This dissertation seeks to evaluate how Central and Eastern European (CEE) countries develop state under the conditions of liberal democracy and membership of the European Union (EU). The issues of quality of democracy and governance of postcommunist states are analysed through lenses of welfare politics. The main attention is paid to Baltic countries. The main method applied in dissertation is a qualitative comparison of several (similar) cases. In the first part of dissertation “middle-range” theories are observed, which allows to understand the general patterns of development of postcommunist countries. Distinction of modern and patronage states is established, which is best seen comparing CEE liberal democracies vis-à-vis postsoviet dictatorships. In the second part of dissertation these general patterns are analysed only at the level of CEE countries. It is established that the distinction of modern and patronage states to some extent also replicates among CEE countries themselves, and also among Baltic countries. By many important parameters indicating the level of state capacities Estonia distinguishes itself from other Baltic countries. In the third part, comparative research is focussed at the maximum. One analyses the development of healthcare – the core welfare policy – in the Baltic region. It is established that there are significant differences among Baltic countries in timing, speed and achieved results of healthcare reforms, which also has important... [to full text] / Šia disertacija siekiama įvertinti, kaip Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims sekasi vystyti valstybę liberaliosios demokratijos ir narystės ES sąlygomis. Į pokomunistinių valstybių valdymo ir demokratijos kokybės problemas šioje disertacijoje žvelgiama pirmiausia per gerovės politikos prizmę. Didžiausias dėmesys skiriamas Baltijos šalims. Disertacijoje taikomas metodas – kokybinis kelių (panašių) atvejų lyginimas. Pirmojoje disertacijos dalyje apžvelgiamos „vidutinio nuotolio“ teorijos, kurios leidžia suprasti pokomunistinių šalių gerovės režimų raidos bendrąsias tendencijas. Nustatoma modernių ir patronažinių valstybių skirtis, kuri ryškiausiai matyti tarp VRE liberaliųjų demokratijų ir posovietinių diktatūrų. Toliau, antrojoje disertacijos dalyje, šios bendrosios tendencijos analizuojamos tik VRE šalių lygmeniu. Nustatoma, kad modernių ir patronažinių valstybių skirtis tam tikru mastu atsikartoja VRE regione ir taip pat tarp Baltijos šalių. Estija iš kitų Baltijos šalių išsiskiria daugeliu svarbių valstybės gebėjimų parametrų. Trečiojoje dalyje, lyginamasis tyrimas maksimaliai sufokusuojamas. Nagrinėjama sveikatos apsaugos – kertinės gerovės politikos – raida Baltijos šalyse. Nustatoma, kad sveikatos apsaugos reformos laikas, tempas ir pasiekti rezultatai reikšmingai skiriasi tarp Baltijos šalių, ir tai turi svarbių implikacijų šių valstybių raidai.

Disertacijoje rekonstruojama modernios politinės minties raida Lietuvoje. Pagrindiniu analizės objektu siekiant šio tikslo tampa valstybės sąvoka, kuri sintezuoja ir iš politinės teorijos perspektyvos leidžia interpretuoti ją vartojančių intelektualų prielaidas apie asmens, visuomenės ir pačios politijos (bendriausia sąvoka nusakanti politinę tvarką) prigimtį. Analizė atliekama pasitelkiant ir derinant tris intelektualinės istorijos mokyklas: idėjų istoriją, sąvokų istoriją ir politiškumo istoriją. Disertacijoje parodoma, kad valstybės sąvokos atsiradimas XIX a. pr. ir įsitvirtinimas lietuvių kalboje bei politinėje mintyje yra neatsiejamos nuo modernių politinių paradigmų sklaidos. XIX a. pab. vykęs tautinis atgimimas taip pat skatino lietuviškų politinių sąvokų kūrimą, kurios leistų naujai apibūdinti politiją kaip abstraktų ir suverenų socialinį darinį. Per visą XX a. vykusi sąvokos ideologizacija – skirtingas vartojimas konkuruojantiems ideologiniams projektams pagrįsti – leidžia išskirti keletą Lietuvos visuomenei būdingų santykio su valstybe modelių. Tarpukariu labiausiai išryškėjo organiškas, tautininkiškas, demokratinis-legalistinis ir marksistinis-ekonomistinis valstybės konceptualizavimo būdai. Po II-ojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo įtvirtintas marksistinis ir legalistinis valstybės apibrėžimo modelis, kai tuo tarpu išeivijoje buvo plėtojama organiškoji ir įdiegta liberalioji valstybės koncepcija. / This dissertation seeks to reconstruct the development of the modern Lithuanian political thought. The main object of the analysis for achieving this goal is the concept of the state (Lith. valstybė). It serves as a synthetic concept and helps to interpret the utterances of the important Lithuanian intellectuals about the person, society and polity as such from the standpoint of political theory. Analysis is done by combining three schools of intellectual history: history of ideas, conceptual history and history of the political. The dissertation shows that the genesis of the concept of the state since the beginning of the 19th century and its embedding in the modern political language and thought cannnot be separated from the development of a modern political paradigm. The national awakening at the end of the 19th century also led to the creation of new political concepts, which helped to define the polity as an abstract and sovereign entity. The ideologization of the concept (different usage of it in order to provide the basis for competing ideological projects) enables to distinguish several different attitudes towards the state specific for the Lithuanian political culture. During the Interbellum period it is possible to indicate four main modes to conceptualize the state: organic, nationalistic, democratic-legalistic and Marxist-economistic. After the Second World War Marxist and legalistic conceptualization of the state became the dominant ones in Lithuania, and the... [to full text]

This dissertation seeks to reconstruct the development of the modern Lithuanian political thought. The main object of the analysis for achieving this goal is the concept of the state (Lith. valstybė). It serves as a synthetic concept and helps to interpret the utterances of the important Lithuanian intellectuals about the person, society and polity as such from the standpoint of political theory. Analysis is done by combining three schools of intellectual history: history of ideas, conceptual history and history of the political. The dissertation shows that the genesis of the concept of the state since the beginning of the 19th century and its embedding in the modern political language and thought cannnot be separated from the development of a modern political paradigm. The national awakening at the end of the 19th century also led to the creation of new political concepts, which helped to define the polity as an abstract and sovereign entity. The ideologization of the concept (different usage of it in order to provide the basis for competing ideological projects) enables to distinguish several different attitudes towards the state specific for the Lithuanian political culture. During the Interbellum period it is possible to indicate four main modes to conceptualize the state: organic, nationalistic, democratic-legalistic and Marxist-economistic. After the Second World War Marxist and legalistic conceptualization of the state became the dominant ones in Lithuania, and the... [to full text] / Disertacijoje rekonstruojama modernios politinės minties raida Lietuvoje. Pagrindiniu analizės objektu siekiant šio tikslo tampa valstybės sąvoka, kuri sintezuoja ir iš politinės teorijos perspektyvos leidžia interpretuoti ją vartojančių intelektualų prielaidas apie asmens, visuomenės ir pačios politijos (bendriausia sąvoka nusakanti politinę tvarką) prigimtį. Analizė atliekama pasitelkiant ir derinant tris intelektualinės istorijos mokyklas: idėjų istoriją, sąvokų istoriją ir politiškumo istoriją. Disertacijoje parodoma, kad valstybės sąvokos atsiradimas XIX a. pr. ir įsitvirtinimas lietuvių kalboje bei politinėje mintyje yra neatsiejamos nuo modernių politinių paradigmų sklaidos. XIX a. pab. vykęs tautinis atgimimas taip pat skatino lietuviškų politinių sąvokų kūrimą, kurios leistų naujai apibūdinti politiją kaip abstraktų ir suverenų socialinį darinį. Per visą XX a. vykusi sąvokos ideologizacija – skirtingas vartojimas konkuruojantiems ideologiniams projektams pagrįsti – leidžia išskirti keletą Lietuvos visuomenei būdingų santykio su valstybe modelių. Tarpukariu labiausiai išryškėjo organiškas, tautininkiškas, demokratinis-legalistinis ir marksistinis-ekonomistinis valstybės konceptualizavimo būdai. Po II-ojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo įtvirtintas marksistinis ir legalistinis valstybės apibrėžimo modelis, kai tuo tarpu išeivijoje buvo plėtojama organiškoji ir įdiegta liberalioji valstybės koncepcija.

Magistro baigiamajame darbe remiantis ES jaunimo politikos gairėmis išanalizuota jaunimo politikos samprata, europeizacijos poveikis ir jį įtakojantys procesai, ES ir Turkijos Respublikos santykiai jaunimo politikos srityje bei Europos švietimo ir mobilumo programų poveikis Turkijos Respublikos jaunimo politikai. Pirmoje dalyje analizuojama jaunimo paradigma, jaunimo politikos formavimas, ES jaunimo politikos gairės, AKM, savanoriškumo principas. Antroje dalyje analizuojamas europeizacijos poveikis, Europos identitetas, Europos Tarybos veikla, Bolonijos procesas. Trečioje dalyje analizuojami ES ir Turkijos Respublikos santykiai jaunimo politikos srityje, Turkijos Respublikos švietimo raida ir Turkijos Respublikos jaunimo politikos sąsajos su ES jaunimo politika. Ketvirtoje dalyje tiriamas Europos švietimo ir mobilumo programų poveikis jaunimo politikos srityje Turkijos Respublikoje. / In the Master’s thesis the concept of youth policy is explored in more detail in the context of several related areas: first, with respect to Europeanization and the processes that influence it; second, the relationships between the EU and the Republic of Turkey in the area of youth policy; and third, the effects of the educational mobility programmes on the youth policy of the Republic of Turkey. The first cluster of issues includes a discussion of the youth paradigm, formulation and shaping of youth policy, the EU guidelines regarding this area, open method of coordination, and youth volunteer policy. The second group of questions deals with the European identity, the scope of Europeanization, activities of the Council of Europe, and the Bologna process. The last theoretical chapter is devoted to the analysis of relationships between the EU and the Republic of Turkey in the area of youth policy, the development of education in Turkey, as well as the links in youth policy between the EU and the Republic of Turkey. Chapter 4 presents the findings based on the analysis of the empirical material and statistical information. The analytical part concentrates on the effects of educational mobility programmes in implementing youth policy measures in the Republic of Turkey.

Šioje disertacijoje gilinasi į Šventojo Sosto Europos metapolitiką bei kritiškai įvertinama Lietuvos Europos politika. Disertacijoje siūloma viena iš galimų Lietuvos buvimo Europoje strateginių vizijų – Lietuvos Europos metapolitika. Pagrindinis šios disertacijos tikslas yra atsakyti į klausimą „kokia galėtų būti Lietuvos Europos metapolitika?“. Siekiant atsakyti į šį pagrindinį klausimą darbo pirmoje ir antroje dalyje atitinkamai bandoma atsakyti į du klausimus: kokia yra Šventojo Sosto Europos metapolitika? Kokiu mastu Lietuvos Europos metapolitika galėtų atitikti Šventojo Sosto metapolitikos principus? Disertacijoje pastebima, kad dabartinė technokratinė Europos Sąjunga praranda savo krikščionišką tapatumą, tampa iš esmės kristofobinė, praranda gebėjima strategiškai, metapolitiškai vertinti ir projektuoti tiek Europos Sąjungos vidaus, tiek išorinį veikimą. Dabartinės Europos negebėjimas metapolitinę realybę „atstovauti“, ją suprasti, perteikti, susieti su kasdienine politika verčia Europą „nulipti nuo scenos“. Darbe pažymima, kad silpnėjanti Europos Sąjungos metapolitinė dimensija atveria duris reliatyvizmui bei negatyviai laisvei, kuri ilgainiui gali sukelti grėsmę Lietuvos identitetui ir valstybingumui Europos Sąjungos rėmuose, kadangi negatyvi laisvė neturi jokios pozityvios žmogaus ir visuomenės vizijos. Savo ruožtu, metapolitinė dimensija suteikia Lietuvai pozityvią metapolitinę darbotvarkę, kuri gali sustiprinti Lietuvą, įtvirtinti jos taką regione bei Europos... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this doctoral dissertation is to analyze the European metapolitics of the Catholic Church and to evaluate critically European policy of Lithuania. Lithuania’s European metapolitics is being proposed in this thesis as one of the possible visions of European politics of Lithuania. The main question posed in the work is what could be Lithuania’s European metapolitics like? In order to answer the aforementioned question, the two main tasks are exercised: the European metapolitics of the Holy See (analysed in the first part of the thesis) and to what extent the the European metapolitics of Lithuania could comply with the principles of the European metapolitics?(explored in the second part of the work). It’s being concluded in this thesis that modern technocratic European Union is losing its Christian identity and becoming Christophobic, losing its ability to project internal or external policies at strategic or metapolitical level. The inability of current European Union to “represent” metapolitical reality, to understand and link it to everyday politics is pushing Europe to the margins of global politics. It is underlined that the weakening of metapolitical dimension is opening the way for relativism and negative freedom inside the European Union that in the longer run can threaten Lithuanian identity and statehood inside the EU, because negative freedom has no positive vision of human person or society. On the other hand, metapolitical dimension gives... [to full text]

The main objective of this doctoral dissertation is to analyze the European metapolitics of the Catholic Church and to evaluate critically European policy of Lithuania. Lithuania’s European metapolitics is being proposed in this thesis as one of the possible visions of European politics of Lithuania. The main question posed in the work is what could be Lithuania’s European metapolitics like? In order to answer the aforementioned question, the two main tasks are exercised: the European metapolitics of the Holy See (analysed in the first part of the thesis) and to what extent the European metapolitics of Lithuania could comply with the principles of the European metapolitic ?(explored in the second part of the work). It’s being concluded in this thesis that modern technocratic European Union is losing its Christian identity and becoming Christophobic, losing its ability to project internal or external policies at strategic or metapolitical level. The inability of current European Union to “represent” metapolitical reality, to understand and link it to everyday politics is pushing Europe to the margins of global politics. It is underlined that the weakening of metapolitical dimension is opening the way for relativism and negative freedom inside the European Union that in the longer run can threaten Lithuanian identity and statehood inside the EU, because negative freedom has no positive vision of human person or society. On the other hand, metapolitical dimension gives... [to full text] / Šioje disertacijoje gilinasi į Šventojo Sosto Europos metapolitiką bei kritiškai įvertinama Lietuvos Europos politika. Disertacijoje siūloma viena iš galimų Lietuvos buvimo Europoje strateginių vizijų – Lietuvos Europos metapolitika. Pagrindinis šios disertacijos tikslas yra atsakyti į klausimą „kokia galėtų būti Lietuvos Europos metapolitika?“. Siekiant atsakyti į šį pagrindinį klausimą darbo pirmoje ir antroje dalyje atitinkamai bandoma atsakyti į du klausimus: kokia yra Šventojo Sosto Europos metapolitika? Kokiu mastu Lietuvos Europos metapolitika galėtų atitikti Šventojo Sosto metapolitikos principus? Disertacijoje pastebima, kad dabartinė technokratinė Europos Sąjunga praranda savo krikščionišką tapatumą, tampa iš esmės kristofobinė, praranda gebėjima strategiškai, metapolitiškai vertinti ir projektuoti tiek Europos Sąjungos vidaus, tiek išorinį veikimą. Dabartinės Europos negebėjimas metapolitinę realybę „atstovauti“, ją suprasti, perteikti, susieti su kasdienine politika verčia Europą „nulipti nuo scenos“. Darbe pažymima, kad silpnėjanti Europos Sąjungos metapolitinė dimensija atveria duris reliatyvizmui bei negatyviai laisvei, kuri ilgainiui gali sukelti grėsmę Lietuvos identitetui ir valstybingumui Europos Sąjungos rėmuose, kadangi negatyvi laisvė neturi jokios pozityvios žmogaus ir visuomenės vizijos. Savo ruožtu, metapolitinė dimensija suteikia Lietuvai pozityvią metapolitinę darbotvarkę, kuri gali sustiprinti Lietuvą, įtvirtinti jos taką regione bei Europos... [toliau žr. visą tekstą]

Bandymų plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje tarp Šiaurės šalių buvo, tačiau nė viena iniciatyva iki šiol nesusilaukė sėkmės, dažnai vienos iš Šiaurės šalių sprendimas sužlugdydavo bandymus pasiekti bendrus susitarimus gynybos ir saugumo srityje. Pasibaigus Šaltajam karui, atsivėrė galimybės naujiems gynybos projektams. Tačiau Šiaurės šalių gynybos identitetai, formavęsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, liko tokie patys. Dėl to naujos iniciatyvos Šiaurės šalyse dėl Jungtinės Šiaurės šalių federacijos reikėjo laukti 20 metų ir vis dėlto nėra aišku, ar ji bus sėkminga, nes bendradarbiavimo gynybos srityje plėtojimo sėkmė priklauso ne tik nuo šalių interesų, tikslų, grėsmių saugumo srityje sutapimo, bet ir jų gynybos identitetų suderinamumo. Šio darbo tyrimo objektas yra Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) bendri gynybos identitetų elementai ir galimybė jiems artėti. Darbo tikslas – išskirti Šiaurės šalių gynybos identitetams būdingus bruožus. Kad būtų pasiektas darbo tikslas, išsikelti šie uždaviniai: remiantis konstruktyvistine tarptautinių santykių teorija apibrėžti gynybos identiteto sąvoką, išskirti esminius jos elementus, bei tyrimo analizės kintamuosius; išskirti ir išnagrinėti Šiaurės šalių gynybos identitetų esminius kintamuosius; išanalizuoti Šiaurės šalių gynybos identitetų panašumus bei skirtumus, įvertinti palankumą bendradarbiavimo gynybos srityje plėtrai ir galimybę konstruoti kolektyvinį Šiaurės šalių gynybos identitetą... [toliau žr. visą tekstą] / There were attempts to develop the defence cooperation between the Nordic states often were interrupted by one or two of the Nordic states. The end of the Cold War opened up opportunities for new defence projects. But the Nordic defence identities which were shaped since the Second World War, remained the same. Therefore, Nordic states had to wait for 20 years for the new common defence cooperation initiative to emerge. Still it is not clear whether it will be successful, because the success of cooperation in the field of defence development depends not only on the overlap of parties’ interests, objectives, threats, security, but also on the compatibility of their defence identities compatibility. The object of this paper is the common elements of defence identities of the Nordic states, and the possibility for them to ally. The aim of this paper aim is to distinguish the characteristic features of defence identities of the Nordic states. To achieve the aim the following goals are settled: to define the concept of the defence identity, highlight its essential elements and analytical variables on the basis of constructivist theory of international relations; to single out and examine the essential variables of the defence identities of he Nordic states; to analyze the similarities and differences between defence identities of the Nordic states, to assess the favor on the development of cooperation in the field of defence, and the possibility to construct a collective Nordic... [to full text]

Lietuva, Latvija ir Estija yra nacionalinės valstybės, pasižyminčios svarbiausiais modernaus valstybingumo atributais. Susikūrusios kaip tautinės valstybės, vėliau praradusios valstybingumą ir vėl jį atkūrusios, Baltijos šalys, pateko į sparčios globalizacijos ir regioninės integracijos pasaulį, veikiantį tradicines valstybingumo sampratas. „Vienos tautos, vienos kalbos, vienos kultūros, vienos valstybės“ pagrindu kurtos Lietuva, Latvija ir Estija į XXI amžių įžengė tęsdamos politinės bendruomenės formavimo projektus. Nacionalinė valstybė šiame darbe bus suprantama ne tik kaip teritorinis-politinis darinys, bet ir kaip jai lojalią politinę bendruomenę mėginantis kurti ir reprodukuoti socialinis aktorius. Šiam tikslui pasiekti nacionalinė valstybė naudojasi įvairiais instituciniais mechanizmais, pasitelkia ne tik juridines priemones, bet ir vertybinius argumentus. Pasinaudojant konstruktyvistine prieiga galima tirti politinės bendruomenės Baltijos šalyse formavimosi procesus, nustatyti esmines politikos sritis, veikiančias politinės bendruomenės sampratą ir palyginti jas platesnėje perspektyvoje įtraukiant „idealiuosius tipus“, istoriškai susiformavusius Vakarų šalyse. Istorija, kalba ir pilietybė – atributai, suteikiantys Baltijos šalių politinėms bendruomenėms turinį ir formą, todėl politikos jų atžvilgiu palyginimas parodo esminius skirtumus, lemiančius kitoniškas politinės bendruomenės sampratas Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje besiformuojantys modeliai panašūs į... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania, Latvia and Estonia are nation-states that have all of the essential attributes of modern statehood. At first they had established themselves as ethnocultural nation-states, later lost their independence and then reemerged straight into the world which was hardly influenced by globalization and regional integration. The principle of “one nation, one language, one culture, one state” was already ideologically obsolete in modern discourse, however this was the basic principle on which the Baltic States were created. The nation-state in this thesis will be understood not only as territorial-political entity, but also as a social actor which puts efforts in political community building and reproducing it. In order to achieve these goals nation-state uses various institutional mechanisms; invokes legal remedies and arguments of inward values. Constructivist approach can help to investigate the processes of political community building in the Baltic States and to identify substantial fields of politics that determine the perception of political community. This also allows comparing them in a broader perspective – with “ideal types” of nation-state that appeared in the West. History, language and citizenship – these are the attributes that provide the political communities of the Baltic States with content and form; therefore the comparison of the policies towards those attributes indicates differences which determine different models of political community-shaping in the... [to full text]

Vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatsiejama ES, Lietuvos ir viso pasaulio užsienio politikos dalis, kuri apima tiek geografines, tiek temines paramos vystymuisi formas. Todėl būtent pilietinio sąmoningumo pagrindu turi būti skatinamas visuotinių problemų suvokimas, žinių bei gebėjimų ugdymas, partnerystės tarp įvairių lygių sprendimų priėmėjų ir NVO plėtojimas vystomajam bendradarbiavimui įgyvendinti. Dalyvavimas, kaip priemonė, siekia užtikrinti, kad bus atsižvelgta į visų grupių interesus ir integruoti bendrus aspektus į sprendimo priėmimo procesą. Dėl to yra svarbu, kad bendradarbiavimas ir NVO dalyvavimo formos būtų grįstos skaidrumu bei pasitikėjimu, taip užtikrinant sklandesnį institucijų ir visuomenės įtraukimą į vystomojo bendradarbiavimo politiką. Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos susiduria su finansavimo, informavimo, atstovavimo ir eile kitų problemų, kurioms spręsti yra reikalingas bendras, sisteminis požiūris į vystomąjį bendradarbiavimą. Visuomenes veikia įvairūs iššūkiai, kurie yra sąlygojami socialinių ir ekonominių pokyčių, globalizacijos, politinių konfliktų bei technologijų tobulėjimo, todėl reikalinga nustatyti priežastis, kurios lemia realų atotrūkį tarp objektyvios partnerystės tarp institucijų ir organizacijų Lietuvos vystymo politikos įgyvendinime. Darbo tikslas – ištirti nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų atstovavimo galimybes ir neįtraukimo priežastis įgyvendinant Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką... [toliau žr. visą tekstą] / Development cooperation policy is an integral part of foreign policy of EU, Lithuania and the whole world. It includes both - geographic and thematic development aid forms. Therefore the understanding of global challenges, knowledge and skills education, the partnership among various levels of decision-makers and NGOs in the development of development cooperation should be built. Participation is a mean to ensure that the interests of all groups would be taken into account and integrated in the decision - making process. Therefore it is important that the cooperation and participation of NGOs would be based on transparency and trust. This can ensure equal inclusion of institutions and society in the implementation of development cooperation. Lithuanian NGOs face funding, information, advocacy and a range of other issues which can be solved by a systematic approach to development cooperation. Today societies are affected by various challenges, which are conditioned by the social, economic changes, globalization, political conflicts and technological development. According to these issues it is necessary to analyze the reasons which lead to the gap between the objective partnership of institutions and organizations in Lithuanian development policy. The aim of the paper is to explore the possibilities of non-governmental organizations‘ representation and involvement issues in the implementation of Lithuanian development cooperation policy. To achieve the aim, following... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe apibrėžiama etninio nepakantumo samprata, identifikuojamos etninio nepakantumo kaip reiškinio formavimosi priežastys ir analizuojama politika etninių mažumų atžvilgiu. Antroje darbo dalyje nagrinėjama ir lyginama romų etninės mažumos padėtis Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse, analizuojami Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos dokumentai dėl romų bendruomenės socialinės įtraukties bei vertinamas visuomenės požiūris ir publikuojamų straipsnių įtaka, formuojant nusistatymą prieš romų tautybės asmenis. / The thesis defines the concept of ethnic hatred, identifies the causes of the of the formation of the ethnic intolerance and analyzes the policy of the ethnic minoritys. The second part of the paper examines and compares the Roma ethnic minority in Lithuania and the European Union.