Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau populiarėjant sąvokai ,,regionų Europa”, regionams tampant vis svarbesniais veikėjais nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje, daugiau dėmesio skiriama ir regionalizmo studijoms bei regionalizacijos procesams. Šie procesai neaplenkia ir Šiaurės šalių, kurios skatina bendradarbiavimą Baltijos jūros regione į regioninius procesus įtraukdamos ir Baltijos valstybes. Baltijos jūros regiono, kuriam priklauso tiek Šiaurės, tiek Baltijos šalys, raidos procesuose svarbus vaidmuo teko ir JAV, kurioms šis regionas tapo patraukliu dėl jo augančios įtakos regione bei Europoje, tuo pačiu tai buvo puiki galimybė JAV išsaugoti įtaką Europoje pasibaigus Šaltajam karui. Pagrindinis darbo objektas – Šiaurės ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimas regioninių iniciatyvų raidos kontekste. Darbe siekiama išnagrinėti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV dinamiką, įvertinant šios supergalybės poveikį ir įtaką dviejų Baltijos jūros regione esančių subregionų bendradarbiavimui. Vertinant Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo su JAV tendencijas daugiausiai dėmesio skiriama regioninės grupės NB8, bendradarbiaujančios su JAV, formatui bei šios valstybės inicijuotai Sustiprintos Partnerystės Šiaurės Europai programai (E-PINE). Darbo tikslui pasiekti, buvo įvykdyti tokie išsikelti uždaviniai: apžvelgta regionų raidos ir regionalizmo/subregionalizmo samprata bei pagrindinės sąvokos ir terminai, aptarta regioninio lygmens analizės vieta politikos... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades when the concept ‘Regional Europe’ is becoming more popular and regions are becoming more significant players on national and international levels, bigger attention is paid to regionalism studies and regionalisation processes as well. These processes have not bypassed Nordic countries, which promote cooperation within the Baltic region by involving the Baltic States into the regional processes as well. USA has received an important role in the processes of development of the Baltic Sea region, to which belong both Northern and the Baltic States; this region has become attractive to USA because of its increasing influence in the region and Europe, and it was a good opportunity for USA to maintain its influence in Europe after the end of the Cold war. The main object of this work is cooperation between Nordic - Baltic countries and USA in the context of development of the regional initiatives. This paper work tries to investigate dynamics of cooperation between Nordic and the Baltic States and USA by assessing the superpower impact and influence on cooperation of two sub-regional states in the Baltic Sea region. When assessing tendencies of cooperation between Northern and the Baltic States and USA, most attention is paid to the format (NB8+1) of regional group NB8 collaborating with USA, JAV, and Enhanced Partnership in Northern Europe (E-PINE) program initiated by this state. In order to achieve the goal, the following tasks have been fulfilled: review of... [to full text]

Nors populizmo terminas dažnai sutinkamas politikos moksluose, žiniasklaidoje, politikų ar paprastų piliečių retorikoje, populizmo tyrimai nėra paplitę ir tik pastaruoju metu labiau buvo susidomėta ir bandoma operacionalizuoti šią sąvoką. Lietuvoje populizmo tyrimų apskritai praktiškai nėra. Vis dėlto populizmo tematika yra itin aktuali: paprastai populizmas suvokiamas kaip žalingas stabiliam demokratijos veikimui ar, Rytų ir Vidurio Europos regiono atveju, tolimesniems demokratijos ir partinės sistemos konsolidacijos procesams. 2011-2012 m. parlamento rinkimai Baltijos valstybėse vyko po sunkios ekonominės krizės, kuri sukrėtė šį regioną itin stipriai, todėl populistinių politinių partijų sėkmės galimybės tapo dar didesnės. Pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių partijų programas ir įvertinti jų populizmo apraiškas 2011-2012 m. rinkiminiu laikotarpiu. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į populizmo tyrimų raidą politikos moksluose. Egzistuojant daugeliui teorinių prieigų bei populizmo fenomeno sampratų, būtina apsibrėžti savąją populizmo tyrinėjimo prieigą ir aiškinimą. Šiame darbe remiamasi populizmo kaip demokratijos patologijos aiškinimu, kadangi jis labiausiai atliepia šiandieninio populizmo Europoje kontekstą. Tokiu būdu nagrinėjamas ir sudėtingas ryšys tarp populizmo ir modernios demokratijos. Populizmas šiame darbe visų pirma suprantamas kaip siaura ideologija, ši prieiga įgalina tinkamiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Populism is a widespreaded conception, often used in the discourse of political scientists, media or common citizens. However, only in the recent period scientists attempted to adapt this conception to empirical research or to use a comperative approach. Populism researches in Lithuania practically do not exist yet. Nevertheless, populism topic is relevant: usually it is associated with negative impact on stable function of democracy, or in the context of East and Central Europe region – a setback for further democracy and party system consolidation. Parliamentary elections in the period of 2011-2012 occurred after harsh economical crisis in Baltic region, therefore potential populism success is more presumable. The main goal of this research is to analyse the election programmes of political parties in Lithuania, Latvia and Estonia in the 2011-2012 parliament election period. To reach this goal, the study of populism research evolution in political sciences is made. One may find various theoretical approaches of populism phenomena, so scholar must adjust one particular explanation and theoretical approach. Populism as a pathology of democracy explanation is used in this study, because it most properly corresponds with recently context of populism in Europe. Consequently, the complex bond between modern democracy and populism phenomena is accomplished. I maintain that populism is primarily a thin ideology and this approach enables to analyse party programmes. Specific... [to full text]

The issue of regime change is extremely important in today's politics, as illustrated by recent events in the world. One of the most promising fields in regime studies is the interaction between economic growth and democratization, which is the object of the thesis. Its goal is to propose and test a model that could explain the precise causal mechanism that operates when economic development leads to democratization. The following tasks were set: to analyse the scientific literature debating this issue and see what approaches are best supported theoretically and empirically; to create a model that connects economic and political variables which lead to democratization; to propose a testable hypothesis based on the model; to test the hypothesis by adopting the qualitative process-tracing method and the quantitative survival analysis. The Selectorate theory was used to construct a model, due to the fact that it may embrace the behaviour of both the economic and political actors. On the basis of this theory a game-theoretic model was constructed and a hypothesis proposed, which states that economic growth leads to restructuring of the selectorate and the winning coalition that creates uncertainty and motivates political leaders and their challengers to favour democratic institutions. The hypothesis was tested by applying process-tracing and survival analysis methods. In the former case, three cases (Spanish, Serbian and Belarusian) were analysed, as they were found to be least... [to full text] / Režimų dinamikos klausimas yra tyrinėtas gana plačiai, tačiau institucijų tipo pasikeitimo priežastys vis dar nėra iki galo apibrėžtos. Režimų kaitos problemos aktualumą puikiai iliustruoja ir šiuo metu pasaulyje vykstantys procesai. Viena iš sričių, galinčių suteikti naujų įžvalgų yra ekonominio augimo ir demokratizacijos sąveika. Šis ryšys ir yra tyrimo objektas. Nors yra bandyta paaiškinti, kokiu būdu ekonominiai faktoriai gali skatinti demokratinių institucijų sukūrimą, pateiktos teorijos nėra pakankamai gerai išvystytos. Šio darbo tikslas yra pasiūlyti ir empiriškai patikrinti priežastinio mechanizmo, jungiančio ekonominį augimą ir demokratizaciją, modelį. Siekiant įgyvendinti tikslą iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, nagrinėjančią ekonominės raidos ir režimų kaitos santykį bei apsibrėžti geriausiai teoriškai ir empiriškai pagrįstą prieigą; sukurti ekonominius ir politinius kintamuosius jungiantį teorinį modelį; remiantis pateiktu modeliu, iškelti empiriškai patikrinamą hipotezę; patikrinti iškeltą hipotezę, taikant kiekybinį procesų sekimo metodą; patikrinti iškeltą hipotezę, taikant kiekybinę statistinę išlikimo analizę. Siekiant sukonstruoti modelį, galintį paaiškinti kaip ekonominis augimas gali lemti demokratizaciją, pasiremta Selektorato teorija, dėl jos tinkamumo nagrinėjant tiek ekonomių, tiek politinių aktorių veiksmus. Remiantis ja, sukonstruotas žaidimų teorijos modelis ir iškelta hipotezė, teigianti, kad ekonominis augimas nulemia... [toliau žr. visą tekstą]

Magistriniame darbe pristatomas Švedijos socialinės politikos modelis, apžvelgiama raida, nustatoma kokiam gerovės valstybės tipui jis priskiriamas. Nagrinėjamos gerovės valstybės formavimosi sąlygos, socialdemokratų politikos ideologijos įtaka socialiniam modeliui ir bedarbių integracijai. Darbe analizuojamas nedarbo paplitimas Švedijoje, rodikliai lyginami su ES. Tiriamos bedarbystės priežastys, nagrinėjamos nedarbo mažinimo priemonės. Prieita išvados, jog Švedijos socialiniam modeliui ir gerovės valstybei pamatus padėjo socialdemokratų politika ir ideologija, kurios vertybės išlaikytos iki šių dienų. Efektyvi socialdemokratų socialinė politika ir aktyvios darbo rinkos priemonės daro didelę įtaką bedarbių integracijos rezultatyvumui ir lemia žemą nedarbo lygį. Magistrinis darbas aktualus visos ES lygiu, nes socialinė politika Švedijoje plačiai išvystyta, o ES dar tik formuojama. Šalis jau pasiekė ES Lisabonos strategijos 2010 m. numatytus užimtumo tikslus. Čia daugelį metų nedarbo lygis mažesnis nei kitose ES šalyse. Švedija – universali valstybė, kurioje derinamas ekonomikos augimas, visiško užimtumo siekimas, nedarbo mažinimas kartu atidžiai rūpinantis gyventojų socialine apsauga. O Lietuvoje, kaip ir kai kuriose ES šalyse, trūksta gerovės valstybės elementų. / The model of social policy in Sweden is introduced in this Master‘s research work. Its evolution, the type of welfare state, conditions of formation are defined. The influence is established for social democratic ideology on the social model and for the integration process of unemployed persons. The prevalence of unemployment in Sweden is analysed, the rates are compared with EU. Unemployment reasons and means of unemployment reduction are considered. It was concluded, that the corner stone of Swedish social model and welfare state is social democratic politics and its values that are still significant and popular nowadays. Its operative social policy and active labour market actions influence the efficiency of unemployed persons’ integration process and determines the low rate of unemployment. This Master’s research work is significant in all EU, as the research field is relevant. Social policy is wide developed in Sweden, whereas it is in the initial stage period in EU. The country already succeeded in EU Lisbon Social Policy Agenda employment goals for 2010. A great while the unemployment rate was less than in other EU member countries. Sweden is the all-purpose state, where the economic growth, the pursuit of complete employment, the reduction of unemployed persons’ number are combined together with thorough citizens’ social security. And there is a lack of elements of welfare state in Lithuania and other EU countries.

Santykiai tarp Europos ir Rusijos labai stipriai veikia pasaulio stabilumą. Magistrinio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokia Rusijos įtaka Europos saugumui, pateikti išsamią Europos ir Rusijos santykių kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje analizę. Darbe nagrinėjami ES kovos su organizuotu nusikalstamumu politika, ES ir Rusijos teisės aktai, susitarimai, jų vykdoma politika. Taip pat siekiama atskleisti Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo santykius kovoje su šiuo reiškiniu bei formuojamą politiką. Tuo tikslu buvo vykdoma ekspertų, politikų, mokslininkų apklausa, kad išsiaiškintume, ar, jų nuomone, Rusijos organizuotas nusikalstamumas kelia grėsmę Europos saugumui, kuo ši grėsmė pasireiškia, ar nekyla bendradarbiavimo sunkumų tarp Lietuvos ir Rusijos teisėsaugos institucijų bei kitus su tuo susijusius klausimus. Magistriniame darbe keliama hipotezė, kad Rusija kelia grėsmę Europos saugumui, nes Rusijos kova su organizuotu nusikalstamumu neatitinka ES ir tarptautinių standartų. / Relations between EU and Russia have a huge impact on global stability. This Master’s Thesis aims to define the impact of Russia on European security and to provide a detailed analysis of relations between EU and Russia in the field of detection of organized crime. The Thesis also aims to provide an analysis of the EU policy on the field of organized crime detection, of European and Russian legislation, agreements and the policy the countries are implementing. Another aim of the Thesis is to cast a light on the relations of cooperation between Lithuania and Russia in this field, and to describe the national policies. Experts, politicians and scientists have been interviewed in order to find out, whether, in their opinion, Russian organized crime is threatening European security, in which ways the threat is expressed, whether there are any difficulties in cooperation between Lithuanian and Russian law enforcement institutions, and other related matters. The hypothesis of this Thesis is that Russia causes threat to European security, as Russian’s measures of detection of organized crime are not up to EU and international standards.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos pagrindinės Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų mokymo problemos. Analizuojama valstybės tarnautojų mokymą reglamentuojanti įstatyminė bazė, teoriniai (moksliniai) mokymosi modeliai, išskiriamos pagrindinės problemos, tokios kaip įstatyminės bazės netobulumas, aiškios sistemos nebuvimas, finansinės, organizacinės, techninės ir informacinės problemos. Pateikiami šių problemų sprendimo būdai. Darbe prieinama prie išvados, kad dabartiniu momentu yra jau sukurtas valstybės tarnautojų mokymo sistemos stuburas, tačiau pati sistema reikalauja nemažai patobulinimų, kadangi iki šiol valstybės tarnautojų žinių lygis nėra pakankamas užtikrinti viešosios valdžios veikimo efektyvumo. Tai įrodo visuomenės žemas pasitikėjimas valdžia bei atsilikimas nuo kitų ES valstybių. Daugiausiai prie valstybės tarnautojų mokymo sistemos tobulinimo turėtų prisidėti valstybės ir savivaldybių institucijų personalo tarnybos, tinkamai organizuodamos ir valdydamos mokymo procesą institucijos viduje, bei Valstybės tarnybos departamentas, detalizuodamas teisės aktus, leisdamas informacinius leidinius ir rekomendacijas, bei vienodindamas bendrąją praktiką mokymo srityje. Šie du subjektai turėtų prisiimti aktyvų vaidmenį ir atsakomybę už busimą valstybės tarnautojų mokymo sistemą. Darbe taip pat atlikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų mokymo sistemos analizė, iš kurios paaiškėjo, kad bendrosios valstybės tarnybai būdingos mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / This final paper analyzes the basic problems of training of civil servants in the Lithuanian Republic. The legal base of training of civil servants, theoretical (scientific) models of training is analyzed. The basic problems, which are allocated: not faultlessness of legislative base, absence of clear system, financial, organizational, technical and informative problems. Variants of the decision of these problems are given. The main conclusion of the work is that for the present moment the whole skeleton of training of civil servants is already created, but the system demands many improvements, amendments, since till now level of knowledge of civil servants is insufficient to guarantee a government overall performance. The proof is low level of trust to the government from the society, and also low indicators in comparison with EU states. Most of all efforts to improvement of system of training of civil servants should put staff departments in the state and local authorities (correctly organizing and operating process of training in an institution), and also Department of public service, which details legal documents, concerning training of civil servants, to publish information publications and recommendations, and to generalizes available practice in the mentioned sphere. These both subjects should take an active role and responsibility for the future system of training on themselves. The work also analyses the system of training of civil servants of Office of the Seimas... [to full text] / В магистерской работе анализируются основные проблемы обучения государственных служащих в Литовской Республике. Анализируется правовая база обучения государственных служащих, теоретические (научные) модели обучения, выделяются основные проблемы, такие как не безупречность законодательной базы, отсутствие ясной системы, финансовые, организационные, технические и информативные проблемы. Предоставляются варианты решения этих проблем. В работе достигнут вывод, что на теперешний момент уже создан весь скелет обучения государственных служащих, но сама система требует ещё много улучшений, поправок, т.к. до сих пор уровень знаний государственных служащих недостаточен, чтобы гарантировать эффективность работы государственной власти. Доказательством является низкий уровень доверия к власти со стороны общества, а также невысокие показатели по сравнению с государствами ЕС. Больше всего усилий к улучшению системы обучения государственных служащих должны приложить отделы кадров в государственных институциях и органах самоуправления, правильно организовывая и управляя процессом обучения внутри институции, а также Департамент государственной службы, которому следовало бы детализировать правовые документы, касающиеся обучения государственных служащих, издать информационные издания и рекомендации, и обобщить имеющуюся практику в упомянутой сфере. Эти оба субъекта должны взять активную роль и ответственность за будущую систему обучения на себя. В работе также был произведён анализ системы... [полный текст, см. далее]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas priėmimo į valstybės tarnybą procesas Lietuvoje ir Airijoje. Pirmoje dalyje yra analizuojami Lietuvos priėmimo į valstybės tarnybą aspektai, istorinė valstybės tarnybos raida, dabartinė teisinė bazė, reglamentuojanti priėmimą, bei pats priėmimo procesas, taip pat pabrėžiamos problemos, su kuriomis susiduriama priėmimo procese. Antroji dalis atskleidžia Airijos priėmimo į valstybės tarnybą aspektus. Analizuojama teisinė bazė bei pagrindinių institucijų, įgyvendinančių priėmimo į valstybės tarnybą politiką, funkcijos. Aptariamas priėmimo į valstybės tarnybą procesas bei su tuo susijusios problemos. Trečioje dalyje yra lyginami įvairūs priėmimo į valstybės tarnybas abiejose šalyse aspektai. / The purpose of this Master Thesis is to analyse recruitment processes in Lithuania and Ireland. First part of the Thesis analyses recruitment policy implemented in Lithuania, its’ historical evolution, legislative background and current recruitment system and problems which occur while recruitment procedures are in process. In second part Irish recruitment policy is examined, functions of most important institutions involved in recruitment policy implementation discussed, and recruitment process explained. In third part, policies implemented in both countries are compared.

Magistro darbe nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų įtaka demokratijai remiantis pilietinės visuomenės, mažumų ir Lietuvos žydų bendruomenės analize. Atliktas nestruktūrizuotas ir pusiau standartizuotas interviu. Kokybinio tyrimo duomenys apdorojami ir suskirstomi į 4 interpretuotinas kategorijas bei į 17 interpretuotinų subkategorijų pagal interviu metu užduotus klausimus. Atlikta Lietuvos žydų bendruomenės veiklos ir tikslų analizė nagrinėjant demokratijos, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir mažumų koncepcijas. Iškeltos tyrimo hipotezės visiškai pasitvirtino. Nevyriausybinių organizacijų teigiama įtaka demokratijai suprantama, aktualizuojama tik pačių nevyriausybinių organizacijų ir jų narių. Nevyriausybinėms organizacijoms ypač aktualus valstybės, valstybės atstovų palaikymas, pagarba, tačiau iš valstybės pusės tai vyksta tik parodomuoju būdu, tik paviršutiniškai. Nevyriausybinės organizacijos sąlygoja pilietinės visuomenės galią, tuo atveju pastaroji stiprina mažumų lygiateisiškumą bei visuotinę toleranciją. / Influence of non-governmental organizations’ to democracy with reference to social society, minorities and The Jewish Community of Lithuania are analyzed in this Master’s work. Non-structural and half-standardized interviews were done. For the processing of qualitative data were using 4 interpretative categories and 17 interpretative sub-categories, grouped by questions of interview questionnaire. Also analysis of The Jewish Community’s of Lithuania work and purposes was done researching concepts of democracy, social society, non-governmental organizations and minorities. Held hypotheses proved out absolutely. Positive influence of non-governmental organizations to democracy is understood and important only for non-governmental organizations and their members. Support, respect, regard of state and its representatives is especially relevant to non-governmental organizations, but it comes from the polity only passingly. Non-governmental organizations determines power of social society, in that case the latter strengthens equality of minorities and general tolerance.

Mokslo darbe atskleidžiama, kad Europos šalys struktūrinę politiką suvokia kaip vieną patraukliausių narystės ES siekių, nes tai yra siejama su didžiulėmis išmokomis iš ES struktūrinių fondų. Papildomi pinigai skiriami investicijoms į aplinkos apsaugą, gamybos, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių plėtrą ir t. t. Įpusėjus 2007–2013 m. programiniam periodui, Lietuvoje vis dar pastebimas didžiulis susidomėjimas ES struktūrine politika, jos teikiamomis galimybėmis. Struktūrinių fondų nauda visuomenei buvo pateikiama kaip bene pagrindinis stojimo į ES motyvas ir šalies gerovės augimo ateityje šaltinis. Panaši situacija buvo/yra ir kaimyninėje Lenkijoje, todėl šio darbo rezultatuose reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos pasiruošimą įgyvendinti struktūrinę politiką bei teikiamos paramos valdymą. Struktūrinės politikos įtaka Lietuvai, Lenkijai ir kitoms naujoms ES šalims neabejotinai turėtų būti teigiama, tačiau šių fondų panaudojimas yra planuojamas ir priklauso nuo pasirengimo įgyvendinti struktūrinę politiką bei valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą. Mokslo darbe iškeliama hipotezė, kad Lietuva ir Lenkija nepakankamai pasirengusi įgyvendinti ES struktūrinę politiką ir valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą, iškeltas tikslas ir uždaviniai tikslui pasiekti. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai: dokumentų ir mokslinės literatūros analizė, Lietuvos ir Lenkijos politikų ir valstybės tarnautojų, įmonių, pasinaudojusių struktūrinių fondų parama, darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific work reveals the fact that the European countries, the structural policy is perceived as one of the most attractive EU membership aspirations, which is associated with enormous benefits from EU structural funds. Additional money of structural fund‘s is available for investment in environmental protection, production, infrastructure development, human resources development, etc. Now in the midway of the period 2007-2013 programming period, Lithuania is still seen huge interest in the EU's structural policy and its opportunities. Structural Funds, the benefits to society was presented as perhaps the main reason for joining the EU and the country's source of wealth for future growth. A similar situation was / is in the neighboring Poland, the results of this work should pay attention to the Lithuanian and Polish preparations for the implementation of structural policies and support management. Structural policy in Lithuania, Poland and other new EU countries should be clearly stated, but the use of these funds are planned, and depends on the preparation for the implementation of structural policies and the management of EU structural funds assistance. Work raises the hypothesis that „Lithuania and Poland are not sufficiently prepared to implement the EU's structural policy and management of EU Structural Funds“ goals and objectives to achieve that objective. The work used in such tests as documentation and analysis of scientific literature, Lithuanian and Polish... [to full text]

Viešosios politikos vertinimas neseniai pradėtas taikyti Lietuvoje ir tam tikra šio įrankio įtaka jau pastebima administruojant ES Struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą. Tačiau informacija apie vertinimą kol kas nėra tobula. Vertinimas institucionalizuojasi Lietuvos administracinėje sistemoje. Vertintojas – naujas socialinis vaidmuo, o kaip žinome iš antropologijios ir sociologijos, bet kokiam vaidmeniui būdingos teisės, pareigos, lūkesčiai ir kt. Be to, vertintojo vaidmuo susijęs su kitais vaidmenimis – politikais, administratoriais, piliečiais. Kiekvienai duotai santykių porai egzistuoja elgesio taisyklės, arba normos, ir atitinkamos galios konfigūracijos, tad reikia ne vien laiko, bet ir valios, vertinimui į darbotvarkę įtraukti. Vertinimo įtvirtinimo procese vertintojui suteikiama teisė užduoti specifinius klausimus, reikalauti tam tikros informacijos ir įpareigoti žmones naudoti vertinimo rezultatus. Analizuojant vertinimo funkcijos raidą, svarbu žinoti, kaip atsiranda vertinimo įtaka, tarpininkauja, yra blokuojama ir plėtojasi, arba, kalbant instrumentiškai, – kaip gali būti padidinta bet kokio vertinimo įtaka. Politikos vertinimo tyrinėjimas, kaip ir daugelis kitų retrospektyvinių viešosios politikos instrumentų, susiduria su duomenų trūkumu. / Evaluation of public policy has been applied in Lithuania only recently, and a certain impact of this tool is noted while administering the support of the EU Structural and Cohesion Funds. However, the information about evaluation has not been perfect yet. Evaluation is institutionalized in the Lithuanian administration system. An evaluator is a new social role, and, as we know from anthropology and sociology, rights, duties, expectations, etc. are typical for any role. In addition, the role of an evaluator is related to other roles, i.e. politicians, administrators or citizens. Rules of behaviour exist for any given pair of relationship or the norms and corresponding configurations of power; thus not only time, but also will is necessary to include evaluation into the agenda. In the process of evaluation consolidation, the evaluator has the right to ask specific questions and demand for certain information and charge the people to use evaluation results. While analyzing the development of the evaluation function, it is important to know how evaluation influence appears, mediates, is blocked or develops or, speaking instrumentally, how the influence of any evaluation may be increased. The research on policy evaluation, as well as many other retrospective instruments of public policy, faces the lack of data.