Europos Komisijos išorės tarnyba ir jos vaidmuo Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos tinkle – Lietuvoje nauja, visiškai netyrinėta tema. Todėl šio darbo autorė siekia išanalizuoti Europos Komisijos išorės tarnybos delegacijų vaidmenį ir statusą Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos tinkle, taip pat įžvelgti šio vaidmens ir statuso pokyčius. Siekiant minėto tikslo, šiame darbe iškeliami tokie svarbiausi uždaviniai:  Pristatyti Tinklinio valdymo viešajame sektoriuje perspektyvą, išskiriant tinklinį užsienio politikos valdymą;  Apibūdinti naujas Tinklinio valdymo perspektyvoje formuluojamas diplomatijos formas bei pritaikyti šią perspektyvą Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos struktūros analizei;  Iškelti Europos diplomatijos formos trečiosiose šalyse vystymosi hipotezes;  Apibrėžti Europos Komisijos išorės tarnybos vietą Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos tinkle, apibūdinant Išorės tarnybos struktūrą, plėtrą, institucionalizacijos procesą, naujausias administracines šios tarnybos reformas bei funkcijas;  Identifikuoti Europos Komisijos išorės tarnybos delegacijų statuso, veiklos pobūdžio, santykių su kitais tarptautinės arenos veikėjais bei vaidmens Europos Sąjungos diplomatinės tarnybos tinkle pokyčius;  Apibūdinti kaip praktiškai vyksta Europos Komisijos delegacijų ir valstybių narių diplomatinių tarnybų bendradarbiavimas trečiosiose šalyse. Svarbiausios šio darbo išvados pažymi, kad Europos Komisijos išorės tarnyba išvystė funkcinę, į vartotoją orientuotos... [toliau žr. visą tekstą] / External Service of the European Commission and it‘s role in network of EU diplomatic service is a new and not researched topic in Lithuania. Therefore the author of this paper seeks analyse the role and status of delegations of the External Service of the European Commission in network of European Union diplomatic service and also to detect mutation of their role and status. There were several main goals set for this purpose:  To introduce Networked approaches to public sector, putting stress on networked governance of foreign policy;  To define the new forms of diplomacy formulated in Networked approach and to apply this approach for the review of constitution of EU diplomatic service;  To hypothesize on development of European diplomacy form in third countries;  To determine the role of External Service of the European Commission in the network of EU diplomatic service defining the formation, development, process of institutionalization, latest administrative reforms and functions of the External Service.  To identify the mutation of status and brief of delegations of the European Commission in third countries, also to define changes in their relationships with the other actors of international arena and in their role in Network of EU diplomatic service.  Characterize the process of cooperation between delegations of the European Commission and embassies of member states of EU in third countries. Main conclusions of this paper say that the External Service of the... [to full text]

Darbe analizuojamas auditas ir jo ypatybės sveikatos priežiūros institucijose. Pagrindinė analizė yra atliekama nagrinėjant SPI auditą atliekančių institucijų veiklą šioje srityje. Visų pirma pirmame darbo skyriuje yra pristatomos pagrindinės audito definicijos, audito bruožai, analizuojama kodėl pastaruoju metu išsaugo audito svarba. Taip pat nagrinėjamos pagrindinės audito klasifikacijos. Aptariami pagrindiniai audito procedūros etapai. Darbe taip pat skiriamas dėmesys pagrindinių audito kriterijų analizei, kalbama apie 3 E koncepciją, daugiausia dėmesio skiriant vienam svarbiausių bei problematiškiausių kriterijų – efektyvumui, tam tikslui pristatomas Didžiosios Britanijos Nacionalinės audito organizacijos parengtas efektyvumo įrankių komplektas. Toliau antrame darbo skyriuje yra kalbama apie auditą Lietuvos sveikatos priežiūros institucijose. Paskutinė tiriamoji dalis yra skirta susipažinimui su atlikto tyrimo duomenimis. Darbas užbaigiamas išvadų bei rekomendacijų suformulavimu. Pagrindinė bendra problema Lietuvoje yra, kad vis dar dažnai painiojamos kontrolės ir audito sąvokos painiojamos ir kyla nesusipratimų tuomet, kai įstatymu apibrėžtos veikos pagal audito apibrėžimą, turėtų būti priskirtos auditui, o realybėje atliekamas ne auditas o tik vykdoma kontrolė arba atvirkščiai- veikla kuri įvardijama kaip kontrolė, iš tiesų prilygsta auditui. Taip pat aktuali problema su kuria susiduria SPI auditą atliekančios institucijos yra žmogiškųjų išteklių trūkumas, kuris... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of audit grows in every sector, this can be said and about health care sector. Every person wants to get an accessible and good quality health care service. Health care institutions audit is one of the implements which helps to review accessibility and a quality of health care services and also or these services satisfies customers needs. Also audit in health care institutions helps to know how institutions use finances. The main purpose of this work is to analyse audit system and audit features in health care institutions. The main analysis is concentrated into institutions which performs audit in health care institutions. At first in this work is introduced the main definitions of audit, audit features, elements, types and audit importance in nowadays world. Also there are analysed the audit procedure stages. Moreover there are analysed 3E conceptions (economity, efficiency, effectiveness) – the main attention is paid to efficiency. In the second chapter main attention is paid to audit in Lithuanian health care institutions. The third chapter analyzes institutions which performs audit in health care institutions.: The last section of this research is conclusions and recommendations. The main conclusion is that in Lithuania there are still confounded control and audit conceptions and sometimes it is cause the problems. Talking about health care sector, the institutions which performs audit in health care institutions, lack oh human resources and can not... [to full text]

Norint sukurti vienodas sąlygas bei tarnautojų nuopelnus išpažįstančią, visas šalis-nares atstovaujančią institucijų tarnautojų bazę, sąžininga ir efektyvi ES institucijų tarnautojų atrankos procedūra yra vienas iš esminių Europos Sąjungos institucijų deklaruojamų darbo principų. Atrankos procesas turi būti derinamas su efektyviausiais ir patikimiausiais atrankos metodais, sklandžiomis procedūromis ir atnešti geriausius rezultatus. Geriausi rezultatai suvokiami kaip tiksliausios prognozės apie būsimo ES tarnautojo tinkamumą užimamam postui. ES tarnautojų konkursinė atranka turi išlikti savalaikė vykstančių darbo rinkos pokyčių kontekste ir atrinkti geriausius kandidatus Šio darbo tikslas - išsiaiškinti ES tarnautojų konkursinės atrankos procedūras bei organizavimą ir nustatyti egzistuojančius ES institucijų vykdomos ES tarnautojų konkursinės atrankos rezultatus. Darbe analizuojamos konkursinės atrankos koncepcijos žmogiškųjų išteklių valdyme, nustatomos ES tarnautojų konkursinei atrankai būdingos procedūros ir aprašomos tų procedūrų organizavimas, rezultatai ir procesas, aprašomos viešajame diskurse girdimos ES konkursinę atranką vertinančios refleksijos. Pagrindinės nustatytos išvados šiame darbe įgyvendina darbo tikslą. Nustatyta, kad ES tarnautojų konkursinė atranka turi tiek lygių galimybių, tiek vertinimo pagal nuopelnus bruožų, perimtų iš ES valstybių nacionalinių viešojo administravimo institucijų žmogiškųjų išteklių valdymo sistemų. Kalbant apie atrankos... [toliau žr. visą tekstą] / In order to guarantee a representative employment environment, where equal rights and merits are both recognized, fair and efective EU Staff selection system is one of the main declared principles. A selection process shall consist of the most efficient and reliable selection methods, smooth procedures and it shall bring the best results. The best results re percieved as the most exct predictions about the potential EU staff member‘s credibility to be settled in the post. The aim of this thesis is to investigate the procedures of the EU competition selection procedures. The thesis consist of the analysis of different concepts of the selection competitions in the human resource management, the description of the organization of such competitions, results, process, the description of reflections evaluating the EU staff competitive selection. The thesis concludes in the points fulfilling the aim of the thesis. It was concluded that the EU staff competitive selection consist of features derived from both merits and equal opportunities systems, that has been taken over from the human resource management systems in national public administration institutions. What regards the selection methods it has been indicated that the most popular methods ( such as interviews, cognitive tests, recommendations) are considered to be of a low or average value. The conclusions of the thesis also reflects the imperfectability of the “cascade” system used in the staff competitive... [to full text]

Laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje suteikia galimybę laisvai pasirinkti darbo bei gyvenimo vietą. Naujosioms Europos Sąjungos narėms, tai reiškia emigracijos augimą. Šis procesas turi neigiamos įtakos šalies ekonomikai, ypač, kai išvyksta kvalifikuoti darbuotojai. Šio darbo objektas Lietuvos, Latvijos ir Slovėnijos politikos sprendimai, susiję su „protų nutekėjimu“. Šiame darbe buvo iškeltas tikslas išanalizuoti Lietuvos, Latvijos bei Slovėnijos situaciją „protų nutekėjimo“ kontekste bei palyginti jų vykdomą politiką šiuo klausimu. Tikslui pasiekti buvo keliami uždaviniai: apžvelgti intelekto migraciją bei jos problemas, išanalizuoti Lietuvos „protų nutekėjimo“ priežastis bei pasekmes, Palyginti Latvijos ir Slovėnijos situaciją „protų nutekėjimo“ klausimu, išanalizavus Lietuvos, Latvijos bei Slovėnijos valstybių vykdomą politiką aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos mažinimui, pateikti rekomendacijas. Darbe buvo iškelta hipotezė: aiškios politinės programos, nukreiptos į „protų cirkuliaciją“, mažina „protų nutekėjimą“ bei sudaro sąlygas mokslo ir technologijų vystimuisi. Išanalizavus vykdomas politikas „protų nutekėjimo“ klausimu, yra pateikiamos pagrindinės išvados ir rekomendacijos: 1. Lietuvos ir Latvijos mokslinių tyrimų finansavimas yra ne investicinio, o remiamojo pobūdžio, nepakankamas tarptautinis bendradarbiavimas, vakarų Europoje nepakankamai pristatomas Lietuvos mokslo potencialas. Slovėnijoje mokslinių tyrimų finansavimas yra investicinio... [toliau žr. visą tekstą] / Having no borders in the European Union, gives the opportunity to choose the place of work and life. For the new members of EU, it means the increased emigration. This process has negative effects on the economics of the country especially talking about qualified workers. The object of this work is political decisions of Lithuania, Latvia and Slovenia which are related with “brain drain”. The aim of the work is to analyze the situation of Lithuania, Latvia and Slovenia in the content of “brain drain” and compare their political decisions. To reach this aim there were the following goals for this work: to observe the emigration of skilled labour, to analyze the reasons and consequences of Lithuania’s “brain drain” and to give recommendations after comparison of Lithuania, Latvia and Slovenia’s policies of reducing “brain drain”. The hypothesis of this work was: clear political programs directed towards “brain circulation” reduces “brain drain” provides conditions for the development of science and technologies. After analysis of the pursued politics of “brain drain” there are given some findings and recommendations: 1. Lithuania and Latvia’s scientific research is non investment character but supportive, too weak international collaboration, Lithuania’s research is not presented in the west well enough. In Slovenia science is based on business investment which stimulates competitiveness and development of economics. 2. Lithuania, and Latvia’s MTTP human resources are not... [to full text]

Nėra abejonių, kad Kinijos Liaudies Respublika šiuo metu atlieka svarbų vaidmenį pasaulio politikoje, didelės įtakos turi ir tai, kas vyksta šalies viduje: jos politiniai, ekonominiai bei socialiniai pokyčiai. Paskutinius dešimt metų Kinija perėjo nuo planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos. Kinija susiduria su daugybę iššūkių ir problemų, kurios susijusios tiek su vidaus problemomis, tiek su spaudimu iš išorės. Kinija teigia, kad ji nesiekia dominuoti pasaulio arenoje, o tik siekia „taikiai vystytis“, t. y. pasisako prieš perdėtą kišimąsi į kitų valstybių reikalus. Darbo problematika susijusi su vienu pagrindinių dabartinės Kinijos Liaudies Respublikos politikos devizu: „harmoninga visuomenė“ (hexie shehui) ir jos atsiradimo prielaidomis. Darbo tikslas išanalizuot socialines, politines visuomenėje, kylančio nepasitenkinimo priežastis, kokių priemonių imasi KLR valdžia. Dauguma Kinijos intelektualų sutinka, kad vienas esminių valstybės politikos tikslų yra sukurti stabilią – „harmoningą visuomenę“, jis būtinas sėkmingam tolesniam šalies vystymuisi. Aptariamos istorinis politinės minties raidos kontekstas, turėjęs įtakos „harmoningos visuomenės“ idėjos susiformavimui. Šalies modernizacijos laikotarpis nuo 1979 m., kuris turėjo didelės įtakos dabartinei situacijai: socialinė politinė įtampa visuomenėje tapo sunkiai suvaldomi, vis didėja skirtumai tarp miesto ir kaimo, tarp turtingųjų ir vargšų. Dabartiniai Partijų lyderiai skiria daug dėmesio naujų politinių strategijų... [toliau žr. visą tekstą] / There is no doubt that the People's Republic of China policy now plays an important role in the world stage, and has a significant impact on what is happening in the country: the political, economic and social change. In the past ten years, China has experienced a rapid period of transition from a planned to a market economy. China is facing a number of crucial challenges and problems. Problems are related to internal as well as external pressures and processes. The task of study is to analyze the potential economic, social and political causes of the growing public discontent, and the measures taken by the government of PRC. The idea of „harmonious society“ – is the socio-political goal, which is transforming into an ideology, for the successful development of the country. China claims that it does not seek to dominate the world stage but only seeks to „peaceful development“, maintains stable relationship, not only domestically, but also with its neighbours. Current party leaders have a high attention to the new political challenges and strategies for development. „Harmonious society“ idea of an attempt to justify the need to implement the fairer social policies, the harmonization of central and local government relations, to resolve conflicts arising among the various interest groups, not only for the fair distribution of material but also for the spiritual values.

Demokratijos konsolidacija yra sudėtinė demokratizacijos proceso dalis, apibūdinanti naujai susikūrusios valstybės demokratijos būseną, išreiškiant ją per kokybės kriterijus, tokius kaip pilietinės visuomenės ar partinės sistemos būsena. Tuomet yra užduodamas klausimas - ar naujai susikūrusi demokratinė santvarka išsilaikys, ar neatlaikiusi įvairiausių spaudimų, grįš į autoritarinį režimą. Taip pat yra svarbus susikūrusios demokratijos kokybės klausimas. Aprašomuoju, lyginamuoju bei mokslinės analizės metodais buvo aprašytas demokratijos konsolidacijos teorinis aspektas bei susisteminti kriterijai, kuriais remiantis tolimesniuose skyriuose buvo atliekama kiekybinė bei kokybinė šių kriterijų analizė, paminint ir veiksnius bei prielaidas, kodėl būtent šie kriterijai buvo taikomi Lietuvos atvejui. Darbo objektas yra demokratijos konsolidacija Lietuvoje - jos istorija bei kokybės analizė. Darbo tikslui pasiekti buvo naudojami pripažintų autorių demokratizacijos kriterijai, pagal kuriuos buvo atlikta Lietuvos atvejo analizė. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokiame demokratijos konsolidacijos etape yra Lietuva ir ar šį procesą galima vadinti užbaigtu. Demokratizacijos procesas yra glaudžiai susijęs su daugeliu ekonominių, politinių bei visuomeninių sferų, tokių kai pilietinė visuomenė, ekonominė bei politinė kultūra bei domėjimasis politika apskritai. Todėl neabejotina, kad demokratijos konsolidacijos klausimas Lietuvoje yra labai svarbus. Sėkmingas demokratijos veikimas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The consolidation of democracy is a term that describes the status of newly created democracies, when the mode of transition is the issue of whether the newly created democracy will sustain his democratic order or collapse after won’t sustaining it’ s challenges In this study will also been emphasized the quality of democracy. This study will describe the consolidation of democracy in new democracies, history of these countries, with emphasis on the case of Lithuania. The work will be written with all the descriptive-exploratory research work required for the criteria, using empirical studies and theoretical research. Work item is the consolidation of democracy in Lithuania and it‘s history, which is defined as the transition from authoritarian to democratic regimes. Another important element of the study is the quality of democracy in Lithuania and their parameters which is far from the level of a stable Western democracies. Democratization process is related to many social, economic and political public spheres, such as the status of civil society, economic and political culture, and interest in politics in general. Therefore, there is no doubt that the consolidation of democracy in question is relevant. The smooth functioning of the democratic values of democracy and the desire to match the quality criteria of the old countries of the European Union compels us to review the existing problems and find solutions to the challenge. Work will begin with the theoretical... [to full text]

Visuomenės sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir asmens, tačiau finansavimas vis dar išlieka opia problema. Todėl ištyrus programų finansavimo aspektus, galima identifikuoti pagrindines administravimo ir valdymo problemas, norint ateityje užtikrinti kuo efektyvesnį programų administravimą. Šio darbo tikslas yra nustatyti ES ir Lietuvos programų finansavimo aspektus ir identifikuoti su tuo susijusias pagrindines problemas. Tyrimo metu bus analizuojamos programos pagal kelias prioritetines ES visuomenės sveikatos strategijos sritis - tai alkoholis, tabakas, moterų sveikata, narkotikai bei ŽIV/AIDS ir psichinė sveikata. Darbą sudaro 3 didelės dalys. Pirmoje dalyje pristatoma tyrimo metodologija. Aprašoma decentralizacijos teorija, jos teigiami ir neigiami aspektai. Taip pat pristatomi teoriniai sveikatos priežiūros finansavimo modeliai, kuriais remiantis finansuojamos visuomenės sveikatos programos. Antroje dalyje pristatoma ES visuomenės sveikatos strategija 2008 – 2013 m., Lietuvos visuomenės sveikatos sistemos atitikimas ES prioritetams, aptariamas programų finansavimas bei įvairiausios su programų rengimu ir finansavimu kylančios problemos. Trečioje darbo dalyje pasitelkus kokybinį pusiau struktūruoto interviu metodą, pristatomas tikslinės grupės tyrimas. Nustatytas visuomenės sveikatos įgyvendinimo, ES fondų, pagrindinių visuomenės sveikatos programų ir finansavimo vertinimas ekspertų perspektyva. Išanalizavus ES ir Lietuvos visuomenės sveikatos programų finansavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Public health is as important as the persons, but funding still remains a problem. Therefore, the study of the financing aspects of the programs, can be identified the main administrative and management problems for the future to ensure the most efficient administration of the programs. The aim of this work is to establish the EU and Lithuanian program funding aspects and to identify related key issues. In this study will be analyzed the programs in a number of priority areas of EU public health strategy - it is alcohol, tobacco, women's health, drugs and HIV / AIDS and mental health. Work consists of 3 large parts. The first part presents the survey methodology. Described the positive and negative aspects of decentralization theory. It also presents the theoretical models of health care financing, which funded public health programs. The second part presents the EU Public Health Strategy 2008 - 2013, the public health system of Lithuania adequacy with EU priorities, discussed financing of a programs and a wide range of programs development and financing problems. In the third part, invoke in a qualitative semi-structured interview method, investigation of the focus group is presented. Defined the implementation of public health, the EU funds, the major public health programs and funding assessment of the experts prospect. During the analysis of EU and Lithuanian public health programs financing and the investigation, identified a mixed funding model in the public health... [to full text]

Naujų politinių jėgų atsiradimas ir iškilimas – reiškinys, būdingas demokratinėms valstybėms. Ypač vadinamosioms naujoms demokratijoms bei posovietinėms valstybėms. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir vykstant demokratizacijos procesams, šis reiškinys paplito labai plačiai ir tapo būdingas praktiškai prieš kiekvienus rinkimus į LR Seimą. Šalyje, vystantis partinei sistemai, buvo juntamas politinės „kairės – dešinės“ priešpriešos mažėjimas, kas iš dalies sąlygojo vadinamųjų politikos „naujokų“ atsiradimą. Atsirasti naujoms politinėms jėgoms padėjo ir aktyvios reklaminės bei sėkmingos rinkiminės kampanijos, susikurti partijų įvaizdžiai, šioms politinėms jėgoms vadovaujančių lyderių „ryškumas“ ir asmeninės ambicijos bei rinkėjų viltis ir tikėjimas, kad naujai išrinkti tautos atstovai, pakeis tuometinę šalyje susiklosčiusią situaciją. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, kurie lemia naujų politinių partijų susiformavimo ir iškilimo priežastis prieš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Tyrimo objektas – „naujų“ Lietuvos partinės sistemos veikėjų iškilimo fenomenas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 1992 – 2008 metų laikotarpiu. Tikslui pasiekti yra keliami keturi uždaviniai. Pirmiausiai yra apžvelgiama partinės sistemos samprata bei politinių partijų formavimosi procesai šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Toliau aptariama Lietuvos partinės sistemos formavimosi raida. Siekiant paaiškinti Lietuvos partinės sistemos politikos „naujokų“ fenomeną yra analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / The emergence and uprise of new political parties represents a phenomenon typical for democratic states. It is especially characteristic to the so-called new democracies and post-soviet states. In Lithuania, following restoration of its independence and launch of democratization processes, this phenomenon became a highly wide-spread, and turned out to be typical practically before each election to the Seimas of the Republic of Lithuania. The development of a party system within this State saw an obvious decline of the political “left-right” opposition that partially determined emergence of the so-called political “newcomers”. The emergence of the new political powers was significantly facilitated by active promotions and successful election campaigns as well as striking positions and personal ambitions of the political power leaders accompanied by the expectations and faith of electors that newly elected representatives of the will change the situation currently prevalent in the State. The objective of the research paper – to find out factors that determine reasons for the formation and uprise of the political parties before the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania. The object of the research – the phenomenon of emergence of “new” players of the Lithuanian multi-party system during the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania in the period of 1992-2008. To achieve the above-mentioned objective the following four tasks were set. First of all, the... [to full text]

Šiame darbe siekiama kompleksiškai pažvelgti į Černobylio pasekmes, aktualias XXI amžiuje per socialinės atminties, diskursų, ekologinės sąmonės perspektyvą. Tokio pobūdžio darbų per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje praktiškai nėra atlikta. Darbo problema – kokį, kokio dydžio poveikį ir kokioms grupėms padarė Černobylio katastrofa, kurios padariniai jaučiami iki šiol. Tas iki galo nėra nustatyta, nes koncentruojamasi į politinius (energetinio saugumo, grėsmių), sveikatos tyrimus, kompleksiškai nenagrinėjama kaip Černobylis paveikė ekologinę sąmonę, sociopolitinius diskursus, socialinę atmintį ir grėsmės suvokimą. Objektas: aktualus Černobylio ekologinis, politinis ir socialinis poveikis grėsmės suvokimo kontekste. Tikslas: Ištirti aktualų Černobylio ekologinį, politinį ir socialinį poveikį grėsmės suvokimo kontekste. Darbo aktualumas garantuoja 2011 m. kovo 11 d. įvykiai Fukušimoje, paskatinę iš naujo įvertinti atominės energetikos grėsmes ir Černobylio palikimą. Lietuvai uždarius IAE, svarstant dėl VAE, Baltarusijai ir Rusijai planuojant statyti savo jėgaines kyla ne tik energetinio saugumo, bet ir grėsmės suvokimo klausimas. Ar mes gyvename rizikos, ar dvigubos rizikos visuomenėje? Darbas suskirstytas į tris dėstymo dalis. Pirmoji skirta socialinei atminčiai ir diskursų analizei, antroji – ekologinės sąmonės tyrimams ir trečioji – Černobylio ir Fukušimos avarijų atgarsiai užsienio ir Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Darbe taikytas analitinis, kritinis... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this study is the impact of the Chernobyl atomic power plant disaster (seen as a deterrent and a threat at the same time), on the socio-political discourse, collective memory and ecological consciousness. The problem raised in this study is deals with the ways to describe how and what kind of impact did Chernobyl have and who has felt it the most. The problem is still a topical issue considering the fact that most of the studies made by the Lithuanian scholars are concerned with one exact aspect of this complex theme. Thus the object of this study is the social, political and ecological impact seen in the light of the menace perception. The object implies the aim of this study – to seek out the ways this three-folded impact reveals itself. This study has a great significance because of the late events in Japan which lead many to the rethinking of nuclear policy, especially after the protests had erupted. As in Lithuania, the situation has not changed much as no new social movements started and people remain quite indifferent to the broader consequences of the energetic problems Lithuania now faces. The methods used in this study are the following: analytical, critical, comparative and descriptive while giving a strong emphasis on a theoretical basis needed for a successful understanding of such complex theme. The conclusions of this study would be that the Fukushima accident helped to rethink nuclear policy in many countries and ensure the goal of... [to full text]

Europos Sąjungos institucijose dažnai remiamasi valstybių narių deleguotų nacionalinių ekspertų patirtimi bei žiniomis. Tokiu būdu gerinami institucijų administraciniai gebėjimai, didinamas veiklos efektyvumas, o ekspertams suteikiama galimybė patobulinti darbo įgūdžius bei iš arčiau susipažinti su tarptautinėmis institucijomis. Delegavimu taip pat naudojamasi kaip priemone politiniams tinklams užmegzti ar sukurti savitą tiltą tarp Europos Sąjungos bei valstybių narių. Tačiau pastaruoju metu įžvelgiama vis daugiau delegavimo trūkumų, kadangi dažniausiai jis neatneša realios naudos nei ekspertus delegavusioms institucijoms, nei pačių deleguotųjų ekspertų karjerai. Maža to, užmegzti politiniai tinklai taip pat pasirodo esantys trumpalaikiai. Nacionaliniai ekspertai, siekiantys laikinai užimti pareigas Europos Sąjungos institucijose, turi atitikti griežtus reikalavimus bei laimėti nacionalinę nei priimančios institucijos organizuojamą atranką. Atrinktiems kandidatams visą delegavimo laikotarpį nacionalinis darbdavys moka atlyginimą, išsaugo tarnybinį statusą bei suteikia visas socialines garantijas. Tuo tarpu priimančioji institucija kompensuoja tik papildomas delegavimo išlaidas. Nepaisant to, eidami pareigas deleguotieji ekspertai privalo vadovautis tik Europos Sąjungos interesais ir jokiu būdu neprivilegijuoti nacionalinės institucijos ar valstybės. Galimų interesų konfliktų siekiama išvengti stipriai apribojant deleguotųjų nacionalinių ekspertų savarankišką veiklą... [toliau žr. visą tekstą] / The institutions of European Union offen use the experience and knowledge of seconded national experts. Thus executive abilities of institutions are improved, efficiency of work is increased and national experts get a better opportunity to upgrade their working skills as well as familiarize with the international institutions. The secondment is also used for building the political networks or a specific bridge between European Union and the member states. However, recently more and more weaknesses of secondment are being found. First of all, it does not necesarily guarantee expert‘s promotion or bring a benefit to national institutions either. Moreover, the political networks built by seconded national experts mostly are nondurable. The applicants for the secondment must meet the strict requirements and pass both national and european selections. The secondment lasts from six months to two years and can be renewed up to a total period not exceeding four years. All this period the national employer who sent the experts on the secondment continues to pay salary and guarantees their position and social security. Whereas EU institution pays only the additional expenses of secondment. Despite this, the seconded national experts have to be loyal to the EU institution under whose supervision they work and do not privilege their national employer or state. The possibility of clash of interests is decreased by restricting the discretion of the seconded national experts. The... [to full text]