Assessment of long term changes in levels of biogenic substances and their amount, with regard to water yield and intensity of anthropogenic activity, in the water of different hydrological areas of Lithuania. Comparative analysis of methods for calculation of biogenic substance flows. Establishment of possibility to reduce frequency of water sampling. ATV-DVWk water quality model was for the first time in Lithuania used for forecasting of the changes in the water quality in the longitudinal profile of a river. / Biogeninių medžiagų kaitos upių vandenyje tyrimai ir įvertinimas.

Žinome, kad Lietuva didelių vandens išteklių neturi.Todėl racionalus jų naudojimas, kai nedaroma žala gamtai, arba ji visiškai nereikšminga, – kiekvieno hidroenergetiko rūpestis. Neišnagrinėjus visų, su tuo susijusių reiškinių, klaidingai apskaičiavus ir įvertrinus sukauptus duomenis mažose hidroelektrinėse, ne tik bus neefektyvus vandens panaudojimas, bet ir gali būti katastrofinės pasekmės, galinčios neigiamai paveikti gamtinę aplinką. Esami šalies vandens ištekliai – brangus mūsų turtas, todėl reikia stengtis, kad hidroenergetikoje panaudotas kiekvienas kubinis metras vandens, atneštų kuo didesnę naudą visuomenei. Trijose mažosiose Lietuvos hidroelektrinėse: Aukštadvario, Sukončių ir Pabradės buvo atliekami tyrimai, kiek vandens sunaudoja kiekviena elektrinė atskirai, kokia pratekančio vandens energija, esant skirtingiems patvankų aukščiams, bei kaupiami duomenys, kiek kiekviena elektrinė pagamina elektros energijos (kW). Pradėjus sisteminti elektrinėse sukauptus duomenis, buvo sudaryta pro turbinas pratekančio vandens ir išgaunamos elektros energijos kiekio (kW) skaičiavimo metodika. Iš gautų duomenų išvedamos hidroelektrinių efektyvumo kreivės, kurios palyginamos su kitų gamintojų hidroagregatų efektyvumo duomenimis. Prasminiai žodžiai: racionalus naudojimas, naudingumo koeficientas, efektyvumas. / The problem considered in this paper is that there aren’t many natural water resources in Lithuania. That’s why, rational consumption of water with any or very insignificant harm to the nature done, is a matter of great concern of every hydroenergetic. All matters should be taken into consideration. However, without bearing in mind all the concerning matters, having incorrect technical data or its incorrect evaluation may lead to ineffective usage of water resources in little water-power stations and even catastrophic consequences, that may affect natural environment. Available water resources are precious. So, it is important to strive to use every cubic metre of water in hydroenergetics to be of the greatest benefit for the society. Three small hydropower plants in Aukstadvaris, Sukonciai and Pabrade were tested for amount of water consumption and for flowing water energy with different water head. Also there was collected data about produced electrical energy in every water- power station (kWh). After having organized all the data, was worked out technique how to count amount of water flowing through turbines and also amount of electricity (kWh) generated by those turbines. The facts make the output graphs that are compared with other producers aggregates’ data of efficiency. Keywords: rational usage, coefficient of efficiency, efficiency.

Daugelis kaimo turizmo, rekreacinių teritorijų kūrėjų pateikę specialiai sudarytai komisijai parengtus projektus galėjo gauti nemenką ES paramą, tačiau pasisekė ne visiems, kiti rekreacines teritorijas turėjo rengti už savo lėšas. Vienas tokių projektų yra rekreacinės teritorijos įrengimas Pajaurės pelkėje, esančios 20 km nuo Vilniaus centro. Projektas įdomus tuo, kad rekreacinę teritoriją planuojama įrengti pelkėje, kuri pasižymi silpnu gruntu - durpe, o tai reiškia, kad pelkinį paviršių teks pakeisti į patrauklesnį rekreacijai paviršių. Pagrindiniai teritorijos kūrimo darbai bus žemės darbai, kuomet teks daug grunto iškasti formuojant ežeriukus ir protakas, po to užvežti mineralinį gruntą (smėlį), kuris yra labiau tinkamas rekreacijai. / Lithuania is in surplas damp zone, 56% of its territory is waterlogged lands and marshes. Marshes are very important, because them maintain water balance, reduce the flood influence, catching the water, sediment materials and polluted materials. Aim of the work – to do geological wrings and measure up peat and sandy lands layer ply and calculate peat pressure. To achieve this aim, the following tasks were solved: 1. To traverse Pajaurė marsh condition nowadays; 2. To take a peat and measurement density and damp; 3. Find out sandy land layer ply; 4. To traverse Notiškis and Ežeraitis lakes clean-up technology. The research on the use recreation areas of hotel “Le Meridien Villon” for recreation and rest has been accomplished. The recreation zone environment legal base has been evaluated. Hydrological, hydrogeological, peat and sapropel quality reseach of Pajaurė marsh, Notiškis, Varlinis and Ežeraitis lakes has been evaluated, Notiškis Varlinis and Ežeraitis lakes as well as Pajaurė marsh reform and their use for the recreation possibilities have been evaluated as well. The Notiškis and Ežeraitis lakes partial dredging, deeping, arrangement inshore the banks of lakes have been planned. In Pajaurė marsh, 10 new small lakes (8,5 ha of the total area) have been projected by digging the marsh ground and moulding 2,3 m water depth in them, raising marsh surface for boating. Without the undamaged recreation area water balance system, invariable water inflow basin, control water... [to full text]

Miestuose kuriama vientisa želdynų sistema. Naudojami esami gamtiniai ištekliai – želdiniai, miškai, upės ir upelių slėniai, šlaitai, pakrantės bei kitos vertingos gamtos teritorijos. Išlaikomi užstatytųjų ir atvirųjų, skirtų gyventojų poilsiui ir sveikatai, optimalūs ploto santykiai taip pat ekologiniai, funkciniai ir estetiniai ryšiai. Išsaugomi esami vertingi želdiniai, prielaidos plėsti želdinius, tinkamai panaudoti jų rūšinę sudėtį, tinkamai eksploatuoti, saugoti nuo sunykimo. Želdynų sistemos formavimas yra sudėtingas daug laiko reikalaujantis procesas. Norint sistemingai formuoti želdinius turime gerai ištirti projektuojamų želdynų paskirtį, jų funkcijas, nustatyti kokį vaidmenį želdiniai turės atlikti ne tik bendroje želdynų kūrimo sistemoje, bet ir atskirose jų dalyse. Taip pat įvertinti ekologines sąlygas: vietovės klimatą, dirvožemius, aplinkos užterštumą ir gyventojų poilsį. Vilniaus istorinis centras, Senamiestis, yra vienas didžiausių Rytų Europoje (360 ha). Dėl savo unikalumo 1994 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO svarbiausių pasaulio saugotinų objektų sąrašą. Vilniaus mieste želdynai užima 2865,7 ha bendro miesto ploto. Želdinių reikšmė miesto žmonėms yra didžiulė ir įvairiapusiška. Želdiniai gerina mikroklimatą, apsaugo nuo įvairių neigiamų faktorių, psichologiškai teigiamai veikia žmones. Želdiniai sukuria estetišką miesto aplinką, jungia pastatus ir įrenginius su urbanizuotu arba gamtiniu kraštovaizdžiu. / The purpose of the research – to analyze the green terraces of Vilnius basing on the general plan of Vilnius city municipality. The local government council of Vilnius confirmed the general plan of the territory of Vilnius municipality by the decision No. T – 242, 29 th may, 2003. Territory planning is one of the best integrated measures, the realization of the results of which is balanced city expansion. In the cities integral system of green terraces is under development. For this purpose current natural resources are being used – green terraces, forests, rivers and streams’ valleys, sides of hills, strands and other valuable territories of the nature; optimal ratios are maintained among built-up and open (green) areas that are meant for recreational and health purposes of the city’s system of green terraces. There must be preconditions created in the system for expansion of green terraces, for proper use of their trivial composition, proper exploitation and protection from extinction and etc. Development of green terraces’ system improves quality of the living environment, expands recreational areas in nature, increases city’s capacity to be more attractive for living, and ensures conditions for maintenance of ecosystems’ balance ant biological variety in the territory of the whole city. It is planned to invest larger amounts of money that are necessary for development of green terraces’ system.

Lietuvoje vykdoma žemės reforma nebuvo nukreipta konkurencingų ūkių kūrimo linkme. Reformos metu faktiškai buvo vykdomas tik žemės grąžinimas, neatsižvelgiant į ūkių struktūrą, to pasekoje susiformavo smulki žemėnauda. Atkūrus nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius bei aktyvėjant žemės rinkai, susidarė prielaidos pradėti kitą žemės reformos etapą – žemės konsolidaciją. Pirmieji konsolidacijos projektai Lietuvoje pradėti vykdyti 2006 metais. Žemės konsolidacijos projektų rengimo pradžią konkrečioje teritorijoje lemia eilė tarpusavyje glaudžiai susijusių veiksnių: ūkių dydžiai, sklypų plotai, konfiguracija ir išsidėstymas, kelių ir melioracijos sistemų būklė ir pan. Pradedant rengti šiuos projektus būtina labai gerai išnagrinėti situaciją, kad būtų galima pasiekti maksimalaus žemės naudojimo pagerinimo, patogaus kelių tinklo išdėstymo. Šio darbo pirmoji dalis skirta žemės konsolidacijos teisinių pagrindų Lietuvoje analizei, konkurencingų ūkių kūrimosi prielaidų bei pirmųjų konsolidacijos projektų Lietuvoje aptarimui. Didelę darbo dalį sudaro žemės fondo ir jo kaitos analizė Šiaulių apskrities Radviliškio rajone. Naudojantis statistikos duomenimis ir atliktos apklausos rezultatais, įvertinamas žemėnaudų fragmentiškumas bei žemės konsolidacijos poreikis rajone. Tyrimo rezultatai rodo, kad žemės konsolidacija labiau suinteresuoti prekinių ūkių savininkai, nei smulkūs žemės savininkai, kurių naudojama žemėnauda praktiškai yra išsidėsčiusi viename, dviejuose žemės... [toliau žr. visą tekstą] / Agrarian reform in Lithuania was not directed towards the creation of competitive farms. During the course of the agrarian reform more attention was paid to the restitution of the land than to the structure of the farms. Therefore the small land-tenures were formed. The finished process of restoration of proprietorial rights to land, forests, water bodies and the active land market created the background for the second stage of the agrarian reform – for the land consolidation. The first consolidation projects in Lithuania were launched in 2006. The beginning of the development of land consolidation project in a certain territory was determined by several closely related factors, i. e. size of farms, areas, configuration and location of sites, the state of roads and-reclamation systems, etc. When initiating such projects, the situation must be analyzed thoroughly in advance, must be aimed at maximum improvement of land usage, practical and convenient distribution of roads. The dynamics of the structure of rural economy, the necessary conditions for the creation of competitive farms, the first land consolidation projects in Lithuania and other European Union countries are analyzed in the first part of this work. The analysis of the stock of lands, the analysis of agricultural land structure in the district of Radviliškis consist the biggest part of this research work. The need of land consolidation in Radviliškis was evaluated using the statistical data and the survey results... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama požeminio vandens kokybės dinamika skirtinguose Lietuvos regionuose. Pagrindinė požeminio vandens kokybės stebėsenos (monitoringo) užduotis yra kaupti ir vertinti informaciją apie ilgalaikius požeminio vandens išteklių būklės kitimus dėl gamtinių ir antropogeninių veiksnių.. Požeminio vandens kokybės analizei buvo pasirinkti Karajimiškio, Išdagų, Zelvės, Digraičių postų stebėjimo gręžiniai. Duomenų analizė parodė, kad požeminio vandens tarša priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, požeminio vandens slūgsojimo gylio, kritulių kiekio, žemėnaudos. Karajimiškio posto, kuris yra šiaurės Lietuvos sulfatinio karsto regione, požeminiame vandenyje visais analizuojamais metais nustatyta didžiausia bendroji mineralizacija ir didžiausia sulfatų koncentracija. 2005 metais Zelvos posto gręžinyje nitratų koncentracija viršijo didžiausią leistiną nitratų koncentraciją (50 mg/l). / The main aim of these researche is to investigate the dinamics of underground water quality in different Lithuanian regions. The quality of underground water can diferent means be watched – one of them is underground water monitoring. The main target of underground water monitoring is to hill up and estimate information about changes of long duration underground water stock conditions due to natural and antropogenics factors. Pollutant migration through the soil zone depends namely on depth of waterlogging, texture, organic matter content, quantity of precipitations. Differences in the concentrations of chemical composition of groundwater depend mostuly on well ambience. Maximum permissible concentration (50 mg/l) of nitrates was exceeded only in Zelve monitoring well in 2005.

Lietuvos istorijoje vyko daug žemės pertvarkymo procesų, kurie turėjo įtakos žemės naudojimui, naudmenų kitimui, kuriuos lėmė nuosavybės formų pokyčiai bei gamtinės sąlygos. Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama žemės fondo kitimas ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas Kauno apskrityje 1998 – 2008 metais. Tyrimas atliktas išanalizavus literatūros šaltinius, norminius bei teritorijų planavimo dokumentus, surinktus statistinius duomenis. Kauno apskrityje didžiausią žemės fondo dalį užima žemės ūkio paskirties žemė – 61,54 %, kuri nuo 1998 – 2008 m. padidėjo 2 tūkst. ha. Mažiausiai yra konservacinės paskirties žemės – 0,18 % apskrities žemės fondo. Žemės savininkas ar kitas naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Tačiau žemės ūkio paskirties žemės, naudojamos ūkininkavimui, ir kitos paskirties žemės, naudojamos gyvenamųjų namų statybai, kaina labai stipriai skiriasi, todėl žmonės yra suinteresuoti keisti žemės naudojimo paskirtį. Per 2005 – 2008 metus įregistruotų žemės sklypų skaičius, kuriems buvo pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, visoje Lietuvoje išaugo 1,6 karto, Kauno apskrityje – 2,6 karto. Kauno apskrityje daugiausia rengiami detalieji planai žemės ūkio paskirties pakeitimui į kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir komercinės paskirties objektų teritorijos/pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos). / A number of land reform processes took place in Lithuanian history, which influenced land use and landed property change, which were conditioned by changes of property’s forms and natural conditions. Change of land fund and main purpose change of purposive land use in Kaunas district in the period 1998 – 2008 are analysed in the final Master studies paper. Research has been carried out after analysing literature sources, regulative and territory planning documents, collected statistical data. Most part of land fund in Kaunas district is occupied by agricultural purpose land – 61,54 %, which from 1998 – 2008 enhanced by 2 thousand ha. There is least of conservation purpose land – 0,18 % of district land fund. Land owner or other user is obliged to use land in accordance with main targeted land use purpose. However, the price of agricultural purpose land used for farming and other purpose land, used for dwelling houses construction, differs a lot thus people are interested in changing the purpose of land use. During the period of 2005 – 2008 the number of recorded land sites, the purpose of which was changed, increased in Lithuania by 1,6 times, whereas in Kaunas district by 2,6 times. Detailed plans for changing land use purpose into other kind of land use (low floor dwelling house construction and commercial purpose objects territory and storage object territories) are mostly prepared in Kaunas district.

Viena svarbiausių aplinkosauginių problemų Lietuvoje yra paviršinių vandenų kokybė. Šiame darbe įvertinta Plungės rajono Nausodžio seniūnijos Varkalių gyvenvietės nuotekų bei taškinių taršos šaltinių įtaka drenažo vandenų kokybei bei paviršinių vandenų būklės atitiktis didžiausioms leistinoms teršalų koncentracijoms. Tyrimų objektas pasirinktas remiantis gyventojų skundai (2 ir 3 priedai), pateiktais žemės ūkio skyriui, dėl užterštos melioracijos sistemos išvalymo. Šioje gyvenvietėje gyvena apie 1277 gyventojų, didžioji dalis jų ūkinės veiklos nevykdo, o apie 40 % - ūkininkauja. Vyrauja smulkūs ūkiai, kurių pagrindinė šaka - gyvulininkystė. Natūriniai tyrimai pradėti vykdyti 2008 m., balandžio mėn., baigti - 2009 m., sausio mėn. Kas 40 – 45 paras dviejuose sausinimo sistemos vietose buvo imami vandens ištekančio iš sausinimo sistemos mėginiai ir ištirti 6 parametrai: vandens rūgštingumo reakcija pH, Nbendr, NH4-N, NO2-N, NO3-N, PO4-P. Pirmoji mėginių ėmimo vieta pasirinkta arčiau gyvenvietės pačioje sistemos pradžioje ties ištakomis, kur, manoma, ir yra pagrindiniai taršos šaltiniai, o antroji - prie sausinimo sistemos žiočių Mažosios Sruojos upelyje, šiek tiek aukščiau Varkalių tvenkinio. Ši parinkta tam, kad būtų galima nustatyti kokios kokybės vanduo patenka į paviršinių vandens telkinius. Tiriamųjų parametrų nustatymui bandiniai tirti LŽŪU Aplinkotyros laboratorijoje tirti jonometriniu ir spektrofotometrinės analizės metodu, atitinkančiu ISO standartus. Tirtieji mėginių... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most important environmental problems in Lithuania is the surface water quality. This thesis evaluated waste water and other pollution influence of drainage water quality and surface waters accordance with the maximum concentrations of pollutants in Plunge district, Varkaliai village The object of research was selected in accordance with complaints from the population, by the agricultural department of contaminated drainage system. In this village lives about 1277 person. About 40%, of population are farmers. Prevailing small farms, whose main industry – stock-raising The investigation was launched in April of 2008, and finished in January of 2009,. Every 40 - 45 days, in two place of drainage systems, were taken water samples effluent from the drainage system and investigated 6 parameters: the water acidity pH, Ntotal, NH4-N, NO2-N, NO3-N, PO4-P. The first testing place was selected closer to the village in the headwater of the system , where supposedly is, the main sources of pollution, and the second - to the outfall of drainage system in the river Mazoji Sruoja, slightly above Varkalių pond. This was chosen in order to determine what quality of water access in the surface water. The water sample was investigated in LŽŪU environmental laboratory by the ionimetric and the spectrophotometer method of analysis conforming to ISO standards. Investigated characteristics of samples were compared and interdependence of the individual substances is determined using a... [to full text]

Lietuvoje sparčiai daugėja nykstančių ežerų, kuriuos būtina valyti. Šiuo metu, jų skaičius jau siekia apie tris tūkstančius. Uždumblėję ežerai daro neigiamą poveikį aplinkai, nyksta ir nebeatlieka savo paskirties. Siekiant sustabdyti ežerų nykimo procesą, didžiausias dėmesys yra skiriamas ežerų valymo būdui naudojant žemsiurbes. Šis valymo būdas yra gana populiarus nors ir brangus. Tačiau ne visos žemsiurbės pritaikytos Lietuvos ežerams valyti. Pagrindinė darbo problema – dumblėjančių Lietuvos ežerų atgaivinimas panaudojant žemsiurbes. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvoje naudojamų žemsiurbių tinkamumą ežerams valyti. Darbo uždaviniai: 1. įvertinti gaminamų žemsiurbių tinkamumą Lietuvos ežerų valymui; 2. išanalizuoti šalyje naudojamų žemsiurbių eksploatacinį našumą, pulpos konsistenciją ir transportavimo atstumą; 3. įvertinti iškasamo dumblo tolygumą, valant ežerus; 4. įvertinti Lietuvoje naudojamų žemsiurbių tinkamumą ežerų valymui. Darbo struktūra. Darbą sudaro: įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Darbe pateikti 38 paveikslai, 1 lentelė, 4 priedai. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas pasirinktos temos aktualumas atliekant literatūros analizę. Antroje darbo dalyje pateikiama tyrimų metodika. Trečioje darbo dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai. Darbe aprašomi atlikti trijų Vainiekio, Paežerėlių ir Talkšos ežerų, valytų 2002, 2006, 2007 ir 2008 metais, bei juose naudotų žemsiurbių VT – 2, „Watermaster Classic III“, „Christa Wendland” gauti... [toliau žr. visą tekstą] / The extinction of the lakes, that should be inevitably cleaned, is in great progress in Lithuania. There are about three thousand such kind of lakes. The siltified lakes have the negative influence on the natural environment, they are nearly to extinction and do not serve the purpose. In order to stop the process of the absolute extinction of the lakes, the great attention is paid to the means and methods for cleaning the lakes by using the special machines called suction dredges that are popular, nevertheless, quite expensive. Though, not all kinds of dredges produced are suitable for cleaning the lakes of Lithuania. The main problem of the work- the revival of the siltified lakes by using the suction dredges. The aim of the work - to evaluate the usability of dredges for cleaning the lakes of Lithuania. The objectives of the work: 1. Evaluate the usability of dredges that are produced, for the cleaning of the lakes of Lithuania. 2. Analyze the efficiency of exploitation of the dredges used in Lithuania, the consistence of the solid silt and the distance of transportation of the pulp. 3. Evaluate the even distribution of the silt that is removed. 4. Evaluate the usability of the suction dredges that are exploited in Lithuania. The structure of the work. The parts of the final work are: introduction, 3 sections, conclusions, recommendations, list of literature sources and appendixes. There are 38 pictures, 1 table, 4 appendixes in the final work. In the first part of the... [to full text]

Valant miestų nutekamuosius vandenis susidaro dideli kiekiai nuotekų dumblo, kurio panaudojimo galimybės yra gana ribotos. Vienas perspektyviausių buitinių nuotekų dumblo panaudojimo būdų yra dirvožemio tręšimas, ir energetinių želdinių auginimas. Dumblo panaudojimą riboja sunkiųjų metalų kiekiai dumble, taip pat mikrobiologiniai rodikliai. Dumblą naudojant tręšimui, taip pat būtina atsižvelgti į dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį, pH, gruntinio vandens lygį bei jo kitimo dinamiką, dirvožemio foninį užterštumą sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai patekę į gruntinius vandenis yra pavojingi žmogui ir visai gyvajai gamtai. Šio magistrinio darbo tikslas – atlikti Kauno m. nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelės gruntinio vandens lygio kitimo, bei jo kokybės analizę. Gruntinio vandens mėginių laboratorinės analizės buvo atliktos UAB „Kauno vandenys“ vandens tyrimo laboratorijoje, taip pat buvo remtasi monitoringo, atliekamo nuo 1997 m. duomenimis. Atlikta analizė parodė, kad patręšus dirvą nuotekų dumblu, sunkiųjų metalų kiekiai gruntiniame vandenyje palaipsniui mažėja. Todėl parinkus ekologiškai saugias nuotekų dumblo utilizavimo normas, galima labai efektyviai šį dumblą panaudoti želdinių tręšimui, nepadarant didelės žalos aplinkai. / During municipal wastewater treatment large amounts of sewage sludge are generated. Possibilities of this sludge being utilized are quite limited. One of the most promising sewage sludge utilization way is using it as fertilizer. Sewage sludge utilization are mostly limited by the amount of heavy metals in it. When using sludge as fertilizer one must know some soil parameters, such as soil type, pH, groundwater level, heavy metals concentration in soil. Heavy metals in groundwater are serious threat to humans and all living nature. The aim of this work is to analyze groundwater level dynamics and its quality at sewage sludge disposal site. Groundwater sample analysis was performed in UAB “Kauno vandenys” certified laboratory. Performed analysis, and all gathered data shows that heavy metals concentration in groundwater has trend of being smaller every year since the first fertilization of the soil. So, choosing amounts of sewage sludge that are ecologically safe for fertilizing may have very positive effect on soil nutrients balance, without significant negative impact on groundwater.