinti mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo kaip ugdymo kokybės prielaidos reikšmingumą teoriniu aspektu. • Sudaryti ir teoriškai pagrįsti mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo modelį. • Išsiaiškinti mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo ypatumus VI-VIII klasėse. • Nustatyti socialinių veiksnių įtaką komunikacijos valdymui kaip kokybės prielaidai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė, mokinių anketinė apklausa, pamokų stebėjimas, statistinė tyrimo duomenų analizė. Tyrimas vykdytas vienoje Vilniaus bendrojo ugdymo mokykloje. Anketinės apklausos būdu apklausti VI-VIII klasių mokiniai. Iš viso buvo apklausta 211 respondentų. Kokybinio tyrimo metu buvo stebėta 10 pamokų, penkių skirtingų dalykų mokytojų. Empirinis mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymo modelio pagrindimas parodė komunikacijos valdymo svarbą, siekiant aukštų ugdymo rezultatų. Paaiškėjo, kad ugdymo proceso kokybė bus užtikrinta tinkamai valdant komunikaciją. Tyrimo duomenys atskleidė pagrindines priežastis, trukdančias mokytojų ir mokinių komunikacijos valdymui. Išsiaiškinta, kas turi įtakos ugdymo proceso kokybei. Nustatyta socialinių veiksnių (mokinių klasės ir lyties)... [toliau žr. visą tekstą] / The VI-VIII school students and teachers' communication in the educational process in this Master's work is analyzed. The aim of the study is to reveal teachers and students' peculiarities of the communication management in VI-VIII classes to improve the quality of educational. The aim of the study to realize the targets set: • To emphasize the assumptions of teachers and students' management of communication as the quality of education in theoretical terms. • To conclude and theoretically base the model of teachers and students' management of communication. • To identify the features of teachers and students' management of communication in VI-VIII classes. • To identify the influence of social factors for the quality of the management of communication. The methods of research: the analysis of scientific literature and the educational documents, questionnaire survey of students, classroom observations, statistical analysis of data. The survey was conducted at the school of general education in Vilnius. Surveyed by questionnaire VI-VIII classes. A total number of survey respondents is 211. Qualitative research was observed in ten lessons of five teachers of different subjects. The empirical justification of teachers and students' management of communication model showed the importance of managing achieving high results. It turned out that the quality of the educational process will ensure properly management of communication. The results of the research revealed... [to full text]

Darbo tikslas - Išanalizuoti išmaniojo laikrodžio Pebble komunikavimo ir programavimo galimybes, bei gautus žinias pritaikyti praktiškai. / The aim - to analyze smart watch "Pebble" programming and communication capabilities and to use obtained knowledge in practice.