Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje), sveikatos priežiūros problemas, jų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tyrimo metodika. 2009 m. atlikta anoniminė anketinė Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, apklausa jų susibūrimo vietose ( lietuviškos parduotuvės, kirpyklos, mokyklos, bažnyčia). Išdalinta 450 anketų, atsakas 89,3 proc. (n = 402)Anketiniai duomenys buvo analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 15.0 versiją bei Microsoft Excel programinį paketą. Rezultatai. Apie du trečdaliai (69,2 proc.) Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, nors kartą per pastaruosius tris metus kreipėsi į šeimos gydytoją, didelė dalis naudojosi ligoninių (63,4 proc.) ir greitosios medicinos pagalbos (62,0 proc.) paslaugomis, apie vienas ketvirtadalis kreipėsi į odontologus. Sveikatos priežiūros įstaigose teikiamą informaciją apie sveikatos būklę, suteiktas procedūras ir gydymą respondentai įvertino 3,5 balo, šeimos gydytojo paslaugų kokybę – 3,9 balo, stacionarinių paslaugų kokybę – 3,7 balo iš 5 galimų. Tačiau apie vienas trečdalis respondentų buvo nepatenkinti sveikatos priežiūra: turėjo problemų renkantis šeimos gydytoją, nežinojo, kaip naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (iškviesti greitąją medicinos pagalbą, konsultuotis su gydytoju telefonu ir pan.). Paslaugų prieinamumą Jungtinėje Karalystėje geriau vertino moterys, vyresnio amžiaus bei aukštesnio išsilavinimo respondentai. Pusė... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Assessment of the London-based emigrants from Lithuania healthcare problems, their attitude to accessibility of healthcare services and their quality. Methods. During 2009 the anonymous interviewing of the London-based emigrants from Lithuania was conducted at the places more often visited by above respondents (Lithuanian food stores, hairdressers, schools, and church). The number of questionnaires distributed was 450, the response rate of completed questionnaire was 89,3 per cent (n=402). Survey data was analyzed applying the statistic data analysis package SPSS 15.0 version and Microsoft Excel software package. Results. Approximately two thirds (69,2 per cent) of the London-based emigrants from Lithuania visited the family doctor at least once during the last three years, most of them took services of hospitals (63,4 per cent) and ambulance (62,0 per cent), approximately one fourth of them had appointments for dentistry procedures. The evaluation (as point average, 5 points system) given by the respondents was as follows: information on their health condition received from healthcare institution, quality of the procedures and medical treatment – 3,5, quality of family doctor services – 3,9, quality of in-patient treatment services – 3,7. However, one third of the respondents were dissatisfied with healthcare services as they had experienced problems in election of a family doctor, did not know how to take healthcare services (summon ambulance, consult... [to full text]

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – tai kiekvieno gyventojo galimybė ligos ar kito patologinio proceso atveju pasinaudoti sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis. Darbo tikslas – įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą sveikatos priežiūros įstaigoje „Telšių sveikata“, priklausomai nuo demografinių – socialinių pacientų charakteristikų. Tyrimo metodika. 2006 m. balandžio mėn. atliktas anoniminis anketinis pacientų tyrimas. Apklausoje dalyvavo UAB „Telšių sveikata“ pas bendrosios praktikos gydytojus besilankantys pacientai. Buvo išdalinta 400 apklausos anketų, užpildyta ir grąžinta – 359, atsakas – 89,75 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 10 versijos programiniu paketu. Rezultatai. Daugiau kaip pusė visų respondentų (62,8 proc.) į bendrosios praktikos gydytojus kreipiasi dėl ligos. Dažniau moterys (5,4 karto), negu vyrai (4,5 karto). Pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas teritoriniu požiūriu geresnis miesto respondentams. Jie greičiau pasiekia savo gydymo ���staigą, todėl patenkintų kelionės laiku iki UAB „Telšių sveikata“ dvigubai daugiau yra miesto respondentų (92,0 proc.), kaimo (47,3 proc.). Dažniausiai registracijos talone nurodytu laiku pas gydytoją nepatenka vyriausi respondentai (31,6 proc.). Laiku nepatekę, prie gydytojo kabineto durų ilgiau priėmimo laukia kaimo respondentai. Taip pat ilgiau laukia vyrai, negu moterys. Daugiau kaip valandą laukia 11,0 proc. vyrų ir 1,5 proc. moterų. Organizaciniu požiūriu sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. The accessibility of primary health care – in the chance for the each citizen to avail oneself of health care services in case of illness or pathological process. The aim of study. To evaluate the accessibility of health care services in primary health care service office „Telšių sveikata“ depending on the patients demografic – social characteristics. Methods. An anonymous questionnaire study was carried out in April 2006. Patients visiting the doctors of primary health care service office “ Telšių sveikata” filled in the questionnaire. 400 questionnaires were distributed among patients, of which 359 questionnaires were completed. The response rate of completed questionnaires was 89,75. Statistical analysis of the data was conducted using SPSS programming packet. Results. More than half of all respondents (62,8%) consulted a doctor due to illness. More frequently female patients (5,4 times), male patients (4,5 times). The territorial access of primary health care is better for urban respondents, because they could easies to reach their health care institution 92 % of them are satisfied in time, reaching the places only 47,3 % of rural patients. 31,6 % of senior patients can’t see the doctor at the fixed time. Rural respondents waited at the physician room longer than urban respondents, longer waited male patients than female. More than one hour had waited 11,0 % males and 1,5 % females. The organizational access was better for urban young... [to full text]

Mokslinių darbų, teoriškai ar praktiškai akcentuojančių periferingumo tematiką išties yra nemažai, tačiau iki šiol nėra aiškiai ir galutinai apibrėžta periferinio regiono samprata, be to, retai kalbama apie periferizacijos procesą ar nustatomas regionų periferingumo laipsnis. Periferijos tyrimuose jaučiamas geografinio-kompleksinio požiūrio į periferiją trūkumas. Mokslų integracija analizuojant pasirinktą problemą yra viena pagrindinių rekomendacijų, kadangi siauras požiūris į periferiją nebeatitinka šių dienų aktualijų, nes stabdo ne tik objekto sampratos vystymąsi, bet ir apriboja pačios periferijos kaip teritorinio reiškinio pažinimo galimybes. Šiuo moksliniu darbu siekiama užpildyti trūkstamą periferingumo tyrimų nišą ir prisidėti prie periferijos kompleksinės geografinės sampratos vystymo. Disertacijoje periferijos kompleksinis vertinimas atliekamas remiantis septyniais vertinimo aspektais: pasiekiamumo, demografiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu, politiniu bei gamtiniu. Šis disertacinis darbas – tai bandymas, apjungiant įvairių sričių rodiklius, pateikti kompleksinį požiūrį į periferiją, remiantis statistikos rodiklių reikšmėmis išskirti skirtingo periferingumo laipsnio periferinius regionus Lietuvos teritorijoje. / There are a lot of scientific papers, which theoretically or practically accentuate the topic of peripherality, however, the conception of peripheral region is not still clearly and finally defined, moreover, it is rarely talked about the process of peripheralisation or the level of peripherality of region is determined. It is felt the lack of the geographic-complex view to the periphery. While analyzing the selected problem the integration of sciences is one of the main recommendations as the narrow attitude to the periphery does not conform to the topicalities of these days because it stops not only the development of conception of object but also limits the cognitive possibilities of periphery itself as the territorial phenomenon. By this scientific paper it is tried to fill the deficient part of researches on peripherality and add to the development of complex geographical conception of periphery. In the dissertation thesis the complex evaluation is performed taking into account seven aspects: dislocation, demographic, social, economic, cultural, political and natural. This dissertation paper is an attempt to present the complex attitude to the periphery while including the indicators of various fields, with reference to the values of statistical indicators to distinguish the peripheral regions of different level peripherality in the territory of Lithuania.

Mokslinių darbų, teoriškai ar praktiškai akcentuojančių periferingumo tematiką išties yra nemažai, tačiau iki šiol nėra aiškiai ir galutinai apibrėžta periferinio regiono samprata, be to, retai kalbama apie periferizacijos procesą ar nustatomas regionų periferingumo laipsnis. Periferijos tyrimuose jaučiamas geografinio-kompleksinio požiūrio į periferiją trūkumas. Mokslų integracija analizuojant pasirinktą problemą yra viena pagrindinių rekomendacijų, kadangi siauras požiūris į periferiją nebeatitinka šių dienų aktualijų, nes stabdo ne tik objekto sampratos vystymąsi, bet ir apriboja pačios periferijos kaip teritorinio reiškinio pažinimo galimybes. Šiuo moksliniu darbu siekiama užpildyti trūkstamą periferingumo tyrimų nišą ir prisidėti prie periferijos kompleksinės geografinės sampratos vystymo. Disertacijoje periferijos kompleksinis vertinimas atliekamas remiantis septyniais vertinimo aspektais: pasiekiamumo, demografiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu, politiniu bei gamtiniu. Šis disertacinis darbas – tai bandymas, apjungiant įvairių sričių rodiklius, pateikti kompleksinį požiūrį į periferiją, remiantis statistikos rodiklių reikšmėmis išskirti skirtingo periferingumo laipsnio periferinius regionus Lietuvos teritorijoje. / There are a lot of scientific papers, which theoretically or practically accentuate the topic of peripherality, however, the conception of peripheral region is not still clearly and finally defined, moreover, it is rarely talked about the process of peripheralisation or the level of peripherality of region is determined. It is felt the lack of the geographic-complex view to the periphery. While analyzing the selected problem the integration of sciences is one of the main recommendations as the narrow attitude to the periphery does not conform to the topicalities of these days because it stops not only the development of conception of object but also limits the cognitive possibilities of periphery itself as the territorial phenomenon. By this scientific paper it is tried to fill the deficient part of researches on peripherality and add to the development of complex geographical conception of periphery. In the dissertation thesis the complex evaluation is performed taking into account seven aspects: dislocation, demographic, social, economic, cultural, political and natural. This dissertation paper is an attempt to present the complex attitude to the periphery while including the indicators of various fields, with reference to the values of statistical indicators to distinguish the peripheral regions of different level peripherality in the territory of Lithuania.

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos įpročius ir jų ryšius su socialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: Įvertinti tirtų moksleivių socialinę padėtį; nustatyti moksleivių mitybos įpročių priklausomybę nuo lyties, klasės, kurioje mokosi ir gyvenamosios vietos; įvertinti ryšius tarp moksleivių mitybos įpročių ir šeimos turtingumo. Tyrimo metodika: Dalyvaujant Lietuvos moksleivių mitybos tyrime, 2011 metais buvo atsitiktinai atrinktos 8 Kauno miesto ir 5 Kauno rajono mokyklos, kuriose apklausti 7, 9, 11 klasių moksleiviai (n=602; 290 berniukų ir 312 mergaičių). Anoniminei apklausai naudotas originalus klausimynas apie moksleivių mitybos įpročius mokykloje ir namuose bei socialinius veiksnius. Šeimų turtingumui vertinti sukurti trys kriterijai: subjektyvus, objektyvus turtingumas ir turtingumas pagal klausimyną. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudotas χ2 kriterijus ir Z kriterijus. Logistinė regresinė analizė buvo taikyta, siekiant įvertinti moksleivių mitybos įpročių ryšį su šeimos turtingumu, atsižvelgiant į lytį, mokymosi klasę ir gyvenamąją vietą. Rezultatai: Neturtingos šeimos sudarė 14,7 – 29,0 proc. priklausomai nuo šeimos turtingumo vertinimo kriterijaus. Mergaičių ir berniukų, taip pat skirtingų klasių moksleivių šeimų pasiskirstymas pagal turtingumą buvo panašus. Kauno rajone gyveno daugiau neturtingų šeimų nei Kauno mieste. Kasdien pusryčiavo 51,5 proc. moksleivių. Mokykloje kasdien valgė šiltus pietus 24,1 proc. moksleivių. Tik... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: To evaluate Kaunas city and district school children eating habits and their relation to social factors. The objectives of the study: To evaluate social situation of investigated children; identify eating habits dependence on gender, study environment and place of residence; to assess relations between children eating habits and family‘s wealth. Research methods: participating in Lithuania‘s pupils’ nutrition survey in 2011, 8 schools from Kaunas city and 5 from Kaunas district were randomly selected, where 7th, 9th, 11th grade children were inteviewed ( n=602; 290 boys and 312 girls). For the anonymous survey about pupils' nutrition habits at school and at home also social factors, the original questionnaire was used. For family‘s wealth evaluation 3 criterions were created: subjective, objective, and wealth according to questionnaire. For quality evaluations x2 and Z criteria were used. Logistic regression analysis was used evaluating pupils' eating habits relation with family wealth, considering on gender, grade, and place of residence. Results: Poor families accounted to 14.7 - 29.0% in reference with family wealth criterion. Boys and girls, also distribution of family wealth in different grades was similar. Kaunas district had more poor families than Kaunas city. Breakfast everyday had 51.5 % pupils. Dinner at school had 24.1% pupils. Only one third of pupils’ everyday had black bread, 22.7% ate cereal for breakfast at least two times per week. 22... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mitybos socialinius netolygumus. Darbo uždaviniai: Nustatyti moksleivių socialinę padėtį. Įvertinti moksleivių mitybos įpročius. Nustatyti ryšį tarp moksleivių maitinimosi ir jų šeimos turtingumo. Tyrimo metodika: Iš viso apklausti 3465 Lietuvos moksleiviai. Imtis atrinkta naudojant atsitiktinumo principą ir taikant hierarchinės atrankos schemą. Kintamųjų ryšiai vertinti taikant Pirsono chi kvadrato (χ2) kriterijų. Siekiant nustatyti įvairių maisto produktų vartojimo santykinį netolygumo indeksą tarp ištirtų paauglių, taikyta vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė. Naudoti šie statistinio reikšmingumo lygiai: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001. Rezultatai: Lietuvos moksleivių šeimų socialinė ekonominė situacija yra nevienoda. 19,7 proc. moksleivių gyveno žemos, 38,8 proc. vidutinės ir 41,5 proc. aukštos socialinės ekonominės situacijos šeimose. Didelės dalies Lietuvos moksleivių mityba nėra sveika, nes nepakankamai dažnai vartojami vaisiai ir daržovės. Mergaitės dažniau vartojo vaisius, daržoves, saldainius ir šokoladą, o rečiau - traškučius, greito maisto produktus ir putojančius saldžius gėrimus. Vyresniųjų klasių mokiniai rečiau vartojo vaisius, tortą, pyragaičius ir sausainius, traškučius, putojančius saldžius gėrimus. Vienuoliktokai rečiausiai valgė greito maisto produktus. Gyvenantieji mieste dažniau valgė vaisius ir daržoves, bet rečiau traškučius. Socialiniai netolygumai didžiausią įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study: Evaluate the social discrepancies between the eating habits of secondary comprehensive school students in Lithuania The objectives of the study: Identify the social status of the students examined. Assess the eating habits of students. Evaluate the relation between the eating habits of students and their socio-economic status. Methodology: 3465 Lithuanian students were interviewed during the examination. The number of recipients was chosen according to the principle of coincidence and hierarchical scheme of classification. Relations of the variables were evaluated applying the criteria of Pearson chi-square. In order to examine relative index of inequality between various products, one-act as well as multiple act logic-based depression analysis were applied. The statistical levels of significance applied were the following: p≤0,05, p≤0,01 ir p≤0,001. Results: 19,7% of students lived in the families with low, 38,8% with average and 41,5% with high social situation. The eating habits were not healthy because of low intake of fruits and vegetables. Girls ate more fruits, vegetables, sweets and chocolate but less crisps, fast food and sparkling drinks. The olders consumed less fruits, cakes, biscuits, sparkling drinks. Eleven-grade-students were the ones who ate the least fast food. More of the students who lived in cities ate fruits and vegetables, while they ate less crisps. Discrepancies within social status influenced the most on how much students ate... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe tiriamos nevienalyčių plačiajuosčių periodinių sistemų užtvarinės savybės. Aptariamos periodinės sistemos ir jų charakteristikų skaičiavimo metodai. Nevienalyčių periodinių savybių tyrimui panaudoti du modeliai. Pradžioje nagrinėjamos periodinės ilgosios linijos savybės, vėliau taikomas spiralinės sistemos modelis. Modelių analizė atliekama klasikiniu, matriciniu ir daugialaidžių linijų metodais. Taikomas kompiuterinis modeliavimas. Sudarytos įėjimo varžos, perdavimo ir lėtinimo koeficientų, vėlinimo laikų bei pereinamosios charakteristikos skaičiavimo programos. Parodyta, kad linijos su periodiniais netolygumais įgyja užtvarinio filtro savybes, kurios ryškėja, didėjant sistemos nevienalytiškumui. / In order to reveal general properties of the structures, containing periodical inhomogeneities, the inhomogeneous electromagnetic line and the inhomogeneous helical retard structure are considered. The overview of periodical systems and methods of their analysis are presented. The structures, containing periodical inhomogeneities, are analyzed using classical, matrix and multiconductor line methods. The programs for calculation of line input impedance, transfer coefficient, delay coefficient and width of the stop-band are developed. The results show that the stop–band appears due to periodical inhomogeneities and the width of the stop-band and the attenuation in it depend on intensities of periodical inhomogeneities.

Darbo tikslas: Įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinių žmogiškųjų išteklių būklę, pagrindžiant jų formavimo politikos pokyčių poreikį. Uždaviniai: Įvertinti Lietuvos gydytojų demografinę situaciją ir jų pasiskirstymo regioninius netolygumus, ištirti ligoninėse dirbančių gydytojų rizikos profilį susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, išanalizuoti ligoninėse dirbančių gydytojų dalyvavimo profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose mastą. Tyrimo metodika. Siekiant įvertinti gydytojų demografinę situaciją ir jų regioninį pasiskirstymą, buvo atlikta iš Lietuvos sveikatos informacijos centro, Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos gautų oficialių duomenų statistinė analizė. Gydytojų sveikatos būklės įvertinimui buvo pasirinkta po vieną ligoninę iš didmiesčio ir rajono (Vilniaus regione – Vilniaus miesto ir Ukmergės miesto ligonė, Kauno regione – Kauno miesto ir Marijampolės ligoninė). Visiems tose ligoninėse dirbantiems gydytojams buvo išdalintos anketos, suskirstytos į šešias dalis: I dalis – asmens duomenys ir darbinė veikla, II – pasitenkinimas darbu, III – klausimai apie sveikatą, IV – klausimai apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, V – klausimai apie gyvenseną ir VI – nuomonė apie sveikatos priežiūrą. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi tyrimo dieną dirbantys gydytojai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 281 gydytojas (76 proc.). Sveikatos patikrinime... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: To evaluate the main human resources’ status in the health care institutions in support of their policy-making need to change. Objectives: To evaluate demographic situation of Lithuanian physicians and regional inequalities in the distribution of physicians; to assess the risk profile of chronic noncommunicable diseases of hospital-employed physicians; to analyse participation of hospital-employed physicians in screening programmes. Material and methods. The official statistical data obtained from Lithuanian Health Information Centre, Lithuanian Department of Statistics and the State Health Care Accreditation Agency under the Ministry of Health were used for evaluation of demographic situation of physicians and their regional distribution. The assessment of health status of physicians was carried out in four randomly selected hospitals from Vilnius and Kaunas regions. Two hospitals were selected from Vilnius and Kaunas cities, one hospital - from Ukmergė municipality and one hospital - from Marijampolė municipality. The questionnaire, which was distributed to physicians, consisted from six parts: I - personal data, and working activities, II - job satisfaction, III – health status, IV - preventive health check-up, V – health behaviours, and VI - opinion of health care. All physicians who were working in the hospital on the day of survey were invited to participate. Questionnaires were filled in by 281 physicians (response rate was 76%), and 242 physicians... [to full text]