The dissertation deals with the problem of dance skills education in early adolescence. The analyses of educational, professional, psychological and philosophical sources substantiated the structure of dance skills which is grounded by principles of cognitive arts education theory and based on expression of dance elements (movement, spac, rhythm, tempo, energy, dynamics, metaphore) and communication trough it. Communicative course in dance skills education, kinesthetic aspect of dance skills and pecularities of dance activities in early adolescence are analyzed. The empirical part of the research includes methodological substantiation of the research and methods applied (questionnaire survey, diagnostic investigation, pedagogical experiment, interview, statistical analysis). Results of dance teachers questionnaire survey revealed main tendencies of dance skills education. Diagnostic investigation showed possibilities and pecularities of theoretically identified dance skills expression. It has been established that pedagogical experiment was successful and devised model of dance skills education in early adolescence was efficient in achieving significant changes in dance skills expression. The interview of participants of pedagogical experiment showed that the model of dance skills education had significant impact on changes of adolescents attitudes to dance activities. On the bases of the dissertation theoretical and empirical research data the recommendations for dance... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami šokio gebėjimų ugdymo ypatumai ankstyvosios paauglystės amžiuje. Atlikus edukologinės, dalykinės, psichologinės, filosofinės literatūros analizę kognityvinės meninio ugdymo teorijos požiūriu pagrindžiama šokio gebėjimų struktūra, susieta su šokio elementų (judesio, erdvės, ritmo, tempo, judesio jėgos, dinamikos, metaforos) raiška kuriant šokio struktūrą ir ja bendraujant. Analizuojama komunikacinė šokio gebėjimų ugdymo kryptis, kinestetinis šokio gebėjimų aspektas ir paauglių šokio veiklos ypatumai. Empirinėje darbo dalyje aprašoma tyrimo metodologija ir argumentuojamas tyrimo metodų (anketinės apklausos, diagnostinio tyrimo, pedagoginio eksperimento, interviu, statistinės analizės) pasirinkimas. Atlikus anketinę šokio mokytojų apklausą, identifikuotos pagrindinės šokio gebėjimų ugdymo tendencijos. Diagnostinio tyrimo duomenys parodė teoriškai išskirtų šokio gebėjimų atsiskleidimo galimybes ir ypatumus. Atlikus pedagoginį eksperimentą, nustatytas parengto šokio gebėjimų ugdymo modelio efektyvumas ugdant šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje. Pedagoginio eksperimento dalyvių interviu atskleidė jų nuostatų į šokio veiklą kaitą. Teorinių ir empirinių disertacinio tyrimo duomenų pagrindu parengtos rekomendacijos šokio mokytojams ir šokio mokytojus rengiančioms institucijoms, orientuojančios į komunikacinį ir kūrybinį šokio gebėjimų ugdymo ir šokio ugdymo proceso organizavimo modelį.

Paauglių nuostatų savižudybių atžvilgiu ir nuo savižudybės sulaikančių priežasčių, suicidiško elgesio tarpusavio ryšio problema dar nėra išsamiai tyrinėta, tačiau, anot N. Žemaitienės (2000), vis labiau stiprėja įsitikinimas, kad nuostatos dėl savižudybės veikia savižudybių mastą ir pobūdį visuomenėje. Žvelgiant iš pozityviosios žmogiškosios perspektyvos, ne mažiau svarbu tyrinėti atsparumo veiksnius, kurie, nepaisant nevilties ar patiriamų stresinių gyvenimo aplinkybių, asmenį sulaiko nuo savižudybės veiksmo. Taigi labai svarbu klausti, kokios nuostatos lemia gyvenimo, o ne mirties motyvaciją. Yra duomenų rodančių, kad nuostatos savižudybių atžvilgiu yra susijusios su mintimis apie savižudybę, mėginimais nusižudyti ir įvykdytų savižudybių paplitimu, tačiau 16-18 metų paauglių grupės yra mažai tyrinėtos. Šio tyrimo rezultatai sėkmingai gali būti panaudoti praktinio užsiėmimo temai, diskusijai, taigi įvertinimas gali lengvai peraugti į prevenciją ir pagalbą. / The problem of suicidal behavior, teenagers attitude to suicides and the reasons that prevent suicides has not been thoroughly investigated, but according to N. Žemaitienės and other authors (2000), a conviction is increasingly growing that provisions of the act of suicide extents the scale and nature in society. Looking through a positive human perspective, it is very important to study the resistance factors, which, despite the despair and stress experiences through circumstances of life deters a person from suicidal acts. So the most important question is what provisions determine life and do not motivate death. There is evidence suggesting that the provisions are linked to thoughts of suicide, attempted suicide and commited suicide prevalence, but group of teenagers aged 16 – 18 are poorly investigated. Survey results can be successfully used as topic for practical sessions, discussions, thus assessment can be easily used as prevention and help.

Subjektyvių seksualumo išgyvenimų paauglystėje analizė nėra dažna tema psichologinių tyrimų lauke. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume sutikti su paplitusia, tačiau mokslinę žiūrą ribojančia perspektyva, seksualumą tapatinančia tik su seksualine elgsena. Šioje disertacijoje atsisakoma išankstinių nuostatų paauglių seksualumą vertinti tik kaip problematišką ir rizikingą reiškinį. Kaip heteroseksualios mergaitės išgyvena savo seksualumą viduriniosios paauglystės laikotarpiu (14-17m.)? Kaip jų seksualumas atsiskleidžia kasdienybėje? Atsakymams atrasti šiame tyrime pasitelkta kokybinio tęstinio tyrimo strategija ir interpretacinės fenomenologinės analizės metodas. 9 tyrimo dalyvių interviu medžiaga atskleidė, jog 14 -15 m. amžiuje seksualumo patirtis galima struktūruoti kaip keturias metatemas: fizinio seksualumo atpažinimą; seksualios Aš fragmentiškumą; seksualumo patyrimą kaip santykio Aš-priešingos lyties KITAS, dalį; buvimo seksualia, bet ne „pasileidusia“: naujo tapatumo paieškas. Disertacijoje formuluojama žvilgsnio situacijos koncepcija, aiškinanti seksualios Aš įsisąmoninimą. Pristatomas nuoseklus buvimą ir tapsmą seksualia paaugle iliustruojantis atvejis. / The experience of sexuality in adolescence is not a frequent research object in the field of psychological inquiry. However, it does not mean that we must accept the narrow identification of sexuality with the sexual behavior. The discourse of this thesis denies the prejudices to see adolescent sexuality as the problematic and risky phenomenon only. How the girls undergo their experience of sexuality in mid-adolescence (age 14-17)? The novel strategy of the developmental longitudinal qualitative research and the method of interpretative phenomenological analysis were selected to answer this question. The findings of nine girls (age of 14-15) interview revealed that sexual experience can be structured as four meta-themes: a) recognition of physical sexuality; b) a fragmented sexual Self; c) sexual experience as a part of intersubjective relation between SELF and the opposite sex OTHER; d) a dilemma of being sexual, but not „promiscuous“: search for a new identity. The material provides new data on the first conscious sexual experiences, conceptualized as a gaze situation. The processes of being and becoming a sexual person are uncovered through the coherent case study.