Išanalizuota dabartinė Lietuvos mokesčių sistema, atkreipiant dėmesį į pagrindinius mokesčius, t.y. gyventojų pajamų, pelno, laikinąjį socialinį, pridėtinės vertės bei akcizų mokesčius, atskleisti pagrindinių mokesčių trūkumai ir pateikti pasiūlymai mokesčių sistemai tobulinti, darbe išdėstytos pagrindinės mintys apie valstybės mokesčius bei jų paskirtį, apžvelgiami mokesčių sistemos ypatumai, nagrinėjami teoriniai mokesčių sistemos formavimo pagrindai, t.y. mokesčių reikšmė ir būtinumas, vykdant valstybės funkcijas, mokesčių teorijos, apmokestinimo principai ir riba, pateikiama Lietuvos Respublikos mokesčių sistema. Rašant darbą atlikta ekonominės, mokslinės, normatyvinės ir kt. literatūros analizė, naudoti loginės analizės ir sintezės, palyginamosios analizės tyrimo metodai, santykiniai dydžiai, grafinis būdas ir kt.. Darbe iškelta hipotezė pasitvirtino, LR mokesčių sistema nėra tinkamai sureguliuota (suformuota), jai būdinga - apmokestinimo nuostatų neapibrėžtumas, nestabilumas ir neskaidrumas, ko pasekoje sumažėja mokestinių įplaukų produktyvumas bei ekonominis efektyvumas. / MA thesis covers the analysis of current Lithuanian tax system paying attention to main taxes, i.e., value-added tax, personal income tax, profits tax, temporary social tax, and excise duty tax. Here, drawbacks of the most important taxes are also discussed; furthermore, some suggestions of improving tax system are provided. Also, the study concentrates on taxes and their purpose, surveys peculiarities of tax system; and researches theoretical elements of forming tax system, i.e. significance and importance of taxes prosecuting functions of government, theories of taxation, principals of taxation and its limit. Finally, tax system of the Lithuanian Republic is provided. The analysis of economical, scientific, normative and other kind of literature is carried out; research methods such as logic analysis and synthesis, comparative analysis, relative values, graphical presentations are applied in the study. The raised hypothesis was proved out that tax system of the Lithuanian Republic is not properly formed, due to this fact, regulations of taxation are indeterminate, unstable and not transparent what influences the decrease of productivity of annual income and economical efficiency.

Šiame darbe buvo analizuojami tam tikri netiesioginių mokesčių Europos Sąjungoje reglamentavimo aspektai – tiek pirmoje, tiek antroje darbo dalyje analizė buvo pradedama apžvelgiant kaip kito požiūris į tam tikrus reglamentavimo aspektus, kokių priemonių buvo imtasi, kitais žodžiais tariant, atrodė svarbu apžvelgti, kaip istoriškai kito požiūris į netiesioginių mokesčių reglamentavimą, be abejo, nepaliekant nuošalyje vieno iš svarbesnių aspektų – atsižvelgiant į bendruosius Bendrijos tikslus, peržvelgti, kaip buvo įgyvendintas (ar turėjo būti) siekis harmonizuoti reglamentavimą netiesioginių mokesčių srityje. Po harmonizavimo politikos istorinės apžvalgos buvo pereita prie konkrečių, šiuo metu galiojančių tiek pridėtinės vertės mokesčio, tiek akcizo reglamentavimo aspektų. Kaip vienu iš vertingų šaltinių buvo pasirinkta Europos Teisingumo Teismo praktika, kuri buvo vertinga iš esmės dėl dviejų pagrindinių priežasčių – remiantis Teismo praktika buvo galima išskirti tas sritis, kurių dabartinis reguliavimas vis dar išlieka problematiškas, be to, tose srityse, kur vis dar susiduriama su reglamentavimo neaiškumu ar dviprasmiškumu, pavyzdžiui, aiškinant tam tikras sąvokas, Teismo praktika buvo vertingas šaltinis stengiantis iššiaiškinti kokrečių normų prasmę. Galiausiai darbo išvadose buvo glaustai pateikti pagrindiniai probleminiai aspektai, kurie išryškėjo analizuojant tiek teisės aktus, tiek teismų praktiką bei užsienio teisės mokslininkų darbus – tokie kaip vis dar taikomi... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master thesis was the analysis of certain aspects, regarding indirect taxes regulation in the European Union. The first and the second part of this paper cover the changes in the attitude to certain regulations aspects, what sort of measures have been taken, in other words, it seemed important to show the historical development of this attitude, nevertheless pay consideration to the harmonization policy in the field of indirect taxation, the way it had been introduced and implemented (or should be) with regard to the Community’s aims. After the introduction, regarding harmonization policy, both parts deal with certain aspects of the regulation of value added tax and excises. The practice of European Court of Justice has been beneficial mainly because firstly, it helped to disclose those areas, in which the regulation remains problematic and secondly, where regulation is still deemed as inexplicit – it has stood as a valuable source trying to clarify the real meaning of certain regulation aspects. Finally, conclusions have been made with regard to the analysis of laws and practice of the European Court of Justice. These are zero rates, applicable to the Value Added Tax, which do not comply with the common system of the value added tax, excise rates, which Member States are free to determine according to the fixed minimum rates and in this way to distort the common market.

Netiesioginiu mokesčių harmonizavimo proceso įtaka yra aktualiausia visuomenei. Harmonizavimo pasekmės įtakoja vartojimo išlaidas, lemia kainų didėjimą. Lietuvoje taikomi netiesioginių mokesčių tarifai yra derinami su Europos Sąjungoje taikomais minimaliais tarifais. Šio darbo autorius nagrinėja netiesioginių mokesčių harmonizavimo procesą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje. Pagrindinis dėmesys skirtas harmonizavimo proceso poveikio namų ūkiams analizei. Palyginti taikomi PVM tarifai ir lengvatos valstybėse narėse. Apibendrinti apmokestinimo akcizo mokesčių pasikeitimai, įstojus į Europos Sąjungą. Išanalizuoti alui, vynui, benzinui, cigarams ir cigarilėms taikomi akcizo mokesčio tarifai valstybėse narėse. Darbo pabaigoje pateiktos išvados ir pasiūlymai. Baigiamajame darbe buvo naudojami empiriniai tyrimo metodai: kontent analizė, tradicinė, dokumentų analizė. Gauti empiriniai tyrimo duomenys apibendrinti lyginimo ir analizės metodais. / The impact of indirect tax harmonization process is the most relevant aspect in respect to the society. Consequences of the harmonization are of the great effect to consumer's expenditures and it leads to an increase in prices. The tariffs of indirect taxes applied in Lithuania are harmonized in accordance with the minimal tariffs applied in the EU. The key aspect of the thesis is addressed towards the analysis of an effect of the harmonization on households.

Akcizas – vienkartinis netiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos tam tikros teisės aktų nustatytos prekės, išleistos vartojimui. Siekiant sukurti efektyvią Bendrijos vidaus rinką, kur vyktų laisvas prekių judėjimas, o rinkos santykių neiškreiptų skirtingas valstybių narių taikomas apmokestinimas, būtina akcizų mokestį Bendrijoje harmonizuoti. Šis procesas vyko dviem kryptimis: reglamentuojant bendrą mokesčio taikymo tvarką bei atskirų mokesčio objektų struktūrą ir tarifus. Dideli tam tikrų objektų tarifų skirtumai valstybėse narėse yra viena iš priežasčių, skatinančių nelegalią prekybą. Kita vertus, net ir suderinus tarifus valstybėse narėse, kontrabanda neišnyksta, jei ekonominės sąlygos jose išlieka nevienodos. Vykdydama stojimo į Europos Sąjungą įsipareigojimus, Lietuva suderino nacionalinius teisės aktus su Bendrijos reikalavimais, o tam tikrus jos nustatytus tarifus turi pasiekti per pereinamąjį laikotarpį konkretaus akcizų objekto atžvilgiu. Akcizų reglamentavimas Europos Sąjungoje netiesiogiai padeda įgyvendinti ir kitus tikslus: skatinant alternatyvius produktus, riboti neatsinaujinančių gamtos išteklių vartojimą ir saugoti aplinką nuo taršą ir klimato kaitą sukeliančių medžiagų. / Excise duty is a one-off indirect tax levied on specific goods produced for consumption. Having as an aim the creation of effective single market of the European Community with free movement of goods and market relations undistorted by the differences in the taxation systems between the member states, it is necessary to harmonize the excise duty in the Community. This has been achieved by regulating general rules of the use of the excise tax and by setting structure and rates of certain taxable objects. One of the reasons that promote the illegal market is related to great differences in the rates of certain taxable objects in member states. On the other hand, smuggling does not come to an end having approximated tax rates if economic conditions still are not of equal base. Due to its legal commitments under the burden of the European Union, Lithuania has implemented Community law given the permission to reach the minimum excise rates in transition periods. The regulation of the excise duty in the European Union is the indirect way to implement other objectives too: by setting the system of exemptions from excise taxation regarding bio-alternatives, the European Union seeks to limit the use of natural resources and to preserve the environment from substances causing climate change and pollution.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami netiesioginiai mokesčiai. Teoriniu aspektu išanalizuota Lietuvos Respublikos mokesčių sistema, pridėtinės vertės, akcizo bei muito mokesčių esmė, tarifai, teisinis reglamentavimas, taip pat analizuotas ryšys tarp netiesioginio mokesčio pajamų ir elastingumo. Netiesioginiai mokesčiai yra pakankamai svarbūs, kadangi jie sudaro daugiau nei pusę visų valstybės biudžeto pajamų. Netiesioginių mokesčių surenkamas pajamas įtakoja įstatyminės bazės pasikeitimas, namų ūkių vartojimo išlaidų dydis, mokesčio objektų skaičiaus pasikeitimas, PVM mokėtojų skaičius, tarifų pasikeitimas, infliacija (defliacija) taip pat priklauso nuo analizuojamos prekės paklausos elastingumo. Netiesioginius mokesčius galima susieti su šešėline ekonomika. Pridėtinės vertės mokesčio grobstymo mastai yra pakankamai dideli ir kasmet jie didėja. Darbo empirinė dalis parodė, kad didinti akcizo tarifą tabako gaminiams neverta, nes įvertinus tabako gaminių paklausos elastingumą bei kontrabandos mastus, prieita išvados, kad akcizo mokesčio pajamų bus surinkta mažiau nei prieš tarifo didinimą. / There is the analysis of indirect taxes of master’s paper. There is the analysis of Lithuanian tax system, value added tax (VAT), excise tax and customs tax purport, tariffs, juridical regulation by the theoretic aspect. Also there is the analysis between indirect tax revenues and elasticity theory. The indirect taxes are very important, because it‘s revenue a large proportion of the budget. It’s revenues depend on changes of tax law, terminal household expenses, on changes of objects number, VAT payers number, on changes of tariffs, inflation (deflation), also it depends on elasticity of analysed commodity. The indirect taxes are associate with the black/grey economy. It is embezzled by a large extent. The empirical paper part demonstrate, that to raise the excise tax tariffs it’s not worth the risk, because the revenues will be less to compare the situation before raise the tariffs.

Šiame magistro darbe nagrinėti pažeidėjo gautos naudos išreikalavimo, kaip civilinio teisių gynimo būdo, ypatumai. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas nagrinėjamos temos koncepcinis įvertinimas ir kiti bendrieji klausimai. Išaiškinta, kad pažeidėjo gauta nauda gali būti išreikalauta pagal žalos atlyginimo taisykles. Būtent, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, pažeidėjo gauta nauda pripažįstama nukentėjusiojo nuostoliais tiek, kiek nukentejusiojo netiesioginiai nuostoliai atitinka pažeidėjo gautą naudą. Likusi dalis išreikalaujama remiantis turto gavimo be pagrindo ir nepagrįsto praturtėjimo normomis. Antrojoje dalyje išanalizuotos bendrosios pažeidėjo gautos naudos išreikalavimo, kaip civilinio teisių gynimo būdo, taikymo pagrindai ir sąlygos. Prieita prie išvados, kad kaltė negali būti būtina sąlyga taikant nepagrįsto praturtėjimo normas. Pateikta analizė, kad subsidiarus nepagrįsto praturtėjimo taikymas turi būti suprantamas taip: pirmiausia turi būti remiamasi civilinės atsakomybės normomis, jei jų taikymas negalimas arba nepasiekiamas norimas rezultatas, papildomai taikomos nepagrįsto praturtėjimo normos jam pasiekti. Trečioji dalis skirta veiksnių, turinčių įtakos pažeidėjo gautos naudos dydžiui, analizei. Nurodoma, kad gauta nauda turi būti suprantama ne tik kaip turto padidėjimas, bet ir nesumažėjimas. Motyvuojama, kad priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio, gautos naudos išraiškos forma gali būti tiek kaina, tiek vertė. Tam, kad nebūtų pernelyg išplečiamos... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the article is to reveal the issues of an account of profits remedy. The substance of aforementioned remedy is considered in the first part of this article. It is asserted that profit made by wrongful conduct must be claimed in accordance to the essential function of civil liability – compensation. Article 6.249 part 2 of Lithuanian Civil code operates to strip a defendant that amount of profit which coincides with the plaintiff‘s indirect damages. The rest profit made by wrongful conduct is reversed by action in unjustified enrichment. The circumstances in which annotated remedy is available is rationalised and explained in the second part of the article. One of the drawn conclusions is that fault can not be a prerequisite for action based on unjustified enrichment. It is submitted that subsidiarity denotes the subordination of action in unjustified enrichment where another claim in fact offers a claimant a basis of recovery. However, the action in unjustified enrichment must not be excluded when the claimant is barred to recover his loss by the primary action. Third part of this article introduces the essential yardsticks which determine the measurement of profit accrued to the defendant. It is preferred that the profit accrued to the defendant should be measured by actual profit made and, then appropriate, by expense saved. It is proved that the benefit conferred on the defendant is measured either by market value or price received. The measurement... [to full text]

Tyrimo objektas – verslo plėtrą įtakojantys Lietuvos Respublikos mokesčiai. Tyrimo dalykas – mokesčių įtaka verslo plėtrai. Tyrimo tikslas – nustatyti mokesčių įtaką smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Nustatyti smulkaus ir vidutinio verslo plėtros tendencijas apmokestinimo kontekste. 2. Identifikuoti pagrindines smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo problemas. 3. Atlikus Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo analizę, parengti pasiūlymus Lietuvos Respublikos mokesčių pakeitimams, kurie padėtų skatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė ir sintezė, ekonominiai-statistiniai duomenų rinkimo ir analizės metodai; rodiklių grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Tyrimo rezultatai: • Pirmoje darbo dalyje ištirta smulkaus ir vidutinio verslo būklė ir plėtros tendencijos, įvertinta apmokestinimo uždavinių ir principų taikymas ūkio subjektams, apibrėžta smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo ypatumai ir problemos. • Antroje darbo dalyje išanalizuota mokesčių įtakos ūkio subjektams vertinimo metodai, išskiriama tiesioginių ir netiesioginių mokesčių bei įmokų įtaka įmonės veiklai, pateikiama apmokestinimo įtakos Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo veiklai ir plėtrai tyrimo etapai. • Trečioje dalyje pateikiama mokesčių įtakos smulkaus ir vidutinio verslo ūkio subjektų plėtrai įvertinti modelio adaptavimo rezultatai, nustatyta įmonės veiklos rezultatų... [toliau žr. visą tekstą] / Research objective – effective taxation regulation on business expansion in the Republic of Lithuania. Research purpose – taxation influence on business. Research aim – determine taxation influence on small and medium sizes business development in Lithuania Aims: 1. Determine small and medium business development trends in light of taxation 2. Identify major small and medium business taxation problems. 3. Upon completion of analysis, to present suggestions in the Lithuanian regulation of taxation in order to promote small and medium business development. Research methods: analysis and synthesis of academic literature and taxation regulations, economical – statistical data collection and analysis; data compilation, comparison and graphic depiction methods. Research Results: • The first part of the Thesis presents current state of small and medium business, its development tendencies. It has summarized application of taxation aims and fundamentals on business entities and also summarized small and medium business taxation problems and peculiarities. • The second part of the Thesis has analyzed the valuation methods of taxation effect; direct and indirect taxation on business organization; taxation effect evaluation research stages. • The third part of the Thesis presents the research method application results where it has determined the correlation between business development results and taxation burden and as well the effect in the light of exemptions and... [to full text]

SANTRAUKA Mokesčių politikos teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje Legal regulation of tax policy in the European Union Pagrindinės sąvokos: mokesčių politika, mokesčių harmonizavimas, mokesčių derinimas, tiesioginių mokesčių harmonizavimas, netiesioginių mokesčių harmonizavimas, Europos Sąjunga, tiesioginiai mokesčiai, netiesioginiai mokesčiai, PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Šiame darbe yra nagrinėjami mokesčių harmonizavimo ypatumai ES, apžvelgiama jos kompetencija mokesčių srityje. Taip pat dėmesys skiriamas tiesioginių bei netiesioginių mokesčių istorinei raidai bei pačiai mokesčių politikai ES lygmeniu. Darbo tikslas yra atskleisti svarbiausių ES lygmeniu mokesčių (PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis) istorinės raidos bei dabarties taikymo ypatumus bei ateities perspektyvas. Mokesčiai ES lygmeniu yra politiškai jautri sfera. Nors ES valstybės narės ir atidavė dalį suvereniteto šioje srityje ES organizacijai, tačiau Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra ribota. Tinkamai funkcionuojančios vidaus rinkos siekis neišvengiamai veda prie mokesčių sistemų bei harmonizavimo, o visiškas harmonizavimas ES steigimo sutartyse nėra numatytas. Pagrindinė problema kyla tarp valstybių narių siekio išlaikyti nacionalinį suverenitetą bei ES atiduotos kompetencijos mokesčių srityje. Darbe iškeliamos kelios hipotezės: 1. netiesioginiai mokesčiai yra suharmonizuoti Europos Sąjungos lygmeniu, bet visgi jų harmonizavimas nėra pakankamas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Legal regulation of tax policy in the European Union Main concepts: tax policy, tax harmonisation, tax coordination, harmonisation of direct taxes, harmonisation of indirect taxes, direct taxes, indirect taxes, Value Added Tax, excises, corporate tax, personal income tax. In this analysis it is important to examine peculiarities of tax harmonisation process in the European Union. Also attention is paid to a historical aspect of direct and indirect taxes and to the tax policy of European Union. The aim of this analysis is to reveal the historical aspect, nowadays application and future perspectives of main taxes of the European Union such as Value Added Tax, excises, corporate tax and personal income tax. Taxes in the European Union is politically sensitive area. Though member states gave some sovereignty in this area to this organisation, the competence of the European Union in this sphere is restricted. Properly functioning internal market inevitably leads to harmonisation of tax systems. On the other hand, overall harmonisation is not envisaged. The main problem arises from member states‘ objective to retain national sovereignty and from its‘ given competence to the European Union, In this reseach some hypothesis are raised: 1. indirect taxes are harmonized in the European Union level, but still it is not sufficient in creating properly functioning internal market, 2. There is no political will of member states to harmonise direct taxes. These hypothesis are... [to full text]

Indirect taxes are value added tax, excise and customs. Taxation on these taxes is different than on the other taxes, because indirect taxes are paid by the person who pays the cost of the good or service, but collected form the real taxpayers – natural and legal persons, which are determined in the legal acts. The taxation of natural and legal persons begins from the principles of taxation, which are the basis of taxation. The principles of taxation are distributed into two groups: theoretical and determined in the legal acts, because of the collision of theory and legal acts. The indirect taxes – value added tax, excise and customs – are described through the principles of taxation. Also these taxes are analysed by their taxpayers – natural and legal persons, the procedure of taxation, the influence of the indirect taxes to the national budget and the main tendencies of all indirect taxes in Lithuania.

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]