Teorinėje dalyje buvo pateiktas susidarytas holistinis požiūris į darnią plėtrą (DP). Siekiant išnagrinėti energetinį diskursą internetinėje žiniasklaidoje, buvo padaryta internetinės žiniasklaidos raidos apžvalga, išanalizuoti informacijos pateikimo būdai. Naujienų įrėminimo teorijos analizė atskleidė, kaip žiniasklaida suformuoja žinias iš naujienų ir kokią įtaką tai turi politikai, ekonomikai, bei socialinei realybei. Taip pat aprašyti visuomenės manipuliavimo (propagandos) mechanizmai. Parengta energetinio diskurso formavimo ir jo bruožų internetinėje žiniasklaidoje socialiniu ir ekologiniu aspektais empirinio tyrimo metodika bei atliktas kiekybinis bei kokybinis tyrimas, kurio metu analizuoti internetinių naujienų portalų Delfi.lt, Lrytas.lt ir Balsas.lt energetinės tematikos tekstai 2012 m. vasario 1 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu (iš viso 619 straipsnių). Darbo pabaigoje pateikiamos darbo išvados. / In the theoretical part was made yielded a holistic approach to sustainable development (SD). In order to examine energetical discourse in online media, was made the online media review and analyzed information presentation. News framing theory analysis revealed how the media builds knowledge from the news and how this affects the political, economical and social reality. Also described the manipulation of society (propaganda) mechanisms. Prepared energetic discourse shaping and it’s features, in online media, analysis methodology in social and environmental aspects, also made quantitative and qualitative study, which analyzed online news sites Deli.lt, Lrytas.lt and Balsas.lt energetic-themed text’s in 2012 February 1-2013 January 31 period(a total 619 articles). The conclusion was made in the end of work.

Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika susiformavo kaip bandymas spręsti aktualias pokario maisto stygiaus, ūkių modernizavimo problemas. Bendra valstybių iniciatyva buvo įtvirtinta 1958 m. Romos sutartyje, kurioje agrarinė politika buvo įtraukta į bendrąją rinką. Taip pat buvo suformuluoti bendrieji politikos tikslai, kuriais remiantis vėliau išdėstyti pagrindiniai veikimo principai ir priemonės. Didelės biudžeto išlaidos ir maisto atsargų perteklius paskatino bendrosios žemės ūkio politikos reformą. BŽŪP tapo gerovės valstybe ūkininkams, garantuojanti stabilias kainas bei pajamas. Todėl 1992 m. reforma ir paskui sekančios reformos siekė mažinti biudžeto išlaidas politikai, reguliuoti produkcijos pasiūlą, nemažinant žemdirbių pajamų, skatino kaimo plėtrą, aplinkosaugą. ES biudžeto lėšoms skirtoms žemės ūkiui administruoti 1962 m. buvo įsteigtas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, kaip ES biudžeto sudedamoji dalis. Šiuo metu fondas yra reformuotas į du atskirus fondus – Europos žemės ūkio garantijų fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Reformuoti fondą paskatino augantis dėmesys kaimo plėtrai, kuri verčia sujungti struktūrinę paramą ir kaimo plėtros paramą į vieną fondą. Lietuva, tapusi ES nare, pradėjo įgyvendinti BŽŪP politikos įsipareigojimus bei naudotis ES teikiama parama. Buvo priimti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimo institucinę struktūrą, paramos priemones, pagal kurias skirstomos ES lėšos... [toliau žr. visą tekstą] / European Union Common Agricultural Policy (CAP) is the outcome of postwar problems such as lack of food and agricultural modernization. Common initiative to establish Common Agricultural Policy was instituted by Rome treaty in 1958. Agricultural policy has become the part of European Union common market. The treaty has also settled main aims of CAP. Later, in accordance to the aims, main principles and means were settled. High European Union budget expenditure on CAP and big cost of food storage were the main reasons to reform Common Agricultural Policy. Common Agricultural Policy has become a welfare policy, which has guaranteed well-established prices of agricultural production and stable farmers’ income. The main goals of the policy reform for 1992 and follow-up reforms were to reduce budget expenditure on CAP, to control the supply of agricultural production by keeping stable farmers’ income, to impel the rural development, food safety and environment protection. The European Agricultural Orientation and Guarantee Fund was established in 1962 to administrate EU budget resources for CAP. The fund is the part of EU budget. Currently the fund is being reformed by dividing it into two separate funds - European Agricultural Guarantee Fund and European Agricultural Fund for Rural Development. This transformation was motivated by growing attention to rural development, which forced to joint structural support and rural development support into one fund. Lithuania, as a member... [to full text]

Šis rašto darbas - tai ES diskusijų ir mokslinių šaltinių apibendrinimas apie tinkamiausią galios balansą tarp Briuselio ir šalių narių migracijos reguliavimo aspektu. Autorius teigia, kad fundamentalias vertybines diskusijas nacionalinių valstybių politikoje provokuojantis migracijos procesas negali būti mechaniškai (niveliuojant esamus didžiulius skirtumus tarp valstybių) perduotas ES kompetencijai be didelių nuostolių Europos šalims ir gyventojams. Anot autoriaus, ES neturi tapti Jungtinėmis Europos valstijomis, t.y. nauja supervalstybe, bet turi stiprinti savo “nišas”: pagalbos trečiosioms šalims politiką, žmogaus teisių apsaugą, tyrimų ir universalios migracijos statistikos kaupimą. Iki šiol Migracijos ir Vystymosi (pagalbos) bei Naujosios kaimynystės politikos bendrumas yra nepakankamai išnaudojamas ES lygmeniu. Migracija vis dar susieta su saugumu ir sienų kontrole, tačiau Europos atsiribojimas nuo likusio pasaulio tik skatina nestabilumą ir didiną nelegalią migraciją. / This paper examines EU's migration policy development. The paper presents a short review of literature and current discussions about the appropriate balance of powers between EU institutions and member states in migration issues. The paper argues that mechanical shift of the responsibility from national to supranational agencies, will not provide satisfactory solutions to the challenges related to migration issues both within the EU area and the world in general. Migration is changing our understanding of regional integration processes, challenging the idea of a united states of Europe. It is almost impossible to regulate migration, especially by hard measures such as border control. Instead concentration upon migration limitations, mass deportations, "border-walls", active migrant detention and assimilation, EU has to examine other possible alternatives of police measures to provide better and more effective aid directed towards the reasons for migration. Migration issues must to a larger degree be incrementally transferred from security issues and connected to the development and neighbourhood policy agenda as well as Lisbon strategy objectives (problems of competitiveness, demographical tensions etc.). Especially when it comes to the developing world EU should increase their effort on poverty reduction, brain drain and facilitate political stability and circular migration. The neo-liberal dominance on political and economical policies, lead to a perception of the world... [to full text]

Darbe analizuojami ES-Baltarusijos ir ES-Kaliningrado santykiai, vadovaujantis Fabrizio Tassinari suformuluota „kintamųjų geometrijų“ koncepcija. „Kintamųjų geometrijų“ sąvoka, asocijuojama su ES vidaus politika, pritaikoma ES santykių su kaimyninėmis valstybėmis analizei. Naujas kontekstas bei dalinis teorinės koncepcijos modifikavimas leidžia tirti ES gravitacinės bei normatyvinės galios poveikį bei vertinti jos kaip užsienio politikos veikėjos sėkmes bei nesėkmes. Tyrimui pasirinkti du atvejai - Lietuvos kaimynystėje esančių Baltarusijos valstybės bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykiai su ES. Taikant teorinės analizės bei aprašomąjį metodą siekiama ne tik išnagrinėti ES-Baltarusijos ir ES-Kaliningrado santykius, bet ir įvertinti, kokia reikšmė jiems suteikiama platesniame Europos kontekste. „Kintamųjų geometrijų“ koncepcija skaldoma į tris sudedamąsias dalis – „idėjų“, „institucijų“ bei „ galios“ dimensijas. Ši segmentacija nulemia uždavinių formuluotę, darbo struktūrą bei esmines išvadas. „Idėjų“ matmuo skirtas ES, Baltarusijos ir Kaliningrado politinio ir geopolitinio identitetų bei jų sąveikos tyrimui, „institucijų“ dimensija pasitelkiama, kritiškai nagrinėjant skirtingus bendradarbiavimo formatus bei jų trūkumus. Pats svarbiausias - „galios“ matmuo leidžia nubrėžti teorinės koncepcijos praktinio taikymo ribas, analizuojant ES galios vaidmenį ir nurodant alternatyvius galios šaltinius. Tyrimo rezultatai leidžia nustatyti pasirinktos teorijos taikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the analysis of the EU-Belarus and the EU-Kaliningrad relations applying the concept of “variable geometries“ introduced by Fabrizio Tassinari. In the conventional interpretation this concept is associated with the domestic policy of the EU. This study places it in the field of the Union‘s relations with its neighbours. New context and partial modification of the theory make it possible to examine the impact of the EU gravitational and normative power and evaluate successes and failures of the Union‘s external policy. Two topical cases have been chosen for the investigation – Lithuania‘s neighbouring Belarus and the Russian Federation Kaliningrad region relations with the EU. Selected methodology – the combination of theoretical analysis and descriptive methods – gives the possiblity to simultaneously examine the EU-Belarus and the EU-Kaliningrad relations and evaluate their role in the wider European space. Three dimensions of „variable geometries“ are distinguished: „ideas“, „institutions“ and „power“. This segmentation determines the formulation of the study tasks, structure and the main conclusions. The dimension related to „ideas“ focuses on the EU, Belarus and Kaliningrad political and geopolitical identities and on the way in which the EU as a polity affects, and is affected by, deeper relations with its neighbors. The institutional dimension deals with different formats of cooperation and their shortcomings. The main dimension, related to “power”... [to full text]

Politinės sistemos transformacijos procesai vyksta ir šiandieniniame pasaulyje. Tai iliustruoja neseniai įvykusios Spalvotosios/ Gelėtosios revoliucijos postkomunistinėse šalyse. Autoritarinė politinė sistema jų metu yra keičiama į demokratinę sistemą. Politinės sistemos kaita rodo, jog tų šalių visuomenė nėra patenkinta esama valdžia, kuri dažnai būna korumpuota ir represyvi. Panašios politinės transformacijos 8- 9- me dešimtmečiuose įvyko ir Pietų Amerikoje. Jų metu autoritariniai kariniai režimai žlugo ir vietoj jų iškilo demokratiniai režimai, tačiau jie nėra stabilūs ir patikimi kaip Europos demokratijos. Pietų Amerikos šalių demokratijoms grasina vidinės problemos tokios kaip skurdas, nestabili šalių ekonominė padėtis, vis labiau didėjanti socialinė atskirtis, nusikalstamumas, valdžios korupcija ir nepatikimumas, mažas teisingumo užtikrinimas ir pan. Šiame darbe plačiau nagrinėjama Argentinos ir Brazilijos- dviejų didžiausių Pietų Amerikos šalių- politinės sistemos kaita bei tarptautinių veikėjų įtaka tų sistemų kaitai. Abi šalys iki 9- ojo dešimtmečio vidurio buvo valdomos karinių chuntų. Jų valdymo laikotarpiu šalyse nebuvo stabilumo, vienus karinius prezidentus keisdavo kiti. Pačių karininkų tarpe nuolatos vyraudavo įvairūs nesutarimai. Nuolatinė valdžių kaita lėmė ir nestabilią šalių politinę sistemą, kėlė užsienio valstybių nepasitikėjimą Argentina ir Brazilija. Be to, šalyse nuolat vyraudavo ekonominė suirutė, būdavo vykdomos didelio masto represijos prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The transformation process of political system occures in today’s world, too. It can be illustrated by the Color or Flower Revolutions in post-communist states. During those revolutions the authoritarian political system is changed into democratic political system. The alternation of political system shows that society is not contented with present government which is realized as corrupt and repressive. Such political transformations occured in the South America in 1970s- 1980s. During this transformations the political system of the South American countries was changed into democratic ones. But those democratic systems are not very stable and credible in nowadays like democracys in the Europe because the South American countries have many internal problems like big poverty, unstable economical situation, criminality, government corruption and etc. In this work is analysed Argentina’s and Brazil’s political systems transformations and influence of international actors in transformation process. Till 1980s both countries were ruled by military juntas. The rule of military governments were not stable because there were disagreements inside military juntas how to rule the countries. The permanent alternation of governments was the main reason for unstable political system and for distrust of foreign countries in Argentina and Brazil. Futhermore, there were frequent economical crises, large-sized repressions. The authoritarian regimes collapsed when in the countries started mass... [to full text]

Tarptautinei sistemai esant anarchiškai, dominuoja šalys turinčios didžiausią galią ir Lietuvos, kaip mažos ir turinčios mažai galios, šliejimasis prie supervalstybės JAV yra visiškai logiškas elgesys. Tuo pačiu Lietuvą su JAV sieja ir bendras identitetas, susiformavęs JAV nuosekliai nepripažįstant Lietuvos okupacijos 1940 ir 1944 metais, remiant Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, puoselėjant ir padedant lietuvių emigrantus. Todėl Lietuvos atveju reiktų taikyti abi šias teorijas norint nagrinėti paramą JAV, NATO ir dalyvavimą jų rengiamose karinėse užsienio misijose. Kadangi po šaltojo karo pasaulis iš bipoliarinio, vienų autorių nuomone tapo multipoliariniu, o kitų – unipoliariniu (jame dominuoja JAV), todėl toks Lietuvos šliejimasis prie didžiausią galia turinčio polio (abiem atvejais tai yra JAV) tampa suprantamu ir atspindinčiu neorealizmo idėjas, todėl iš daugelio egzistuojančių tarptautinių santykių teorijų mano manymu tinkamiausios paaiškinti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse misijose yra Neorealizmas ir Konstruktyvizmas. Nors jos savo pagrindinėmis koncepcijomis prieštarauja viena kitai, bet Lietuvos atveju papildo viena kitą. Lietuvos šliejimasis prie JAV galios yra Neorealizmo teorijos veikimo lauke, o bendra vertybių sistema su Vakarų šalimis (labiausiai su JAV) – konstruktyvizmo ir istorinės patirties santykiuose su Rusija. Nagrinėjant karines Lietuvos užsienio misijas negalima apsiriboti tik tarptautinių santykių teorijomis, taip pat reikia suvokti geopolitinį... [toliau žr. visą tekstą] / It has been known for several decades that a constantly growing asymmetry of the military power between the US and their NATO allies complicates transatlantic security relations. If allies cannot communicate in military terms, the risk of political split appears. Therefore one of the main priorities is the necessity to ensure that the allies are able to make their substantial military contribution. Lithuania also contributes to it by taking part in missions together with its allies. Missions are of military (using weapons, executing military operations and performing police functions) and civil character (providing help in case of natural disasters, sending humanitarian aid to voluntary soldiers). This paper focuses mainly on military missions. The subject of the paper: The participation of Lithuania in foreign military missions. The relevance of the topic: More and more often articles appear in Lithuania and abroad criticising the participation of the Western countries in peace missions, including Afghanistan; casualties, moral validity of these missions and heavy expenses are questioned; a more and more prevailing idea of Neorealism is mentioned. The goals of the paper: • To introduce the main trends of the theories of international relations; • To analyse the participation of Lithuania in foreign military missions with reference to the theories; • To introduce a geopolitical context of the participation of Lithuania in foreign missions; • To review Lithuanian foreign... [to full text]

Darbe apžvelgiama bendrų pinigų Europoje svarba bei pateikiama ECB funkcijų EPS analizė. Apžvelgiamas ECB ir LB bendradarbiavimas. Remiantis ECB pranešimais apie konvergenciją pateikiama Lietuvos bei Slovėnijos makroekonominių rodiklių palyginamoji analizė bei remiantis Lietuvos finansų ministerijos ir EK parengtais makroekonominių rodiklių prognozių analizė. Išryškinamos pagrindinės ekonomikos problemos. / The importance of common currency in Europe is surveyed and analysis of ECB functions is the EMU is made. The paper also contains an analysis of ECB and LB's cooperation. According to the data given in Convergence Reports a comparable analysis of Lihuania and Slovenia's macroeconomic indexes is performed. According to the data prepared by the Ministry of Finance of Lithuania and the European Commission an analysis of the macroeconomic indexes forecasts is made. Main economic problems in Lithuania are highlighted.

In the dissertation “Factors of National Identity Formation in CIS Area: Belarus and Ukraine Case Study” the factors of identity formation are analyzed aiming to answer the question which of those factors are the most important in the CIS area. The overall goal of the work is to explain the differences of the formation of identity in the post soviet area, through the analysis of the material and non material as well as internal and external factors of the identity formation in Belarus and Ukraine. In the theoretical part the dissertation aims to answer the question why other theories and paradigms of international relations are not effective in explaining the process of the identity formation in the CIS area and what the possible factors of identity formation are in the region. In this part the grouping of those factors is presented, which is used as the model of analysis. In this dissertation it is considered that only the analysis of whole identity formation factors can help to point out the most important of them in Belarus and Ukraine. In the empirical part of the dissertation the analytical interpretation model is being used. The comparative analysis of two cases of Belarus and Ukraine is used in this part via analyzing public opinion polls and changes in public opinion through the time and in the periods of the sharp changes of the domestic or international situation. While analyzing internal aspects of identity formation the biggest attention is given to nonmaterial –... [to full text] / Disertacijoje „Nacionalinės tapatybės formavimosi veiksniai NVS erdvėje: Baltarusijos ir Ukrainos atvejų analizė“ nagrinėjami tapatybės formavimąsi lemiantys veiksniai ir siekiama atsakyti į klausimą, kurie iš jų yra svarbiausi NVS erdvėje. Darbo tikslas – paaiškinti nacionalinės tapatybės formavimosi skirtumus NVS valstybėse, analizuojant vidinius ir išorinius bei nematerialius ir materialius tapatybės formavimosi veiksnius Baltarusijoje ir Ukrainoje. Teorinėje darbo dalyje siekiama atsakyti į klausimą, kodėl kitos teorijos ir tarptautinių santykių paradigmos negali paaiškinti tapatybės formavimosi proceso NVS erdvėje, atskleidžiami, kokie tapatybės veiksniai egzistuoja, siūlomas jų grupavimo ir analizės modelis, ir daroma prielaida, kad tik išanalizavus visus tapatybės formavimosi veiksnius, galima spręsti, kurie iš jų yra svarbesni NVS erdvėje, remiantis konkrečiais Baltarusijos ir Ukrainos atvejais. Empirinėje darbo dalyje remiantis analitiniu interpretaciniu modeliu analizuojami tapatybės formavimosi veiksniai Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dviejų atvejų lyginamoji analizė atliekama pasitelkus visuomenės nuomonės ir jos pokyčių laike bei esant staigiems situacijos pokyčiams analizę. Analizuojant vidinius tapatybės formavimosi veiksnius daugiausiai dėmesio skiriama nematerialiems kultūriniams ir materialiems bei nematerialiems politiniams veiksniams. Analizuojant išorinius veiksnius disertacijoje analizuojama Rusijos kaip veikėjo įtaka išorinių veiksnių atsiradimui ir jų... [toliau žr. visą tekstą]

In the dissertation “Factors of National Identity Formation in CIS Area: Belarus and Ukraine Case Study” the factors of identity formation are analyzed aiming to answer the question which of those factors are the most important in the CIS area. The overall goal of the work is to explain the differences of the formation of identity in the post soviet area, through the analysis of the material and non material as well as internal and external factors of the identity formation in Belarus and Ukraine. In the theoretical part the dissertation aims to answer the question why other theories and paradigms of international relations are not effective in explaining the process of the identity formation in the CIS area and what the possible factors of identity formation are in the region. In this part the grouping of those factors is presented, which is used as the model of analysis. In this dissertation it is considered that only the analysis of whole identity formation factors can help to point out the most important of them in Belarus and Ukraine. In the empirical part of the dissertation the analytical interpretation model is being used. The comparative analysis of two cases of Belarus and Ukraine is used in this part via analyzing public opinion polls and changes in public opinion through the time and in the periods of the sharp changes of the domestic or international situation. While analyzing internal aspects of identity formation the biggest attention is given to nonmaterial –... [to full text] / Disertacijoje „Nacionalinės tapatybės formavimosi veiksniai NVS erdvėje: Baltarusijos ir Ukrainos atvejų analizė“ nagrinėjami tapatybės formavimąsi lemiantys veiksniai ir siekiama atsakyti į klausimą, kurie iš jų yra svarbiausi NVS erdvėje. Darbo tikslas – paaiškinti nacionalinės tapatybės formavimosi skirtumus NVS valstybėse, analizuojant vidinius ir išorinius bei nematerialius ir materialius tapatybės formavimosi veiksnius Baltarusijoje ir Ukrainoje. Teorinėje darbo dalyje siekiama atsakyti į klausimą, kodėl kitos teorijos ir tarptautinių santykių paradigmos negali paaiškinti tapatybės formavimosi proceso NVS erdvėje, atskleidžiami, kokie tapatybės veiksniai egzistuoja, siūlomas jų grupavimo ir analizės modelis, ir daroma prielaida, kad tik išanalizavus visus tapatybės formavimosi veiksnius, galima spręsti, kurie iš jų yra svarbesni NVS erdvėje, remiantis konkrečiais Baltarusijos ir Ukrainos atvejais. Empirinėje darbo dalyje remiantis analitiniu interpretaciniu modeliu analizuojami tapatybės formavimosi veiksniai Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dviejų atvejų lyginamoji analizė atliekama pasitelkus visuomenės nuomonės ir jos pokyčių laike bei esant staigiems situacijos pokyčiams analizę. Analizuojant vidinius tapatybės formavimosi veiksnius daugiausiai dėmesio skiriama nematerialiems kultūriniams ir materialiems bei nematerialiems politiniams veiksniams. Analizuojant išorinius veiksnius disertacijoje analizuojama Rusijos kaip veikėjo įtaka išorinių veiksnių atsiradimui ir jų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjamas diplomatijos vaidmuo Pietų Kaukazo valstybių saugumo politikoje, pasitelkiant geopolitinių kodų metodą ir regioninio saugumo komplekso teoriją. Sudėtinis teorinis analizės modelis yra grindžiamas neorealistine tarptautinių santykių samprata, o diplomatijos analizėje naudojama racionalistinė tarptautinių santykių paradigma. Tyrimas apima laikotarpį nuo Pietų Kaukazo valstybių nepriklausomybės atgavimo devintojo dešimtmečio pradžioje iki 2008 m. vėlyvo pavasario. Pietų Kaukazo valstybių geopolitinių kodų studija yra pirmasis tokio pobūdžio bandymas identifikuoti Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos geopolitinius savitumus ir individualios bei regioninės geostrateginės raidos galimybes. Tyrimas pateikia naują požiūrį į Pietų Kaukazo regioninio saugumo komplekso egzistavimą, taip revizuodamas ankstesnius tyrimus. Disertacijoje atskleista Pietų Kaukazo valstybių diplomatijų, apibrėžtų geopolitinių kodų ir identifikuoto regioninis saugumo komplekso tarpusavio priklausomybė. Taip pat išanalizuota šiuolaikinė tarptautinė sistema ir, didelę įtaką Pietų Kaukazui turintys, transatlantinių santykių principai. Išvadose, tarp kitų įžvalgų, pažymima, kad pagrindinė diplomatijos reikšmė yra komunikacijos tarp regiono politinių lyderių palaikymas ir trinties mažinimas, taip sulaikant valstybes nuo įšaldytų konfliktų sprendimo jėga. / The dissertation, based on the method of geopolitical sketches and the theory of regional security complex, provides with assessment of the role of diplomacy in security policy of the South Caucasus states. Neorealist approach to international relations, fallowed by rationalist paradigm used for analysis of diplomacy, determines the background of theoretical model of analysis. The research is based on the timeframe from early independence of regional states in the last decade of the twentieth century till late spring of 2008. The study of South Caucasus geopolitical sketches is the first attempt, of such kind, to identify geopolitical peculiarities and options for development of Armenia, Azerbaijan and Georgia. The study provides with new approach to the existence of the regional security complex in the South Caucasus and consequently reassesses the studies conducted earlier. Dissertation discovers the interdependence among diplomacies of the South Caucasus states, defined geopolitical sketches and identified regional security complex. Contemporary international system and principles of transatlantic relations, bearing considerable impact on the South Caucasus, were analyzed as well. Among other insights listed in conclusions, it was envisaged that the main tangible role of diplomacy is to maintain communication of political leaders and minimize frictions between states preventing settling of frozen conflicts by coercive measures.