Norint pagerinti turizmo industrijos žmogiškuosius išteklius, būtina didinti darbuotojų lojalumą, motyvaciją, įsipareigojimą ir tuo pačiu pasitenkinimą darbu, nes vis labiau pripažįstama, kad entuziastingi ir atsidavę darbuotojai prisideda ne tik prie organizacijos produktyvumo didinimo, bet taip pat klientų pasitenkinimo ir išlaikymo, pelningumo ir ilgalaikės suinteresuotųjų vertės gerinimo. Todėl labai svarbu žinoti, kokie veiksniai įtakoja darbuotojų lojalumą, motyvaciją ir pasitenkinimą darbu. Taigi, darant poveikį šiems veiksniams, atsivertų turizmo verslo žmogiškųjų išteklių gerinimo galimybės. Darbe kėlėme tokį probleminį klausimą: kaip pagerinti turizmo verslo žmogiškuosius išteklius? Darbo objektas: pasitenkinimas darbu ir jį įtakojantys veiksniai, kaip turizmo verslo žmogiškųjų išteklių gerinimo galimybė. Darbo tikslas – ištirti pasitenkinimą darbu ir jį įtakojančius veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti darbo pasitenkinimo įtaką žmogiškųjų išteklių gerinimui; 2. Analizuoti darbo pasitenkinimui įtakojančius veiksnius; 3. Išanalizuoti Kauno miesto turizmo informacijos centrų, kelionių agentūrų ir viešbučių darbuotojų darbo pasitenkinimą ir jį įtakojančius veiksnius. Išanalizavus mokslinę literatūrą, nustatyta, kad darbo pasitenkinimui įtakos turi moraliniai (sąžiningumas, pasitikėjimas, pagarba, teisingumas, orumas) bei organizaciniai - vadybiniai veiksniai (darbovietės saugumas, atlygis ir pripažinimas, darbo/šeimos pusiausvyra, galimybės profesiniam tobulėjimui... [toliau žr. visą tekstą] / In order to improve human resources of tourism industry, it is necessary to increase employees' loyalty, motivation, commitment, as well as job satisfaction, since it is widely acknowledged that enthusiastic and dedicated employees contribute not only to the increase of organization productivity, but also to customer satisfaction, profitability and long-term value improvement of all concerned. It is therefore very important to know what factors affect the employees' loyalty, motivation and job satisfaction. Thus, by making an impact on these factors, tourism business opportunities for the improvement of human resources would arise. Research question: how to improve human resources in the tourism business? Objective of the paper: job satisfaction and factors affecting it as means for the improvement of tourism business human resources. The aim of the paper is to investigate job satisfaction and factors affecting it. Tasks of the paper: 1. To investigate the influence of job satisfaction on the improvement of human resources; 2. To analyze the factors affecting job satisfaction; 3. To analyze Kaunas tourism information centers, travel agencies and hotel staff job satisfaction and its influencing factors. The analysis of scientific literature reveals that work satisfaction is influenced by moral (honesty, trust, respect, help) and organizational - management factors (job security, remuneration and recognition, work/family balance, opportunities for professional development... [to full text]

Pagrindimas: Lietuvoje vykstant sveikatos priežiūros reformai, didelio visuomenės ir mokslininkų dėmesio sulaukia įvairūs sveikatos priežiūros organizavimo, paslaugų kokybės aspektai, kurie dažniausiai vertinami vykdant pacientų apklausas, tačiau svarbus yra ir medicinos personalo nuomonės tyrimas šiais klausimais dėl realaus požiūrio į tam tikras sistemos funkcionavimo galimybes. Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip Vilniaus miesto medikai vertina dabartinę sveikatos priežiūrą ir paslaugas, analizuojant tam tikrus sveikatos priežiūros organizacinius aspektus, atsižvelgiant į medikų specializaciją, darbovietę ir darbo stažą. Metodika: Anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti 297 respondentai (gydytojai ir slaugytojai) dirbantys pirminės sveikatos priežiūros centruose, stacionaruose ir privačiose įstaigose. Tyrimo tikslui ir uždaviniams pasiekti naudotas kiekybinis momentinis sociologinis tyrimas. Anketa sudaryta remiantis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės ,,Spinter tyrimai“ 2004 m. atlikto tyrimo, kurio metu siekta išsiaiškinti, kaip medikai vetina sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizaciją ir kt. problemas, klausimynu. Duomenų apdorojimas ir analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS. Skirtumai tarp atitinkamų rodiklių laikomi patikimais, kai klaidos tikimybė p ≤ 0,05. Šią reikšmę programa ieškant ryšio tarp kintamųjų, suskaičiuoja automatiškai. χ2 statistinis kriterijus taikomas tikrinant kokybinių požymių ryšio hipotezes. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Background: While the Lithuanian health service reform is being implemented, major attention of the public and of the scienctists is drawn to different health service organization, service quality aspects, which often are being evaluated by implementing polls of the patients. However also is important poll of the medical personnel about these questions regarding the real opinion of particular functional abilities of the system. Purpose of the work: to find out how medics of the Vilnius city treat current health supervision and the services by analyzing particular organizational aspect of the health service, considering specialization, workplace and probation of the medics. Methodology: in the way of the anonymous questionnaire 297 respondents have been questioned (medic doctors and caregivers), working at primary health service centres, stationeries and private institutions. For reaching the purpose and the goal of this survey quantitative instantaneous sociological survey was used. The questionnaire was compounded using questionnaire of public opinion and market survey company ,,Spinter tyrimai“ of year 2004 intended to find out how the medics treat restructurizing of the health service institutions and other problems. Processing of data and analysis was completed using statistical packet SPSS. Differences between appropriate rates are treated as reliable when likelihood of mistake is p ≤ 0,05. The programme figures this value automatically when finds connection... [to full text]

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai ir moterys skirtingai vertina pasitenkinimą darbu: vyrai darbu patenkinti labiau nei moterys. Tačiau tiek vyrai, tiek moterys panašiai vertina pasitenkinimą gyvenimu. Vyrų pasitenkinimą gyvenimu, skirtingai nei moterų pasitenkinimą gyvenimu, prognozuoja darbo savybės, o moterų pasitenkinimą gyvenimu, skirtingai nei vyrų pasitenkinimą gyvenimu, prognozuoja su darbu nesusijusių sričių vertinimas. Asmeniniai bruožai yra susiję tiek su vyrų, tiek su moterų pasitenkinimu gyvenimu, tačiau nėra nustatyta asmeninių bruožų bei vyrų ir moterų pasitenkinimo darbu sąryšio. Kalbant apie pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajas, jos surastos moterų grupėje, o vyrų grupėje galima stebėti tik statistinę tendenciją, jog vyrų pasitenkinimas darbu turi sąryšį su pasitenkinimu gyvenimu. Vyrų pasitenkinimą darbu prognozuoja tiktai darbo savybės, moterų pasitenkinimą darbu – darbo savybės, asmeniniai bruožai bei aplinkos, nesusijusios su darbu, veiksniai. Pasitenkinimą gyvenimu vyrams prognozuoja asmeniniai bruožai bei darbo užmokestis, moterims – su darbu nesusijusios sritys, asmeniniai bruožai bei darbo užmokestis. / The results of the study showed that the job satisfaction of men and women is different: men‘s job satisfaction is higher than women‘s. However, life satisfaction of both men and women is similar. Men‘s life satisfaction, unlike women‘s life satisfaction, is determined by the characteristics of their job and women‘s life satisfaction, unlike men‘s life satisfaction, is determined by areas unrelated to their job. Personal traits are related to both men and women‘s life satisfaction, but no connection was found between personal traits and job satisfaction of either men or women. A link between job satisfaction and life satisfaction was found in the women‘s group, while in men we can only observe a statistic tendency that men‘s job satisfaction is linked with life satisfaction. Men‘s job satisfaction is determined only by the characteristics of their job, but women‘s job satisfaction is determined by job characteristics, personal traits and factors of an environment unrelated to their job. Men‘s life satisfaction is determined by personal traits and their income and women‘s life satisfaction is determined by areas unrelated to their job, personal traits and income.

Tyrimo tikslas - nustatyti slaugytojų pasitenkinimo darbu, dvasingumo ir su mirtimi susijusių išgyvenimų sąsajas. Tyrime dalyvavo 209 slaugytojos iš trijų skirtingų ligoninių Lietuvoje: Kauno Medicinos Universiteto Klinikų (49,8%), Pasvalio ligoninės (33,5%) ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (16,7%). Visos tyrime dalyvavusios slaugytojos buvo moterys, kurių amžiaus vidurkis buvo 43,34 metai. Tyrimo dalyvės dirbo įvairiuose ligoninių skyriuose. Tiriamosioms buvo pateiktas klausimynas, kurį sudarė sociodemografiniai klausimai, P.E. Spector pasitenkinimo darbu klausimynas (JSS), C. Delaney Dvasingumo klausimynas (SS), o išgyvenimams, susijusiems su mirtimi, nustatyti naudota Pataisyta Collet-Lester mirties ir mirimo baimės skalė (CLFD) bei Stresogeninių įvykių slaugytojo darbe, susijusių su mirtimi, klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis slaugytojų dvasingumas (tikslo, prasmės pajautimas) yra susijęs su didesniu bendruoju pasitenkinimu darbu. Didesnis slaugytojų dvasingumas (tikėjimas ryšiu, siejančiu savąjį „aš“ su gamta ir Aukštesne jėga) yra susijęs su mažesniu bendruoju pasitenkinimu darbu. Taip pat buvo nustatyta, kad slaugytojų dvasingumas yra nevienodai susijęs su įvairiais pasitenkinimo darbu aspektais. Tyrimo metu atskleista, kad daugiau ir mažiau mirties nerimo (nerimo dėl savo mirties, savo mirties proceso, kitų mirties, kitų mirties proceso) jaučiančių slaugytojų bendrasis pasitenkinimas darbu statistiškai reikšmingai nesiskiria. Tačiau buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate the connections between nurses’ job satisfaction, spirituality and experiences associated with death. There were 209 participants in the study from three hospitals in Lithuania: Hospital of Kaunas University of Medicine (49,8%), The hospital in Pasvalys (33,5%) and S. Kudirka‘s hospital in Alytus (16,7%). All of the participants were women who worked at different departments of those hospitals. Their mean age was 43,34 years. The participants had to fill questionnaire which consisted of sociodemographic questions, P.E. Spector’s Job Satisfaction Survey (JSS), C. Delaney‘s Spirituality Scale (SS) and for the assessment of the experiences associated with death The Revised Collet-Lester Fear of Death and Dying Scale and the scale of stressful events at job connected with death were used. The results of the study showed that nurses’ higher spirituality (the search for meaning and purpose) was connected to the higher overall job satisfaction. The higher scores of other aspect of spirituality – the belief in the relationship between self and nature and Higher Power) – was connected to the lower overall job satisfaction. It was also assessed that nurses’ spirituality is connected differently to the facets of job satisfaction. The results also revealed that there was no significant difference of overall job satisfaction between the nurses of higher and lower death anxiety. But it was determined that the nurses who experience more stressful... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe įvertinti „Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ darbuotojų motyvacijos pokyčiai ekonominės krizės sąlygomis, iškeltos darbuotojų motyvacijos problemos sunkmečiu bei pateikti siūlymai kaip šias problemas spręsti. Teorinėje darbo dalyje pateikiamos motyvacijos, poreikių, motyvų, darbo motyvacijos ir motyvavimo sampratos; pagrindžiama motyvacijos svarba ir nauda, viešojo sektoriaus darbuotojų motyvacijos praktinė reikšmė; atskleidžiama ekonominės krizės įtaka darbuotojų motyvacijai ir analizuojami darbuotojus motyvuojantys veiksniai sunkmečiu, taip pat aprašomos bei vertinamos darbuotojų motyvavimo sistemos, modeliai. Empirinėje dalyje aprašoma tyrimo metodologija, „Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ atlikto tyrimo analizė, pateikiamas tyrimo apibendrinimas ir modeliuojamas minėtos tarnybos darbuotojų motyvavimo modelis ekonominės krizės sąlygomis. Apibendrinus gautus rezultatus konstatuojama, jog ekonominės krizės sąlygomis vyksta darbuotojų motyvacijos pokyčiai, tačiau „Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ pasikeitusiems personalo poreikiams nėra skiriamas pakankamas dėmesys, nėra sukurta pagrįsta ir efektyvi darbuotojų motyvavimo sistema, todėl siūlomas minėtos tarnybos darbuotojų motyvavimo modelis, atitinkantis darbuotojų poreikius ekonominės krizės sąlygomis. / In this Final Master Thesis, the changes in employee motivation of "State Psychiatry Department of the Ministry of Health" in the aftermath of economical crisis had been evaluated, and also the solutions to these problems had been suggested. The theoretical part provides the motivation needs, motives, work motivation and the concept of motivation, justifies the importance and benefits of motivating public sector employees and it's practical significance; reveals the impact of economic crisis on employee motivation and staff motivating, changes of motivate factors in difficult times are analyzed, as well as a description and assessment of staff motivation system, models. In the second part, the research methodology and analysis, performed in "State Psychiatry Department of the Ministry of Health" are described; a summary of the study and simulation of the service employees' motivation model during the economic crisis is presented. The third section includes summarizing the findings stated that when the economic crisis is going on, employee motivation changes, however, the „State Forensic Psychiatry Department of the Ministry of Health" does not give sufficient attention to the changed personnel needs, does not create an effective motivation system based on employees. The service model of employee motivation, corresponding to the needs of workers during economic crisis is presented.

Bakalauro darbe analizuojamos socialinių pedagogų patiriamas darbinis stresas, pasitenkinimas darbu ir jų tarpusavio sąveika. Keliamos hipotezės, jog socialinių pedagogų patiriamas darbinis stresas yra susijęs su jų amžiumi ir turima darbine patirtimi, o pasitenkinimas darbu turi įtakos patiriamo darbini streso lygiui. Siekiant patvirtinti arba paneigti tyrimo hipotezes buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 94 socialiniai pedagogai iš Šiaulių, Telšių ir Panevėžio apskričių. Tyrimo metu atliktos mokslinių literatūros šaltinių analizės rezultatai įrodė, jog daugelis žmonių savo profesinėje veikloje susiduria su darbinio streso apraiškomis, o esant nuolatiniam ir intensyviam stresui gali grėsti profesinio perdegimo sindromas, todėl labai svarbu suvokti streso reikšmę ir išmokti jį valdyti ieškant problemos sprendimo būdų ar socialinės paramos. Pasitenkinimas darbu yra vienas iš stresą mažinančių veiksnių, tiesiogiai įtakojantis žmogaus gyvenimo kokybę bei subjektyvią gerovę. Remiantis tyrimo duomenimis, bendrasis socialinių pedagogų patiriamo darbinio streso lygis nėra aukštas. Daugiausia streso socialiniams pedagogams kyla dėl neigiamo savęs vertinimo, ir tai sukelia sunkumų emocinėje sferoje: jaučiamas irzlumas, nervingumas, kyla noras nuolat tikrinti savo darbą. Esant dideliam darbo krūviui ir sunkioms darbo užduotims pasireiškia fiziologiniai streso simptomai. Kuo daugiau streso požymių jaučiama emocinėje sferoje, tuo daugiau jų pasireiškia ir kognityvinėje... [toliau žr. visą tekstą] / In the work is analyzed the job stress, job satisfaction and their correlations in the practical job of social pedagogue. The hypothesis says that job stress of social pedagogues is associated with their age and work experience, also that job stress is associated with job satisfaction. In order to confirm or deny the hypothesis of the study was made a quantitative study, involving 94 social pedagogues of Siauliai, Telsiai and Panevezys regions. The analysis of scientific literature showed that many people feel stress in theirs professional life and casual and intensive stress may be the main risk factor of professional burnout syndrome. So it is important to understand the importance of stress and learn to manage it using the problem solving techniques and social support. Job satisfaction is one of the stress reduction factors directly affecting the quality of life and subjective well-being. According to the results of the survey, the level of job stress in social pedagugue proffesional area is not very high. Monstly social pedagugues job stress is effected by a negative self-evaluation, and raises the emotional sphere: social pedagogues feel irritability, nervousness, there is a desire to constantly inspect their work. The high workload couses the physiological symptoms of stress. The more signs of stress felt in the emotional field, the more stress signs felt in cognitive, physiological, and behavioral areas.

Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti darbuotojų suvokiamą organizacinį teisingumą, pasitenkinimą darbu ir organizacinį pilietiškumą atsižvelgiant į sociodemografines charakteristikas ir nustatyti darbuotojų suvokiamo organizacinio teisingumo, pasitenkinimo darbu ir organizacinio pilietiškumo ryšį. Tyrime dalyvavo 195 Lietuvoje dirbantys darbuotojai. 64,1% tiriamųjų - moterys, 35,9% tiriamųjų – vyrai. Darbuotojų amžius pasiskirstęs nuo 17 m. iki 63 m. Amžiaus vidurkis – 37 metai. 152 tiriamieji dirba nevadovaujančio pobūdžio darbą, o 45 - vadovaujančio pobūdžio darbą. Daugiau nei pusės tiriamųjų išsilavinimas – aukštasis (61 %). Suvokiamam organizaciniam teisingumui matuoti naudota Niehoff ir Moorman (1993) teisingumo skalė (Justice scale). Pasitenkinimas darbu matuotas Minesotos pasitenkinimo darbu klausimyno sutrumpinta versija (Minnesota Satisfaction Questionnaire, short-form; Weiss, Davis, England, Lofquist, 1967). Organizacinis pilietiškumas matuotas Podsakoff ir MacKenzie (1989) organizacinio pilietiškumo elgesio skale (Organizational citizenship behavior scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad organizacinio teisingumo, pasitenkinimo darbu ir organizacinio pilietiškumo rodikliai skiriasi sociodemografinių kintamųjų grupėse. Moterų didesnis pasitenkinimas darbu ir organizacinis pilietiškumas. Įgijusių aukštąjį išsilavinimą darbuotojų organizacinis teisingumas, pasitenkinimas darbu ir organizacinis pilietiškumas didesni nei įgijusių kitokį nei aukštasis išsilavinimą... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to assess perceived organizational justice of employees, job satisfaction and organizational citizenship behavior considering sociodemographic characterizations and determine links among them. 195 employees participated in the study. 64,1 percent of them were women, 35,9 percent were men. Age of employees varied between 17 and 63 (mean age was 37 years). 152 respondents held a supervisor position. More than a half of respondents have high education (61%). Justice scale by Niehoff and Moorman (1993) was used to measure perceived organizational justice. Job satisfaction was measured using a short form of Minnesota Satisfaction Questionnaire (Weiss, Davis, England, Lofquist, 1967). Organizational citizenship behavior was measured using Podsakoff and MacKenzie (1989) Organizational citizenship behavior scale. The results of the study showed, that scores of organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship behavior differs in various sociodemographic groups. Women's job satisfaction scores and organizational citizenship scores are higher than men’s. Employee’s with higher education perceived organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship scores are higher. Respondents with supervisor position show higher organizational justice, job satisfaction and organizational citizenship scores. It was determined that increased job satisfaction and organizational citizenship behavior were related to increase of... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atliekama darbuotojų motyvacijos viešojoje įstaigoje futbolo klube ,,Šiauliai“ ir biudžetinėje įstaigoje ,,Šiaulių futbolo akademija“ lyginamoji analizė. Tyrimui atlikti pasirinkta neatsitiktinė, netikimybinė tikslinė respondentų – viešosios įstaigos futbolo klubo ,,Šiauliai“ ir biudžetinės įstaigos ,,Šiaulių futbolo akademija“ darbuotojų – imtis. Darbuotojų veiklos motyvacijos tyrimas grindžiamas respondentų savanoriškumo ir perduodamos informacijos objektyvumo principais. Interviu metu buvo stengtasi gauti atsakymus į tokius probleminius klausimus: ar VŠĮ futbolo klubo ,,Šiauliai“ ir BĮ ,,Šiaulių futbolo akademija“ darbuotojų motyvacijai daugiausia įtakos turi tie patys, ar skirtingi veiksniai? Kas būdinga personalo motyvacijai VŠĮ futbolo klube ,,Šiauliai“ ir BĮ ,,Šiaulių futbolo akademija“? Ar organizacijos specifika įtakoja darbuotojų motyvaciją? Kaip galima stiprinti darbuotojų motyvaciją VŠĮ futbolo klube ,,Šiauliai“ ir BĮ ,,Šiaulių futbolo akademija“? Tyrimo metu nustatyta, kad VŠĮ futbolo klubo ,,Šiauliai“ ir BĮ ,,Šiaulių futbolo akademija“ darbuotojų sau keliami tikslai yra iš esmės analogiški. Darbuotojų motyvacijos skirtumai VŠĮ futbolo klube ,,Šiauliai“ bei BĮ ,,Šiaulių futbolo akademija“ atsiskleidė, kai buvo kalbama apie organizacijos, kurioje jie dirba, pagrindinius tikslus. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad nepriklausomai nuo to, viešame ar privačiame sektoriuje sportininkus ugdantys specialistai dirba, pagrindiniai... [toliau žr. visą tekstą] / In the final master's thesis a comparative analysis of the public agency employee motivation in the football club "Siauliai" and the budgetary institution "Siauliai Football Academy" is done. The investigation selected to target non-probability, purposive respondent staff of the public institution "Siauliai" and budgetary institution "Siauliai Football Academy" .The investigation of employee work motivation is based on voluntary basis of respondents and the objective conditions of the transmitted information. During the interview efforts were made to get the answers to these problematic issues: is employee motivatiot of the public institution "Siauliai" and budgetary institution "Siauliai Football Academy" mainly influenced by the same or different factors? What is typical for the staff motivation in the public institution "Siauliai"and budgetary institution "Siauliai Football Academy"? Does the particularity of the organisation influence staff's motivation? How can you enhance employee motivation in public institution football club "Siauliai" and budgetary institution Siauliai Football Academy? The study found that the public institution football club "Siauliai" and budgetary institution " Siauliai Football Academy" staff training objectives are essentially the same. Employee motivation differences between public institution football club" Siauliai" and budgetary institution" Siauliai Football Academy" revealed the main targets when it comes to the organization for... [to full text]

Organizacijų psichologijoje vis labiau domimasi asmens – darbo aplinkos darna ir atsiranda vis daugiau empirinių studijų, patvirtinančių teigiamą jos reikšmę individui ir organizacijai. Vis dėlto, kai kurios šios darnos formos sulaukė labai mažai tyrėjų dėmesio, duomenys apie jas ir jų ryšius su kitomis darnos formomis ar kitais kintamaisiais labai negausūs ir kai kuriais atvejais prieštaringi. Šiuo darbu siekėme išanalizuoti ryšius tarp asmens – profesijos ir asmens – organizacijos darnos bei panagrinėti šių darnos formų sąsajas su darbuotojų pasitenkinimu darbu ir ketinimais palikti organizaciją. Tuo tikslu naudotos kelios metodikos: Lietuviškas profesinių interesų klausimynas (LPIK); Organizacinės kultūros profilis (OCP); Minesotos pasitenkinimo darbu klausimynas; šio darbo autorės sukurtas ketinimų palikti organizaciją klausimynas. Tyrime dalyvavo 147 darbuotojai iš keturių skirtinga veikla užsiimančių Vilniaus organizacijų. Iš jų – 78 vyrai ir 69 moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 31,8 metai. Šiuo tyrimu ryšys tarp dviejų nagrinėtų darnos formų nustatytas nebuvo. Visgi, mūsų darbas atskleidė, kad individui ir organizacijai svarbu tiek tinkamas asmens profesijos, tiek tinkamos organizacijos pasirinkimas. Nustatėme, kad ir asmens - profesijos, ir asmens - organizacijos darna yra teigiamai susijusios su darbuotojų pasitenkinimu darbu. Be to, asmens - organizacijos darna yra neigiamai susijusi su darbuotojų ketinimais palikti organizaciją. Ryšys tarp asmens - profesijos... [toliau žr. visą tekstą] / Organizational psychologists pay more and more attention to person – work environment fit and there are more and more studies proving positive value of this fit to individual and organizational outcomes. However, this is the lack of research about some of the fit types and the findings about their relationships with other types of fit or outcomes are spare and in some cases inconsistent. The purpose of this study was to explore the relationships between person - vocation and person - organization fit and their association with employee‘s job satisfaction and intentions to leave the organization. In this research we used methods: Vocational interests questionnaire (LPIK); Organizational culture profile (OCP); Minesota satisfaction questionnaire; the questionnaire drawn up by the author of this paper to evaluate employees‘ intentions to leave the organization. 147 employees from four different types of organizations took part in this research. By gender there were 78 man and 69 women. The average age of participants was 31,8 years. The relation between person – vocation and person organization fit was not established in this study. Our work disclosed that it is very important for individual and organization, person to find the right vocation and also to find the right organization. Results show, that person - vocation and person – organization fit were both positive related with employee’s job satisfaction. Moreover, person - organization fit was negative associated with... [to full text]

Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose operacinių slaugytojų pasitenkinimas darbu - mažai nagrinėta sritis. Slaugos specialistų trūkumas beveik visose Europos šalyse (toliau ES) virsta visuotine problema ir tai tapo aktualu, mūsų valstybei įstojus į Europos Sąjungą, kai slaugytojams atsivėrė daug platesnės rinkos perspektyvos. Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų, dirbančių operacinėse, pasitenkinimą darbu. Uždaviniai. Ištirti slaugytojų, dirbančių operacinėse, pasitenkinimą darbu, nustatyti jį lemiančius veiksnius ir pateikti rekomendacijas pasitenkinimui darbu didinti. Tyrimo metodai. Vienmomentinė anoniminė operacinės slaugytojų anketinė apklausa. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa, grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota MS Excel 2007 programa. Rezultatai. Didžioji dalis operacinėse dirbančių slaugytojų yra patenkinti savo darbu (82,9 proc.) ir daugiau nei du trečdaliai (70,7 proc.) respondentų iš naujo pasirinktų slaugytojo profesiją. Dauguma apklaustų operacinės slaugytojų (78,9 proc.) patenkinti darbo grafiku, du trečdaliai patenkinti vadovavimo kokybe operacinėje (69,9 proc.), atlyginimu (69,2 proc.), darbo krūviu (66,7 proc.) bei galimybe tobulėti ir kelti kvalifikaciją (66,7 proc.), daugiau nei pusę operacinėje dirbančių slaugytojų (60,2 proc.) tenkina darbo organizavimas operacinėje bei komandinis darbas (51,2 proc.) ir tik šiek tiek daugiau nei trečdalis slaugytojų (38,2 proc.) patenkinti gydytojų požiūriu į juos bei santykiais... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction: Operating room nurses’ job satisfaction in Lithuanian health care institutions is little examined area. Nursing shortage becomes a global problem in almost all European countries including Lithuania. Much broader market perspectives have opened for nurses as Lithuania joined the European Union. Objective: To evaluate operating room nurses’ job satisfaction. Specific aims: To investigate operating room nurses’ job satisfaction, to determine factors that cause job satisfaction and to make recommendations to increase job satisfaction. Methods: Single-step anonymous questionnaire survey for operating room nurses. The statistical analysis performed using SPSS 17.0 program. MS Excel 2007 was used for graphical depiction of the test results. Results: Most of the operating room nurses are satisfied with their job (82.9%) and more than two-thirds (70.7%) of respondents would choose nursing career again. The majority (78.9%) of operating room nurses are satisfied with the work schedule. Two-thirds satisfied with the quality of operating room management (69.9%), salary (69.2%), workload (66.7%), opportunity of training and qualification improvement (66.7%). More than a half of operating nurses (60.2%) are satisfied with teamwork and organization of work in operating room (51.2%). Only a little bit more than a third of respondents (38.2%) are satisfied with doctors’ attitude towards operating room nurses and relationship among employee (37.4%). Higher salary (63.4%), good... [to full text]