No description available.

KINO TEATRO LANKOMUMO SVYRAVIMAI EUROPOS SĄJUNGOJE 1990 - 2007 m. Santrauka Nuo 1990 metų prasidėjo kino teatro lankomumo atgimimas, užbaigęs ankstesnį tris dešimtmečius trukusį kino teatro lankomumo mažėjimą. Naujieji amerikietiško tipo kino teatrai – multipleksai – turintys 8 ir daugiau kino sales bei rodantys įspūdingus, finansiniu požiūriu itin sėkmingus filmus, sugrąžino auditoriją į kino teatrus. Bet jau 2001 metais pagal kino teatrų skaičių Europos Sąjungos 15 šalių kino rinka, charakterizuojama kaip galutinai įsotinta ir kurios neįmanoma plėsti vien tik plečiant kino teatrų tinklą. Didžiausias kino teatro lankomumo augimo potencialas stebimas Europos Sąjungos naujosiose šalyse, kur į kino rinkas iki šiol investuota santykinai mažai. Čia palyginus mažas kino ekranų skaičius, tenkantis šalies gyventojams bei mažas kasmetinis apsilankymų skaičius, tenkantis vienam gyventojui. Darbe nustatomos priežastys, sukėlusios kino teatro lankomumo svyravimus, iš kurių pagrindine laikoma – multipleksų plėtra. Darbe teigiama, kad šalyse, kuriose mažiausiai išvystyti multipleksai, yra mažiausias kino teatrų lankomumas. Šis darbas, vertinant jo praktinę reikšmę, turėtų būti aktualus vystantiems kino verslą ir visiems besidomintiems kinu, kino istorija, kino teatrų auditorijos pasikeitimu, multipleksų atsiradimu ir jų įtaka formuojant vartojimo įpročius. / FLUCTUATIONS IN CINEMA ATTENDANCE (EU, 1990 – 2007) Summary Since 1990 cinema attendance began to revive after having declined over a 30-year period. The arrival of American-style multiplexes – new cinemas with eight or more screens demonstrating blockbuster films – had successfully attracted audiences back to the cinema. Since 2001 in terms of the number of cinemas, EU 15 countries cinema market was already described as fundamentally saturated and can no longer be expanded by building new cinemas. The greatest potential lies with new EU countries that untill now have seen less intensive investment. Here cinema markets have low screen densities, which are currently accompanied by low admission – per capita ratios. This paper examines the reasons of fluctuations in cinema attendance and considers the impact of the multiplex development. In terms of practical meaning, this paper should be relevant to cinema business developers and all others being intersted in cinema, cinema history, changes in cinema audiences, rise of multiplex and its impact on consumer habbits.

Magistro darbo objektas – klišės, sutinkamos kino komunikacijoje, taip pat kitose masinės kultūros srityse. Darbo tikslas – apžvelgti klišių kino komunikacijoje pobūdį, mastus ir tikslus. Darbe keliami uždaviniai: apibūdinti klišės koncepciją ir jos ypatumus bei išskirti klišių bendrąsias savybes; atskleisti klišės kilmės ir gyvavimo prielaidas bei jos ryšius su masine kultūra ir jos sritimis; atskirti kino bei filmo sąvokas ir jas apibrėžti; aptarti kino istoriją ir atskleisti kino komunikacijos raidą, nepamirštant televizijos žanro; paaiškinti kino filmų teorijas ir įvertinti komunikacijos teorijų ir modelių taikymo galimybes kinui; aptarti klišes, pasirodančias kino filmuose. Teoriniai tyrimų metodai, palyginimai ir šaltinių analizė leido darbe naujai apibrėžti darbo temos sąvokas, išskirti jų ypatumus, savybes, numatyti kilmės prielaidas. Darbe atskirai teoriškai nagrinėjamos ir tikslinamos darbo temos sąvokos – klišės, kinas ir jo komunikacija – vėliau ties kiekviena dalimi jungiant jas ir mėginant rasti tarpusavio sąsajas. Darbe naujai apibrėžta klišės sąvoka ir išskirtos jos savybės, paaiškintos kilmės prielaidos, ryšiai su masine kultūra ir jos objektais, pateikta klišių keliose masinės kultūros sferos pavyzdžių. Atlikus apklausą ir paaiškėjus kino ir filmo sąvokų pasitaikančiam neteisingam traktavimui, šie terminai atskirti. Greta pateikiant susijusias temas, tokias kaip kinematografijos raida, kino filmų teorijos, komunikacijos modelių taikymas, artėta prie sąvokų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic “Cliches in Movie Communication” is chosen because of an interesting, but little analysed theme of elements, that surrounds us everywhere and that we use in our daily actions, communications, we see it as fashion trends, we read it in novels, see in movies, hear in our headphones. These very common elements are called clichés. The objective of this paper is to describe and explore the clichés in general, to exclude main characteristics of these common elements and to look at the examples in the spheres of mass culture. In this paper mass culture is considered as an assumption for clichés ti raise and spread through the means of mass communication. The goal of ventilating this topic is also to overlook the nature of clichés in movie communication, review some examples, and understand the extent of prevalence of clichés in films, also to explore if they are useful or, conversely, not welcome into the movies and other spheres of mass culture by the creators and by audience. In order to describe clichés in such mean as movie, there were movies, films, cinema explored too. The history of film, film theories, and communication models applied to films led to the part where the clichés were described specifically in movie and in movie making processes. In this paper there are theoretical methods used, such as induction, deduction, comparison. The analyzed sources included Lithuanian literature, articles, internet material and sources of abroad, databases, studying material... [to full text]

This score contains charakteristics of art marketing technics in Czech Republic, Russia and USA. Also, it contains a comparing of these methods and technics.

Die Zukunft des Kinos steht – wieder einmal – zur Diskussion, da die Besucherzahlen stark zurückgegangen sind. Ein Blick in die Vergangenheit zeigt, dass die Geschichte des Kinos schon immer von Disruptionen geprägt war. Der Essay zeichnet diese Entwicklungen nach und stellt die Frage, ob tatsächlich die Konkurrenz der Streaming-Angebote zur neuen Kinokrise geführt hat.

Film marketing is gaining new features every day and is underlying a dynamic development. This work is devoted to two categories of films - art house and mainstream films in European and American markets. Film is a very complex and unique product and therefore requires specific distribution and communication strategies. This thesis analyses the differences in marketing and promotion between art house and mainstream films. The aim of this paper is to explore contemporary means of marketing art house and mainstream films as well as the differences in the perception of these film categories by the viewers. The theoretical part is devoted to set light upon the differences in expectations of the viewer and the various marketing strategies with regard to these film categories. The practical part is dedicated to the analysis of the qualitative research, which was carried out for the purposes of this thesis. The research is based on personal interviews as well as on a questionnaire survey. The conclusion resulting from this research is applied on the hypotheses stated in the beginning of the thesis and discusses the advantages and disadvantages of different marketing tools used by these two film categories as well as their anticipated future development.

No description available.

The goal of this thesis is to find and describe regular visitor of cinema. Thesis also describes situation on the cinema market and identifies two latest key milestones of development of the market. Thesis describes group of regular visitors of cinema and defines two segments within it. These two segments are described from the lifestyle point of view, their opinions and media consumption. Thesis compares own results with the research Kino 2004 and find the development within the group. Thesis mines data from the widest commercial research done continuously in Czech Republic. Part of the thesis describing the visitor may serve as a answer to investor on question who will him target by advertising in cinema. The part about media consumption may serve to film distributors as a hint where it is best to target requested target group.

Die Zahl der Kinobesuche hat im letzten Jahr (2018) wieder einmal einen neuen Minusrekord erreicht. In den letzten 20 Jahren ist die Zahl der Kinobesuche von 149 Millionen (1998) auf nur noch 105 Millionen gesunken. Verliert das Kino sein Publikum? Nun war 2018 mit seinem langen heißen Sommer vielleicht ein besonders schlechtes Kinojahr, aber auch die etwa 120 bis 130 Millionen in den Vorjahren waren – zumal bei fallender Tendenz – ein deutliches Warnsignal. Die Kinobranche ist nicht zuletzt auch wegen der Konkurrenz aus dem Internet entsprechend besorgt: Netflix ante portas. Diese Ausgabe von Medienwelten betrachtet die Kinokrise und ihre Auswirkungen in einem etwas weiter gefassten Rahmen.

The project deals with the restoration of the building complex of cultural center and museum.