The flaneur (“stroller, dawdler, leisurer, idler”) is an aesthetic and historical figure that arose in nineteenth-century Paris as a by-product of metropolitan growth. Walter Benjamin brought the flaneur to the consideration of the twentieth-century philosophical thought by choosing the figure as his conceptual persona. The goal of this work is to answer the question “who is the flaneur?” in an expansive way, tracing this figure’s conceptual life from its origins, through the flaneur’s role in Benjamin’s thought, to its contemporary state of being dispersed into the multitude. Building on the works of Benjamin, Charles Baudelaire, Henri Bergson, Georg Simmel, Gilles Deleuze and Felix Guattari, Patrick Keiller, Julia Kristeva, A. Kiarina Kordela, Paulo Virno, Tiqqun and others, the flaneur serves as a prism to critically viewing contemporary phenomena. The scope of this work encompasses the prevalence of metropolitan life and experience, disintegration of authenticity and exceptionality, rapid production and appropriation of the surplus by Capital, perception of time and duration, commodity fetishism, increasingly general attunements of alienation, anxiety and melancholy. While investigating the realities and conditons of contemporary existence, one can producitvely turn to the flaneur and his contemporary forms revolutionary qualities: potential for resistance and weakness for recuperation. / Flaneur (“vaikštinėtojas, bastūnas, dykinėtojas“) – estetinė ir istorinė figūra, atsiradusi XIX a. Paryžiuje kaip metropolio plėtros šalutinis produktas. Walteris Benjaminas iškėlė flaneur į XX a. filosofinę mintį, pasirinkdamas šią figūrą savo „konceptualiuoju personažu“. Šio darbo tikslas – išplėstai atsakyti į klausimą „kas yra flaneur?“, sekant šios figūros konceptualų kelią nuo kilmės, per jos vaidmenį Benjamino apmąstymuose, iki dabartinės flaneur būklės, kurioje jis yra išskydęs į daugybę kaip pastarosios bruožas. Remiantis W. Benjamino, Charles‘io Baudelaire‘o, Henri Bergsono, Georgo Simmelio, Gilles‘io Deleuze‘o ir Felixo Guattari, Patricko Keillerio, Julios Kristevos, A. Kiarinos Kordelios, Paulo Virno, Tiqqun ir kitų darbais, flaneur pasitarnauja prizme, per kurią kritiškai žvelgiama į šiuolaikinius reiškinius: gyvenimą ir patirtį metropolyje, autentiškumo ir išskirtinumo suirimą, Kapitalo vykdomą intensyvią pertekliaus gamybą ir nusavinimą, laiko ir trukmės suvokimą, prekinį fetišizmą, vis labiau visuotines susvetimėjimo, nerimo ir melancholijos nuotaikas. Tiriant šiuolaikinės egzistencijos realijas, nuolat grįžtama prie flaneur ir jo dabartinių formų revoliucinių ypatybių: būdingo potencialo pasipriešinimui ir silpnybės rekuperacijai.

O presente trabalho insere-se no campo interdisciplinar que abrange os domínios da pedagogia e das ciências políticas. O objetivo geral é avaliar o vínculo existente entre uma instituição escolar e um projeto de resistência política. Trata-se do Liceu Autogerido de Paris, instituição escolhida por ser uma escola que apresenta uma proposta radicalmente distinta com relação às outras escolas da rede de ensino da qual faz parte e por conter nessa proposta elementos que podem contribuir para um projeto de emancipação. O estudo apoiou-se em uma pesquisa de campo que buscou mapear esses elementos no cotidiano da instituição. Em seguida, os dados coletados foram confrontados com a pesquisa bibliográfica realizada, que abordou três grupos de autores: no primeiro estão aqueles que auxiliaram a estabelecer um conceito de resistência; no segundo, autores implicados na crítica ao sistema de ensino capitalista; e, por último, autores que discutiram outras experiências que relacionam escola e resistência. Entre os resultados desta pesquisa, está a exposição de uma série de reflexões com relação às práticas escolares e de resistência, destacando-se o papel que possuem no questionamento da forma que o sistemas de ensino assumem hoje / The present work is a part of the interdisciplinary field that covers the domains of pedagogy and political sciences. The overall objective is to evaluate the link between an educational institution and a project of political resistance. We have chosen the Self-managed High School of Paris since this institution presents a radically different proposal relative to other schools of the school system to which it belongs and for containing within this proposal elements which might contribute to an emancipatory project. The study was developed through a field research, which mapped these elements in the institution\'s daily life. Then the collected data was compared with the literature survey, which addressed three groups of authors: the first are those who helped to establish a concept of resistance; in the second, authors involved in the critique of capitalist education system; and, finally, authors who discussed other experiences that relate school and resistance. Among the results of this research, it is the exhibition of a series of reflections regarding school practices and resistance, highlighting the role they have in questioning the way the education systems take today

O presente trabalho insere-se no campo interdisciplinar que abrange os domínios da pedagogia e das ciências políticas. O objetivo geral é avaliar o vínculo existente entre uma instituição escolar e um projeto de resistência política. Trata-se do Liceu Autogerido de Paris, instituição escolhida por ser uma escola que apresenta uma proposta radicalmente distinta com relação às outras escolas da rede de ensino da qual faz parte e por conter nessa proposta elementos que podem contribuir para um projeto de emancipação. O estudo apoiou-se em uma pesquisa de campo que buscou mapear esses elementos no cotidiano da instituição. Em seguida, os dados coletados foram confrontados com a pesquisa bibliográfica realizada, que abordou três grupos de autores: no primeiro estão aqueles que auxiliaram a estabelecer um conceito de resistência; no segundo, autores implicados na crítica ao sistema de ensino capitalista; e, por último, autores que discutiram outras experiências que relacionam escola e resistência. Entre os resultados desta pesquisa, está a exposição de uma série de reflexões com relação às práticas escolares e de resistência, destacando-se o papel que possuem no questionamento da forma que o sistemas de ensino assumem hoje / The present work is a part of the interdisciplinary field that covers the domains of pedagogy and political sciences. The overall objective is to evaluate the link between an educational institution and a project of political resistance. We have chosen the Self-managed High School of Paris since this institution presents a radically different proposal relative to other schools of the school system to which it belongs and for containing within this proposal elements which might contribute to an emancipatory project. The study was developed through a field research, which mapped these elements in the institution\'s daily life. Then the collected data was compared with the literature survey, which addressed three groups of authors: the first are those who helped to establish a concept of resistance; in the second, authors involved in the critique of capitalist education system; and, finally, authors who discussed other experiences that relate school and resistance. Among the results of this research, it is the exhibition of a series of reflections regarding school practices and resistance, highlighting the role they have in questioning the way the education systems take today

Darbe nagrinėjama Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos politika, jos vystymosi raida nuo pirmosios ES aplinkos programos priėmimo iki darnaus vystymosi principų įgyvendinimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos apsaugos politikos formavimui, panaudojant įvairių ES fondų, programų, kitų finansinių instrumentų paramą galutiniams aplinkos apsaugos tikslams pasiekti. Lietuvos aplinkos apsaugos politikos vystymui nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio didelė įtaką turėjo vykdoma ES aplinkos apsaugos politika. Lietuva, derėdamasi dėl narystės ES, prisiėmė įsipareigojimus suderinti savo teisyną su ES aplinkos apsaugos teisine baze. ES teisės normų perkėlimas pareikalavo papildomų asignavimų į daugumą aplinkos apsaugos sričių: vandens, oro apsaugos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo ir kt. Priešderybiniu ir derybų laikotarpiu Lietuva sėkmingai pasinaudojo ES finansine PHARE, SAPARD ir ISPA fondų parama aplinkos apsaugos politikos vystymui. Tapus ES nare, atsirado galimybės aplinkos apsaugos politiką įgyvendinti naudojant Struktūrinių, Sanglaudos fondų ir LIFE programos, skirtos išimtinai gamtos apsaugai, finansine parama. / The work deals with the environmental policy of the European Union and Lithuania, its development from the adoption of the first EU environmental programme to the application of the principles of sustainable development. The major focus is on the formation of the environmental policy using the support of various EU funds, programmes and other financial instruments to achieve the final environmental objectives. The development of the environmental policy in Lithuania has been largely influenced by the EU environmental policy being implemented since the last decade. In its negotiations over the EU membership, Lithuania undertook to harmonize its acquis with the EU environmental protection framework legislation. The transposition demanded additional appropriations to the majority of the environmental areas: protection of water and air, waste management, preservation of biological diversity and landscape, etc. Pre-negotiation and negotiation period saw the successful use of the PHARE, SAPARD and ISPA financial support by Lithuania for the development of the environmental policy. The EU membership offered the possibilities to enlarge the environmental policy using the financial support of the Structural and Cohesion Funds and LIFE programme designed exceptionally for the protection of nature. The work analyses the particularities of EU supporting and uptake and explains, through the expert contribution, the principle problems and impediments predetermining a rather unfavourable... [to full text]

JTO yra laikoma viena didžiausių ir įtakingiausių tarptautinių organizacijų, todėl dabartinė tarptautinė situacija – spartėjantys globalizacijos procesai, bei tarptautinėje arenoje pradedantis dominuoti verslo sektorius paskatino domėtis bei tyrinėti kaip Jungtinės Tautos veikia besikeičiančioje pasaulio tvarkoje, kur valstybės po truputi praranda savo suverenumą ir iškyla nauji tarptautinės politikos aktoriai bei imama kalbėti apie pasaulinės valdžios idėją. Šio darbo tema: JTO vaidmuo XXI a.: korporatyvinės socialinės atsakomybės skatinimas. Darbo objektu pasirinktos Jungtinės Tautos ir jų naujausias korporatyvinės socialinės atsakomybės skatinimo projektas – Pasaulinio susitarimo iniciatyva. Darbe keliamas tikslas ištirti, JTO vaidmenį tarptautiniuose santykiuose XXI a. per korporatyvinės socialinės atsakomybės skatinimo projektą – Pasaulinį susitarimą. Darbas sudarytas iš keturių skyrių. Pirmasis skirtas supažindinimui su besikeičiančia pasaulio tvarka, kurioje galios samprata po truputi keičiasi ir nuo karinės galios pereina prie ekonominio saugumo. Antrajame skyriuje išsamiai analizuojamos JTO funkcijos bei jų kaita. Trečioji darbo dalis skirta naujausios JTO funkcijos – korporatyvinės socialinės atsakomybės skatinimo analizei. Ketvirtasis skyrius skirtas giliai JTO Pasaulinio susitarimo iniciatyvos analizei, nes šis Jungtinių Tautų projektas – pagrindinė korporatyvinės socialinės atsakomybės skatinimo iniciatyva. Kadangi JTO vaidmuo pasaulyje didėja, o verslo... [toliau žr. visą tekstą] / United Nations is believed to be one of the most powerful international organizations. International situation in XXI century is changing very fast. Globalization has very big impact towards these changes. New international actors such as business sector is gaining bigger and bigger influence towards international policy and states are loosing their suzerainty and world begins to talk about world’s new government whose place can take UN. These processes encouraged to make deeper analysis and discover the role of UN in nowadays changing role. The theme of the work is: The role of UN in XXI century: the encouragement of corporate social responsibility and as the object of the work the UN and their newest project of corporate social responsibility: Global Compact is chosen. The goal of the work is to analyze the role of United Nations in international relations in XXI century thru corporate social responsibility project – Global Compact. The work has four main parts. The goal of the first part is to get to know what the changes of the word order are, where the power is going from military power to economical power. The functions and their changes of UN are analyzed in the second part. The third part is aims for the analysis of the newest UN function – corporate social responsibility. The last part of the work aims for the deep analysis of the Global Compact – new project of the United Nations. The business sector is making bigger and bigger impact to the international relations... [to full text]

Tyrimo rezultatai atskleidė mums ASEAN veiklos kryptis ir svarbą pačios organizacijos, kaip regioninio aktoriaus tarptautinėje sistemoje ir kaip organizacija atrodo regiono kontekste bei su kokiomis problemomis organizacija susiduria. Pastebima, jog organizacija stipriai veikia ekonomikos ir saugumo srityje regione, bendradarbiauja socialinės apsaugos ir plėtros, teisės ir kovos su nusikalstamumu, švietimo ir mokslo, kultūros ir informacijos bei aplinkos apsaugos srityse. Dėl to, kad organizacijos narės gali laikytis savo tikslų ir tuo pačiu turėdamos ASEAN tikslus organizacijos nariai dažnai nesilaiko savo daugiašalių įsipareigojimų ar įgyvendina kolektyvinius sprendimus, tai silpnina pačią organizaciją ir jos veiksnumą regione. / With the help of investigation we found out the policy of ASEAN, the importance of its existence as regional actor in international system, how the organization looks in region context and what problems it has to solve. We can affirm that this organization has a strong effect in the spheres of economy and security in the region; it collaborates in social protection and expansion, in law and prevention of crime, education, culture and information, also protection of environment. Organization‘s members reaching their own aims often break their transnational commitments and that is the reason for the suppression of the capability of ASEAN in the region.

Tautinių mažumų apsauga – viena iš labiausiai diskusijas sukeliančių temų Baltijos valstybių visuomenėse. Jų pilietinių teisių užtikrinimas – vienas iš įstojimo į Europos Sąjungą kriterijų, kuriuos turėjo įgyvendinti šalys kandidatės. Tyrimo objektas – ES poveikis tautinių mažumų pilietinių teisių pokyčiams Baltijos valstybėse, įvykusiems po jų nepriklausomybės atkūrimo. Tikslas – išanalizuoti kaip ES reikalavimai ir rekomendacijos paveikė teisinį tautinių mažumų traktavimą Baltijos valstybėse. Darbo uždaviniai: pateikti pagrindinius teorinius tautinių mažumų apibrėžimus ir analizuoti tautinių mažumų situaciją Baltijos valstybėse pagal šiuos modelius; analizuoti ES reglamentuotus teisės aktus ir nuostatas dėl tautinių mažumų apsaugos; aprašyti tautines mažumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir palyginti jų teisės aktus bei jų atitikimą ES teisės aktams; analizuoti ir palyginti tautinių mažumų kilmės šalių poveikį Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Darbe naudojami metodai: lyginamasis ir analitinis. Naudojant šiuos metodus pasiekti rezultatai – panašumų ir skirtumų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tautinėms mažumoms suteiktose teisėse atskleidimas bei valstybių pažangos šioje srityje įvertinimas. Didžiausios problemos Baltijos valstybėse iškyla dėl išorinių tautinių mažumų, kaimyninėse valstybėse sudarančių daugumos visuomenę. Lietuva priėmusi nulinės pilietybės įstatymą nesusidūrė su tokiomis problemomis, kaip Latvija ir Estija, kuriose daugelis gyventojų liko be pilietybių... [toliau žr. visą tekstą] / There are not many pure ethnical states in the world. Due of very different reasons, for example, changing of states borders or collapse of one state and emerging of other and many other political factors, a lot of people find home for them selves not in their ethnical countries. This way they become national minorities. It means, they are groups of peole living not in their home-land and they compound minority in that country. They differ from majority on their culture, languige, traditions and so on. Sometimes these people are discriminated by majority, even enslaved. Nowadays all means necessery for keeping they rights are taken, but not in every state. Not all nations behave with national minorities in the same way. Will Kymlicka explaines where is the difference between the Western democracy states and Eastern postcomunist states. The common model in the first ones – territorial autonomy and in the second ones – cultural autonomy. Now then they are members of EU the situation should change into the good – they must preserve all human rights including the rights of the ethnic minorities. Anyway, the civic rights of national minorities is still very controversial topic in the Baltic states. This determined choice of the theme of this paper. The subject of this work is the EU impact on the civic rights of national minorities in the Baltic states and their changes after regaining the independance and preparing for joining EU. The goal of this work is to analyse how EU... [to full text]

Pastaruoju metu nevengiama pabrėžti, kad keičiasi valstybių saugumo pobūdis ir grėsmių specifika – dažnai ir išsamiai kalbama apie tradicinių, karinių grėsmių reikšmės sumažėjimą ir naujo tipo grėsmių atsiradimą. Dar visai neseniai ryšys tarp energetikos ir užsienio bei saugumo politikos nebuvo nei toks akivaizdus, nei taip stipriai akcentuojamas. Tačiau per pastaruosius kelerius metus tarptautinė situacija dėl energijos apsirūpinimo smarkiai pasikeitė. Garantuotas energetinių išteklių tiekimas stabiliomis kainomis tapo rimta tarptautinių santykių problema. Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos energijos šaltinių ypač padidėjo. Jau šiuo metu apie 40 procentų dujų ir apie trečdalį naftos daugelis ES �����alių gauna iš Rusijos, kitos, sakykim, Lenkija ar Baltijos valstybės, – dar daugiau. Lietuva jau ir šiandien yra per daug priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, o kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, priklausomybė nuo išorinių šaltinių - o tai reiškia, nuo Rusijos - dar padidės. Rusijai ir Vokietijai Baltijos jūros dugnu nutiesus Šiaurės Europos dujotiekį, Lietuva taps dar labiau izoliuota Europos „energetinė sala”. ES nesugeba suformuoti vieningos ES energetinės politikos Rusijos atžvilgiu, nes dauguma ES narių vis dar yra linkusios palaikyti joms palankų dvišalį dialogą su Rusija, neretai neatsižvelgdamos į kaimyninių valstybių ar ES interesus plačiąja prasme. Dėl to atskirų ES valstybių energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra linkusi didėti. Tuo pačiu... [toliau žr. visą tekstą] / Energy security is, at its essence, an issue of national security. Due to the power that energy-producing states have relative to transit and consumer countries, energy security must be understood in terms of geopolitics. The gas cutoff to Ukraine on January 1, 2006 is often called a “wake-up moment” for Europe, in other words, the point at which Europeans became aware of their over-dependence on Russian gas. Recognizing the risk, that East and Central Europe countries will have difficulty resisting Russian political and economic pressure, US Vice President Dick Cheney underlined on May 4 at the 2006 Vilnius Conference that “No legitimate interest is served when oil and gas become tools of intimidation or blackmail, either by supply manipulation or attempts to monopolize transportation.” That said, and while countries ranging from Central Asia to the Baltic Sea want to diversify their sources away from Russia, to date, there is still no coherent energy security policy in Europe or the US. Despite some recent efforts, a real common energy strategy of the European Union is still in the making. Every single EU-member has therefore opted for bilateral policies towards energy exporters in order to tackle mounting energy demands at a time when global hydrocarbon resources are slowly but steadily being depleted. Europe is wedged between energy producers in the North Sea, North Africa and the Middle East, but Russia has come to be one of the most interesting exporters of energy to... [to full text]

Nors emigracijos mastai į JAV iš Baltijos valstybių mažėja, naujausia banga – po nepriklausomybės atkūrimo, daug lietuvių ir latvių išvyko įgyvendinti svajonių į Ameriką. Visgi, ne vienas jų stengėsi kuo greičiau adaptuotis „lydomajame katile“ ir kuo greičiau tapti tikrais amerikiečiais. Apie lietuvių diasporą JAV, ypač rytinėje šalies dalyje, galima rasti medžiagos ir apytikslius skaičius, tačiau apie latvių išeivius duomenų ypatingai trūksta.Tad šiame darbe ir bus apžvelgiama lietuvių ir latvių bendruomenių veikla Los Andžele ypač po 1990-ųjų, išskirtinį dėmesį skiriant išeivių pilietiškumo, tapatumo ir švietimo klausimams. Darbo tyrimo objektas – Latvijos ir Lietuvos valstybių politika diasporos atžvilgiu, lietuvių ir latvių bendruomenės Kalifornijos valstijoje, JAV. Šio darbo tikslas – palyginti tapatumo formavimąsi po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje ir Latvijoje ir baltų bendruomenėse Kalifornijoje, bei pristatant išeivių tapatumo palaikymui kylančias problemas, atksleisti pilietiškumo suvokimą išeivijoje. Darbe iškeliami šie uždaviniai: pateikti baltų tapatumo formavimosi istoriją; pristatyti Lietuvos ir Latvijos vyriausybių poziciją išeivių klausimu, atskleisti pilietinės visuomenės svarbą valstybės gyvenime, pateikti baltų diasporos, kaip brandžios ir aktyvios pilietinės visuomenės, veiklos pavyzdį, supažindinti su diasporos mokyklų problemomis ir galimais išeivių jaunosios kartos ugdymo būdais, tyrimo „Lietuviškasis tapatumas ir pilietiškumo samprata Los... [toliau žr. visą tekstą] / The geopolitical situation of the Baltic States fated that wars, annexations, and incorporations into various empires were part of their history. At the end of the WWI the countries became independent, but due to the secret protocols of Molotov-Ribbentrop Pact, burried their independence for fifty years. Consequently, many people migrated to the United States (and other countries), where they found their new home. The migration continued after Lithuania and Latvia regained their independence in 1990’s and still does. Though the Lithuanian communities in the Eastern part of the US have been analyzed by Eidintas, Kuzmickaitė, and Van Reenan, the Western part got less attention. The Latvian diaspora has received little attention by scholars, thus needs to be discussed in more detail. The object of the thesis is the policy of Lithuanian and Latvian governments towards the Baltic diaspora, the Latvian and Lithuanian communities in Los Angeles. The goal of the thesis is to compare the issue of identity in Latvia and Lithuania, and in Baltic communities in Los Angeles. The identity problems as well as the perception of civil society in the Baltic diaspora will be presented. The aims of the thesis are: to present the history of forming the Baltic identity, to present the position of Latvian and Lithuanian governments towards the diasporas, to portray the importance of civil society for a country, to present Baltic diaspora as an active civil society, to get acknowledged... [to full text]

Europos Sąjunga, didžiausias viršvalstybinis projektas pasaulio istorijoje, tampa tarptautiniu saugumo aktoriumi. Daugelį metų išorinės ir vidinės jėgos jai neleido šia linkme padaryti pažangos. ES buvo griežtai ekonominis projektas. Po SSRS žlugimo, JAV iškilus kaip vienintelei didžiajai galiai, naujame vienpoliame pasaulyje Europa pradėjo ieškoti savo naujos tarptautinės tapatybės. 1993 m. pradėta Europos Sąjungos sutartimi, prieš tai vadinta Europos politiniu bendradarbiavimu, Bendroji usžeinio ir saugumo politika (BUSP) atrodė kaip reikšmingas žingsnis link naujos Europos integracijos eros. Tačiau, naudodami tarptautinių santykių ir Europos integracijos teorijas: racionalizmą, liberalizmą, funkcionalizmą ir federalizmą, matome, kad „aukštosios politikos“ ypatumas neleidžia ES pasiekti reliatyvios integracijos „žemosios politikos“ sferoje sėkmės. Todėl BUSP yra griežtai tarpvyriausybinio pobūdžio. Vietoj to, kad būtų didžiąja galia, ES yra tik pilietinė ar normatyvinė galia. Mažosios valstybės sudaro ES narių daugum��. Tačiau, akivaizdu, kad dauguma su BUSP susijusiu iniciatyvų yra inicijuojamos didžiųjų Europos valstybių. Prancūzija, Vokietija ir JK dominuoja ES užsienio politikoje. Pagal požiūrį į BUSP, nepaisant problematiškos mažos valstybės koncepcijos, galime išskirti 3 šalių grupes ir teoriniame lygmenyje apsvarstyti jų užsienio politikos veiksmus. Kai kurios neutralios, taip pat kaip keletas, JAV įtaką siekiančių atsverti mažųjų NATO narių, remia glaudesnę... [toliau žr. visą tekstą] / European Union, the biggest supranational project in World’s history, is becoming the international security actor. For many years the endogenous and exogenous forces prevented it from advancing in this direction. EU had been a strictly economical endeavor. After the collapse of Soviet Union and with the rise of the U.S. as a single super-power in the new unipolar word, Europe started to search for its new international identity. Launched by the Treaty of European Union in 1993, preceded by European Political Cooperation, The Common Foreign and Security Policy (CFSP) seemed as a decisive step towards the new era of European integration process. However, by utilizing the most established International Relations and European integration theories: rationalism, liberalism, functionalism and federalism, we see that particularity of “high politics” does not allow the EU to match the relative success of integration in “low politics” areas. Therefore CFSP is of strictly intergovernmental nature. Instead of being super or great, EU is only civilian or normative power. Small countries constitute the majority of the EU members. However it is quite obvious that most of the CFSP related initiatives come from the big European powers. France, Germany and the UK have been dominating the foreign politics of the EU. Within the framework of CFSP, despite the awkward nature of the small state concept, we can distinguish 3 groups of countries and theorize about their foreign policy behavior... [to full text]