Šis darbas supažindina su tamsiojo turizmo fenomenu, kuris Lietuvos akademiniame pasaulyje dar nėra nagrinėtas. Darbe pristatoma tamsiojo turizmo samprata ir formų įvairovė, visuomenėje daug diskusijų keliantys šios turizmo krypties etiniai aspektai bei didėjančio populiarumo prielaidos. Taip pat iškeliama tamsiojo paveldo problematika, jį išskiriant kaip tam tikrą disonuojančio paveldo grupę. Darbe įvertinama dabartinė tamsiojo paveldo situacija Lietuvoje, išryškinant tvarkybos problemas ir lyginant tamsiojo paveldo pateikimo turizmui praktikas su teorinėje literatūroje rekomenduojamomis bei kritikuojamomis. Išsamiai analizuojamas gana ryškaus tamsiojo paveldo objekto – Kauno tvirtovės fortų – atvejis, įvertinant šio objekto reikšmę, dabartinę tvarkybą ir tai lemiančias priežastis. Kadangi iš visų devynių išlikusių Kauno tvirtovės fortų turizmui pritaikyti tik du (VII ir IX), kuriuose vystoma muziejinė veikla, įvertinamos tamsiojo paveldo reprezentacijos juose: tiriama šių dviejų Kauno tvirtovės fortų vykdoma veikla ir jos atitikimas užsienio autorių pateiktiems tamsiojo paveldo pritaikymo turizmui principams. / The paper introduces the new phenomena of dark tourism that has not ever been analyzed in Lithuanian academic literature. The notion of dark tourism and the variety of its forms is represented. This paper also analyzes the reasons of increasing popularity of dark tourism in postmodern society and the ethical points of dark tourism. This paper concentrates on assessment of Lithuania‘s dark heritage and explains the reasons, why this heritage is in such condition. The main focus is on Kaunas Fortress which is an outstanding example of dark heritage in Lithuania. The representation of dark heritage in Kaunas VII and Kaunas IX museums are compared and also the Lithuanian tourist‘s motivation of visiting the dark sites is analyzed.

Kaunas sea contains more than 500 mln. m3 of Nemunas water. The Kaunas' sea Regional park was established at 1992. The purpose - to retain ecosystem, landscape, and inheritance of culture. Water molluscs - invertebrate organisms. They are very important in such ecosystem. Outspread of water molluscs is interconnected with climatic and edafical factors and is not influenced by such factors as competition.

Darbo aktualumas. Užsienyje vienas iš senėjančios visuomenės bruožų pastaruoju metu yra senjorų turizmas. Šis senyvo amžiaus segmentas, kuris sudaro didelę turistų dalį, yra ypatingas ir skiriasi nuo kitų keliaujančių asmenų grupių. Senjorai dažniausiai nepaiso sezoniškumo, jie gali keliauti ilgesnį laiką, jiems reikia poilsio, be to, gali sau leisti daugiau, nes dažniausiai turi sukaupę santaupų. Lietuvoje taip pat stengiamasi populiarinti senjorų turizmą. Deja, Lietuvoje ši didėjanti senjorų rinkos dalis mažai tyrinėta. Kaip prognozavo Pasaulio turizmo organizacijos, nuo 2008 metų, Europoje mažėja turistų srautai. Ši problema Lietuvą pasiekė 2009–2010 m. Manoma, jog 2011 metais rinkos turėtų atsigauti, todėl Lietuvos turizmo agentūros ir informacijos centrai turtų būti pasiruošę patenkinti ir vyresnio amžiaus keliautojų poreikius. Šis baigiamasis magistro darbas gali būti aktualus Lietuvos senjorų turizmo plėtojimui ir galimam užsienio turistų pritraukimui. Darbe bandoma išsiaiškinti priežastis, dėl kurių turizmo paslaugų sfera nevienodai išsivysčiusi skirtingose šalyse, kokie motyvai skatina ar kliudo vystytis į/išvažiuojamajam ir vietiniam senjorų turizmui Lietuvoje. Įdomu, jog terminas senjoras neturi nusistovėjusios reikšmės, kuris įvardytų vyresnio amžiaus asmenis – nėra aišku nuo kada vyresnio amžiaus žmogų galima vadinti senjoru. Mokslinėje literatūroje (anglų kalba) aptikta skirtingų terminų, kurie apibrėžia vyresnio amžiaus žmonių grupę. Visa tai tik įrodo, kad ši... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The seniors’ market is really the specific one (there is no stable definition of older people in the scientific literature. This market segment has different names: silver market, grey market, mature market. There is no unanimous opinion at what age people become senior. Usually, the seniors’ age is varying from fifty to sixty years). Seniors travel seasonally, elderly people can travel for a longer time than usually, they need more rest and they can afford a little bit more because of the savings. Seniors, who continue their work get higher income, have less expense and there is no need to take care of children. Moreover, all society gets older because of few reasons: a longer lifetime and particular habits of lifetime, a better healthcare, a medicine breakthrough, a different family model and the most important thing probably would be a decreasing birthrate. There are efforts to make senior tourism more popular in Lithuania too. Unfortunately, this market segment has not much of research attention. According to the World Tourism Organization (WTO), the stream of tourists from 2008 decreased in Europe. In Lithuania, this problem appeared in 2009 – 2010. It is predictive that in 2011 markets might recover and due to this tourism organizations in Lithuania need to know how to meet expectations of elderly people and prepare for this. Object of the paper – the development possibilities of the seniors’ tourism market. Object of the research – to find peculiarities of... [to full text]

Istorinė architektūrinė ir urbanistinė Laisvės alėjos visuma yra susiformavusi per tris istorinius laikotarpius: gubernijos (1847-1918), tarpukario (1918-1940), sovietmečio (1940-1990). Kiekvieną šių laikotarpių atspindi skirtingos urbanistinės ir architektūrinės transformacijos, formuojančios įvairialypę Laisvės alėjos vizualinę aplinką. Jos unikalumas – tai nuolat kintantis bendras vaizdas. Tad šioje kaitoje svarbu yra išsaugoti ne tik unikaliausius kiekvienos epochos urbanistinius ir architektūrinius bruožus, bet ir nematerialųjį paveldą - bendras gatvės kultūrines ir dvasines prasmes, kaip esminius reikšminius šios vietos identifikatorius. Laisvės alėjoje šiuo metu į Kultūros vertybių registrą yra įtraukta 19 pavienių ir kompleksinių objektų. Tai sudaro mažiau kaip 1⁄5 visų joje esančių pastatų, formuojančių vientisą perimetrinį abiejų gatvės pusių užstatymą. Tad juridiškai įteisintos vertybės atspindi tik dalį Laisvės alėjos, kaip kultūrinės vertybės, verčių. Todėl šio darbo pirmame skyriuje, remiantis šiuolaikinės paveldosaugos dokumentais ir lyginant juos su LR paveldo apsaugos dokumentais, suformuojama platesnio pobūdžio vertinimo sistema, pagal kurią pastatai įvertinami urbanistinėje, fasadinėje, tūrinėje-erdvinėje ir socialinėje dimensijose, siekiant atskleisti jų tapatumo, kontekstualumo, architektūros meninę ir retumo vertes. Pritaikius šią vertinimo sistemą kiekvienam Laisvės alėją formuojančiam architektūriniam elementui, atsiskleidė ir dominuojančios visos... [toliau žr. visą tekstą] / Historic architectural and urbanistic entirety of Laisvės avenue had been formed over three historic periods: government (1847-1918), interwar period (1918-1940) and Soviet times (1940-1990). Each of these periods is reflected by distinct urbanitics and architectural transformations shaping mixed visual environment of Laisvės avenue. Its uniqueness lies in the overall view of constant change. Therefore, such change should preserve not only unique urbanistic and architectural features of each era, but also the intangible heritage – the general meanings of street culture and spirit, as essential and relevant identifiers of this site. There are 19 separate and complex objects from Laisvės avenue included in the Register of Cultural Values. This makes less than 1⁄5 of all the buildings located in the avenue, which form an integral perimetrical development of both street parts. Thus, legally enforced values reflect only a part of values of Laisvės avenue, as a cultural treasure. Given that, the first part of this paper, with reference to the documents of modern heritage protection and comparing them with those of the heritage protection of the Republic of Lithuania, creates a broader assessment system, on the basis of which the buildings are evaluated in the urbanistic, façade, volume-spatial dimensions in pursuance of their identity, contextuality values, as well as artistic and rarity values of architecture. Upon the application of the given system on each architectural element... [to full text]

Darbo tikslas: Ištirti personalo valdymą Kauno miesto pirminės asmens sveikatos įstaigose. Tyrimo metodika: Tyrimo metu apklausti Kauno miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ): viešųjų ir privačių vadovai. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmame etape atliktas kokybinis tyrimas. Apklausti 4 atsitiktinai pasirinktų įstaigų (2 viešųjų ir 2 privačių) vadovai. Tyrimas buvo atliekamas interviu metodu, pateikiant iš anksto apgalvotus klausimus. Kokybinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti kokios yra personalo valdymo funkcijos PASPĮ. Antrame etape atliktas kiekybinis tyrimas. Iš viso buvo išplatintos 43 anketos visose Kauno miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose Atgal sugrįžo 41 anketa: 7 iš 9 viešųjų ir 34 iš 34 privačių pirminę asmens sveikatos priežiūrą teikiančių įstaigų. Tai sudaro 95,3% nuo visų išplatintų anketų. Į 35 anketas atsakė patys įstaigų vadovai, o į 6 įstaigų administratoriai. Uždaviniai: 1. Ištirti pirminės asmens sveikatos įstaigos vadovų kompetenciją personalo valdymo srityje. 2. Ištirti ir palyginti kaip atliekamos personalo valdymo funkcijos viešosiose ir privačiose pirminės asmens sveikatos įstaigose. 3. Nustatyti esmines personalo valdymo tendencijas ateityje įstaigų vadovų požiūriu. Rezultatai: Personalo vadovas yra visose 7 viešosiose PASPĮ, o tuo tarpu iš 34 privačių PASPĮ personalo vadovą turi tik 5,9 proc. Savo kompetenciją personalo valdyme aukščiau įvertino viešųjų PASPĮ vadovai. Išvados: 1. Savo kompetenciją... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: to analyze the management of personnel at Kaunas city primary health care institutions. Methodology of the work: during the research, the heads of both public and private Kaunas city primary personal health care institutions (PPHCI) were polled. The research was made in two stages. In the first stage the qualitative research was made. 4 heads of accidentally chosen institution (2 public and 2 private) were polled. The research was made in the form of interview, given the questions considered in advance. The aim of qualitative research is to find out what are the functions of personnel management at PPHCI. In the second stage a quantitative research is made. There were 43 questionnaires distributed in all Kaunas city primary personal health care institutions. 41 questionnaires were returned: 7 from 9 from public and 34 from 34 from private institutions, providing primary personal health care. It makes 95,3% of all questionnaires that were distributed. 35 questionnaires were answered by the heads of these institutions and 6 by their administrators. Tasks: 1. To analyze the expertise of the heads of primary personal health care institutions in the field of personnel management. 2. To analyze and to compare how the personnel management functions are carried out in public and private primary personal health care institutions. 3. To find out fundamental future tendencies of personnel management from a viewpoint of the heads. Conclusions: 1. The respondents in... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe plačiau aptariamos kultūros paveldo (dėmesys fokusuojamas į architektūros paveldą) integracijos į šiuolaikinės taip vadinamos tinklaveikos visuomenės ekonominę ir socialinę sistemą. Darbe laikomasi principinio požiūrio, kad šiuolaikinis darbo, laisvalaikio organizavimas ir individų identitetai sąveikauja nuolatinio tapsmo sąlygomis ir yra priklausomi vieni nuo kitų. Vietos įvaizdis šiuo požiūriu tampa itin svarbus miesto/regiono/valstybės savęs reprezentacijos įrankis šiuolaikinėje žinių valdymu grįstoje visuomenėje. Šioje postruktūralistinėje vartotojų visuomenėje architektūros paveldas ir naujos architektūros intervencijos gali būti vienas esminių įrankių komunikuoti žinių pertekliaus epochoje. Pagrindinis tyrimo tikslas apibrėžti Kauno miesto patirtis ir galimybes reprodukuoti ir publikuoti žinių bagažą konceptualiai pristatant vietą. Todėl trijose darbo dalyse, naudojant specialiai susiformuotus teorinius tyrimo metodus aiškinamasi vietos įvaizdžio sampratos kaita pereinat iš industrinės į postindustrinę epochas, taip įvaizdžio diegimo problematika. Vėliau pereinama prie Kauno miesto patirčių ir potencialo analizės, paradomi charakteringi pavyzdžiai atitinkantys tiek vakarų vartotojiškos kultūros modifikacijas, tiek postkolonialinias įtakas vienaip ar kitaip formuojančias tiek vietos identitetą, tiek kultūros paveldo apsaugos/niokojimo apraiškas. Trečioji dalis skirta Kauno miesto kaip vietos naratyvo kūrimo galimybėms ir problematikai... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is to be about the first deeper glance in Lithuania issueing the place image throught architectural and cultural heritage management. The key factor is to challange the paradigma of how individual or scietist perceive architectural processes due side effets of changing World. Nevertheless, cultural heritage in Lithuania has a feature in academical field to be self-centered so hardly ever usefull for wider sociocultural progress if we consider that tourism or old town vitality is based not on heritage management itself, but depends on traditionally perceived which are the best routes for tourists or traditional area of walking around. This issue claims that in so called network society the most important is to recognise the possibilities and threats for architectural heritage to become an actine participator of network progress. It is clarely seen, that internet technologies and communicational options is to be elimate a traditional urban space out of field of public interest. However, city image is about to sell a place no matter in digital or either in real dimentions. Master work is solving the issue how the Kaunas could work and produce its image via architectural representation‘s forms and manners. First part of work is to describe early perception of place image in western countries. As a matter of fact, there‘s notice made that place image should meet an expectation. Since public realtions have became part of everydays expeirience and its self being... [to full text]

Apklaustieji teigiamai vertina važiavimą dviračiu kaip aktyvaus laisvalaikio formą, labiausiai džiaugiasi pagerėjusia emocine būsena ir teigia, kad dviratis puiki transporto priemonė, nes yra sutaupoma pinigų už transportą. Respondentai tai pat pastebėjo tokius pokyčius kaip padidėjusią raumeninę masę, sumažėjusį svorį, sustiprėjusią širdį ir kaulus. Galima daryti išvadą, kad anot respondentų važiavimas dviračiu labiausiai gerina emocinę būseną, galbūt jiems pavyko atsikratyti slogių minčių ir depresijos taip jų gyvenimo kokybė tapo geresnė. Ne maža dalis respondentų pastebėjo kūno pokyčius, o tai yra labai svarbu ne tik psichologiškai bet ir fiziškai. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad respondentai dažniau važinėtų dviračiais jei infrastruktūros būklė būtų geresnė. Kauniečiai norėtų daugiau dviračių takų Kaune, kurių danga būtų saugi važiavimui. Tai pat, reikėtų pašalinti kliūtis take (nuleisti bortelius, sutvarkyti elektros stulpus kelyje). / The respondents positively assess as an active form of entertainment , the most widely welcomes improved emotional state and says that the bike a great vehicle because it is saving money for transport. Respondents also noted developments such as increased muscle mass, decreased weight, increased strength of the heart and bones. It can be concluded that, according to most respondents cycling improves emotional state, perhaps they managed to get rid of the dismal thoughts and depression as their quality of life has improved. A large majority of respondents noted changes in the body , which is very important, not only physically but also psychologically. The investigation also revealed that respondents often cycling if the infrastructure condition would be better. Kaunas would like more bike paths in Kaunas , the coating is safe driving. Also, it should be to remove barriers to take (dropping curbs, fixing electric poles on the way).

Darbo tikslas – išanalizuoti gyvenamojo nekilnojamojo turto rinką ir įvertinti pagrindinius veiksnius veikiančius statybų kainas ir ištirti kokią įtaką daro atskiro regiono vystymasis. Tyrimo objektas - nekilnojamojo turto rinka Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tiksliau daugiabučių namų rinką. Darbas susideda iš trijų dalių: teorinės, analitinės ir empirinės. Pirmiausia pateikiama teorinė informacija apie nekilnojamojo turto rinką – nekilnojamojo turto rinkos charakteristikos ir samprata. Antrame skyriuje analizuojami demografiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai Lietuvoje, ir kokią įtaką daro nekilnojamojo turto rinkai. Paskutinėje dalyje analizuojami tie patys rodikliai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, ir jų įtaka gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai (ar butų kainos nėra per aukštos, ar situacija rinkoje nejuda link kainų burbulo). / The objective of this paper is to analyze residential real estate market and to evaluate the main factors influencing construction prices of residential real estate, and also to investigate are prices depend on individual region economic growth tendencies. Research subject is the real estate market of Vilnius, Kaunas, Klaipeda and Siauliai cities, especially the tenement house market. The paper consists mainly of three parts: theoretical, analytical and empirical. Firstly, is provided theoretical information about real estate market - analysis and conception of real estate market and its characteristics. Then, in the second chapter, there is the analysis of demographical, social and economical factors in Lithuania, how they vary and influence the real estate market. Next is the study of main economic and social environment factors in Vilnius, Kaunas, Klaipeda and Siauliai cities, and how they influence residential real estate market in these cities (are prices not too high or they are next to residential real estate price bubble). The research contains 52 pages. There are 13 tables and 11 diagrams.

Darbuotojų materialinės atsakomybės normos darbo teisiniuose santykiuose turi didelę teorinę ir praktinę reikšmę. Šiame darbe pateikti Kauno miesto apylinkės teismo 2000-2006 metais išnagrinėtų bylų dėl darbuotojų materialinės atsakomybės pagal darbo teisę apibendrinimai. Darbe apibūdinama darbuotojų materialinės atsakomybės samprata, darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys, analizuojamos 2000 – 2006 metais Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtos bylos dėl darbuotojų materialinės atsakomybės, pateikiama šių bylų statistika ir išsami analizė pagal sąlygas materialinei atsakomybei atsirasti, analizuojamos darbdavių, darbuotojų ir teismo, nagrinėjančio darbo ginčus dėl darbuotojų materialinės atsakomybės pagal darbo teisę, daromos klaidos. Darbo pabaigoje pateiktose išvadose atskleidžiamos praktinės bylų nagrinėjime pastebėtos problemos, pateikiami galimi jų sprendimo būdai. / The norms of the material liability of the employees in the legal relations of work have a significant theoretical and practical meaning. This work presents the summaries of the cases investigated by Kaunas City District Court in 2000-2006 regarding the employees’ material liability under labour law. The work describes the concept of the material liability of the employees, the sorts of the employees’ material liability, analyses the cases investigated by Kaunas City District Court in 2000-2006 regarding the employees’ material liability, presents the statistics of these cases and a thorough analysis on the basis of the conditions that cause material liability, analyses the mistakes done by the employers, employees and the court that examines the labour disputes regarding the employees’ material liability under labour law. In the end of the work there are presented the conclusions, which reveal the practical problems noticed in the investigation of cases, and there are presented the possible methods, how to solve them.

Pagrindinis šio darbo tikslas yra išstudijuoti procesus, procedūras, priemonės ir problemas susijusias su klinikinių duomenų rinkimu, kaupimu, panaudojimu, informacijos judėjimu Kauno medicinos universiteto klinikose bei pasiūlyti idėjas, kaip patobulinti jau veikiančius duomenų rinkimo bei kaupimo metodus, pagerinti sukauptų duomenų analizavimą, statistikos rinkimą, apžvelgti integravimosi su kitomis egzistuojančiomis informacinėmis sistemomis, ir apibendrinant – pagerinti bei pagreitinti informacijos judėjimą gydymo įstaigoje sukuriant naują unifikuotą KMUK klinikinių duomenų informacinę sistemą. Šis tyrimas yra sutelktas ties informacijos rinkimu, apdorojimu bei apsikeitimu ne tik vietiniu mastu, t.y. tarp atskirų klinikų, bet ir visos Lietuvos mastu, t.y. su kitomis Lietuvos gydymo įstaigomis, bei kuriamu nacionalinės e. sveikatos sistemos projektu. Tyrimas parodė, jog duomenų rinkimas yra pakankamai sudėtingas. Yra naudojamos skirtingos priemonės, tokios kaip: pacientų kortelės, registrai, įvairios formos. Visos šios skirtingos duomenų rinkimo bei kaupimo priemonės rodo, jog yra didelis poreikis vieningos sistemos, kuri apimtų visus klinikose vykstančius procesus, realizuotų skirtingų profilinių klinikų darbo savitumus. Viso tyrimo metu diskutuojant tiek su gydymo įstaigų darbuotojais, tiek nagrinėjant jau esamas sistemas aš supratau, jog yra nemažai problemų susijusių su informacijos valdymu bei apdorojimu. Vienos iš jų – nepakankamas suvokimas poreikio kaupti... [toliau žr. visą tekstą] / The main aims and objectives of this study are, to explore the procedures, tools and problems related to primary health care data collection, storage, use and information flows in Kaunas university of medicine and to offer ideas and suggestions on how to improve the systems of routine data collection, storage, analysis and use of information and more generally to improve the flows of information and also to explore challenges related to realizing the potential for cooperative, integrated information systems in healthcare and more generally – to improve the flows of information by creating a new unified information system of clinical data. This study is based on data collection, processing and exchanging not only in the area of Kaunas university of medicine, but also, with the other institutions of health care and the „NESS“ project which is now being developed. The study showed that the process of data collection is rather complex. A number of data collection tools are used: patient cards, registers, various forms. All of this shows that a unified information system of clinical data is needed. It will involve all the processes inside clinics, deal with the individuality of every single clinic. Through a cross – case analysis and discussions with people who work in health care I found that there are several problems related to the use and management of information like lack of clear understanding of the purpose of data collection, poor knowledge of working with computer... [to full text]