In the following Master’s degree research “Activity of a cinema to meet young people’ needs” the relevant problem of these days – strategic course of spreading cinematic activities - is being analysed. Only commercial films are demonstrated in the most cinemas of Lithuania. Educational programs for young people as well as projects would broaden the sphere of action of the cinema and would remarkably influence the youth culture. To achieve the aim it is important to conceptualize young people’ interests and needs. That is the ultimate cause to correct the activity of the cinema and to join the developing process of youth culture. That is why the cinema activity which meets youth needs is a pedagogical problem. Young people at the age of 16-30 like going to the cinema and to know their needs is very important, as the most popular forms of the Art let to develop youth needs to watch good films, and to express youth culture. The goal of the research: to evaluate the activity of the cinema, that would meet youth needs. The newness of the research and practical importance: 1.Proposed empirical evaluation of the cinema activity showed three main rates: visitors interest in films, relevance of cinema activity and popularity of the cinema as well. 2.Strategic courses to correct the activity of a cinema are formed: wide-spreading of the cinematic art, popularization of amateur films, youth creative laboratories, socio-cultural communication services. 3.The means developing youth... [to full text]

No description available.

No description available.

Darbo pavadinimas „Kultūros politikos įgyvendinimas Lietuvoje: kino atvejo analizė“. Jame analizuojamas kultūros politikos įgyvendinimas ir atliekama kino atvejo analizė. Tyrimo objektas – kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje (2002-2009 m.m.). Išanalizavus probleminę situacija paaiškėjo, jog nors kino politika reformuojama, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių bei veiksnių, šios politikos rezultatai vis dar neatitinka išsikeltų politikos tikslų ir neturi planuoto poveikio. Norint išsiaiškinti politikos įgyvendinimo nesėkmę lemiančius faktorius, remiamasi V. Nakrošiaus bei R. Vilpišausko iškirtais sėkmingą politikos įgyvendinimą įtakojančiais veiksniais ir siekiama išanalizuoti kino politikos įgyvendinimo procesą. Tai atliekant, išanalizuojama bei įvertinama teisinė bazė, sudaroma analitinė schema, ją remiantis atliekama kino atvejo analizė. Atliekant analizę aiškinamasi: ar tiksliai apibrėžiami kino politikos tikslai ir uždaviniai; ar tinkama kino politikos įgyvendinimo institucinė struktūra Lietuvoje; ar aiškiai apibrėžti jų ryšiai, atsakomybė bei koordinavimas; ar pakankami ištekliai, kuriais disponuoja įgyvendinančios institucijos; ar sutariama tarp interesų grupių įgyvendinant kino politiką Lietuvoje; ar ir kiek ekonominiai, socialiniai bei politiniai pokyčiai įtakoja kino politikos įgyvendinimo sėkmingumą Lietuvoje bei kokie galimi įgyvendinamos kino politikos veiksmingumo didinimo būdai. Išsikeliamos tokios hipotezės: 1) kino politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis „The implementation of culture policy in Lithuania: cinema’s case study“. Paper analyzes the implementation of culture policy and the case of cinema in particular. The object of this research is the implementation of cinema policy in the period of years 2002-2009. Despite the fact that cinema policy is constantly reforming, particular factors lead to inadequacy between purposes and results, which don’t show expected effects, this means that implementation of policy is unsuccessful. According to successful factors of implementation which were suggested by V. Nakrošius and R. Vilpišauskas, this work analyzes the process of cinema policy implementation. The main steps are: the analysis of law base; forming of analytical scheme; analysis of cinema case. Issues raised for this analysis: are the purposes and tasks of cinema policy defined correctly?; is institutional structure of the cinema policy implementation in Lithuania suitable?; are the communication, responsibility and coordination defined clearly?; are there enough resources for the institutions?; is there an understanding between interest groups - legislatures and the executive for implementation of cinema policy in Lithuania?; do economic, social and political changes influence the success of policy implementation and what are the factors which improve implementation of policy? The following hypotheses were raised: (1) the implementation of cinema policy is unsuccessful because of ambitious purposes, lack... [to full text]

Šio darbo tikslas yra parodyti kaip dokumentinis kinas pakito istoriniu kontekstu ir šiais laikais supanašėjo su televizijos reportažu. Pavyzdžiu imamas A. Matelio dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į Žemę“. Tema aktuali tuo, kad vadinamoji „lietuvių kino mokykla“ praranda savitumą, tampa vis labiau Europietiška, veikiama Vakarų kultūros. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: apžvelgti dokumentinio kino kaitą Lietuvoje nuo atsiradimo iki šių dienų; aprašyti atsiradusios televizijos įtaką dokumentinio kino tolesniam vystymuisi; išanalizuoti naujosios „lūžio“ kartos dokumentinio kino supratimą, tematiką; ištirti, kaip naujieji dokumentininkai prisitaikė prie vis stiprėjančių masinės komunikacijos priemonių; palyginti A. Matelio dokumentinį filmą „Prieš praskrendant į Žemę“ su televizijos reportažu. Tyrimo metodai. Šiame darbe panaudotas turinio ir lyginamosios analizės, istorinis metodai. Pagrindinė šio darbo išvada yra, kad kinas šiais laikais pasuko masinės kultūros keliu, pakito jo scenarijus, kadrų ilgumas, montažas. Kino filmas supanašėjo su televizijos reportažu. Tuo pačiu įrodoma iškelta hipotezė, kad A. Matelis laimėjo daugybę apdovanojimų ne tik dėl pasirinktos temos apie vėžiu sergančius vaikus, bet ir dėl pateikiamo didelio kiekio objektyvios informacijos, kas nebūdinga senajam lietuviškam dokumentiniai kinui, tačiau tai daro televizijos reportažas. Pirmoje ir antroje dalyse apžvelgiama Lietuvos kino istorija, kad būtų galima susidaryti įspūdį, kaip tas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to demonstrate the changes that the Lithuanian documentary film genre underwent from its beginnings to nowadays, and to argue that today it bears resemblance to the television reportage genre. The argument is based on the analysis of Arūnas Matelis film "Prieš parskrendant į Žemę" (Before Flying Back to Earth). This argument is important because it implies that the so-called "Lithuanian film school" is loosing its unique identity, that it is becoming "Europeanized", i.e. strongly influenced by the Western culture, and that its impact on the documentary film in Lithuania is weaker than in earlier decades. In order to achieve the above-mentioned aim, the current paper comprises the following elements: an overview of the evolution of the Lithuanian documentary film from its beginnings to our day; analysis of the documentary film concept of the new, the "watershed" generation; description of the influence of television on the further development of documentary film; analysis of the ways in which the new authors of documentary film adapted to the increasingly influential mass media; comparative analysis of A. Matelis' documentary film "Before Flying Back to Earth" and the reportage genre. The research methods employed for the purposes of the current paper are the following: content analysis, comparative analysis and historic analysis. The conclusion of the current paper is that today Lithuanian documentary film is experiencing strong influence of the... [to full text]

From the very beginning of cinema, music always played an important role in the history of filmmaking. Nonetheless, film music is judged by critics as a kind of low-grade art form. However, the majority of film score composers enjoyed a classical education and composed as well for the silver screen as for the concert hall. Film music also has its roots in the musical era of romanticism. Therefore, symphonic film scores can be regarded as program music in a broader sense. These scores were influenced by a motion picture instead of a poem, a landscape, or a painting. It is neither necessary nor supposed that film music must be subordinate to its belonging film. In fact, a well-written film score may enhance the impact of a film by using its own language—the language of music. Film music is still not truly recognized as an own style of music which is to be performed regularly in a concert hall. There are still strong prejudices about film music—too nice, too industrial, full of clichés, and unworthy to be performed live by an orchestra. This book wants to explore the nature of film music and its relation to classical music in this volume. How is film music perceived today? Does film music have its place on its own—uncoupled from its original film—in the concert hall? And how does film music relate to other musical genres in the 19th and 20th century? With contributions by Emilio Audissino, Marco Cosci, Kristjan Järvi, Irena Paulus, Gene Pritsker, Jaume Radigales, Lorenzo Sorbo, Sebastian Stoppe, and Pascal Vandelanoitte.

The thesis investigates the motivation structure of cinemagoers and theatregoers. Its theoretical part examines the concepts of motivation and culture. Its marketing research part consists of a questionnaire inquiry, which forms the core of the analytical part of the thesis. The objective of the paper is to determine the key factors motivating people to pay a visit to a theatre or a cinema. The practical part of the thesis consists of the questionnaire development, distribution and processing, with an emphasis on the practical application of the acquired data by the relevant cultural entities.

No description available.

By combining the approaches of film history theory with research of the Soviet period, and on the basis of empirical research, this study carries out the reconstruction of exhibition, distribution and production. The main aim of this study is to present film as a multi-layered phenomenon of the Soviet period which encompasses socio-cultural, ideological, political, creative, technological, economical and institutional levels. This research not only identifies the main aims and tasks of the Soviet film policy (from above), but also discloses reasons for those cases when the programme-aimed intentions failed to be executed (from below). As it turns out, the “most important of all arts” was not that significant. The so-called advantages of cinema, such as its “mass appeal” or “effectiveness”, were only programme-based aspirations that granted film with mythical powers that had nothing in common with the processes that took place in the reality of Soviet Lithuania. The end of the creation of the Lithuanian film studio signified, on the one hand, the fact that the creation of the model of film industry in the periphery of the USSR had come to an end (production, distribution, exhibition); on the other hand, it marked the appropriation of the multi-stage system of film control. Having thoroughly analysed the modes of control expression, the research proposes a construct for this control system (“control pyramid”). / Derinant tarptautinėje istoriografijoje susiformavusias kino istorijos teorijos prieigas su sovietmečio tyrinėjimais, empirinio tyrimo pagrindu darbe atliekama kino rodymo (kino rodymo tinklas), platinimo (kino repertuaras), kino gamybos ir kūrybos rekonstrukcija. Pagrindinis darbo tikslas – pristatyti kiną kaip įvairialypį sovietmečio fenomeną, apimantį sociokultūrinius, ideologinius, politinius, kūrybinius, technologinius, ekonominius, institucinius lygmenis. Tyrime identifikuoti ne tik sovietų kino politikos pagrindiniai tikslai, uždaviniai („iš viršaus“), bet ir apčiuopti programinių intencijų neįgyvendinimo atvejai, priežastys („iš apačios“). Pasirodo, „svarbiausias iš menų“ ne toks jau ir buvo svarbus. Menami kino privalumai – „masiškumas“, paveikumas – tebuvo programinė siekiamybė, kurioje kinui suteiktos mitinės galios nieko bendra neturėjusios su sovietų Lietuvos tikrovėje vykusiais procesais. Lietuvos kino studijos kūrimo pabaiga, viena vertus, ženklino kino industrijos modelio kūrimo baigtį SSRS periferijoje (gamina, platina, rodo), kita vertus, daugiapakopės filmų kontrolės sistemos perėmimą. Atlikus nuoseklią kontrolės raišką, tyrime pasiūlytas kontrolės sistemos vaizdinys („kontrolės piramidė“). Šis leido ne tik priartėti prie supratimo kokioje gamybinėje, kūrybinėje, ideologinėje tikrovėje kino filmų kūrimo procesas vyko, bet ir pirmą kartą identifikuoti užmanymus bei filmus, patyrusius skirtingas nuobaudas ir draudimus.

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas J. Habermaso ir kitų tyrinėtojų viešosios erdvės koncepcijai ir komunikacijos procesams joje. Naudojantis žiniasklaidos turinio (angl. content analysis) analizės metodu bei tiriant pasirinkto objekto – „Lietuvos“ kino teatro, kaip miesto viešosios kultūrinės erdvės – situaciją, analizuojant šio objekto teritorinę ir kultūrinę vertę, bei vykdytas komunikacijos kampanijas, prieita prie išvados, kad viešoji erdvė Lietuvoje kol kas yra labiau suvokiama kaip dar nespėta privatizuoti teritorija, tačiau dėl šio kino teatro stojusiųjų ginti piliečių iniciatyvų, viešosios erdvės koncepcijos suvokimas plečiasi ir ji pradedama įsisąmoninti kaip socialinės ir kultūrinės gerovės pagrindas demokratiškoje visuomenėje. Analizuojant viešosios erdvės situaciją internetinės žiniasklaidos turinyje, pastebėta, kad viešosios erdvės, kaip visuomenės gerovės ir laisvo komunikavimo joje kontekstas glaudžiai susijęs su visuomenės intereso puoselėjimu. Palyginus laisvų ir nepriklausomų portalų, bei verslo ir valdžios institucijų internetinių pranešimų šiuo klausimu kiekį, pastebėta, kad daugiausia apie šias problemas kalba nešališki autoriai laisvuose internetiniuose puslapiuose. Verslo atstovų vykdytos komunikacijos kampanijos šia linkme, yra taip pat gausios, susietos su privačių interesų, kurie pateikiami, kaip visuomenei naudingi, pristatymu. Tuo tarpu valdžios, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (LRKM) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) pozicija... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: public sphere, public discourse, civic society, public interest, J. Habermas, movie theatre “Lietuva”. A student of the Frankfurt School of Social Research – which advanced a Marxist critique of western capitalism and its discontents – Habermas wrote The Structural Transformation of the Public Sphere (1962). Sensing a collapse of the public sphere and therefore a crisis of democratic politics, Jørgen Habermas published The Structural Transformation of the Public Sphere in 1962. In this highly influential work he traced the development of a democratic public sphere in the seventeenth and eighteenth centuries and charted its course to its decline in the twentieth century. In that work and arguably since then as well, Habermas' political intent was to further "the project of Enlightenment" by the reconstruction of a public sphere in which reason might prevail, not the instrumental reason of much modern practice but the critical reason that represents the best of the democratic tradition. Habermas defined the public sphere as a domain of uncoerced conversation oriented toward a pragmatic accord. Conception of public space is related to alternation of state organization and communication forms. Radio, television and internet invoked public discussions in the last century. What is “the public sphere” in Lithuania? Public sphere is often realized as not privatize territory in Lithuania. But this opinion is changing now and the question is what is the perception about... [to full text]