From the Russian perspective, the author describes the danger of a hegemonic US, dominating the world’s fate, weakening the UN and endangering peace. A counterweight to the US domination could be stronger ties between Western Europe and Russia. The rise of the Franco-German-Russian troika has been the only positive effect of the Iraq war. But not all members of the EU seem to recognise the necessity of a „Great Europe” from Reykjavik to Wladiwostok. Especially the new members of NATO and EU are vassals of the US and exhibit strong anti-Russian resentments.

This thesis analyzes the evolution of the policies, strategies and actions of NATO within the context of the fight against transnational terrorism. The thesis focuses on the post 9/11 period. After the 9/11 events, the security perceptions of NATO changed dramatically and the threat of transnational terrorism emerged as a prominent challenge to the security of all members of NATO so the fight against terrorism became a key priority for NATO. Consequently, the NATO experienced a significant transformation since 2001 in order to have an effective and active role in the fight against transnational terrorism. In this thesis, Afghanistan operation of NATO is evaluated in terms of NATO&rsquo / s readiness to deal with soft security threats such as transnational terrorism effectively. The thesis argues that despite the significant achievements of NATO in the fight against terrorism in Afghanistan, NATO has not yet become quite effective in dealing with transnational terrorism since the Alliance is still primarily designed to deal with conventional hard security threats. This thesis has five main chapters. The first chapter is the introduction. In the second chapter NATO&rsquo / s security concerns and its stance with regard to terrorism in the Cold War and post-Cold War era is discussed. The third chapter continues with the examination of NATO&rsquo / s transformation after the 9/11 attacks in terms of fight against transnational terrorism. The fourth chapter explores the Afghanistan operation of NATO. The fifth chapter is the conclusion.

Dt. Hochsch. für Verwaltungswiss., (ab 31.12.97), Diss, 31.12.97), Diss.--Speyer, 31.1.

In the thesis transformation of the international organizations will be analyzed. Nation-state foreign policy approach will be applied to the analysis, because international organizations are a peculiar kind of political systems. This leads to the general key research question: how and why do international organizations change? The methodological purpose of the thesis is too show the limits of existing scholarship on international organizations, because they neglect the external factors behind actual change within international organizations. The organizations NATO and the UN were chosen as cases. The UN from an international law point of view is undeniably the most important IO and the only truly system-wide IO; whereas NATO is seen by many as simply the strongest IO due to its combined military strength. In the thesis it will be argued that the terrorist attacks of September 11, 2001 served as an external shock and had an empirical effect on NATO and the UN. The main empirical aim of the analysis is to explore 9/11 effect upon two cases of IOs, namely the UN and NATO, in an attempt to gain better understanding of their transformation processes. The intention is also to explore the further effect of this change upon the security policy situation of small states. The research question of the thesis: how and why were the United Nations and North Atlantic Treaty Organization affected by the events of 9/11? Therefore the following tasks are set in the analysis: 1. to construct... [to full text] / Šioje analizėje nagrinėjami tarptautinių organizacijų transformacijos procesai. Tyrimo aspektas, kuriuo remiantis bus nagrinėjamos tarptautinės organizacijos yra pritaikytas iš valstybės užsienio politikos studijų. Šis tarptautinių organizacijų nagrinėjimo aspektas analizėje taikomas, kadangi kaip ir valstybės, tarptautinės organizacijos yra savitos politinės sistemos. Kaip jau minėta, tyrime nagrinėjami tarptautinių organizacijų kaitos procesai, todėl pagrindinė tyrimo problema – kaip ir kodėl tarptautinės organizacijos keičiasi. Šiuolaikiniai politikos mokslų tyrinėtojai analizuodami tarptautinių organizacijų kaitą yra linkę nagrinėti vidinę organizacijų dinamiką, t.y. veiksnius organizacijų viduje, sąlygojančius organizacijų pasikeitimus. Tokiu būdu yra pamirštama organizaciją supanti išorinė aplinka. Šioje analizėje dėmesys bus skiriamas išorinės aplinkos, t.y. išorinio šoko poveikio organizacijoms tyrimui. Tyrimo objektas - NATO ir Jungtinių Tautų (JTO) organizacijos. Analizei pasirinktos šios organizacijos, kadangi karine prasme NATO yra vertinama kaip stipriausia ir sėkmingiausia tarptautinė organizacija pasaulyje. Tuo tarpu JTO yra didžiausia tarptautinė bei vienintelė globali organizacija. Analizės tikslas - ištirti 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV poveikį JTO ir NATO organizacijoms, išanalizuoti šio įvykio sąlygotus abiejų organizacijų pasikeitimų procesus ir ��ių pasikeitimų įtaką mažųjų valstybių saugumo politikos situacijai. Iš analizės tikslo kyla... [toliau žr. visą tekstą]

Tarptautinei sistemai esant anarchiškai, dominuoja šalys turinčios didžiausią galią ir Lietuvos, kaip mažos ir turinčios mažai galios, šliejimasis prie supervalstybės JAV yra visiškai logiškas elgesys. Tuo pačiu Lietuvą su JAV sieja ir bendras identitetas, susiformavęs JAV nuosekliai nepripažįstant Lietuvos okupacijos 1940 ir 1944 metais, remiant Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, puoselėjant ir padedant lietuvių emigrantus. Todėl Lietuvos atveju reiktų taikyti abi šias teorijas norint nagrinėti paramą JAV, NATO ir dalyvavimą jų rengiamose karinėse užsienio misijose. Kadangi po šaltojo karo pasaulis iš bipoliarinio, vienų autorių nuomone tapo multipoliariniu, o kitų – unipoliariniu (jame dominuoja JAV), todėl toks Lietuvos šliejimasis prie didžiausią galia turinčio polio (abiem atvejais tai yra JAV) tampa suprantamu ir atspindinčiu neorealizmo idėjas, todėl iš daugelio egzistuojančių tarptautinių santykių teorijų mano manymu tinkamiausios paaiškinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse misijose yra Neorealizmas ir Konstruktyvizmas. Nors jos savo pagrindinėmis koncepcijomis prieštarauja viena kitai, bet Lietuvos atveju papildo viena kitą. Lietuvos šliejimasis prie JAV galios yra Neorealizmo teorijos veikimo lauke, o bendra vertybių sistema su Vakarų šalimis (labiausiai su JAV) – konstruktyvizmo ir istorinės patirties santykiuose su Rusija. Nagrinėjant karines Lietuvos užsienio misijas negalima apsiriboti tik tarptautinių santykių teorijomis, taip pat reikia suvokti geopolitinį... [toliau žr. visą tekstą] / It has been known for several decades that a constantly growing asymmetry of the military power between the US and their NATO allies complicates transatlantic security relations. If allies cannot communicate in military terms, the risk of political split appears. Therefore one of the main priorities is the necessity to ensure that the allies are able to make their substantial military contribution. Lithuania also contributes to it by taking part in missions together with its allies. Missions are of military (using weapons, executing military operations and performing police functions) and civil character (providing help in case of natural disasters, sending humanitarian aid to voluntary soldiers). This paper focuses mainly on military missions. The subject of the paper: The participation of Lithuania in foreign military missions. The relevance of the topic: More and more often articles appear in Lithuania and abroad criticising the participation of the Western countries in peace missions, including Afghanistan; casualties, moral validity of these missions and heavy expenses are questioned; a more and more prevailing idea of Neorealism is mentioned. The goals of the paper: • To introduce the main trends of the theories of international relations; • To analyse the participation of Lithuania in foreign military missions with reference to the theories; • To introduce a geopolitical context of the participation of Lithuania in foreign missions; • To review Lithuanian foreign... [to full text]

Denna studie tar avstamp i begreppet kris, då dess komplexitet och mångtydighet gör det intressant att studera utifrån en begreppshistorisk ansats. För begreppets fortlevnad har det historiskt sett utvidgats till att inrymma flera bakomliggande meningar som passar den aktuella verkligheten. Syftet med studien är således att urskilja hur begreppet kris förändrats utifrån Natos konceptdokument under årtalen 1968, 1991, 1999 samt 2010 med hjälp av begreppshistorisk teori och metod. Reinhart Koselleck är en av begreppshistoriens urfäder vilket gör att hans teoretiska ramverk samt metod fungerar som verktyg vid illustrerandet av den begreppsliga förändringsprocessen. Dessutom tillmötesgår den begreppshistoriska metoden det spontana intresset för språk och ordbetydelser, varför den bedöms vara som given för denna uppsats. Materialet som ligger till grund för denna begreppshistoriska analys består av fyra strategiska konceptdokument från Nato. Att studien genomförs utifrån ett Nato- perspektiv beror på att ett av alliansens huvudsyften är att hantera kriser av varierande grad. Dessutom fokuserar Natos konceptdokument på aktuella hot och utmaningar i vilka den begreppsliga förändringsprocessen kan skönjas. De slutsatser som presenteras är att begreppet kris förändrats i och med alla de nya hot och risker vilka återfinns som konsekvenser av bland annat globaliseringen och den teknologiska utvecklingen. Den begreppsliga förändringen tar sig uttryck i att det utvidgats till att innehålla fler bakomliggande meningar, såsom exempelvis cyberattack och klimatförändringar.

Abriss der Geschichte Jugoslawiens, Kriege auf dem Balkan, politisch-ideologische Hintergründe des Krieges 1999 und das Schweigen der UNO.:Erich Hocke, Konflikte im ehemaligen Jugoslawien - Hintergründe, Probleme, Perspektiven Jugoslawien – Eine kleine Chronologie, Kartenskizze. Karl-Heinz Gräfe, Die Kriege auf dem Gebiet des ehemaligen Jugoslawien. Ernst Woit, NATO gegen Jugoslawien – Der ideologisch-psychologische Teil des Krieges. Bernhard Graefrath, Der Krieg und das Schweigen der UNO. Gerhard Stuby, Die Waffen nieder!

Kontroverse Debatte zur Ost-Erweiterung der NATO in der Mitte der 1990er Jahren.:- Erich Hocke: Osterweiterung der NATO - Weg zu einem europäischen Sicherheitssystem? - Dietrich von der Planitz: Die neue NATO. - Entwicklung der Allianz seit 1990. Tendenzen für die nahe Zukunft. - Ernst Woit: Osterweiterung der NATO. Interessen, Ziele, Konsequenzen. - Erich Hocke: Modell Matrjoschka-Puppe. Eine Nachbetrachtung zur Berliner NATO-Tagung. (Aus Wochenzeitung 'Freitag')

No description available.

The purpose of this dissertation is to examine the burden-sharing behavior of new NATO members and the impact of enlargement on NATO burden-sharing. Qualitative and quantitative methods are used to test several hypotheses. The findings suggest that large NATO members are burden-sharing at a greater rate than smaller NATO members when looking at military expenditures and air contributions to NATO missions, in accordance with the logic of collective action. Contribution of troops to NATO missions depends on the mix of private and public benefits received, in accordance to the joint product model. The findings support the hypothesis that new NATO members are burden-sharing at a greater rate than older NATO members. An analysis of the burden-sharing behavior of NATO's new members reveals that new NATO members have demonstrated the willingness to contribute to NATO missions, but are often constrained by their limited capabilities. However, new member contributions to NATO have improved and, in comparison to older NATO members, the new members are doing quite well. Finally, NATO expansion did not lead to greater free-riding behavior in NATO. / Political Science