Magistro baigiamajame darbe išanalizuota kurdų tautinė mažuma Turkijos Respublikoje 2003–2012 m. Pirmoje darbo dalyje apibrėžiama tautinių mažumų samprata Turkijos Respublikoje. Antroje dalyje ištirtos kurdų tautinės mažumos politinių ir kultūrinių teisių išplėtimas 2003–2012 m. bei išanalizuota ES ir AKP įtaka vykdomoms reformoms. Trečioje darbo dalyje palyginta kurdų tautinės mažumos padėtis istoriniu ir politiniu aspektais Turkijos ir Irako Respublikose. / This Master‘s thesis analyzes the situation of the Kurdish minority in the Republic of Turkey during the period of 2003–2012. The first part of the thesis defines the concept of national minorities in the Republic of Turkey. The second part of the thesis examines the improvement of political and cultural rights of the Kurdish minority during the period of 2003–2012, also defines the influence of EU and AKP on the reforms. In the third part of the thesis the Kurdish national minority in Turkey and Iraq is compared in the historical and political context.

Galimybe įsidarbinti Europos Sąjungos institucijose domisi daugelis valstybių narių piliečių. Toks darbas suteikia ypatingą patirtį unikalioje organizacinėje struktūroje, garantuoja ypač įvairias veiklos galimybes, suteikia visas įmanomas socialines garantijas ir motyvuojantį atlyginimą. Pagrindinis būdas tapti Europos Sąjungos pareigūnu yra laimėti atvirą konkursą, kurį paskelbia visų institucijų konkursus organizuojantis Europos Personalo atrankos biuras – EPSO. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. tokiuose konkursuose gali dalyvauti ir Lietuvos piliečiai. Magistro baigiamajame darbe "Konkursai įsidarbinti Europos Sąjungos institucijose ir Lietuvos piliečių galimybės juose" siekta išnagrinėti, kodėl ES institucijose dirba palyginti mažas lietuvių skaičius ir išsiaiškinti, kiek tai yra susiję su atsakingų Lietuvos institucijų veikla. Taip pat norėta išanalizuoti konkursų organizavimo ir reglamentavimo raidą Europos Sąjungoje, išnagrinėti darbo skelbimo struktūrą, reikalavimus kandidatams ir konkurso etapus bei apibūdinti darbą Europos Sąjungos institucijose, atkreipiant dėmesį į ES pareigūno tarnybos ypatumus. Apibendrinant išnagrinėjus konkursų įsidarbinti Europos Sąjungos institucijose organizavimą ir atlikus anketinę ES institucijose jau dirbančių Lietuvos piliečių apklausą siekta parodyti jų galimybes sėkmingai dalyvauti konkursuose bei pateikti rekomendacijas, kokių papildomų priemonių šioje srityje turėtų imtis Lietuvos institucijos. Šiame darbe vartojamos tokios pagrindinės... [to full text] / Possibility to work in EU institutions is an interest of many citizens of the Member states. Such a job gives a special experience in an unique organizational structure, guarantees extremely wide area of activities, provides with all possible social benefits and motivating salary. The main way how to become a EU official is to win an open competition which is organized by EPSO – European Personnel Selection Office – which is responsible for the competitions of all institutions. The citizens of Lithuania has also got this opportunity since 1st of May in 2004. The aim with the master work „Competitions in order to get a job in the institutions of the European Union assessing Lithuanians‘ potential“ was to scrutinize why a considerably small number of Lithuanians is working in EU institutions and to find out how it is combined with the activities of the responsible Lithuanian institutions. The aim was also to provide an overview of the development of competitions’ organization and reglamentation in the EU, to evaluate the structure of the Notice of competition, requirements for the candidates, the stages of competitions and to characterize the work in the EU paying attention to the work specifics of the EU official. Having the knowledge how the competitions are organized and having the results of the questionnaire of the Lithuanians who already work for EU institutions it was possible to evaluate their opportunities to participate successfully in the competitions and to propose... [to full text]

Disertacijoje siekiama išnagrinėti Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso formavimąsi ir patvarumą veikiant išoriniams bei vidiniams veiksniams. Vieną darbo dalį sudaro aljanso formavimosi teorijos, karinė integracija ir patvarumo teorinis tyrimas. Disertacija pasitelkia aljansų teorijas, jas sintezuoja ir išskiria priežastinius veiksnius, kurie daro įtaką aljanso patvarumui. Didelis dėmesys skiriamas karinei integracijai, kuri padeda nustatyti aljanso formavimosi etapus ir išskiria patvarumo kriterijus. Antrojoje tyrimo dalyje analizuojamas dabartinis Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso plėtros dinamiškumas, potencialas ir struktūra, t. y. pasinaudojant karinės integracijos modeliu tiriama, kas, kaip ir kokiomis priemonėmis buvo pasiekta. Trečiojoje disertacijos dalyje įvertinamas veiksnių poveikis aljanso patvarumui ir raidai. Tyrime naudojami tradiciniai socialinių mokslų metodai, kurie padeda apibendrinti ir paaiškinti veiksnius ir susieja tyrimo dalis su išvadomis. Daroma išvada, kad karinių aljansų integracija yra laipsniškas procesas, o integracijos etapų modelis parodo valstybių karinio bendradarbiavimo patvarumą ir jų preferencijas. Pagal karinės integracijos modelį atlikus Rusijos ir Baltarusijos karinės sąjungos analizę, pabrėžiama, kad ši sąjunga yra aukščiausiame karinės integracijos etape. Aljanso dezintegracija mažai tikėtina, nes valstybių karinės pajėgos yra pasiekusios aukštą sąveikumo laipsnį ir sukurtos struktūros iš dalies prisideda prie... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertation seeks to analyze the formation and durability of military alliance between Russia and Belarus by employing internal and external factors. One part of the research includes alliance theories, military integration and theoretical research of durability. Dissertation employs a number of causal factors deriving from alliance theories and points out those that influence the durability. A great importance is attached to the military integration which specifies the stages of alliance formation and indicates the criterions of durability. In the second part of the research the military alliance between Russia and Belarus is analyzed, placing an heavy emphasis on its structure, capabilities and potentiality. In other words, in using military integration models it is analyzed what, how and with what means the current alliance has achieved. The third part is devoted to the influence of the factors on the alliance durability and its development. Traditional social methods are used in the research in order to explain the factors and link up the research with outcomes. The research concludes that the military integration of alliances is an incremental process and its model demonstrates inter-state military cooperation and preferences. Having analyzed Russian-Belarusian case in accordance to the military integration model, it was concluded that this union has reached the highest military integration stage. The disintegration is unlikely because the military forces of Russia and... [to full text]

Dissertation seeks to analyze the formation and durability of military alliance between Russia and Belarus by employing internal and external factors. One part of the research includes alliance theories, military integration and theoretical research of durability. Dissertation employs a number of causal factors deriving from alliance theories and points out those that influence the durability. A great importance is attached to the military integration which specifies the stages of alliance formation and indicates the criterions of durability. In the second part of the research the military alliance between Russia and Belarus is analyzed, placing an heavy emphasis on its structure, capabilities and potentiality. In other words, in using military integration models it is analyzed what, how and with what means the current alliance has achieved. The third part is devoted to the influence of the factors on the alliance durability and its development. Traditional social methods are used in the research in order to explain the factors and link up the research with outcomes. The research concludes that the military integration of alliances is an incremental process and its model demonstrates inter-state military cooperation and preferences. Having analyzed Russian-Belarusian case in accordance to the military integration model, it was concluded that this union has reached the highest military integration stage. The disintegration is unlikely because the military forces of Russia and... [to full text] / Disertacijoje siekiama išnagrinėti Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso formavimąsi ir patvarumą veikiant išoriniams bei vidiniams veiksniams. Vieną darbo dalį sudaro aljanso formavimosi teorijos, karinė integracija ir patvarumo teorinis tyrimas. Disertacija pasitelkia aljansų teorijas, jas sintezuoja ir išskiria priežastinius veiksnius, kurie daro įtaką aljanso patvarumui. Didelis dėmesys skiriamas karinei integracijai, kuri padeda nustatyti aljanso formavimosi etapus ir išskiria patvarumo kriterijus. Antrojoje tyrimo dalyje analizuojamas dabartinis Rusijos ir Baltarusijos karinio aljanso plėtros dinamiškumas, potencialas ir struktūra, t. y. pasinaudojant karinės integracijos modeliu tiriama, kas, kaip ir kokiomis priemonėmis buvo pasiekta. Trečiojoje disertacijos dalyje įvertinamas veiksnių poveikis aljanso patvarumui ir raidai. Tyrime naudojami tradiciniai socialinių mokslų metodai, kurie padeda apibendrinti ir paaiškinti veiksnius ir susieja tyrimo dalis su išvadomis. Daroma išvada, kad karinių aljansų integracija yra laipsniškas procesas, o integracijos etapų modelis parodo valstybių karinio bendradarbiavimo patvarumą ir jų preferencijas. Pagal karinės integracijos modelį atlikus Rusijos ir Baltarusijos karinės sąjungos analizę, pabrėžiama, kad ši sąjunga yra aukščiausiame karinės integracijos etape. Aljanso dezintegracija mažai tikėtina, nes valstybių karinės pajėgos yra pasiekusios aukštą sąveikumo laipsnį ir sukurtos struktūros iš dalies prisideda prie integracijos... [toliau žr. visą tekstą]

Posocialistinių valstybių demokratizacija ir europeizacija gali būti traktuojami kaip ilgalaikiai ir daugialypiai procesai. Ypač todėl, kad fragmentuota ir subordinacinio pobūdžio valstybingumo vystymosi dinamika pokomunistinėse valstybėse sąlygojo žymiai platesnės apimties transformacijos procesus negu, kad tikėjosi klasikinės tranzitologijos atstovai. Todėl susiklosčiusi situacija verčia atidžiau pažvelgti į pokomunistinės valstybės specifiką. Tinkamu analizės objektu galima laikyti Moldovos demokratizacijos ir europeizacijos atvejį. Visų pirma, trapus Moldovos valstybės pagrindas, iš to kylantis skirtingas istorinių-kultūrinių artefaktų vertinimas, susiskaldžiusi pozicija valstybingumo sampratos ir raidos trajektorijų atžvilgiu lemia nevienalytį požiūrį ne tik į tautinę tapatybę, bet ir apskritai sunkina valstybės demokratizacijos ir europeizacijos procesus. Visų antra, Moldovai būdingos ne tik silpnos valstybingumo tradicijos, bet ir politinis ir normatyvinis ankstesnių režimų paveldas, todėl šioje valstybėje ryški demokratinių vertybių įsisąmoninimo problema, lemianti plataus masto korupciją ir sovietinio pobūdžio metodų bei praktikų gyvybingumą įvairiuose valstybės segmentuose. Būtent sovietinės sistemos palikimas – politiškai pasyvi ir abejinga visuomenė, autoritarinio valdymo siekimas, prisidengiant formaliais demokratiniais mechanizmais, silpna ir demokratinių vertybių stokojanti politinė kultūra, trikdo valstybės demokratizaciją kaip ir proeuropietiškas ambicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Democratisation and Europeanisation of Post-socialist states can be regarded as long-lasting and complex processes. Mainly because of fragmented development of statehood and subordination to external states with distinct nature, post-communist states face transformations which are marked with much wider capacity than classical transitologists expected them to be. According to the emerged situation, it enforces to take more accurate glance at the very specific nature of the post-communist state. The case of Moldova democratisation and europeanization perfectly suits these analytical aspirations. First of all, very weak background of Moldovan state determines emergence of distinct opinions about particular historical-cultural artifacts, statehood and possible trajectories of further state development. Division of opinions not only fragments approach towards national identity, but also exacerbates democratisation and europeanisation processes. Secondly, Moldova lacks not only the experience with statehood, but also faces political and normative heritage of ancient regimes. Because of that there are certain problems of implementing democratic values in Moldova. It means struggle with widespread corruption, as well as with the Soviet-style methods and practices. Namely the legacy of the Soviet system, such as a politically passive and apathetic population, authoritarian political aspirations shading with the formal mechanisms of democracy, the weak and poor democratic political... [to full text]

Darbe apžvelgiama ir įvertinama Turkijoje veikianti ES paramos administravimo sistema. Pasitelkus neofunkcionalizmo, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir daugialypio valdymo teorijas bandoma paaiškinti Turkijos integracijos į ES procesus. Turkijos – ES santykių pradžia laikoma 1963 m. sudaryta ES - Turkijos asociacijos sutartis, o šiuo metu Turkijai yra suteiktas šalies kandidatės statusas. Paskelbdama valstybę šalimi kandidate, ES įsipareigojo finansiškai remti Turkijos pasirengimo narystei ES procesą. Europos Sąjungos finansinė parama skiriama šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms remiant ne ES šalių narių siekį tapti demokratiškesnėmis, gerbiančiomis žmogaus teises ir įstatymo viršenybę valstybėmis, finansine parama taip pat siekiama spręsti šalių socialines-ekonomines problemas, skatinti šalių vystymąsi ir rinkos ekonomikos veikimą. Parama kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms skiriama pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę. Nuo PNPP įsteigimo jos administravimas buvo decentralizuojamas vis daugiau atsakomybės perleidžiant paramą gaunančioms šalims, skatinant jų institucijų administracinius gabumus. Šalys kandidatės ES paramą administruoja decentralizuoto įgyvendinimo metodu. Tik kryptingas, subsidiarumo, partnerystės ir proporcingumo principais paremtas, ES finansinės paramos lėšų panaudojimas, gali būti efektyvus ir užtikrinti, kad užsibrėžti pasirengimo narystei pagalbos priemonės tikslai bus pasiekti. Siekiant geriau suvokti... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper it is reviewed and evaluated the implemented EU’ assistance administration system in Turkey Republic. By using neo-functionalism, intergovernmental cooperation and multi-level governance theories is tried to explain Turkey’s integration in EU. The beginning of Turkey – EU relations is 1963, when it was made EU – Turkey association treatment, by now to Turkey is given a candidate country status. After declared Turkey as candidate country, EU engaged to provide a financial assistance to Turkey during preparation to the EU membership process. EU provides financial assistance not only to announced candidate countries, but also to potential candidate countries for supporting non-member states to become member to EU, to become more democratic countries which respect and implement human rights, power of law, by providing financial assistance also is trying to solve social-economic problems, to promote development of countries and promote economic market. The financial assistance to candidate and potential candidate countries is provided under Instrument for pre-accession assistance (IPA). From the IPA establishment, the implementation of instrument was gradually decentralized by delegating more and more responsibilities to beneficial countries in this way promoting institutional capacity building. In the candidate countries the assistance is administrated by decentralized implementation method. Only based on subsidiarity and partnership principles EU assistance source... [to full text]

Evaluation of public policy has been applied in Lithuania only recently, and a certain impact of this tool is noted while administering the support of the EU Structural and Cohesion Funds. However, the information about evaluation has not been perfect yet. Evaluation is institutionalized in the Lithuanian administration system. An evaluator is a new social role, and, as we know from anthropology and sociology, rights, duties, expectations, etc. are typical for any role. In addition, the role of an evaluator is related to other roles, i.e. politicians, administrators or citizens. Rules of behaviour exist for any given pair of relationship or the norms and corresponding configurations of power; thus not only time, but also will is necessary to include evaluation into the agenda. In the process of evaluation consolidation, the evaluator has the right to ask specific questions and demand for certain information and charge the people to use evaluation results. While analyzing the development of the evaluation function, it is important to know how evaluation influence appears, mediates, is blocked or develops or, speaking instrumentally, how the influence of any evaluation may be increased. The research on policy evaluation, as well as many other retrospective instruments of public policy, faces the lack of data. / Viešosios politikos vertinimas neseniai pradėtas taikyti Lietuvoje ir tam tikra šio įrankio įtaka jau pastebima administruojant ES Struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą. Tačiau informacija apie vertinimą kol kas nėra tobula. Vertinimas institucionalizuojasi Lietuvos administracinėje sistemoje. Vertintojas – naujas socialinis vaidmuo, o kaip žinome iš antropologijios ir sociologijos, bet kokiam vaidmeniui būdingos teisės, pareigos, lūkesčiai ir kt. Be to, vertintojo vaidmuo susijęs su kitais vaidmenimis – politikais, administratoriais, piliečiais. Kiekvienai duotai santykių porai egzistuoja elgesio taisyklės, arba normos, ir atitinkamos galios konfigūracijos, tad reikia ne vien laiko, bet ir valios, vertinimui į darbotvarkę įtraukti. Vertinimo įtvirtinimo procese vertintojui suteikiama teisė užduoti specifinius klausimus, reikalauti tam tikros informacijos ir įpareigoti žmones naudoti vertinimo rezultatus. Analizuojant vertinimo funkcijos raidą, svarbu žinoti, kaip atsiranda vertinimo įtaka, tarpininkauja, yra blokuojama ir plėtojasi, arba, kalbant instrumentiškai, – kaip gali būti padidinta bet kokio vertinimo įtaka. Politikos vertinimo tyrinėjimas, kaip ir daugelis kitų retrospektyvinių viešosios politikos instrumentų, susiduria su duomenų trūkumu.

The dissertation examines US democracy protection policy carried out in three post-Soviet countries that had been just moved away from autocratic rule: Russia in 1991-1996; Georgia in 2003-2008; and Ukraine in 2004-2009. It aims to answer the question whether US policy increased or decreased the likelihood of democratic consolidation in new democracies. Based on theoretical insights from the disciplines of both comparative politics and international relations, two novel research instruments are developed: the ‘two scales’ model and the concept of pragmatic democracy protection policy. By employing these two research instruments, it is revealed that US national security interests have had a distorting impact on US democracy protection policy towards Russia, Georgia and Ukraine. Due to its interest in the cooperation with leaders in power, the US did not apply the principal of democratic conditionality in bilateral relations with the three post-Soviet countries and did not deter the non-democratic behaviour of their governments. Such US policy decreased the likelihood of democratic consolidation. Furthermore, US security interests corrupted US-funded democracy assistance programmes in two out of three cases (in Russia and Georgia). Instead of enabling the opposition and civil society in new democracies, these programmes increased the asymmetry of political playing field and limited the capability of civil society to control the government. This also decreased the likelihood of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama JAV demokratijos gynimo politika, vykdyta trijose iš autokratinio režimo ką tik išėjusiose posovietinėse valstybėse: 1991–1996 m. Rusijoje, 2003–2008 m. Gruzijoje ir 2004–2009 m. Ukrainoje. Siekiama atsakyti į klausimą, ar JAV politika didino, ar mažino šių naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę. Sujungiant dviejų disciplinų – lyginamosios politikos ir tarptautinių santykių – teorines įžvalgas, darbe konstruojami du nauji tyrimo įrankiai: „dvejų svarstyklių“ modelis ir pragmatinės demokratijos gynimo politikos koncepcija. Pasitelkiant šiuos tyrimo įrankius atskleidžiama, kad ir Rusijos, ir Gruzijos, ir Ukrainos atveju JAV nacionalinio saugumo interesai darė iškreipiantį poveikį JAV vykdytai demokratijos gynimo politikai. Būdamos suinteresuotos bendradarbiavimu su valdžioje buvusiais posovietinių valstybių lyderiais, JAV netaikė sąlygiškumo principo dvišaliuose santykiuose ir neatgrasė naujųjų demokratijų valdžios nuo nedemokratiškų veiksmų. Tokia JAV politika mažino demokratijos konsolidavimo tikimybę. Be to, dviem atvejais (Rusijoje ir Gruzijoje) JAV saugumo interesai darė neveiksmingomis ir JAV finansuotas paramos demokratijai programas. Užuot įgalinusios naujųjų demokratijų opoziciją ir pilietinę visuomenę, šios programos didino politinio žaidimo lauko asimetriškumą ir ribojo pilietinės visuomenės galimybes kontroliuoti valdžią. Tai irgi mažino naujųjų demokratijų konsolidavimo tikimybę.

Kiekvienas iš mūsų susimąstome, apie savo senatvę ir užduodame sau klausimą: kokia ji bus? Ar mes jausimės mylimi, aprūpinti, nepalikti likimo valioje? Ir šioje vietoje pastariems aspektams didelę reikšmę turi sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų teikimo gerinimas. Vienas iš tokio gerinimo pavyzdžių – vykdytas tarpvalstybinis Improving Access to Community-based Services for Older People Living at Home projektas (toliau IACS).Šio darbo tikslas – išanalizuoti vyresnio amžiaus žmonių prieinamumą prie sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų vietos bendruomenėje. Darbo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti pasirinkti atitinkami teorinės analizės metodai, tokie kaip: mokslinė literatūros analizė, loginės analizės metodas, lyginamasis teorinės analizės metodas. Empiriniams duomenims gauti Kauno atvejui buvo atliktas kokybinis tyrimas, pasitelkiant pusiau struktūruotą fokus grupės interviu metodą. Praplečiant tyrimą iki tarpvalstybinio lygmens, kvazi-socialinio eksperimento būdu, bendruomeninių paslaugų patirčių palyginimui buvo gauti kokybiniai duomenys ir iš kitų šalių, t.y. Austrijos bei Lenkijos.Darbe pristatyta socialinės atskirties sąvoka, jos mažinimo būdai Europos Sąjungos ir Lietuvos kontekste. Taip pat nusakytas tamprus ryšys tarp socialinės atskirties, senėjimo politikos bei sveikatos, socialinių paslaugų poreikio pagyvenusiems žmonėms.Socialinės atskirties politika formuojama pagal socialinės politikos modelius. Šia prasme pasirinktinai išnagrinėti Lietuvos bei... [toliau žr. visą tekstą] / Each of us think about our retirement, and ask ourselves the question: what is it? Will we feel loved, cared of, and not left in the hands of fate? At this point, health care and social services improvement is of great importance for the aforementioned aspects. One of the examples of improvement is the conducted international project Improving Access to Community-based Services for Older People Living at Home (IACS).The goal of the present paper is to analyze community’s health care and social services facilities availability for older people. To accomplish aims and tasks that were set, corresponding theoretical analysis methods were selected: analysis of scientific literature, method of logical analysis, comparative method of theoretical analysis. To collect empirical data for Kaunas, qualitative study using semi-structured focus group interview method was performed. In order to raise study to an international level in a quasi-social experiment way and to compare community service experiences, qualitative data were obtained from other countries, i.e. Austria and Poland. The paper introduced the concept of social exclusion and the ways to reduce it the European Union and Lithuania contexts. Strong relationship between social exclusion, aging policy, health and social services available older people was also articulated.Social exclusion policy is formed by social policy models. In this sense, Lithuanian and Swedish social policy models were arbitrarily selected and examined... [to full text]

Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus subjektai įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus, kurių įgyvendinimas yra sudėtingas administracinis procesas, ir kuriame santykiai tarp ES struktūrinės paramos įsisavinimo proceso dalyvių reguliuojami kontraktais. Šio proceso dalyvių sąveika kontraktų pagrindu yra probleminė ir sąlygoja tam tikrus neigiamus reiškinius. Oportunizmas kontraktiniuose santykiuose gali paveikti galutinius projektų rezultatus. Viešųjų pirkimų pažeidimai sudarant kontraktus, netinkamai parengtas kontraktas, kontrakto įsipareigojimų nevykdymas gali nulemti ES struktūrinių fondų lėšų pripažinimą netinkamomis, dalies ES struktūrinės paramos grąžinimą, ES struktūrinių fondų lėšų mokėjimo sustabdymą. Pastarasis procesas 2012 m. pradžioje buvo pradėtas taikyti Europos Komisijos Lietuvai. Taigi, darbo tikslas – išstudijuoti kontraktinių santykių įgyvendinant ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus Lietuvoje problematiką. Darbo pradžioje analizuojami kontraktų taikymo įgyvendinant ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus Lietuvoje teoriniai pagrindai: kontraktų sąvokos, tipai ir jų taikymo viešajame sektoriuje teorija. Taip pat analizuojama užsakovo – vykdytojo teorija, kurios sąvokos pritaikomos kontraktinių santykių įgyvendinant ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus Lietuvoje analizei, ir kuri puikiai atskleidžia kontraktiniuose santykiuose dažniausiai pasitaikančias problemas. Sekančios darbo dalys (2, 3 ir 4)... [toliau žr. visą tekstą] / The private and public entities in Lithuania implement projects financed by the European Union Structural Funds. This action is a complex administrative process, in which the relationship between its participants is based on contracts. The interaction among the participants of this process, which is contract based, is problematic and leads to certain negative phenomena. The opportunism in contractual relationship may affect the final results of the project, moreover certain irregularities in public procurement while negotiating the contract, improper contracting, the violation of the contract may result in recognition expenses of the EU Structural Funds as ineligible. In addition, the returning of the EU structural support and the suspension of the funding of the EU Structural Funds is also undeclinable. The latter process was started in Lithuania by the European Commission at the beginning of 2012. Therefore, the main objective of the final thesis is to analyze the contractual relations in the implementation process of projects financed by the EU Structural Funds in Lithuania. The theoretical part of the paper deals with the application of the contracts in the implementation process of projects financed by the EU Structural Funds in Lithuania. For this reason, the concept and types of the contract, the theory of application contract in a public sector are analyzed. Additionally, the analysis of the principal – agent theory is presented, which concepts are perfectly adjusted... [to full text]