Bakalauro baigiamajame darbe atliekamas požiūrio į ekoturizmo paslaugas Kauno mieste vertinimas. Pasaulis kenčia vis didesnę taršą: gamta praranda savo naturalų grožį, vertybes, nyksta augalai bei gyvūnai, didele dalimi prie to prisideda masinis turizmas. To pasekoje, kaip alternatyva, išsivysto nauja turizmo kryptis – ekoturizmas, kurio pagalba siekiama sumažinti aplinkai daromą žalą, paskirstyti turistų srautus bei neeikvoti ribotų gamtos išteklių. Darbo objektas – ekoturizmo paslaugos. Darbo tikslas - atskleisti požiūrį į ekoturizmo paslaugas Kauno mieste. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti ekoturizmo paslaugų vietą turizmo rinkos kontekste; 2. Apžvelgti ekoturizmo paslaugas Kaune mieste; 3. Išanalizuoti požiūrį į ekoturizmo paslaugas Kauno mieste. Darbą sudaro: įvadas; 3 skyriai: pirmajame nagrinėjami – ekoturizmo paslaugų teoriniai aspektai, tokie kaip: atsiradimas, bruožai, principai, antrajame – pateikta tyrimo metodika, demografiniai respondentų duomenys, trečiajame – tiriamas kauniečių požiūris į ekoturizmo paslaugas, analizuojami rezultatai, gauti tyrimo metu, jų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas bei priedai. Tyrimo apklausoje dalyvavo 100 įvairaus amžiaus respondentų. Išanalizavus gautus duomenis galima teigti, kad apie ekoturizmą žino ar bent yra girdėję maždaug pusė Kauno gyventojų, bet visgi dauguma žmonių įvardina informacijos apie ekoturizmo paslaugas nepakankamumą, taip pat pageidauja žemesnių kainų bei platesnio siūlomų paslaugų asortimento. Beveik... [toliau žr. visą tekstą] / -.

Darbe analizuojama salonų kultūros raiška tarpukario Kaune, bei šio kultūrinio proceso tęstinumas, laikotarpiu po Antrojo pasaulinio karo pasiekiant mūsų dienas. Tarpukario intelektualų gyvensenos ir kūrybos persipynimai lėmė, jog susiformavo gyvybinga ir intelektuali miesto atmosfera. Šioje kultūrinėje terpėje vykęs inteligentų bendravimas sąlygojo ir salonų kultūros reiškinio atsiradimą. Tyrime remiamasi nuostata, kad kultūra ir visuomenė sudaro vientisą sistemą. Kultūra yra tyrinėjama per išreikštas ir užfiksuotas asmenines patirtis, bendrines viešo elgesio normas, meninius procesus. Todėl tarpukario Kauno salonų kultūra yra laikoma tik esminius klasikinio salono bruožus išlaikiusia, tačiau jau XX amžiaus žmonių bendravimui būdinga tradicija. Salonų kultūra yra nusakoma, kaip savita visuomenės komunikavimo forma bei ideologinį brandumą liudijantis procesas. Salonų apraiškų tąsa atpažįstama ir pasibaigus lietuviškojo tarpukario epochai. Tiek tarpukariu, tiek praradus valstybingumą salonų kultūros apraiškos turtino Kauno miestą, formavo inteligentijos tradicijas ir tapo būtinu visuomeninio gyvenimo atributu. Tai tampa svarbus argumentas salonų kultūrą laikyti paveldėta nematerialiąja Kauno miesto istorijos dalimi. / The aim of these Master theses is to analyze the expression of Salon culture and continuity of this cultural process in interwar Kaunas. Interlaced lifestyle and creativity of interwar intellectuals determined the formation of lively and highbrowed atmosphere in the city. Communication of intellectuals in this cultural environment also determined the rise of Salon culture phenomenon. In this research culture and society compose one entire system and it is explored through expressed and fixed personal experiences, common public conventions, processes of arts. Therefore the culture of interwar Kaunas is considered not just as the one which kept essential classic Salon characteristics, but it is also a typical communication tradition of XX century’s society. The culture of Salons is defined as distinctive social communication form also as attesting process of ideological maturity. The continuance of Salons manifestation is recognized in later periods, after ending of Lithuanian interwar epoch. In interwar period as well as when statehood was lost, the manifestation of Salon culture enriched the city of Kaunas, formed traditions of intellectuals and became essential attribute of social life. This is a very important argument taking into consideration that culture of Salons is non – material part of Kaunas city history.

Aktualumas. Ne tik organizacijoms, įmonėms, verslo vadovams ir miestams ar valstybėms pristatant ar reprezentuojant save, vienu svarbiausių dalykų šiandien tampa įvaizdžio svarba. Lietuvai tapus Europos Sąjungos dalimi, mūsų šalies viduje kryptingai vykstantys pokyčiai neišvengiamai tampa aktualūs ir svarbūs kitoms užsienio valstybėms, o tai sąlygoja jų domėjimąsi Lietuva, jos padėtimi, atskirų miestų tvarka, bei juose vykstančiais procesais. Užsimezga ryšiai tarp miestų (Lietuvos ir užsienio valstybių). Tačiau prieš pradedant bendradarbiavimą tarp miestų, juose esančių organizacijų, didelės įtakos turi Lietuvos miestų įvaizdis šalies kontekste. Būtent todėl, miestui svarbu sukurti tokį įvaizdį, kuris būtų palankus jam palankus. Tačiau Lietuvoje miesto įvaizdžio kūrimas mažai nagrinėjamas objektas. Problemos ištyrimo lygis. Įvaizdžio formavimo tema rašė daug autorių: teoriniu aspektu nagrinėta M. Spilein, B. Čereškos, P.M Anderson, G.L. Rubin, V. Sūdžiaus, A. Pikčiūno, A. Pajuodžio, R. Urbanskienės įvaizdžio sampratos. Buvo siekiama tuo pagrindu ištirti miesto įvaizdžio dedamąsias ir konstruktus siekiant jas pritaikyti miesto įvaizdžio formavimo modelyje. Problema: Nėra aiškios miesto įvaizdžio kūrimo vizijos ir koncepcijos. Taip pat neaiškūs išlieka veiksniai ir faktai daugiausiai jį įtakojantys. Išlieka neapibrėžta ką ir kaip reikėtų nuveikti kryptingai gerinant esamą miesto įvaizdį. Tai labai svarbu Kauno miestui. Darbo objektas – miesto įvaizdis. Darbo tikslas –... [toliau žr. visą tekstą] / The objects of this research are conception of image component formation and program for city image creating. Research method. In creating of this study analysis of data from scientific literature and digests was used. In the theoretical part of this research importance of the image for the city and impacts of image are discussed. In work components of the image and main factors also are represented. In the practical part of this research the most important factors for image formation are analyzed and image of the Kaunas, which is created by mass- media, is investigated. The first investigation was dedicated for clarifying viewpoint to real criminal situation, which is formed by the biggest daily paper in Lithuania “Lietuvos rytas”. The overview of the fifth page in this daily paper was performed. In this page the review of all Lithuanian criminal news is published. The results of this investigation showed, that name of Kaunas city in these reviews was mentioned most often. For the second investigation the biggest daily paper of the Kaunas -”Kauno diena” was selected. This investigation was performed to clarify, with what kind of articles this paper every morning is trying to engage not only permanent subscribers but also potential buyers. The first page of this paper was selected for investigation. After analysing 278 publications in first page of “Kauno diena”, was established, that only about 30% of them are positive. It may be stated, that in both virtual space and mass-... [to full text]

Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos valstybėms, XX amžiuje teko patirti kelis politinės santvarkos lūžius, po kurių kaskart įvykdavo paveldo vertybių perkainojimas. Fiziniai bei nematerialūs Rusijos imperijos, Tarybų Sąjungos, tautinių mažumų praeities pėdsakai šiandien kelia rimtus iššūkius Lietuvos paveldosaugai, kuriai tenka laviruoti tarp objektyvių profesinių principų ir visuomenės bei kai kurių politinių jėgų daromo spaudimo atmesti „svetimą“ paveldą. Kaip tokiais atvejais elgiasi Lietuvos paveldosaugininkai? Ar jie turi pakankamai įgūdžių ir įrankių suvaldyti paveldo konfliktus? Kokios didžiausios problemos, su kuriomis jie susiduria šiame procese? Kaip tas problemas būtų galima išspręsti? Kaip visuomenė vertina paveldosaugininkų vykdomą politiką „svetimo“ palikimo atžvilgiu? Kokios nuostatos disonuojančio paveldo reprezentavimo atžvilgiu laikosi muziejai ir kitos kultūros paveldą pristatančios šalys? Į šiuos klausimus pagrįstai atsakyti gali mokslinis tyrimas. Darant prielaidą, jog būdingiausius disonuojančio paveldo Lietuvoje problemos bruožus gali atskleisti vieno pasirinkto miesto disonuojančio paveldo situacijos analizė, tyrimui pasirinktas Kauno miestas. Tyrimo objektas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste politikos, administravimo, apsaugos ir sklaidos problemos. Tyrimo tikslas: Disonuojančio paveldo Kauno mieste problemų konceptualizavimas ir praktinių rekomendacijų joms spręsti pateikimas. Tyrimo uždaviniai: 1. Konceptualizuoti Kauno tvirtovės, žydų tautinės... [toliau žr. visą tekstą] / Notorious removal of the „Bronze soldier“ monument in Estonia in 2007 and serious political tensions that followed warned the neighbouring states that cultural heritage issues may spontaneously become a cause for an international conflict. Those events inspired the main question of this research work – is Lithuanian heritage preservation service able to control tensions that heritage causes? The object of research: problems of policy, management, preservation and spread of dissonant heritage in Kaunas. The purpose of research: conceptualization of problems caused by dissonant heritage in Kaunas and setting forth practical recommendations. The goals of research: 1. Conceptualization of heritage preservation problems caused by Kaunas fortress, Jewish and soviet legacies; 2. Displaying social opinion on the issues of Kaunas dissonant heritage by means of the social research method; 3. Defining of Kaunas museums attitude towards the dissonant heritage; 4. Verification of the „time distance“ contribution role in the management of heritage-based conflicts; 5. Setting forth practical recommendations on the heritage–preservation policy. The thesis combines several integrated researches: case studies, social- and resource research. The analysis ellucidates the sharpest aspects of the dissonant heritage problem in Kaunas. Kaunas fortress, built by Russian empire, is a huge complex of defensive, administrative and household buildings and systems. After the I world war the complex lost... [to full text]

Darbo tikslas - įvertinti Kauno miesto miesto parkų medžių būklę pagal pagrindinius indikacinius miškų monitoringo rodiklius ir azoto dioksido taršą. Tiriamoji teritorija buvo padalinta į 0,25 km2 ploto kvadratus, kuriuose buvo tiriama apskaitos medžių būklė. 8 Kauno miesto parkuose ištirti 73 apskaitos medžiai. Azoto dioksido koncentracijos šiuose parkuose nustatytos pasyvaus kaupimo metodu. Visuose tirtuose Kauno miesto parkuose apskaitos medžių lajos defoliacijos vidurkiai nedaug skiriasi ir pagal pažeidimo klases patenka į 1 klasę – menkai pažeisti medžiai. Mažiausias lajos defoliacijos vidurkis – Panemunės parke, didžiausias – Dainavos ir Draugystės parkuose. Pagal skiriamas medžių lapijos dechromacijos klases, tirtus Kauno miesto parkus galima skirti į dvi grupes - be žymesnių lapijos spalvos pokyčių (Panemunės parkas ir Vytauto – Ramybės parkas ) ir kur maža dechromacija (Santakos parkas, Nemuno salos parkas, Ąžuolyno parkas, Kalniečių parkas, Dainavos parkas ir Draugystės parkas. Mažiausias medžių lapijos dechromacijos vidurkis – Panemunės parke, didžiausias – Nemuno salos parke. Didžiausia NO2 koncentracija nustatyta Kauno Ąžuolyno parke, mažiausia – Panemunės parke. Kauno miesto parkuose nustatyta azoto dioksido koncentracija neviršijo nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje. / The objective of the study is to measure the quality of trees and NO2 pollution in Kaunas city parks. Area of research was split into squares of 0,25 km2 each, where the trees were analized. Total of 73 trees were analized in 8 parks. Nitro dioxide pollution in the city parks were estimated using the method of passive accumulation. The defoliation of trees in all analized Kaunas city parks were very similar . All the parks trees can be classified as poorly damaged by the tree crown damage class. The highest defoliation mean found in Dainava and Draugystė parks. The lowest defoliation mean – in Panemunė park. By the classification of trees docoloration the analized parks divide into two groups. The Panemunė, Vytautas and Ramybė parks is in insignificant leafage discoloration group. The Santaka, Nemuno sala, Ąžuolynas, Kalniečiai, Dainava ir Draugystė parks is in small leafage discoloration group. The highest concentration of NO2 is identified in Ąžuolynas park, while the lowest – in Panemunė park. The concentration of NO2 in Kaunas city parks didin’t exceed the maximum allowable concentration in living environment.

Kauno miesto miškų medžių absorbcinės gebos įvertinimas buvo atliktas i-tree programos UFORE techniniu modeliu. Taip pat šia programa įvertinta Kleboniškio, Panemunės, Romainių, Ąžuolyno miesto parko absorbcinė geba. Airviro programos pagalba nustatytos oro teršalų koncentracijos mieste, pavaizduota grafiškai emisijų sklaida. Nustatyta procentinė dalis oro taršos sumažėjimo, kurią lemia Kauno miesto miško želdiniai. Duomenis apie želdinius Kauno mieste ir pasirinktuose analizuoti parkuose naudoti remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių miškų taksoraščiu (VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, miškų inventorizacija 2003/2004) bei atliktais matavimais Kleboniškio, Panemunės, Romainių ir ��žuolyno parkuose. Meteorologinius duomenis oro taršai nustatyti pateikė VŠĮ „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“. Rezultatai parodė, kad Kauno miesto miško medžiai per metus pašalina 328 tonas pagrindinių atmosferos teršalų: 97,7 t ozono, kietųjų dalelių pašalinta 87,3 t, azoto dioksido 81 t, sieros dioksido 42,4 t, anglies monoksido 19,3 t. Pagal procentinę sudėtį ozono tarp pagrindinių pašalintų atmosferos oro teršalų yra 29,9 %, kietųjų dalelių 26,6 %, azoto dioksido 24,7 %, sieros dioksido 12,8%, anglies monoksido 6%. Didžiausias teršalų kiekis pašalinamas Kleboniškio miško parke - 38,7 tonos (39 % bendro analizuojamų parkų pašalintų teršalų kiekio), toliau seka panemunės miško parkas - 35,7 tonos (36%), Romainių miško parkas - 20,4 tonos ( 20 %) ir Ąžuolynas - 5 tonos (5%)... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment of Kaunas Urban forest effects and air pollution mitigation was done using i-tree program UFORE model. During the study four different city parks were analyzed – Kleboniskis, Panemune, Romainiai, Azuolynas. Kaunas city air pollution concentrations were counted with Airviro program. Data required for this study was used from Kaunas city trees inventory book 2004, as well field data has been collected from city parks in random sample of fixed area plots in April of 2008. VŠĮ “Kauno aplinkos kokybės tyrimai “delivered meteorogical data about Kaunas city. Results showed, that Kaunas city forest remove about 328 metric tones of atmospheric air pollutants per year. In addition these trees remove 97,7 metric tones of O3, 87,3 metric tones of particulate matter, NO2 – 81 metric tones, SO2 – 42,4 metric tones, CO – 19,3 metric tones. The biggest part of pollutants have been removed in the park of Kleboniskis – 38,7 metric tones (39% of total air pollutants removed in the analyzed city parks), Panemune park removed 35,7 metric tones (36%), Romainiai park - 20,4 metric tones (20%), ąžuolynas- 5 metric tones ( 5 %). Results presented, that Kaunas city urban forest are able to sequestrate 3365 metric tones of Carbon per year, all Kaunas urban forest trees could storage 237210 metric tones of carbon. The city parks carbon storage are: Panemune park trees - 25 metric tones, Kleboniskis park trees -13 metric tones, Romainiai park trees -12,5 metric tones, Ąžuolynas park... [to full text]

Cultural heritage objects’ protection has always been closely related to country‘s social, economic and political changes. These changes influence heritage protection techniques and methodology, also stipulate heritage objects’ selection and protection priorities. Brutal and dissonant defence heritage of XIX-XX centuries was already perceived and absorbed in many European countries started being recognized in Lithuania. Basis of analysis is defence objects, administrative buildings, chapels, infrastructure and other Kaunas Fortress elements, built in 1882–1915, which have influenced changes in Kaunas city and its surroundings as well as the further city development. Kaunas fortress is presented as complex of various purposes objects, which were closely related to each other and could not function separately. Thesis analyses two fortification heritage changes process lines, occurred since construction to the present: the first – Kaunas Fortress complex and its separate components visual relation to environment; the second – Fortress complex objects and users relationship and utilization changes. Thesis is focusing more on military complex appearance, its ideological context, also on the development of social, economic and political factors during construction and defence time. This directly influences the creation of high-quality story and cultural heritage animation. Dissertation emphasizes Kaunas Fortress complex evaluation and acknowledgment as the object of heritage... [to full text] / Paveldo objektų apsauga visada buvo ir išlieka glaudžiai susijusi su šalies socialiniais, ekonominiais ir politiniais pokyčiais. Šie pokyčiai įtakoja paveldo saugojimo būdus ir metodiką bei sąlygoja paveldo objektų selekciją ir apsaugos prioritetus. Ypatingoje situacijoje atsiduria disonuojantis, brutalus, daugelyje Europos šalių jau įsisąmonintas ir įsisavintas, o Lietuvoje dar tik pradedamas pripažinti gynybinis XIX – XX a. sandūros paveldas. Disertacijos analizės pagrindas yra 1882–1915 m. pastatyti Kauno tvirtovės gynybiniai objektai, administraciniai pastatai, maldos namai, infrastruktūra ir kiti tvirtovės elementai, turėję įtakos Kauno miesto ir apylinkių kraštovaizdžio pokyčiams ir tolesnei miesto plėtrai. Kauno tvirtovė nagrinėta kaip įvairios paskirties objektų kompleksas, kur visi elementai buvo glaudžiai tarpusavyje susiję ir negalėjo funkcionuoti atskirai vieni nuo kitų. Darbe analizuotos dvi fortifikacijos paveldo kaitos proceso kryptys, vykusiosos nuo statybos pradžios iki šių dienų: pirmoji – Kauno tvirtovės komplekso bei atskirų jos komponentų vizualinis ryšys su aplinka; antroji – tvirtovės komplekso objektų ir naudotojų tarpusavio ryšys bei panaudos kaita. Dėmesys koncentruojamas į karinio komplekso atsiradimo ideologinį kontekstą bei socialinių, ekonominių, politinių veiksnių plėtotę jo statybos ir gynybos metu, kas tiesiogiai daro įtaką kokybiško pasakojimo kūrimui ir paveldo animavimui. Disertacijoje išryškintas Kauno tvirtovės komplekso įvertinimo ir... [toliau žr. visą tekstą]

Baigiamuoju magistro darbu „Kūrybinių industrijų galimybės didinant Kauno senamiesčio patrauklumą“ siekiama nustatyti, kokią įtaką kūrybinės industrijos daro Kauno senamiesčio patrauklumui. Kūrybinės industrijos – tai verslo ir kūrybos sąveika, paremta individo kūrybiškumu, šis reiškinys daro ypač didelę įtaką šalių ekonomikai, teigiama veikia miestų kūrimo ir atgaivinimo procesus, kuria pridėtinę vertę, stiprina bendruomeniškumą, padeda populiarinti miestus ar miestų dalis, į juos pritraukti turistų. Lietuvoje kūrybinės industrijos populiarėja pamažu, šis reiškinys dar palyginti mažai analizuotas mokslininkų. Kaune kūrybinių industrijų veiklos ypač ryškios pastaraisiais metais atgaivintoje istorinėje miesto dalyje – senamiestyje. Atsižvelgiant į minėtą darbo tikslą, svarbu, kad jam pasiekti iškelti keturi svarbiausi uždaviniai, kurie įgyvendinti darbo eigoje. Siekiant įvertinti kūrybinių industrijų įtaką, būtina teoriškai apibrėžti šios sąvokos samprata ir kilmę, todėl pirmasis uždavinys – atlikti teorinės literatūros analizę. Aptarus teorines įžvalgas, Kauno miesto gyventojams pateikti anketinę apklausą, darbui taip pat svarbūs ir kiti uždaviniai – nustatyti, kaip kūrybinės industrijos veikia Kauno senamiesčio patrauklumą, gautus rezultatus palyginti su teorinėmis žiniomis. Siekiant išsikeltų uždavinių, buvo pasitelktas metaanalizės metodas, anketinė apklausa, empirinis tyrimas. Anketinę apklausą „Kūrybinių industrijų įtakos Kauno miesto senamiesčio patrauklumui... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis “Creative industries impact to the attractiveness of the Kaunas old town” aims to determine the impact that creative industries makes to the attractiveness of the Kaunas old town. Creative industries is an interaction between business and creation, based on the creativity of the human, also creative industries has a strong impact to the economy, makes an influence to the urban development and regeneration processes, and gives a surplus value, makes a community stronger, helps to promote cities or part of them, attracts tourists. In Lithuania creative industry is slowly gaining in popularity, this phenomenon is still relatively little analyzed by scientists. In Kaunas creative industries are obvious in the old town, that was recreated in late years. When the aim of the master thesis is given, it is important that there are four main tasks, that are realized in the master thesis. To assess the impact of creative industries, it is necessary to define the theory concept and origin, so the first task - to carry out the theoretical analysis of the literature. After discussing the theoretical insights, the questionnaire survey was given to the residents of Kaunas city. Other important tasks - to determine how the creative industry influences the Kaunas old town, the results were compared with theoretical knowledge. Meta-analysis method, questionnaire survey, an empirical study were used in research. Questionnaire survey was filled by 202 residents of Kaunas, 7... [to full text]

Austrai – nedidelė mažuma, kuri turėjo įtaką Lietuvos tarpukario gyvenimui. Vieni čia gyveno ir dirbo, kiti tiesiog atvykdavo poilsiauti. Pasirinktos dvi svarbiausios austrų lokalizacijos vietos Lietuvoje - Kaunas ir Klaipėdos kraštas. Magistrinio darbo objektas – austrai, gyvenę ar lankęsi Kaune ir Klaipėdos krašte 1924-1939 m. bei jų įvažiavimą ir buvimą reglamentuojantys dokumentai.. Darbo tikslas: išsiaiškinti dėl kokių priežasčių austrai imigravo 1924 – 1939 m. į Lietuvą ir kokį vaidmenį suvaidino Klaipėdos krašto ir Kauno pramonėje ir kultūriniame gyvenime Išanalizavus pirminius ir antrinius šaltinius, galima teigti, kad Klaipėdos krašte gyveno nedidelė austrų bendruomenė. Iš viso identifikuota 16 austrų. Keletas iš jų dirbo pramonės sektoriuje, taip pat restorane ir privačiose įstaigose. Dėl spartaus kultūros ir pramonės vystymosi daugiausia į Lietuvą atvykusiųjų austrų gyveno Kaune. Čia dauguma dirbo kaip artistai įvairiuose restoranuose. Didelė dalis atvykusiųjų dirbo ir pramonėje. Gamyklose dirbę austrai gaudavo didžiausią darbo užmokestį. Austrų, gyvenančių ir dirbančių Klaipėdos krašte 1924-1939 skaičius nežymiai augo. Daugiausia gyveno 1930 m. – 14 austrų. Kaune 1924-1929 m. gyvenusiųjų austrų skaičius svyravo nuo 30 iki 38. 1929 m. viduryje liko tik trečdalis gyvenusiųjų austrų. Austrų, gyvenančių ir dirbančių Klaipėdos krašte 1924-1939 skaičius nežymiai augo. Daugiausia gyveno 1930 m. – 14 austrų. Kaune 1924-1929 m. gyvenusiųjų austrų skaičius svyravo nuo 30... [toliau žr. visą tekstą] / Austrians – a small minority that had an impact on the life of inter-war Lithuania. Some of them lived and worked here, the others used to come here for rest. Two major Austrian locations in Lithuania have been chosen – Kaunas and Klaipėda Region. Object of the master paper – Austrians who visited and lived in Kaunas and Klaipėda Region in 1924-1939 and the documents regulating their immigration and stay. Objective of the paper: to find out the reasons causing Austrians’ immigration to Lithuania in 1924-1939 and to find out what role they played in industry and cultural life in Kaunas and Klaipėda Region. Upon the analysis of primary and secondary sources, it can be stated that a small Austrian community lived in Klaipėda Region. In total 16 Austrians have been identified. Some of them worked in the industrial sector, also in a restaurant and private institutions. The biggest part of Austrians after immigration lived in Kaunas due to the quick development of culture and industry. Most of them worked here as artists in various restaurants. A big part of immigrants also worked in industry. Austrians who worked in the factories used to get the biggest salaries. The number of Austrians who lived and worked in Klaipėda Region in the years 1924-1939 was increasing little by little. The most Austrians lived in 1930 – 14 Austrians. The number of Austrians living in Kaunas in the years 1924-1939 ranged between 30 and 38. In the middle of the year 1929 only the third of the Austrians... [to full text]

Kauno humanitarų akademinės bendruomenės leidybinė veikla Pirmoje Nepriklausomoje Lietuvoje, priklausanti Lietuvos lokalinės istorijos kategorijai, iki šios yra labai mažai tyrinėta sfera. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų ir Teologijos-filosofijos fakultetuose buvo susitelkusi pagrindinė Kauno akademinės bendruomenės dalis. Pagrindinis leidybinės veiklos rezultatas buvo tų fakultetų periodiškai leisti tęstiniai mokslo žurnalai: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ (humanitarinių mokslų fakulteto). „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (Teologijos-filosofijos fakulteto). Darbe buvo siekta išnagrinėti ir įvertinti Kauno humanitarų akademinės bendruomenės vykdytą mokslinės periodinės leidybos procesą. Darbo pagrindą sudaro įvardinti tęstiniai universitetiniai humanitariniai mokslo žurnalai ir pirminiai archyviniai šaltiniai. Atskleidžiant problemą buvo naudotasi analitiniu-lyginamuoju, aprašomuoju ir statistinės analizės metodais. Atliktas tyrimas parodė, kad Kauno humanitarų akademinė bendruomenė kolegialiai (kolegiškai) per fakultetų (humanitarinių mokslų ir teologijos-filosofijos) tarybų posėdžius rūpinosi bei organizavo visapusišką mokslo žurnalų leidybą, finansavimą, rinko leidinių redaktorius, sprendė įvairias leidybines problemas. Humanitarų leidybinės veiklos plėtrai kliūtis darė nuostolinga mokslo žurnalų leidyba, vidiniai... [toliau žr. visą tekstą] / The Publishing Activity of Kaunas Humanities Academic Community during the period of the first independent Lithuania, which is attributed to the category of Lithuanian local history, is a field that has been little research so far. The majority of Kaunas academic society was centred around the faculties of the Humanities and the Theology-Philosophy faculties of Vytautas Magnus University. The most significant result of the publishing activity were the following scientific journals which were published continuously: „Archivum philologicum“, „Darbai ir dienos“, „Eranus“, „Humanitarinių mokslų fakulteto raštai“, „Literatūra“, „Mūsų tautosaka“, „Senovė“, „Tauta ir žodis“ (Faculty of the Humanities). „Athenaeum“, „Draugija“, „Logos“, „Soter“ (Faculty of Theology-Philosophy). The paper aims to research and evaluate the publishing process of scientific periodicals conducted by Kaunas Humanities academic community. The core materials of the paper are the periodical scientific journals listed above and primary archival sources. The methods employed in the research of the topic are as follows: analytical-comparative, descriptive and statistical data analysis. The research has shown that the Kaunas Humanities academic community organised and supervised a comprehensive publishing and financing of the scientific journals, elected the editors, dealt with various publishing issues. Unprofitable publishing of scientific journals, internal conflicts, political censorship and... [to full text]