Nusikalstamos veikos neretai padaromos ne vieno asmens pastangomis, o kelių, bendrai veikiančių asmenų veikimu (neveikimu). Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro pateikta informacija rodo, kad 2006 metais daugiau negu 40% visų nusikalstamų veikų (ir iki 80-90% turtinių nusikalstamų veikų) buvo padarytos veikiant dviems ar daugiau asmenų . Tokie atvejai, kai nusikalstama veika yra dviejų ar daugiau asmenų tarpusavyje atitinkamu būdu suderintų veiksmų bendras rezultatas, baudžiamosios teisės teorijoje apibūdinami kaip bendrininkavimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje bendrininkavimas apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas – ypatinga nusikalstamos veikos padarymo forma. Akivaizdu, kad kelių asmenų suderinta bendra nusikalstama veika potencialiai pavojingesnė visuomenei negu analogiška, padaryta vieno asmens. Neretai bendrininkaujant padaromos pavojingesnės, sunkesnės nusikalstamos veikos, kurių vienas asmuo nepajėgtų padaryti, sudaromos galimybės kilti didesnėms nusikalstamoms pasekmėms, pagaliau suderintais kelių asmenų veiksmais lengviau paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir sudaryti kitas kliūtis jai išaiškinti, išvengti atsakomybės ir ryžtis tęsti nusikalstamą veiklą. Išdėstytos aplinkybės, aukščiau pateikti statistiniai duomenys rodo, kad bendrininkų... [toliau žr. visą tekstą] / The diploma essay is devoted to newly formulated norms, that regulate obtaining and evaluation of data significant for investigation and evaluation of a criminal offence. The analysis is presented on the concept of material objects that have paramount importance for investigation of a criminal offence and examination of a case. The article looks into the means of obtaining material objects during preliminary investigation, recording material objects, their inspection, conditions of storage and terms for their restitution in case of dissolving the process. The article also offers an overview on the norms regulating the status of material objects in criminal procedure acts of foreign countries. The evaluation of conception of material objects is based on historical and comparative aspects. The diploma presents and analyses means of finding and obtaining material evidence inevitable for investigation of a criminal offence and examination of a case: property and people searche, seizures, verification of evidence at a crime scene, research and inspection of objects. Material objects can be also presented by process parties and other persons on their own initiative. The criminal procedure code provides for the system of means that have to be applied at the end of a process. The diploma analyses the mechanism of material objects restitution in different stages of criminal procedure, offers overview on the practice of other countries and presents suggestions for the Criminal... [to full text]

Analizuodami įvairių Lietuvos bei užsienio mokslininkų darbus nusikalstamos veikos kvalifikuotos sudėties tema pastebėtina, kad išsamesnių tyrimų nėra atlikta. Taigi, darbas, pasitelkus baudžiamojoje teisėje įprastus tyrimo metodus (lyginamąjį, analitinį, istorinį, lingvistinį bei kritikos) skirtas išnagrinėti kvalifikuotų sudėčių teorinius pagrindus bei jų probleminius aspektus, atskleisti kvalifikuojančių požymių ypatumus, jų išsidėstymą baudžiamojo kodekso tekste, atsižvelgiant į baudžiamajame įstatyme pateiktas formuluotes, nustatyti ribas tarp paprastų, kvalifikuotų ir privilegijuotų sudėčių, numatyti kvalifikuotų sudėčių tobulinimo tendencijas. Taip pat buvo siekiama apžvelgti istoriškai kitusį požiūrį į kvalifikuotas sudėtis. Daugiausia dėmesio šiame darbe yra skiriama kvalifikuotoms nusikaltimų sudėtims, atkreipiamas dėmesys į kvalifikuotos sudėties konstrukcijų ypatumus. Taip pat šiame darbe yra atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikuotas sudėtis turi ne tik nusikaltimai, bet ir daroma prielaida, kad kvalifikuotas sudėtis turi ir baudžiamieji nusižengimai, pateikiamos šių sudėčių diferencijavimo galimybės. Darbe pateikiamas ne tik teorinis probleminių klausimų aspektas, bet ir atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje iškylančius sunkumus aiškinant kvalifikuojančių požymių turinį bei veikų kvalifikavimo ypatumus. / The title of the master‘s thesis – qualified corpus delicti of criminal offences. While analyzing various research projects of Lithuanian and foreign scientists on the subject- matter of qualified corpus delicti of criminal offences, it was observed that more comprehensive research was not performed. Thereby, this paper, invoking common research methods usable in criminal law (such as comparative, analytical (and/or periphrastic), historical, linguistic and the method of critique), is designed to consider theoretical fundamentals of qualified corpus delicti of criminal offences as well as their problematic aspects; to educe the peculiarities of qualifying features as well as their arrangement in the text scrip of the Criminal Code, considering to the statements, introduced in the legislation of the criminal law; to determine boundaries between simple, qualified and/or privileged corpus delicti of criminal offences; to improve qualified corpus delicti of criminal offences. Equally, it was pursued to review historically changeable approach to qualified corpus delicti of criminal offences. The maximum attention in this paper is granted to qualified corpus delicti of criminal offences as well as to the peculiarities of the structure of qualified corpus delicti. It should be noted that not only criminal offences have qualified corpus delicti, but also it is presumed that misdemeanors might have qualified corpus delicti as well. There are also introduced the possibilities of... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos tęstinės nusikalstamos veikos teorinės ir praktinės problemos skirtingų valstybių baudžiamojoje teisėje. Darbe pateikiamos Anglijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos, Rusijos, Vokietijos baudžiamosios teisės teorijos nuostatos apie tęstinės nusikalstamos veikos požymius, esminius bruožus, atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto kriterijus. Darbe nuodugniai analizuojami Lietuvos teismų praktikoje priimti tęstinės nusikalstamos veikos požymiai, siūlomi teismų praktikoje neatskleistų ir nevienodai taikomų tęstinės nusikalstamos veikos požymių apibendrinimai ir galimi sprendimai vieningai tęstinės nusikalstamos veikos sampratai pasiekti. Atliktos Lietuvos teismų praktikos analizę. pagrįstai galima teigti, kad susiduriama su skirtingu tęstinės nusikalstamos veikos požymių taikymo praktika. Darbe atskleidžiami tęstinės nusikalstamos veikos požymiai, pateikiami jų taikymo pavyzdžiai. Galiausiai, pristatoma teorinė tęstinės nusikalstamos veikos atsisakymo Lietuvoje galimybė, koncentruojantis į savarankiškų nusikalstamų veikų identifikavimą. Taip pat pateikiamas naujas nusikalstamų veikų kvalifikavimo modelis, kuomet padaryta tik turtinė žala ir nerealizuoti kiti kvalifikuojantys požymiai, pateikiamas pasiūlymas dėl baudžiamojo įstatymo papildymo nauja nuostata. / In this Master’s thesis theoretical and practical problems of continuous criminal offence in different countries’ Criminal law are analyzed. Theoretical and practical notions regarding features, essential elements and delimitation criteria from multiple offences of continuous criminal offence in Criminal law of England, United States of America, Lithuania, Russia and Germany are presented. Criminal case law of Lithuania’s courts is thoroughly analyzed in this Master’s thesis regarding elements of continuous criminal offence. Suggestions and summarization for undefined and unevenly applied elements of continuous criminal offence with possible solutions for unanimous conception of continuous criminal offence are provided. After analysis of case-law a grounded conclusion can be made that practice of applying different elements of continuous criminal offence occurs regularly in judicial practice. Elements of continuous criminal offence are uncovered in this work. Lastly, theoretical possibility of wavering continuous criminal offence in Criminal law of Lithuania is provided. This part concentrates on identifying separate criminal offences. Also a new criminal offence qualification model is presented when only property harm is incurred and no additional elements are realized. In addition to the aforementioned a new part to an existing article of the Criminal Code of Lithuania is proposed to be implemented.

Šis darbas skirtas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutui, kaip specifinei aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, kuri Lietuvos baudžiamojoje teisėje sulaukusi nepagrįstai mažai dėmesio. Šiame darbe šis institutas išnagrinėtas lyginamuoju aspektu, lyginant jo reglamentavimą, teismų praktiką bei doktriną Lietuvoje ir keliose kitose kontinentinėse užsienio šalyse, bet pagrindinai - Vokietijoje – šalyje, turinčioje labiausiai išvystytą pasaulyje baudžiamosios teisės teismų praktiką bei doktriną. Magistrinio darbo tikslas – atskleisti savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką instituto turinį, jo probleminius aspektus Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje ir, kiek leidžia šio darbo apimtis, rasti jų sprendimo būdus. Siekiant šių tikslų, darbe išanalizuotas šio instituto tikslingumas, vieta baudžiamosios teisės sistemoje, reglamentavimo ypatumai atskirose šalyse. Didžiausias dėmesys skirtas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąlygoms, jų analizei. Taip pat aptartos tokių baudžiamosios teisės institutų kaip aktyvi atgaila ir nepavykęs savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką sąsajos su savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutu Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Didelis dėmesys darbe skirtas Vokietijos teismų praktikai, išsprendusiai daugelį savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką instituto probleminių klausimų. / This work is intended to complete the voluntary withdrawal offense Institute , the specific context in which disposes of criminal responsibility , which is the age of criminal law Lithuania unduly little attention. In this paper, the Institute examined a comparative perspective , comparing its regulations , case law and the doctrine of Lithuania and several other onshore foreign countries , but mainly - in Germany - a country with the most developed in the world of criminal law case law and doctrine. Masters aim - voluntary refusal to disclose complete offense Institute content, the problematic aspects of Lithuanian and foreign criminal law and, within the scope of the work to find solutions. To achieve these goals , this paper analyzed the Institute of expediency , place the criminal justice system , regulatory characteristics of individual countries. Focuses on the voluntary withdrawal complete offense conditions of analysis. It also discussed criminal justice institutions such as the active repentance and voluntary waiver failure to complete the interface to the offense of voluntary withdrawal to complete the offense Institute of Lithuanian and foreign criminal law. Great attention to work for the German judicial practice , resolved many of the voluntary withdrawall to complete the offense Institute of problematic issues.

Šio baigiamojo darbo tema „Nusikalstamumas Kretingos rajono kaimuose“. Nusikalstamumas yra socialinių pokyčių ir socialinio gyvenimo dalis. Jis laikomas normaliu reiškiniu, kuris egzistuoja kiekvienoje visuomenėje. Tirti nusikalstamumą yra būtina, kadangi nusikalstamumo masto žinojimas leidžia taikyti efektyvią prevenciją. Šio tyrimo tikslas- nusikalstamumo Kretingos rajono kaimuose analizė 2006- 2010 m. Tyrimo objektas- nusikalstamumas Lietuvoje. Darbo tikslui pasiekti buvo išsikelti šie uždaviniai: atskleisti nusikalstamumo sampratą, išanalizuoti socialinius nusikalstamumo faktorius, ištirti registruoto nusikalstamumo kiekybinius ir kokybinius rodiklius Kretingos rajono kaimuose, ištirti nusikalstamų veikų pasiskirstymą pagal objektą, pateikti užregistruotų įtariamų (kaltinamų) asmenų kriminologinę charakteristiką, aptarti nusikalstamumo Kretingos rajone priežastis ir prevenciją. Nusikalstamumas laikomas pavojingu visuomenei procesu, kuris pasireiškia konkrečioje teritorijoje tam tikru laiku. Nusikalstamumą lemia daugybė faktorių. 2006- 2010 m. nusikalstamumas Kretingos rajono kaimuose augo. Labiausiai paplitusios buvo turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Absoliuti dauguma tarp visų įtariamų (kaltinamų) asmenų buvo vyrai, nedirbantys ir niekur nesimokantys piliečiai. Nusikalstamumas Kretingos rajono kaimuose atitiko Lietuvos nusikalstamumo tendencijas. Darbe panaudoti šie teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros, straipsnių bei dokumentų... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this Master thesis is „Criminality in the villages of Kretinga‘s district“. Criminality is a part of social changes and social life. It is considered to be normal phenomenon, which exists in every society. It is necessary to research the criminality, as criminality amount knowing let apply effective prevention. The goal of the research- is to explore and give the analysis of criminal activity in Kretinga district villages 2006- 2010 year. The object of Master thesis- criminal activity in Lithuania. The following tasks were set in order to achieve the objective of the thesis: to define the conception of crime, to research the social factors of crime, to analyze quantitative and qualitative data on crime registred in 2006- 2010 year in villages of Kretinga‘s district, to analyze criminal acts by object, to make suspected (indictable) criminological characteristics, to identity reasons and prevention of criminality in Kretinga district. Criminality is considered to be dangerous process for society, which occurs in particular territory and time. Criminality determines many factors. Criminality grew in Kretinga district villages in 2006-2010 year. The most common were criminal actions related with asset. Absolute majority of all suspected (indictable) persons were men, unemployed and nowhere studying citizens. Criminality in Kretinga district corresponded criminality tendencies in Lithuania. There were used this teorical and empirical methods in the present thesis:... [to full text]

Darbe nagrinėjamas baudžiamojo proceso dalyvis, kuris pagal įstatymus materialiai atsako už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą. Pateikiama jo samprata ir įtraukimo į bylą pagrindai bei sąlygos. Jam taikoma atsakomybės rūšis. Analizuojamos jo teisės, jų turinys, apimtys bei realizavimo galimybės baudžiamojo proceso stadijose. Tokių teisių užtikrinimo mechanizmas. Įvardijami galimi asmenys, kurie gali būti baudžiamajame procese civilinės atsakomybės subjektais ir privalo atlyginti kito asmens nusikalstama veika padarytą žalą. Darbe pateikiamas kitų šalių teisės normų reglamentavimas, sprendžiant su civiliniu atsakovu susijusius klausimus. Tai pat teisinės literatūros autorių skirtingos nuomonės dėl civilinio atsakovo sampratos, jo teisių turinio, esamos problemos ir jų sprendimo būdai. Aptariama baudžiamojo proceso naujovė – civilinio atsakovo dalyvavimas kasacinės instancijos teisme. Darbas užbaigiamas išvadomis, kuriuose trumpai reziumuojamos, atskleidžiamos civilinio atsakovo dalyvavimo procese teigiamosios pusės ir baudžiamojo proceso įstatymo tobulinimo variantai. / This thesis court – examination participant of civil claim, which on law financial responsible suspected accused damage incurred by the criminal act. This thesis describes his damage, the bases and conditions of involving in business. To it a kind of responsibility applied. Its rights their maintenance volume and opportunities of realization are analyzed at a stage in Penal proceedings. The mechanism of maintenance of such rights. Possible persons who can be involved in criminal trial as subjects of a civil liability are specified and are obliged to compensate harm of other persons caused by criminal act In work the regulation of rules of law of the different countries is given, solving questions connected with questions of the civil respondent. Also separate opinions of different authors on concepts of the civil respondent, their legal maintenance, having problems and ways of their decision. Novelty of criminal trial – participation of the civil respondent in court of cassation instance is discussed. The thesis is completed with conclusion that shortly resumes it. Also the positive sides as well as problems of the civil claim initiated in the criminal procedure are revealed.

Tiriamoji problema Šiame darbe yra tiriama nusikalstamų veikų daugeto instituto problematika. Nusikalstamų veikų daugetas kaip baudžiamosios teisės institutas pasižymi tuo, kad savyje apjungia tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo problemas. Su nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemomis yra susiduriama tada, kai yra sprendžiami pavienės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto klausimai. Konstatavus nusikalstamų veikų daugeto egzistavimą, yra būtina pereiti prie kitos problemos sprendimo – baudžiamosios atsakomybės individualizavimo. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto formos. Taigi vieningai teismų praktikai formuoti yra būtini vienodi ir aiškūs nusikalstamų veikų daugeto formų išskyrimo bei tarpusavio atribojimo kriterijai. Apibrėžus nusikalstamų veikų daugeto formas, yra būtina nustatyti ir jų įtaką asmens, padariusio nusikalstamas veikas, baudžiamajai atsakomybei. Žinoma, pagrindinė įtaka baudžiamajai atsakomybei pasireiškia per bausmių bendrinimo taisykles, tačiau reikia nepamiršti ir kitų aktualių klausimų (tokių kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir t.t.), kurių sprendimas vienaip ar kitaip priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto buvimo. Ne gana to, kartais tenka... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem In the present doctoral dissertation, the problematic issues of the institute of multiple offences are analysed. Multiple offences as an institute of criminal law is characterised as involving the problems of both the qualification of criminal offences and the individualisation of criminal liability. The problems of the qualification of criminal offences are relevant, when questions of the separation of single criminal acts from multiple offences are dealt with. When the existence of multiple offences is established, it is necessary to move on to the consideration of another problem—the individualisation of criminal liability. The individualisation of criminal liability depends on the form of multiple offences. Therefore, for the formation of a uniform case-law, homogeneous and clear criteria for the differentiation of the forms of multiple offences and their separation form each other are essential. When the forms of multiple offences are defined, it is necessary to evaluate their impact on the criminal liability of the person who committed the criminal act. Of course, the key influence on criminal liability manifests through the rules of the combination of sentences; however, one should not forget other topical issues (such as sentence suspension, release from a custodial sentence on parole and the replacement of the term not served of the custodial sentence with a more lenient penalty, statute of limitations of a judgement of conviction, etc.) the... [to full text]