Svarstymai apie ekologinio saugumo sampratą bei šio sektoriaus reikšmę valstybių nacionalinių interesų kontekste prasidėjo dar praeito šimtmečio viduryje. Dėl spartaus ekonominio vystymosi kilo daugybė aplinkos saugumo problemų, tiek visame pasaulyje, tiek Baltijos jūros regione. Ekologinio saugumo problemos bei jų sprendimas savo prigimtimi peržengia nacionalinių valstybių sienas. Dėl šios priežasties pradėtos kurti tarptautinės institucijos arba režimai, atsirado poreikis tarptautiniam bendradarbiavimui. Siekiant spręsti aplinkos saugumo klausimus Baltijos jūros regiono valstybės įkūrė Helsinkio Komisiją bei aktyviai dirba šioje srityje. Pagrindinis darbo tikslas yra susipažinti ekologinio saugumo problematika Baltijos jūros regione, įvardijant pagrindinus tikslus bei iššūkius, bei jų įgyvendinimo galimybes ir efektyvumą. Siekiant geriau atskleisti temą darbe yra lyginami Švedijos ir Lietuvos atvejai. Pagrindiniai darbo uždaviniai yra apibrėžti valstybių nacionalinių interesų saugumo sampratą ir plačiau apžvelgti pagrindinius ekologinio arba aplinkos saugumo apibrėžimus ir perspektyvas politikos mokslų teorijoje. Aptarti svarbiausias grėsmes ir iššūkius Baltijos jūros regiono ekologiniam saugumui, atkreipiant dėmesį į pagrindines aplinkos saugumo problemas su kuriomis susiduria Švedija ir Lietuva. Susipažinti su Helsinkio Komisijos vaidmeniu Baltijos jūros regiono ekologinio saugumo srityje. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą bei uždavinius naudojamas aprašomasis... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological security problems, such as climate change and severe air and water pollution, have reached global attention over the last couple of decades. Environmental threats are usually caused not only by one state and can have impacts well beyond national borders. Hence, there is an obvious need for cross-national cooperation. The main object of this study is the challenges of ecological security in the Baltic Sea region and the efforts to meet them through cooperation within the Helsinki Commission. The Helsinki Commission is one of the main institutions seeking to ensure marine environment protection in the Baltic Sea through international cooperation between Denmark, Estonia, Finland, Germany, Latvia, Lithuania, Poland, Russia, Sweden and the wider European Union. To better understand the role and possible effects of the Helsinki Commission, a comparison between Sweden and Lithuania is being made. The main focus is on recent developments of ecological security, particularly after the adoption of the Helsinki Commission’s Baltic Sea Action Plan in 2007. The central question of this work is: what are the main ecological security problems and objectives set by the Helsinki Commission and what are the challenges for implementation in Sweden and Lithuania? Descriptive, comparative, and analytical research methods are employed in order to analyze this question. Numerous studies have revealed that pollution, caused by the agricultural sector, marine transportation and other... [to full text]

Tyrimo problema: iki šiol Lietuvoje laikomasi nuomonės, kad migracija nacionaliniam saugumui grėsmės nekelia, nes imigracija į šalį yra nedidelė ir valstybė nėra potencialiu teroristinių išpuolių taikiniu. Viena vertus, būdama skurdesnė už Vakarų Europos valstybes, Lietuva išties vis dar nėra imigracijos traukos objektu. Tačiau nuo 2007 metų gruodžio 21 d. padėtis pradėjo keistis – dabar Lietuva yra viena iš Šengeno erdvės šalių, kuriose yra panaikinta vidaus sienų kontrolė ir saugomos tiktai išorinės sienos. Tai reiškia, kad turėdama dešimtadalį Šengeno erdvės sausumos sienos, Lietuva nelegaliems migrantams ir žmonių kontrabandininkams tampa patrauklia tranzito šalimi į Vakarų valstybes, ir todėl šalis neišvengiamai susidurs su didesnėmis migracijos keliamomis grėsmėmis saugumui. Antra vertus, klaidinga manyti, kad pagrindinės migracijos keliamos grėsmės saugumui yra susijusios su terorizmu ar socialiniais neramumais. Tai tik pora iš daugelio migracijos keliamų grėsmių saugumui. Todėl dabar yra tinkamas laikas nagrinėti, kokį poveikį migracija turi Lietuvos nacionaliniam saugumui Šengeno erdvėje. Darbo objektu yra imigracijos daromas poveikis nacionaliniam saugumui. Šio darbo tikslas yra aprašius migracijos ir saugumo sąvokų raidą, išskyrus jų tarpusavio ryšį ir įvertinus iš šio ryšio kylančias grėsmes bei išanalizavus Šengeno erdvę, kaip Europos Sąjungos priemonę tinkamai užtikrinti piliečių judėjimo laisvę ir saugumą, nustatyti, kokią įtaką buvimas išorine Šengeno erdvės... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of the study: According to public opinion, migration is not a threat to national security in Lithuania mainly because of to reasons. Firstly, Lithuania does not suffer from immigration flows. Secondly, as threat to national security, immigration is seen only in direct connection with terrorism. On one hand, being poorer than the Western European countries, Lithuania has not been one of the migration target countries. But from 2007 on 21 December situation has changed - now Lithuania is one of the Schengen Area States, where control on internal borders is completely removed and safety of the area is guaranteed by control of external borders. This means, that with a tenth of the Schengen Area external land border, Lithuania is becoming an attractive transit country to Western countries for illegal migrants. Therefore, it will inevitably face with greater immigration threats to security. On the other hand, terrorism is only one of the many immigration threats to security. Because of all this, now is the best time to examine the immigration’s impact to national security of Lithuanian in the Schengen area. The subject of this study is immigration’s impact on national security. The aim of this study is by describing development of the migration and security concepts, finding migration-security nexus and assessing threats arising from this nexus to national security, together with analysis of the Schengen area, as a tool to ensure free movement of citizens and security the... [to full text]

Ilgai trunkantis konfliktas tarp Izraelio ir kaimyninių arabų valstybių yra procesas, įtraukiantis vis naujus tarptautinius veikėjus, kurie mėgina pritaikyti įvairias strategijas ir metodus, galinčius nulemti šalių sutarimą tokiu būdu, kad jis būtų naudingas ne tik konfliktuojančioms šalims, bet ir tarptautiniu mastu, sukuriant taikią aplinką regione. Tarptautinis tarpininkavimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų derybų metodų, kaip priemonė skirta spręsti tarptautinius konfliktus. Tačiau tai nėra vien tik empatija ir gerų norų grindžiamas procesas, tai iš esmės yra užsienio politikos instrumentas, naudojamas valstybių, norint pasiekti savo tikslų. Šiuo darbu mėginama analitiškai pažvelgti į tris realius tarpininkavimo atvejus Vidurio Rytų regione (Jungtinės Tautos, JAV Prezidentas J. Carteris, JAV kaip valstybė) ir pateikti jų išsamią analizę, remiantis tikrais įvykiais, oficialiais dokumentais ir įvairiomis monografijomis, kurios sudaro teorinį darbo pagrindą. Tokiu būdu atskleidžiama, kad tarpininkavimas visų pirma siejasi su trečiosios šalies intervencija į konfliktą, kai ši siekia palengvinti ar išspręsti nesutarimus derybų metu. Taip pat šiame darbe įrodoma, kad tarpininkavimas dar gali būti naudojamas kaip priemonė, skirta plėsti savo įtakos zonas. Pagrindinė darbo išvada - tokie veiksniai kaip konflikto šalys, jų tarpusavio santykiai, tarptautiniai veikėjai, suinteresuoti konfliktu, jų galios šaltiniai, bei tų šaltinių panaudojimo priemonės, konfliktuojančių... [toliau žr. visą tekstą] / Conflict between Israel and its neighboring Arab states is the process of increasing involvement of new international actors who are trying to adapt different strategies and methods that might lead parties to the consensus, which would be useful not only for themselves but also to international politics, creating a peaceful environment for the region. International mediation is the method of negotiations that is one of the most commonly used means of international conflict resolution. However, it is important to highlight that there is no independent international mediation theory that can justify the behavior of actors in world politics so the main problem which enforced to make this study is the lack of integral international mediation theory and its analysis. Thus, the main objective of this study is to examine the effectiveness of different mediation models and its efficiency regarding the mediation type and time perspectives. The following tasks were set to achieve the main objective of this study: • To discuss the aspects of the selection of effective solutions to conflict resolution; • Review the diversity of mediation factors; • Analyze the most important theoretical foundations of the international mediation studies, including the essential role of mediation and its types; • Find and assess the effectiveness concept of the international mediation; • Perform a comparative analysis of the types of international mediation; The study was to discuss three real... [to full text]

Darbe analizuojamas buvusios LTSR ir dabartinės Lietuvos politinis elitas, jo kaita ir transformacija atkūrus šalies nepriklausomybę. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos politinio elito kaitą keliais aspektais: kaip kito „senasis“ politinis elitas – kokią dalį dabartinio politinio elito sudaro buvę TSKP, LKP, LTSR AT ir kiti aukštus partinius ir valstybinius postus užėmę asmenys. Antra, kaip keičiasi „naujasis“ politinis elitas – kokią dalį parlamento ir Vyriausybės narių sudaro pirmą kartą išrinkti parlamentarai ir ministrai, kiek jų Seimo ar Vyriausybės darbe dalyvauja nebe pirmą kartą. Tikslui pasiekti iškeliami septyni uždaviniai. Pirmiausiai kokios priežastys įtakojo pokomunistinės transformacijos procesus Vidurio ir Rytų Europoje, kaip prie to prisidėjo tuometinės M. Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos, kokį vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kaip transformacijos procesus ir politinio elito kaitą įtakoja politinės partijos, Lietuvos politinio elito bruožai ir kaita. Pastarajam uždaviniui įgyvendinti buvo atlikta Seimo ir Vyriausybių sudėties analizė. Tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, analitinis, lyginamasis ir statistinis metodai. Gauti rezultatai parodė, jog pagrindinė ir svarbiausia Vidurio ir Rytų Europos valstybių išsivadavimo iš SSRS priežastis buvo M. Gorbačiovo pradėtos ekonominės ir politinės reformos, kurios paskatino Sovietų Sąjungos dezintegraciją. M. Gorbačiovo „Pertvarka“ leido Lietuvoje nuo 1988... [toliau žr. visą tekstą] / This work is about Lithuania’s political elite, its change and transformation after the restoration of independence. The main purpose of this work is to describe the change of Lithuania’s political elite, answering two questions. First of all, finding out the alternation of the “old” elites – how many of today’s political elite were members of Communist party of the USSR and LSSR, how many of them were members of The Supreme Soviet of the Lithuanian SSR. Second, finding out the alternation of the “new” elites – recirculation and change of parliament and government members of Lithuania. To achieve these purposes there were formulated some goals. First of all, what were the reasons that influenced Post-Communist Transformation processes in Middle and Eastern Europe, what was the role of M. Gorbachev’s political and economical reforms in Post-Communist Transformation process and what was the impact of Sąjūdis the Reform Movement of Lithuania in the transformation processes. Secondly, how Lithuanian political parties influence democratization processes and elite change, what is the level of education of Lithuania’s political elite and finally, what is recirculation and change of parliament and government members’ of Lithuania. To achieve these goals there were made a research analyzing the configuration and composition of parliament and government of Lithuania. Research was made using descriptive, analytical, comparative and mathematical methods. The conclusion is that one of... [to full text]

Pastaraisiais metais Ukrainos vardas vis dažniau minimas tarp politologų ir politikos apžvalgininkų. Šios valstybės svarba Europai vis didėja, tiek kaip naftos importo kanalo, tiek kaip galimo strateginio partnerio. Tuo pačiu didėja ir Ukrainoje vykstančių procesų supratimo būtinybė. Dažniausiai Ukrainos dabartinis politinis nestabilumas aiškinamas pagal regioninio skilimo, ar tranzitologijos požiūrio taškus, kartais destabilizuojančiu išorės poveikiu, bet rezultatas aiškus – parlamento darbas didžiąją laiko dalį yra paralyžuotas tarpusavyje konkuruojančių dėl valdžios partinių blokų. Dėl to jau buvo rengiami ir preišlaikiniai rinkimai, bet padėtis nerodo pasikeitymų požymių, bent jau greitu laiku. Ukrainoje veikia daugybė skirtingų politinę sistemą nulemiančių faktorių, bet susitelksime į vieną – rinkiminę sistemą. Ukrainos rinkiminė sistema keitėsi net tris kartus. 1994 buvo mažoritarinė, 1998 ir 2002 – pusiau proporcinė, o 2006 ir 2007 – pilnai proporcinė. Rinkiminės sistemos parinkimas ir pokyčiais Ukrainoje ir davė pagrindą šiam darbui. Šių sprendimų radikalumas leidžia palyginti visas tris pagrindines rinkiminių sistemų rūšis vienoje valstybėje, kas kitur pasaulyje būtų beveik neįmanoma dėl to, kad rinkiminė sistema tradiciškai būna vienas iš stabilesnių politinės sistemos elementų it pokyčiai joje daromi tik išskirtinias atvejais. Ukrainoje trys rinkimų sistemos buvo išbandytos vieni po kitų sekusiuose rinkimuose. Aišku kokį efektą tai turėjo reikia tirti... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, the name of Ukraine is increasingly referred to the political and policy observers. These state the importance of Europe is increasing, as well as the oil import channel, both as a potential strategic partner. At the same time, Ukraine is increasing and the need for understanding the processes. In most cases, the current political instability in Ukraine interpreted according to the regional breakdown, or tranzitologijos point of view, sometimes destabilizing external influence, but the result is clear - the business of most of the time of paralyžuotas are competing for a government party blocks. As a result, has already been drafted and preišlaikiniai elections, but the situation does not show signs of pasikeitymų, at least in the short term. Ukraine operates many different factors determine the choice of political system, but to concentrate on one - the electoral system. Ukraine's electoral system is changed, even three times. 1994 was mažoritarinė, 1998 and 2002 - a semi-proportional, and in 2006 and 2007 - a fully proportional. Electoral system of selection and the evolution of Ukraine and the basis for this work. Extremeness of these solutions allows you to compare all three main types of electoral systems in one country, what the world would be almost impossible because of the electoral system is traditionally one of the sustainable elements of the political system it changes it made only in exceptional cases. Ukraine, the three electoral system was... [to full text]

Pateikiamoje disertacijoje nagrinėjamas posovietinių režimų transformacijos procesas ir siekiama atsakyti į klausimą, kodėl „spalvotąsias revoliucijas“ patyrusios šalys – Gruzija ir Ukraina – nedemonstruoja tos pažangos demokratijos, įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių srityse, kokios iš jų buvo tikimasi. Nagrinėjant šią problemą pasitelkiama struktūrinė teorinė prieiga, kuri leidžia įtraukti tiek vidinių ir išorinių, tiek idėjinių ir materialių veiksnių analizę. Disertacijoje ginamas teiginys, kad pagrindinė posovietinių režimų transformacijos kliūtis yra persidengiantis išorinių veikėjų skatinamos struktūrinės aplinkos poveikis. Disertacijoje teigiama, kad veikdami skirtingoje struktūrinėje aplinkoje, kurią sudaro skirtingo turinio tapatybinė, institucinė ir materialinė dimensijos, Rusijos ir Europos veikėjai posovietinėje erdvėje sukuria „struktūrų persidengimo“ fenomeną. Dėl to neįmanoma įtvirtinti stabilios ir vidujai suderintos „tvarkos“, o tai lemia nuolatinį neapibrėžtumą, stabdantį politinių režimų stabilizaciją posovietinėje erdvėje. Ukraina ir Gruzija materialine prasme (ekonomiškai, energetiškai) yra stipriai priklausomos tiek nuo Rusijos, tiek nuo Europos. Jos abi taip pat veikia pagal rusiškai struktūrinei aplinkai būdingus elgesio modelius, tačiau susiduria su kolektyvinės tapatybės (bendros su Rusija) įtvirtinimo problemomis. Visų trijų veiksnių santykis (prieštaravimas) apriboja režimo transformacijos, kuris prasidėjo su „spalvotosiomis revoliucijomis“... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of post-soviet political regimes’ transformation is analysed in the present dissertation. Ukraine and Georgia are chosen as the case studies. Structural theoretical approach, developed in the dissertation allows the inclusion of material and ideational as well as internal and external factors into the analysis if regime transformation. It as argued that the main obstacle in the process is the intersecting influence of structural milieu promoted by different external actors. The argument is based on the presumption that Russian and European actors, which operate in different structural milieu, comprised of identity, institutions and material basis, create the phenomenon of intersecting structures. It is the main reason and obstacle for the establishment of consistent and stable “order” in post-soviet space. Ukraine and Georgia, being materially dependent both on Russia and Ukraine at the same time do not have stable collective identities and clearly institutionalized and compatible formal and informal “rules of the game”. Meanwhile, Russian and European actors promote different structural patterns of interaction therefore promoting instability and hampering regime transformation. The dissertation provides with a comprehensive analysis of Russia’s and Europe’s structural features and their impact on agents’ behaviour. Georgian and Ukrainian structural milieu of operation is also conducted. Finally, prospects for establishment of Russian and European structural... [to full text]

Analizuojama posocialistinių valstybių partinių sistemų nestabilumo problematika. Svarbiausi Vidurio Rytų Europos partinių sistemų aspektai - pliuralizmo pradžia pereinamuoju laikotarpiu, partinių sistemų fragmentacija, ideologinis pasiskirstymas, partijų ir rinkėjų ryšys - atskleidžiami Lietuvos ir Slovėnijos partinių sistemų lyginamojoje analizėje. / The subject of this paper is the party systems in Central Eastern Europe. The main characteristics of the party systems in the region, such as the emergence of pluralism in tranzition period, party system fragmentation, ideologigal alignments,and party-citizen connection - are used in comparative analysis of Lithuanian and Slovenian party systems.

Šio darbo objektas yra žmogaus teisių politika Vyšegrado šalyse. Tyrimo problema - Žmogaus teisių politika Vyšegrado valstybėse palyginus yra nauja ir iki šiol beveik netyrinėta tema, nors ir yra neatskiriama bendrosios pokumunistinės transformacijos dalis. Tyrimo problemą charakterizuoja tai, jog žmogaus teisių sferoje Vyšegrado šalys neturi gilių intelektualinių ir praktinių politinių tradicijų ir jų pradedamos formuluoti žmogaus teisių politikos nėra grįstos etosu, kuris tarptautinės bendruomenės būtų laikomas pavyzdiniu ar išbaigtu. ES reikalavimai ir spaudimas buvo pagrindinis išorinis veiksnys ir postūmis žmogaus teisių politikos plėtotei Vyšegrado valstybėse. Darbo tikslas tikslu tapo siekis išanalizuoti faktorius, lėmusius Vyšegrado šalių nacionalinės žmogaus teisių politikos ypatumus ir jų įsijungimą į tarptautinę žmogaus teisių politiką. Siekiant atskleisti minėtąjį tikslą, keliami šie uždaviniai: atskleisti Europos žmogaus teisių režimo ypatybes, jo teisinėses ir institucines struktūras; parodyti europinio žmogaus teisių apsaugos modelio efektyvumą ir poveikį; įvertinti Vyšegrado šalių nacionalinėje žmogaus teisių politikoje įvykusias institucines transformacijas; išanalizuoti Vyšegrado šalių valstybės ir visuomenės santykį formuojant nacionalines žmogaus teisių politikas; išnagrinėti Čekijos Respublikos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos dalyvavimą tarptautinėje žmogaus teisių politikoje. Atlikus tyrimą, kurio metu atsižvelgiant į darbo temą, jos platumą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this paper is the human rights policy in the Visegrad countries. The problem of the research – the Human Rights Policy in the Visegrad countries – is a relatively new and hardly explored subject, although it is an integral part of the general post-communistic transformation. The research problem is characterized by the fact that in the sphere of human rights of the Visegrad countries, no tradition of intellectual and practical political tradition occur, and their newly formulated policies on human rights are not based on the ethos that could be considered standard or finished by the international community. The EU requirements and pressure were the main external factors boosting the development of the human rights policy in the Visegrad countries. The aim of the paper is to analyze the factors that led to the peculiarities of the national human rights policy in the Visegrad countries, and their integration to the international human rights policy. In order to reveal the above-mentioned aim, the following tasks have been formed: to reveal the characteristics of the human rights regime, as well as its legal and institutional structures; to reflect the effectiveness and effect of the protection of human rights in Europe; to assess the institutional transformations that have taken place in the national human rights policy of the Visegrad countries; to analyze the relationship between the Visegrad countries and a society in shaping the national policies on human... [to full text]

This thesis argues the need for a critique of foundational values which are often taken to be unquestionable. Values and evaluations inform the decision-making of human individuals on a daily basis on all possible levels – the local, the national, the international, and the global. Yet for all the importance of values, their origin, functioning and effects are rarely brought to light. This paper opposes critique as a creative and genealogical endeavour against shallow conformist analyses that serve the established status quo. With the aid of Nietzsche’s philosophy, in its first part this paper establishes an outline of how a proper critique would look. The proposed method of critique – a transvaluation which seeks to determine the origin of values in order to interpret them in a novel and more affirmative fashion – is then applied via the philosophy of Spinoza in the second part of the thesis wherein the origin of values is questioned. The third part employs the philosophy of Badiou both to bring back the critique to a more modern footing and to juxtapose Badiou to Spinozist and Nietzschean transvaluations. This part also paves the way for a concluding comparative section where the key features of the three philosophers are contrasted regarding the foundational values which where perpetually criticized throughout the thesis. The overall purpose of the paper is to explore the possibility of an alternative method of critique to the seemingly dominant modern opposition... [to full text] / Šis darbas teigia, jog reikia užsiimti kritika pamatinių vertybių, kurios dažnai yra laikomos nekvestionuojamomis. Vertybės ir vertinimai veikia žmonių sprendimus kiekvieną dieną visais įmanomais lygmenimis – vietiniu, nacionaliniu, tarptautiniu ir globaliu. Tačiau nepaisant vertybių svarbos, jų kilmė, veikimas ir poveikiai yra retai nuodugniai svarstomi. Šiame magistriniame darbe kritika kaip kūrybinė ir genealoginė veikla yra oponuojama paviršutiniškai ir konformistiškai analizei, kuri tarnauja dominuojančioms galioms. Su Nietzsche filosofijos pagalba, pirmoji šio darbo dalis apibrėžia kaip turėtų atrodyti tikra kritika. Siūlomas kritikos metodas – pervertinimas, kuris siekia nustatyti vertybių kilmę tam, kad interpretuotų jas nauju ir labiau teigiamu būdu – yra taikomas su Spinozos filosofija antrojoje dalyje, kurioje keliamas klausimas apie vertybių kilmę. Trečioji dalis naudojasi Badiou filosofija tam, kad grąžintų kritiką į šių dienų laikus ir supriešintų pastarąjį su Spinozos ir Nietzsche pervertinimais. Ši dalis taipogi paruošia dirvą apibendrinamai lyginamajai daliai, kurioje apžvelgiamos pagrindinės trijų filosofų nuostatos apie pamatines vertybes, kurios kritikuojamos viso darbo metu. Bendras šio darbo tikslas yra išbandyti alternatyvaus kritikos metodo galimybes: dabartinė situacija atrodo tokia, kur būtina rinktis tarp radikalaus nepasitenkinimo viskuo, arba tarp radikalaus konformizmo. Šių ekstremalumų alternatyva būtų pervertinanti kritika, užsiimanti... [toliau žr. visą tekstą]

Sparčiai besivystančios informacinių ir ryšių technologijos atvėrė naujas globalaus bendravimo ir sąveikos galimybes – sukūrė elektroninę erdvę be įprastų laiko ir atstumo suvaržymų. Atsižvelgiant į globalizaciją, vienas svarbiausiųjų uždavinių šiuolaikinei valstybei – keistis pagal modernėjančios visuomenės ir verslo poreikius bei lūkesčius, keisti valstybės valdymą, o kartu modernizuoti viešąjį administravimą, diegiant šiuolaikines technologijas, pertvarkant ir permąstant organizacinius procesus, atsižvelgiant į vartotojo poreikius bei siekiant efektyvumo valdyme. Elektroninė valdžia suprantama kaip viešojo administravimo veikloje diegiamų informacinių ir ryšių technologijų, organizacinių šios veiklos pokyčių ir naujų įgūdžių, skirtų viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti visuma. Tolimesnė e. valdžios plėtra reikalauja elektroninių viešųjų paslaugų efektyvumo ir saugumo. Taigi vienas iš svarbiausių e. valdžios aspektų yra užtikrinti didesnį paslaugų naudotojų pasitenkinimą elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, atkreipiant ypatingą dėmesį į tokias elektronines viešąsias paslaugas, kurios gali būti teikiamos tarpnacionaliniu lygmeniu. Teikiant šias paslaugas elektroniniu būdu, turi būti siekiama plataus jų naudojimo, o ne vien tik šių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę. Darbo tikslas – išanalizavus teisės aktus, institucijas, remiantis statistiniais duomenimis ir atlikus kokybinį tyrimą, įvertinti informacinės visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid development of information and communication technologies opened up new opportunities for global interactions – developed electronic space without usual time and distance strictures. Considering globalization, one of the most important tasks for the present government is being able to change along with the exigencies and expectations of modern society and business, being able to change state ruling and at the same time make public administration modern, using up-to-date technologies, rethinking and rearranging organizational processes considering consumer requirements and trying to achieve effective control. Electronic Government is understood as an entirety which includes integration of information and communication technologies into public administration, new skills and alternation of organizational activities designed for the purpose of public services, democratic operations and open politics’ improvement. Further development of Electronic Government requires public services to be effective and secure. So, one of the key aspects of Electronic Government is to ensure the consumers, who are using electronic public services, satisfaction and pay exceptional attention to the services which can be offered internationally. In order to be able to offer these services electronically, we have to aim for a wide range of use, not only for relocation of the services into electronic medium. The purpose of work is to evaluate the implementation of Electronic... [to full text]