The study is devoted to problems of exposure caused by radionuclides in construction materials. Results received by gamma measurements and calculations (dose modeling) are used. Construction materials produced and/or used in Lithuania were investigated. The results of measurements (concentrations of natural radionuclides and activity indexes) are given for different types of construction materials. On the basis of these results and peculiarities of use of construction materials they have been classified according to their radiological significance. It helps to determine possible amounts of construction materials to be investigated and priorities of investigations. Relationship between activity indexes of different construction materials and dose rates in premises constructed of these construction materials has been determined. It might be used for increase of precision of personal dosimetric measurements performed in premises constructed of different materials. Possible relationship between absorbed dose rate indoors and concentration of indoor radon is discussed. Results of measurements of concentrations of natural radionuclides in archeological samples of construction materials are also presented and discussed. Dose modeling has been performed with the help of ALARA planning tool Visiplan 3D. Distributions of absorbed dose rate in standard living premises have been determined, relationship between dose rate and different parameters of constructions, such as thickness... [to full text]

Žmonijos vystymosi evoliucijoje poveikis aplinkai vis didėja. Tai įtakoja ne tiek didėjantis žmonių skaičius, kiek nesutramdomas mūsų poreikių augimas ir tai sukelia žmogaus ir jį supančios aplinkos konfliktus. Darbe nagrinėjamos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje ir teritorijų planavimo dokumentuose pateikti darnaus vystymosi rodikliai, strategijos įgyvendinimo etapai ir pagrindinės priemonės, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir atliekant šią veiklą išryškėjusios problemos. Darbe išanalizuoti Šiaulių apskrities teritorijų planavimo dokumentai (rengiamas Šiaulių apskrities bendrasis planas, Kelmės rajono bendrasis planas, rengiamas Šiaulių rajono bendrasis planas). Taip pat atliekant tyrimą analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, gairės bei kiti norminiai aktai, susijusieji su teritorijų planavimo dokumentų rengimu bei strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu, analizuoti kitų autorių darbai. Tyrimui panaudota informacija apie įgyvendintus bei rengiamus projektus, susijusius su tyrimo tema. / The Strategy for Sustainable Development of Lithuania was launched on January 26.2004. The main task set in the strategy is to reach the current average of the European Union member states by 2020, according to economic and social indices as well as the indicators of population health and efficiency of consumption of natural resources, also ensuring a clean and healthy environment. But the way to implement The Strategy for Sustainable Development of Lithuania is very complicated. We haven't the definite answer how to implement the Strategy. Without getting too complicated, we can think of sustainable development as the ability to coexist in away that maintains the natural environment, economic well-being, and an equal opportunity for all people on Earth to benefit from a better quality of life now and in the future. The three are interdependent. Nature is our life-support; there is simply no way around this reality. Only when we have a healthy natural environment, coupled with healthy social systems, can we truly prosper economically. However, land use control in Lithuanian has to be implemented more carefully, territorial planning documents and real property cadastre information has to be merged into united system. The legal acts have to be amended to define more strict requirements for fertile arable land areas and fertile soil protection also to make more favourable conditions for rational size farms formation.

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Utenos rajone. Rajone nusausinta 30625 ha arba 59,9 % nuo šlapių žemių fondo – 51130,95 ha. Nuo 1966 iki 1990 metų drenažu nusausinta 28564 ha, o nuo 1991 iki 1995 metų – 1570 ha ploto. Daugiausiai žemių drenuota 1970, 1971 ir 1975 metais – daugiau kaip po 1400 ha į metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1994 metais – 298 ha, o daugiausiai 1975 metais – 1800 ha. Iki 1975 metų žemių sausinimo darbų tempai Utenos rajone didėjo, o vėliau sulėtėjo. Melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimais Utenos rajone nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Žemės ūkio ministerijos lėšų skirtų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Utenos rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 2 mln. Lt. t.y. du kartus daugiau lėšų nei dabar. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žmonės neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas kenkia ir kaimyno nusausintoms žemėms. Sunykti melioracijos statiniams jokiu būdu negalima leisti, nes jiems atstatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The condition state of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures was analysed in the final work of master studies. Researches were carried out in Utena district. 30625 ha or 59.9% of the wetlands fund (51130.95 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1966-1990 28564 ha of the total area have been reclaimed and in the period of 1991-1995 – 1570 ha, respectively. The largest areas of lands were reclaimed in 1970, 1971 and 1975, i.e. more than 1400 ha per year. The smallest areas returned for the use were in 1994 – 298 ha and the largest areas returned for the use were in 1975 – 1800 ha. By 1975 the speed of draining works in Utena district increased and later slowed down. With the help of the researches of reclaimed lands and the condition state of land reclamation hydraulic structures in Utena district it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands that used to be in good condition is worsening every year. The means committed to the land reclamation works by the Ministry of Agriculture are not sufficient for the ensuring of the good condition state of these structures. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Utena district the State should commit 2 million Lt per year, i.e. twice as much. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People have not enough means for the proper use... [to full text]

Ukmergės rajonas yra vienas didžiausių Vilniaus apskrities rajonų. 62,23 % rajono užima žemės ūkio paskirties žemė. Rajone įregistruoti 1628 ūkininkų ūkiai, jie potencialiausi žemės ūkio paskirties žemės pirkėjai. Tyrimų tikslas - išanalizuoti žemės ūkio paskirties žemės rinką Ukmergės rajone. Analizės objektas – žemės ūkio paskirties žemės rinka Ukmergės rajone. Remiantis Registrų centro informacija, 2006 m. Ukmergės rajone buvo sudaryti 1103 žemės ūkio paskirties žemės perleidimų sandoriai, bendras perleistas per metus plotas 3,5 tūkst. ha. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų įregistruojama vis daugiau: daugiausiai įregistruota perleidimų 2005 II ketvirtį, mažiausiai 2003 m. II ketvirtį, atitinkamai 360 ir 21 sandoris. Atlikus rinkos analizę buvo išbraižytos žemės verčių zonos. Atlikus daugianarę regresinę analizę nustatyta, kad sklypo kainai didžiausią įtaka turi kiti veiksniai ir atstumas iki rajono centro. Prie kitų veiksnių priskiriami visi veiksniai susiję su galimu pagrindinės tikslinės sklypo naudojimo paskirties pakeitimu. Kadangi Ukmergės rajone vyrauja nenašios žemės, didžiausią įtaką rinkos aktyvumui turi sklypo vieta ir susisiekimas su rajono centru. Kainų diferenciacija leidžia daryti prielaidą, kad žemė perkama ne tik žemės ūkio gamybai plėsti, o yra dar ir tiesiog patikima investicija, viliantis, kad ateityje ji dar brangs. 2006 m. daugiausia parduodamų sklypų susikaupę aplink miestelius ar tam tikras gyvenamąsias vietoves, tačiau nedaug žemės ūkio paskirties... [toliau žr. visą tekstą] / Ukmergė district is one of the biggest areas of Vilnius region. 62, 23 % of the district takes agricultural land. There are 1628 farms of farmers registered, are the most potential buyers of agricultural land. Work’s intention – analyze the market of agricultural land in Ukmergė district. Object of analysis – land market of agricultural land in Ukmergė district. With reference to the information of Registry centre, in year of 2006 there were drawn up 1103 transfer transactions of agricultural land in Ukmergė district, overall transferred area during the year is 3, 5 thousand hectares. Increasingly are registered agricultural land plots: mostly registered transfers are in II quarter of year 2005, least in II quarter of year 2003, accordingly 360 and 21 transactions. There were drafted maps of land values, after the market analyze was accomplished. There was collected information about buyable agricultural land plots in a period of 2003-2006 year. There was applied information about 252 plots for analysis. After the accomplished multinomial regression analyze, there were defined, that the biggest impact to the price of the plot has other factors and distance till the centre of district. All factors connected with the possible modification of main objective plot, use purpose are referred to other factors. Because unproductive land is dominating in Ukmergė district, the biggest influence to the market’s activity has place of the plot and communication with the district’s centre... [to full text]

Lietuvoje, tvarkant nedidelius nuotekų kiekius iškyla nemažai sunkumų. Labai svarbu parinkti tokią technologiją, kurią taikant nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų normų, ji būtų nesudėtinga ir pigi.. Anaerobinėse nuotekų valyklose nenaudojama elektra. Tai yra šių nuotekų valyklų privalumas, tačiau jose iškyla problemų valant nuotekas iki leistinų koncentracijų. Magistrantūros baigiamąjame darbe apibendrinti 2004 – 2006 m. atlikti Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio nuotekų valyklos veikimo efektyvumo tyrimai ir analizuojamos priežastys, dėl kurių nepakankamai išvalomos nuotekos. Nustatyta nuotekų išbuvimo anaerobiniame hibridiniame įrenginyje trukmė ir apskaičiuotas jo tūrio panaudojimo koeficientas. Gauta, kad panaudojama tik maža įrenginio tūrio dalis dėl netolygaus nuotekų pasiskirstymo anaerobinio įrenginio talpykloje. / In Lithuania the problem of low wastewater treatment efficiency in anaerobic hybrid reactors also rised. It was determined that one of main reasons of bad wastewater treatment quality in anaerobic hybrid reactors was insufficient volume of equipment and the equipment would be cheap and not complicated. In anaerobic wastewater are not used an electricity. And it is an advantage of wastewater, but there are also problems in cleaning wastewater until permissible concentrations. In the article are generalized 2004-2006 year researches Silutes area in Zemaiciu Naumiestis about wastewater treatment efficiency and analysed reasons for which are insufficient cleaned wastewater treatment. In anaerobic hybrid reactor the efficiency of wastewater treatment depends on volume load. There are found, that are used just small part of volumetric load because of uneven wastewater repartition in anaerobic reactor repository.

Pasyviųjų priemaišų jūrinėje aplinkoje įvertinimas ypač svarbus gamtosauginiu aspektu. Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros ekologinei būklei, kurią lemia jūros dubens ypatybės, silpnas ryšys su Pasauliniu vandenynu, klimatinės ir hidrometeorologinės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais jūros baseine didėja antropogeninės kilmės teršalų kiekis. Branduolinės fizikos ir technikos plėtra neišvengiamai sukelia technogeninės kilmės radionuklidų patekimą į jūrinę aplinką. Daug dėmesio skiriama 137Cs radionuklidui, nes iki šiol jūros vandens tyrimai rodo aukštas šio radionuklido tūrinio aktyvumo reikšmes. Be to, 137Cs radionuklidas geras indikatorius, tiriant kitų pasyviųjų priemaišų migraciją Baltijos jūros vandenyje. Daug mokslininkų nagrinėja problemas, susijusias su technogeninės kilmės radionuklidų kiekiais, jų sklaida ir poveikiu jūrinei aplinkai. Tačiau darbų, kuriuose būtų nagrinėjama radionuklidų tūrinių aktyvumų pokyčių bei pernašos Baltijos jūros priekrantės vandenyje problema, praktiškai nėra. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe nustatytas 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros Lietuvos priekrantės paviršiniame vandenyje bei įvertinti hidrometeorologiniai parametrai. 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros vandenyje nėra pastovus, todėl aktualu parinkti tinkamus nustatymo metodus ir vertinti jo pokyčių tendencijas. Įvertinus radiocezio tūrinio aktyvumo pokyčius priekrantės vandenyje, galima modeliuoti ir prognozuoti taršos šaltinio atsiradimo... [toliau žr. visą tekstą] / The evaluation of the passive admixture transfer in the marine environment is very significant from the point of view of environmental protection. A particular attention is devoted to the Baltic Sea ecological state, which is strongly influenced by the peculiarities of the sea bottom, weak connection with the World Ocean, climatic and hydrometeorological conditions. During the recent decades, the tendency of increment of the amount of anthropogenic pollutants is observed. The development of nuclear energetics and technology inevitably causes the spread of radionuclides of technical origin in the marine environment. The major attention is paid to the investigation of the radionuclide 137Cs distribution, since the investigations show the high values of the volumetric activity of this radionuclide to be present in the sea water thus far. Besides that, 137Cs radionuclide can be used as a tracer in investigations of the migration of other passive admixtures in the Baltic Sea water. Quite a number of scientists research the problems related with the amounts of the radionuclide of technical origin, their spread and impact on the marine environment. However, the works considering a problem of the variations of volumetric activity of radionuclides and their transfer in the coastal waters of the Baltic Sea practically are not encountered. Considering that, the volumetric activity of radionuclide 137Cs in the coastal surface waters of the Lithuanian territorial zone of the Baltic Sea... [to full text]

The evaluation of the passive admixture transfer in the marine environment is very significant from the point of view of environmental protection. A particular attention is devoted to the Baltic Sea ecological state, which is strongly influenced by the peculiarities of the sea bottom, weak connection with the World Ocean, climatic and hydrometeorological conditions. During the recent decades, the tendency of increment of the amount of anthropogenic pollutants is observed. The development of nuclear energetics and technology inevitably causes the spread of radionuclides of technical origin in the marine environment. The major attention is paid to the investigation of the radionuclide 137Cs distribution, since the investigations show the high values of the volumetric activity of this radionuclide to be present in the sea water thus far. Besides that, 137Cs radionuclide can be used as a tracer in investigations of the migration of other passive admixtures in the Baltic Sea water. Quite a number of scientists research the problems related with the amounts of the radionuclide of technical origin, their spread and impact on the marine environment. However, the works considering a problem of the variations of volumetric activity of radionuclides and their transfer in the coastal waters of the Baltic Sea practically are not encountered. Considering that, the volumetric activity of radionuclide 137Cs in the coastal surface waters of the Lithuanian territorial zone of the Baltic Sea... [to full text] / Pasyviųjų priemaišų jūrinėje aplinkoje įvertinimas ypač svarbus gamtosauginiu aspektu. Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūros ekologinei būklei, kurią lemia jūros dubens ypatybės, silpnas ryšys su Pasauliniu vandenynu, klimatinės ir hidrometeorologinės sąlygos. Pastaraisiais dešimtmečiais jūros baseine didėja antropogeninės kilmės teršalų kiekis. Branduolinės fizikos ir technikos plėtra neišvengiamai sukelia technogeninės kilmės radionuklidų patekimą į jūrinę aplinką. Daug dėmesio skiriama 137Cs radionuklidui, nes iki šiol jūros vandens tyrimai rodo aukštas šio radionuklido tūrinio aktyvumo reikšmes. Be to, 137Cs radionuklidas geras indikatorius, tiriant kitų pasyviųjų priemaišų migraciją Baltijos jūros vandenyje. Daug mokslininkų nagrinėja problemas, susijusias su technogeninės kilmės radionuklidų kiekiais, jų sklaida ir poveikiu jūrinei aplinkai. Tačiau darbų, kuriuose būtų nagrinėjama radionuklidų tūrinių aktyvumų pokyčių bei pernašos Baltijos jūros priekrantės vandenyje problema, praktiškai nėra. Atsižvelgiant į tai, šiame darbe nustatytas 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros Lietuvos priekrantės paviršiniame vandenyje bei įvertinti hidrometeorologiniai parametrai. 137Cs radionuklido tūrinis aktyvumas Baltijos jūros vandenyje nėra pastovus, todėl aktualu parinkti tinkamus nustatymo metodus ir vertinti jo pokyčių tendencijas. Įvertinus radiocezio tūrinio aktyvumo pokyčius priekrantės vandenyje, galima modeliuoti ir prognozuoti taršos šaltinio atsiradimo... [toliau žr. visą tekstą]

Gyvenant šių dienų Lietuvoje jau neužtenka buityje ar gamyboje susidarančių atliekų tvarkyti taip kaip buvome įpratę anksčiau. Kitaip tvarkyti atliekas skatina Europos Sajungos ir kiti tarptautiniai įsipareigojimai. Gerėjant gyventojų gyvenimo sąlygoms, išaugus vartojimui, žmonės ypač daug perka ir keičia buitinės technikos, bei kitų prekių, kurių pasekoje susidaro įvairių atliekų. Lietuvoje pasirinkta strategija įdiegiant regioninę atliekų tvarkymo sistemą, nors žvelgiant į atskiras savivaldybes, galima teigti, kad kai kuriose ši, regioninė atliekų tvarkymo sistema nėra optimaliausias variantas. Regioninės atliekų tvarkymo sistemos diegimui, apskričių savivaldybės yra įkūrusios regiono atliekų tvarkymo centrus, kurių vienas artimiausiu tikslų tai senų sąvartynų uždarymas. Kaip tik sąvartynų uždarymo klausimui spręsti galime panaudoti sprendimų paramos sistemas, o būtent, daugiakriterinę analizę. Daugiakriterinei analizei atlikti gali būti pasitelkiama keletas kompiuterinių programų, tokių kaip HYPSE ar Sprendimų analizės modulis (DAM), kurią šiame darbe ir naudojame. Sprendimų analizės modulio panaudojimui buvo nustatyti tam tikri kriterijai, o alternatyva tai kiekvienas Jurbarko rajono sąvartynas. Kiekvienas kriterijus apibūdina kiekvieną alternatyvą (sąvartyną). / These days there isn‘t enough just taking care of communal or industry waste as we all are accustomed in Lithuania. The different waste managing is Europian Union and other international commit for Lithuania. Better everyday life in Lithuania brings bigger usage, that makes people to buy more life eguipment and other everyday goods, which brings to new waste. There is a regional waste managing system strategy in Lithuania, which isn't very optimal system for some of the Lithuanian municipalities. For this purpose district local governments established regional waste management centers, whose one of the first tasks is to close old landfills. For this problem to solve we will use decision making preferences, and that is multiple criteria decision analysis. There is several computer software for applying multiple criteria decision analysis, just like HYPSE and Decision analysis module (DAM), wich one we used in this study. For use of Decision analysis module we defined criteria, and alternative was Jurbarkas district landfills. Every criteria characterizes every alternative (landfill).

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai – veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, atliekamas tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, parengiamas žemės sklypo planas, bei suformuojama ir parengiama nustatytos formos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Straipsnyje analizuojami Panevėžio rajono sodininkų bendrijų sodų ir asmeninio ūkio žemės sklypų kadastro duomenų pokyčiai tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų kadastro duomenų ir geodezinių matavimų metu nustatytų duomenų. Apžvelgiamas kadastrinių matavimų teisinis reglamentavimas, aptariamas Panevėžio rajono sodininkų bendrijų sodų, asmeninio ūkio, bei namų valdų žemės sklypų privatizavimas, pateikiami konkretūs preliminarių ir kadastrinių matavimų metu nustatytų kadastro duomenų pavyzdžiai. / Cadastral (surveying) measurements - the action, which identified the immovable object, the establishment of a precise determination of surface area, a plot plan, and formed fixed shape and a real estate cadastre data file. The article analyzes the Panevezys District Gardening community garden and private agricultural land plots cadastral data changes between the real estate register land cadastre data and geodetic measurements in the data. Overview of the legal regulation of cadastral measurements, discussed in Panevezys District Gardening community garden, private farm, house and land holdings of land privatization, and the specific preliminary and cadastral measurements of the time set for the cadastral data.

Visų Lietuvoje esančių ežerų valymo darbai, sapropelio kuopimas atliekamas mechaniniu bei hidrauliniu būdais. Pastarasis sapropelio gavybos bei ežero išvalymo būdas paplitęs plačiausiai, nes gamybinės organizacijos dažniausiai naudoja technologiją, kai sapropelis pumpuojamas į specialiai tam paruoštus sėsdintuvus. Sapropelio gavyba bei ežero išvalymas atliekamas žemsiurbės pagalba. Tyrimų tikslas - parinkti geriausią žemsiurbę užpelkėjantiems ežerams valyti. Darbe pateikiama metodika, leidžianti tinkamiausią žemsiurbę išsirinkti pagal penkis kriterijus. Vertintos rusiškos, baltarusiškos, vakarietiškos taip pat anksčiau Lietuvoje naudotos žemsiurbės. Žemsiurbės vertintos daugiakriterinės analizės ELECTRE ir MAUT metodais. Daugiakriterinė analizė atlikta panaudojant programines įrangas HYPSE ir DAM. Už konsultacijas, rengiant, magistrantūros studijų baigiamąjį darbą reiškiu padėką: Doc. dr. A. Ciūniui, lekt. E. Laurinavičiui ir prof. habil. dr. L. Katkevičiui. / The cleaning works of all Lithuanian lakes, excavation of sapropel are carried out either by mechanical or hydraulic means. The latter is the common means of sapropel extraction and lake cleaning. Industrial organizations usually apply technologies so that sapropel is pumped to specially prepared sedimentation tanks. The cleaning of a lake and extraction of sapropel is carried out by the means of a dredger. The aim of the research is to choose the best dredger for the cleaning of swampy lakes. The work discusses methods which allow choosing the best dredger according to five criteria. Russian, Byelorussian, western dredgers and dredgers used in Lithuania earlier have been evaluated following the multi-criteria ELECTRE and MAUT methods. Multi-criteria analysis was carried out using HYPSE and DAM software.