Comprehensive investigation of the effect of polluting substances upon active sludge and of the opportunities for immobilisation of ferment preparations in the process of biological aerobic treatment of sewage. Refined mathematical models describing the population dynamics and identification of degradation rations based on the results of experimental investigations. The models obtained describe both the active sludge dynamics and the substrate biodegradation reasonably accurately, therefore, they can be applied to computations of sewage treatment in practice.

By dosimetric, radiometric research and by modelling the formation of exposure dose in the air layer close to the ground surface, by a set of experiments in the urbanised and non-urbanised environment it was identified that man while building houses, digging quarries, building roads etc., changes the intensity of natural ionising radiation at the same time changing the distribution of natural radionuclides. While identifying that: ·the ionising radiation changes due to anthropogenic activities, caused by natural radionuclides, were evaluated. ·the methodology of dosimetric research using global positioning system (GPS) was improved. ·a computer model was created with the help of which it is possible to evaluate the change of ionising radiation, moving away from or approaching different buildings.

Vandens ekologinė reikšmė biosferoje yra labai didelė. Klaipėdoje, kaip ir kituose miestuose yra surenkama daug nutekamųjų vandenų. Buitinių nutekamųjų vandenų sąlygiškai pastovi teršalų sudėtis. Daugiausia tai augalinės ir gyvulinės kilmės organinės medžiagos. Nutekamųjų vandenų valymo tikslas yra išvalyti nuotekas, atitekančias į valymo įmonę taip, kad jos neužterštų priimančiųjų vandens telkinių. Į vandens telkinius patenkantis per didelis arba nesubalansuotas biogeninių medžiagų (ypač fosforo ir azoto) kiekis sukelia eutrofikaciją – vandens telkinių biologinio produktyvumo didėjimą. Didelę problemą nutekamųjų vandenų valymo įrenginiuose sudaro bendrojo azoto išvalymas, tam dažniausia naudojamas biologinis azoto šalinimo būdas. Cheminis nusodinimas ar biologinis valymas yra tarp paprasčiausių technologijų fosfatų kontrolei palaikyti nuotekose. Buvo apskaičiuota, jog Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrenginiai išleisdami bendrąjį azotą į Kuršių marias kas metai padaro 33408 Lt. žalą Kuršių marioms, o išleisdami bendrąjį fosforą – 36435 Lt žalą. Atlikti nitrifikacinės ir denitrifikacinės zonos skaičiavimai parodė, kad nitrifikacinę zoną reikėtų padidinti nuo 7140 m3 iki 11424 m3, o denitrifikacinę – nuo 16197 m3 iki 28181 m3, o norint sumažinti bendrojo fosforo kiekį išvalytose nuotekose iki normatyvinių koncentracijų, tūrį reikėtų padidinti nuo 3152 m3 iki 3418 m3. Padidinus nitrifikacijos ir denitrifikacijos zonas santykinė žala pagal bendrą azotą sumažėtų nuo 33408 Lt... [toliau žr. visą tekstą] / The biggest problem in the municipal wastewater treatment plans is nitrogen and phosphorus removal from wastewater. These materials are very important elements that have attracted much attention because of their ability to cause eutrophication in bodies of water. For biological nitrogen removal usually are using nitrifikacion and denitrification techniques. Techniques presently employed for reducing the phosphorus levels in effluents cross the boundary between biological and chemical/physical methods. The main aim of the transaction of the University is to analyse the Klaipėda`s wastewater treatment plant’s work of removal total nitrogen and total phosphorus, and culculate parameters of equipment, to reach a normal rate of general nitrogen and phosphorus removal. In this transaction are used 2003-2006 year data of Klaipėda wastewater treatment plant. By analyzing this problem we came to decision to enlarge the size of nitrification zone from 7140 m3 to 11424 m3 and denitrifikacion zone from 16197 m3 to 28181 m3. These actions helps to reduce the discharge values and to meet requirement parameters. That way we would decrease damage to Kuršių lagoon from 33408 Lt. to 28866Lt. per year. As we analysed the Klaipėda’s wastewater cleaning equipment work, and we received, that the damage made to the Kuršių lagoon is 36435 Lt per year. Then we made the decision that we need to enlarge the size of the anaerobic zone from 3152 m3 till 4670 m3, if we want to minimize the general... [to full text]

Žemės ūkis yra ir visada buvo esminė ekonomikos dalis. Taip yra visose šalyse visame pasaulyje. Daug kas siekia būti savarankiški, bet tai pavyksta ne visais atvejais. Lietuva yra šalis, apdovanota derlingomis žemėmis, be to, mes gyvename toje pasaulio dalyje, kur klimatas vis dar yra palankus žemės ūkiui. Ūkininkavimo metodai ir maisto produktų gamyba smarkiai keitėsi laikui bėgant. Susirūpinimas aplinkos apsauga ir svarstymai dėl gyvulių gerovės Lietuvoje plinta kaip ir visoje Europoje. Ekologinis ūkininkavimas - tai tausojančiosios ūkininkavimo sistemos dalis ir gyvybinga alternatyva tradiciniam ūkininkavimui. Ekologinis ūkininkavimas skiriasi nuo įprasto, nes atsisakoma sintetinių pesticidų, herbicidų, cheminių trąšų, augimą skatinančių hormonų ar manipuliavimo genais. Ekologiniai ūkiai naudoja įvairią techniką, padedančią palaikyti ekosistemas ir sumažinti taršą. Laikantis būtinų produkcijos kokybės standartų, gaunamas mažesnis pirminės produkcijos kiekis, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu, tad išauga ekologiškos produkcijos gamybos kaštai. Augalinės produkcijos ekologiniame ūkyje pagrindas - dirvožemio struktūros ir derlingumo gerinimas. Ekologiniu būdu gali būti auginami ne tik grūdai, vaisiai bei daržovės, kopiamas medus. Galvijai ir paukščiai ekologiškai auginami, laikantis gyvulių gerovės standartų bei šeriant juos natūraliais produktais. / Agriculture is and has always been an essential part of the economy. This is all the countries around the world. Many who seek to be independent, but this is not successful in all cases. Lithuania is the country awarded the fertile earth, in addition, we live in that part of the world where the climate is still favorable for agriculture. Farming methods and food production has changed over time. Concerns about environmental protection and animal welfare considerations for the spread of Lithuania and throughout Europe. Ecological farming is a part of sparing farming system and viable alternative for traditional farming. Ecological farming differs from the traditional one because this farming refuses synthetic pesticides, herbicides, chemical manure, hormones that stimulate growing or manipulate genes. Ecological farms use various techniques that help to maintain ecosystems and reduce pollution. Bearing all these necessary standards of production quality there is received smaller amount of original production in comparison with traditional farming. It causes bigger expenses of ecological production. The basis of vegetative production in the ecological farming is development of soil structure and fertility. Not only grain, fruits, vegetables and honey are received in the ecological way. Cattle and birds are grown ecologically, bearing standards of welfare of livestock, feeding them in natural products.

Šeduvos miesto atliekų surinkimo sistemos tobulinimas. Darbo tikslas – remiantis eksperimento duomenimis, patobulinti atliekų tvarkymo sistemą Šeduvos mieste,. Siekiant išsiaiškinti esamus atliekų tvarkymo sistemos trūkumus buvo išnagrinėti atliekų tvarkymo normatyviniai dokumentai. Susidarančių atliekų rūšims ir jų kiekiams nustatyti buvo atliktas tyrimas keturiuose individualiuose namuose. Iš gautų tyrimo rezultatų buvo nustatyta susidarančių atliekų sudėtis ir kiekiai. Pagal eksperimento duomenis buvo teoriškai apskaičiuotas atliekų kiekis tenkantis vienam asmeniui. Pagal tyrimo rezultatus buvo pateikti pasiūlymai kaip pagerinti Šeduvos atliekų surinkimo sistemą. Darbe pateikta schema, kurioje pažymėtos papildomų konteinerių pastatymo vietos, parengta gyventojų šviečiamoji programa. / The aim of the paper – to give reccomendations on how to improve wast collection in Šeduva city, based on the conducted research. In order to find out disatvantages of the wast collectiona management, wast management documents were analysed. The research in four households was conducted, in order to find out the types and quantities of waste generated. Data of the research helped to identify the amount of the wast and the ingredients of the wast. According to the survey results, the suggestions on how to improve wast collection system in Šeduva city, were given. The research paper contains scheme, which indicates locations of extra containers and an educational program for the residents of the city.

The goal of the dissertation is to carry out complex tests of biosorbents that absorb oil products and to analyse the sorbtion process using local raw materials for the elimination of the spilled oil products. Objectives of the work: · to assess the sorption properties of materials used for the elimination of oil products; · to identify the optimal material for the production of a sorbent of local raw materials; · to carry out complex experimental tests of a sorption process; · to find out the physical parameters of sorbents of oil products; · to carry out experimental tests of water absorption; · to carry out tests of the efficiency of sorption from the water surface; · to find out the residual part of the material being sorbed; · to carry out experimental tests of the full capacity of sorption; · to carry out tests of thermal modification of biosorbents; · to find out the impact of sorbent fraction on the sorption properties; · to carry out experimental tests of cleaning of the polluted water with the help of biosorbents; · to perform a mathematical modelling of the sorption process.

Assessment of long term changes in levels of biogenic substances and their amount, with regard to water yield and intensity of anthropogenic activity, in the water of different hydrological areas of Lithuania. Comparative analysis of methods for calculation of biogenic substance flows. Establishment of possibility to reduce frequency of water sampling. ATV-DVWk water quality model was for the first time in Lithuania used for forecasting of the changes in the water quality in the longitudinal profile of a river.

Maisto radiologinio monitoringo, nustatant 90Sr ir 137Cs savituosius ir tūrinius aktyvumus, optimizavimo būdai nėra nagrinėti. Nenustatyta, kaip maisto mėginių radiologinių tyrimų rezultatai atspindi radionuklidų kiekį visame suvartotame maiste. Šiuo metu negalima atsakyti į klausimą, ar šalies gyventojų apšvita dėl 90Sr ir 137Cs maiste jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinta pagal atliktų maisto radiologinių tyrimų rezultatus, buvo ir yra tikrai tokia, kokia buvo nustatyta ar nustatoma, t. y. trūksta duomenų apie tyrimų rezultatų reprezentatyvumą. Aplinkosauginiu ir ekonominiu poži��riu įvertinti maisto radiologinio monitoringo optimalumą bei parengti jo keitimo rekomendacijas dėl taršos aplinkoje lygių ir maisto produktų importo kaitos tendencijų yra aktualu, vengiant nepagrįstai didelių radiologinių tyrimų apimčių.Optimalus mėginių kiekis ir tinkamos mėginių rūšys įgalintų išvengti nepagrįstai didelės apšvitos gyventojams, tinkamai įvertinus vidutines dozes dėl 90Sr ir 137Cs maiste jonizuojančiosios spinduliuotės. Maisto radiologinio monitoringo optimizavimas svarbus ir dėl pastarųjų metų tendencijų atskirose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, planuojant plėtoti branduolinę energetiką. Įvertinus naujų technologijų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais plėtrą atskirose socialinėse ekonominėse srityse, yra būtina optimali radiologinio monitoringo programa, garantuojanti gyventojų apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės. / Aim of the disertation is optimization methods of food radiological monitoring. Evaluation using statistical programs was made for the results of radiological measurements of raw foodstuffs in Lithuania during 1965-2003. Calculations of annual effective dose caused by Sr-90 and Cs-137 in food for the public was made.

Maisto radiologinio monitoringo, nustatant 90Sr ir 137Cs savituosius ir tūrinius aktyvumus, optimizavimo būdai nėra nagrinėti. Nenustatyta kaip maisto mėginių radiologinių tyrimų rezultatai atspindi radionuklidų kiekį visame suvartotame maiste. Šiuo metu negalima atsakyti į klausimą, ar šalies gyventojų apšvita dėl 90Sr ir 137Cs maiste jonizuojančiosios spinduliuotės, įvertinta pagal atliktų maisto radiologinių tyrimų rezultatus, buvo ir yra tikrai tokia, kokia buvo nustatyta ar nustatoma, t. y. trūksta duomenų apie tyrimų rezultatų reprezentatyvumą. Aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu įvertinti maisto radiologinio monitoringo optimalumą bei parengti jo keitimui rekomendacijas dėl taršos aplinkoje lygių ir maisto produktų importo kaitos tendencijų yra aktualu, vengiant nepagrįstai didelių radiologinių tyrimų apimčių. Optimalus mėginių kiekis ir tinkamos mėginių rūšys įgalintų išvengti nepagrįstai didelės apšvitos gyventojams, tinkamai įvertinus vidutines dozes dėl maiste esančių 90Sr ir 137Cs jonizuojančiosios spinduliuotės. Maisto radiologinio monitoringo optimizavimas svarbus ir dėl pastarųjų metų tendencijų atskirose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, planuojant plėtoti branduolinę energetiką. Įvertinus naujų technologijų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais plėtrą atskirose socialinėse ekonominėse srityse yra būtina optimali radiologinio monitoringo programa, garantuojanti gyventojų apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės. / Optimization methods of radiological monitoring of food for the measurements of 90Sr and 137Cs activity concentrations are not estimated. No determination is made in which extent the results of measurements of activity concentration in the samples reflect the amount of radionuclides in all food consumed. The estimation of the ways for the optimization of radiological monitoring of food and preparation of recommendations for the changes in the monitoring program according the levels of radioactivity in the environment and amount of food imported is relevant for the optimization of measurement program not to extend the program and to save allocations. Optimization of food radiological monitoring program should help for the protection of the public to avoid exposure due to 90Sr and 137Cs in food when the average annual dose estimation is made correctly. Optimization of food radiological monitoring is important in nowadays when the planning of development of nuclear energy is going on in different countries including Lithuania. To take into account the development of new technologies using sources of ionizing radiation the optimization of food radiological monitoring program should assure the radiation protection of public.

Oro tarša viena iš aktualių šių laikų problemų. Didelį poveikį oro taršai daro šildymo sezono metu neracionaliai naudojama šilumos energija namų šildymui. Dėl to daromas poveikis net tik žmonių sveikatai, bet ir aplinkai. Oro taršos tyrimai buvo atliekami centralizuoto ir individualaus šilumos tiekimo rajonuose Šiaulių mieste. Tyrimų rezultatai lyginami su aplinkos oro užterštumo normomis, kurios leidžia pateikti išvadas bei pasiūlymus racionaliam šiluminės energijos panaudojimui. Mažinant oro taršą Šiaulių mieste būtina skatinti visuomenę kuo daugiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius šilumos gamybai. / Air pollution is one of the big problem this time. Significant impact on air pollution has improperly used during the heating season, heat energy for heating homes. So impact human health and the environment. Air pollution studies was carried out in central and individual heating zones in the city of Siauliai. Test results are compared to ambient air pollution rules, which allow for conclusions and suggestions for the rational use of thermal energy. It is necessary to encourage the public to use the heat produced from renewable energy sources to reduce air pollution in the city of Siauliai.