The dissertation seeks to modify, update and bring back the tradition of political theory which based its understanding of political in the state and the society mainly on the perspective of the military dimension. The dissertation argues this forgetfulness creates serious obstacles when trying to understand contemporary military changes and their wider implications. Historical turn of political science is seen as a way to make this update real. Historical notion of Military revolution is seen as specific conceptual “tool” that will make this turn. Using historiographical analysis development of military revolution, changing character of war, transformation of armed forces and development of American civil-military, military and police relations are discussed. American case is analysed because by being the most militarily advanced Western state this country had to felt first the effect of changes in state and society caused by military transformation. / Disertacijoje siekiama išsiaiškinti, kodėl buvo užmiršta mastymo tradicija, kuri politinius veiksmus valstybėje ir visuomenėje aiškina remdamasi karine perspektyva. Ši mastymo tradicija gali būti „atrasta“ pasitelkus istorinę perspektyvą bei istorikų pasiūlyta Karinės revoliucijos (angl. military revolution) idėja. Darbe apžvelgiama „karingų“ politikos teorijų raida ir priežastys, kodėl jos buvo užmirštos aptarimui. Pasitelkus istoriografinę analizę yra detaliai aptariama Karinės revoliucijos idėjos raida, karo pobūdžio kaita, karinės organizacijos transformacija. Istoriškai valstybės karinėje srityje kopijuodavo dominuojančios, paradigminės valstybės karines (technologines, konceptualines, socialines) praktikas. Todėl darbe yra aptariama JAV kariškių ir civilių santykių bei Amerikos kariuomenės ir policijos institucijų sąveikos būklė, nes manoma, jog būdamos stipriausia karinė galybė pasaulyje JAV anksčiau už kitas Vakarų valstybes patiria pokyčius, aptariamus šioje disertacijoje.

Magistro darbo tikslas - išsiaiškinti Eurazijos sąjungos idėjos realizavimo galimybes; tyrimo objektas - Eurazijos sąjungos idėja ir jos realizavimo galimybės; tyrimo problema – Eurazijos sąjungos idėjos įgyvendinimo realumas ir tolimesnės regioninės integracijos perspektyvos. Tyrime naudojami aprašymo ir analizės metodai, padedantys atskleisti analizuojamo objekto charakteristikas, raidą ir apsvarstyti tolimesnes realizavimo galimybes; lyginamoji analizė padeda išskirti įvairių šaltinių skirtumus ir panašumus. Analizei naudojami pirminiai ir antriniai šaltiniai. Magistro darbo struktūra atitinka darbo uždavinius ir tyrimas pradedamas nuo Eurazijos sąjungos idėjos pristatymo (daugiausia pirminių šaltinių analizė). Pristačius ir išanalizavus tyrimo objektą (Eurazijos sąjungos idėją) ir tokios idėjos vertinimus mokslininkų ir regioninių valstybių politikų pasisakymuose, susikoncentruojama į regioninės integracijos analizę, išskiriant tarpvyriausybinių derybų ir liberalaus tarpvyriausybiškumo teorijas, kaip tinkamiausias Eurazijos sąjungos idėjos įgyvendinimo analizei. Darbo įvade apsibrėžus, jog Eurazijos sąjungą kuriančios valstybės yra neoautoritarinės, trečiajame skyriuje išanalizuojama neoautoritarizmo samprata ir tokių valstybių funkcionavimo ypatumai. Siekiant kokybiškiau išanalizuoti Eurazijos sąjungos idėjos įgyvendinimo galimybes, susikoncentruojama ties regiono specifika, pristatomas Rusijos vaidmuo regione ir tarpvalstybinių santykių regione problemos bei... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of research – to find out the possibilities of Eurasian Union realization; the object of research – the idea of Eurasian Union and possibilities of its realization; the problem of research is the tangibility of Eurasian Union idea‘s realization and perspectives of further regional integration. The chosen analytical methods are descriptive research and analysis, which help to reveal characteristics and development of the research object and to consider possibilities of further realization; comparative analysis helps to distinguish differences and similarities of various sources. Primary and secondary sources are used in the analysis. Structure of this master thesis is based on the raised goals and research starts with presentation of the Eurasian Union idea (mostly the analysis of primary sources). After presenting the research object (Eurasian Union idea) and scholars and politicians opinions about the idea, research concentrates on the analysis of regional integration. Intergovernmentalism and liberal intergovernmentalism are determined as the most appropriate theories of analyzing realization of Eurasian Union idea. The third chapter of master thesis analyzes the concept of neoauthoritarianism and functioning of neoauthoritarian states. In order to improve quality of analyzing Eurasian Union idea’s realization possibilities, master thesis concentrates on the specific of the region; Russia’s role in the region; problems of the interstate relations in the... [to full text]

Žvelgiant iš kelių šimtų metų istorinės perspektyvos, Vakarų pusrutulis yra Jungtinių Amerikos Valstijų dominuojama teritorija bei jos strateginių interesų vieta. Tačiau, XXI a. pastebimas JAV santykinės galios mažėjimas. Be to, 2001 m. rugsėjo 11–osios įvykiai sąlyginai pakoregavo pagrindinius JAV užsienio politikos prioritetus ir nukreipė pastarosios dėmesį į kitus pasaulio regionus (Artimieji Rytai ir Vidurinioji Azija). O tam tikru atsiradusiu įtakos vakuumu Lotynų Amerikos regione ganėtinai aktyviai pradėjo naudotis kitos valstybės. Viena iš aktyviausių – Brazilija – kaip sparčiai kylanti vidutinė galybė siekia tapti suvienytos Pietų Amerikos lydere. Brazilija stengiasi atsverti Jungtinių Valstijų įtaką regione bei pasisako už tarptautinio valdymo struktūrų reformas (JTO Saugumo Tarybos). Nepaisant to, remiantis istorine patirtimi, Jungtinės Valstijos yra linkusios užsitikrinti savo nacionalinių interesų įgyvendinimą savomis priemonėmis. Šio darbo objektas – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Brazilijos galios dinamika bei užsienio politikos iniciatyvos, orientuotos į įtakos didinimą Lotynų Amerikoje. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti Braziliją, kaip iššūkį Jungtinių Valstijų dominavimui Vakarų pusrutulyje bei aptarti JAV atsaką, siekiant išsaugoti savo, kaip lyderės, pozicijas. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, darbo eigoje buvo įvykdyti tokie išsikelti uždaviniai – remiantis tarptautinių santykių teorijomis, aptartos galios, galios balanso ir kylančios... [toliau žr. visą tekstą] / Looking from a few hundred years of historical perspective, the Western Hemisphere is being dominated by United States of America. In the twenty-first century, however, one can say it is quite noticeable decline in the United States relative power. In addition, the September 11 events have relatively adjusted major U.S. foreign policy priorities and fostered to focus its attention on other regions of the world (particularly Middle East and Middle Asia). Along these lines, a kind of vacuum of influence that has left afterwards in the Latin America has been actively used by other states. One of the most assertive, Brazil, has lots of aspirations to fill and consolidate the regional leadership and thus become a leader of more united and integrated South America. As a rapidly emerging middle power, Brazil tries to counterbalance the U.S. influence in the region and calls for reforms of a particular international governance structures (for example, the UN Security Council). Nevertheless, the United States usually is prone to secure its own national interests by implementation of its own measures. The general subject of this work is the power dynamics of United States and Brazil and their foreign policy initiatives oriented towards keeping or increasing influence in Latin America. The aim of this thesis is to analyze Brazil as a challenge to the United States dominance in Western Hemisphere and to evaluate the U.S. response, in order to maintain their leadership. Seeking to achieve... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti teoriniai jaunimo emigraciją sąlygojantys veiksniai ir, remiantis empiriniu emigravusio jaunimo tyrimu, įvertinta veiksnių įtaka Lietuvos jaunimo emigracijos motyvacijai bei jaunimo grįžtamosios migracijos nuostatoms. Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėtos migracijos reiškinį aiškinančios teorijos, išskirti migracijos modeliai bei pagrindiniai tarptautinę migraciją bei emigraciją lemiantys veiksniai. Antrojoje darbo dalyje, remiantis moksline literatūra, išnagrinėti ir apibendrinti jaunimo, kaip išskirtinės socialinės bei amžiaus grupės, ypatumai; remiantis statistiniais duomenimis, įvertintas jaunimo emigracijos iš Lietuvos mastas; atlikta ekonominės, politinės, socialinės, psichologinės, užimtumo, mokymosi bei kitos jaunimo situacijos Lietuvoje analizė bei įvertinta jos įtaka jaunimo emigracijai, Europos Sąjungos ir Lietuvos jaunimo ir migracijos politikos kontekste. Trečiojoje darbo dalyje pateikti atlikto emigravusio jaunimo emigracijos motyvacijos ir grįžtamosios migracijos nuostatų empirinio tyrimo rezultatai. Rezultatų analizės metu išryškinti jaunimo emigracijos motyvai ir, remiantis emigravusio jaunimo patirtimi, įvertinti teorinėje dalyje išnagrinėtų migracijos veiksnių įtaka jaunimo emigracijai iš Lietuvos bei grįžtamosios migracijos nuostatoms. / The Master’s paper provides analysis of theoretical pre-requisites of youth emigration and assessment of impact of the pre-requisites upon the reasoning of Liethuanian youth emigration and attitudes of return migration, which is performed upon the date collected during empirical research of youth emigrants. The first part of the paper examines theories that explain the phenomenon of migration, provides models of migration and basic factors causing international migration and emigration. The second part of the MA paper provides analysis and summary of characteristics of the youth (a special social and age group), which is based on scientific literature; assessment of a scope of youth migration from Lithuania, which is made on the grounds of statistical data; analysis of economic, political, social, psychological, employment, training and other youth situations in Lithuania and assessment of the said factors upon youth emigration in the context of the EU and Lithuanian youth policy. The third part of the MA paper defines the results of performed empirical research of youth emigration motivation and attitudes for return migration. The survey analysis emphasizes motives of youth emigration and, on the grounds o experience of youth-emigrants, assesses impact of the factors that are examined in the theoretical part upon youth migration from Lithuania and decisions of return migration.

This Master’s degree thesis analyses the generational cleavage present in the South Korean electorate, according to the results of the 18th presidential election that took place in December 2012. The focus of the thesis is on the changes of political ideologies and the generational change within the past decade, since the shift within electorate’s political orientations has exposed the slowly emerging generational cleavage. The object of the thesis is to find out whether there really is a generational cleavage within the Korean electorate and if so, what are the main reasons behind it. The object is being pursued by using descriptive analysis of primary and secondary sources and an in-depth interview with open questions. / Šis magistro laipsnio baigiamsis darbas tiria kartų skirtį Pietų Korėjos respublikos visuomenėje pagal 2012 m. gruodžio mėnesį įvykusių aštuonioliktųjų prezidento rinkimų rezultatus. Pagrindinis dėmesys yra telkiamas politinių ideologijų pokyčius ir kartų kaitą praėjusiame dešimtmetyje, kadangi elektorato politinių ideologijų pokytis išryškino pamažu atsirandančią kartų skirtį. Pasitelkiant aprašomąją pirminių bei antrinių šaltinių analizę bei giluminio interviu metodą atviro tipo klausimais siekamas darbo tikslas – išsiaiškinti ar Korėjos elektorate tikrai pasireiškia kartų skirties fenomenas ir jeigu taip, kokios yra jo priežastys.

Takeshima/Dokdo issue is an ongoing territorial dispute between Japan and South Korea. Dispute is being constantly renewed, resulting in clashes in political arena. This issue is represented in various aspects, such as historical, economical or political one. Nevertheless, social construct of Zainichi Koreans are often excluded from the discourse of this issue, though their ambiguous situation may be directly affected by the course of Takeshima/Dokdo issue. Therefore, the hypothesis was raised - in Japan Zainichi Koreans undergo discrimination, which is intensifying according to the course of Takeshima/Dokdo issue. In order to verify the hypothesis, in-depth interviews with Zainichi Koreans were conducted. Nevertheless, mainly because of unreliability of research subjects, no instances of different treatment with Zainichi Koreans were witnessed. / Takešimos/Dokdo salų konfliktas yra vis dar besitęsiantis ir periodiškai atsinaujinantis teritorinis ginčas tarp Japonijos ir Pietų Korėjos. Konfliktas aptariamas ir analizuojamas įvairiuose kontekstuose, tokiuose kaip istorinis, ekonominis ar politinis. Tačiau dabartinė mokslinė bazė stokoja platesnio šio teritorinio ginčo vertinimo, dažnai užmirštant įtraukti socialinio konstrukto, Zainiči korėjiečių, faktorių. Dėl to šiame darbe bandoma patikrinti iškeltą hipotezę, jog Zainiči korėjiečių Japonijoje diskriminacijos lygis priklauso nuo Takešimos/Dokdo salų konflikto eigos. Hipotezei patikrinti buvo atliktas tyrimas, giluminis interviu pagrindu, apklausiant Zainiči korėjiečius. Dėl įvairių priežasčių, tokių kaip tyrimo lauko nepatikimumas, hipotezė nepasitvirtino, neaptikus jokių užuominų apie skirtingą elgesį su Zainiči korėjiečiais ne tik teritorinio ginčo, bet ir bendrame kontekste.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo masinė darbo jėgos emigracija. Įvertinęs emigracijos mastą, Lietuvos Respublikos Seimas pripažino, kad emigracija yra didžiausia nekarinė grėsmė Lietuvai. Ypač jaučiamos demografinės pasekmės - kiekvienais metais išvyksta labai daug žmonių, o tai gali ženkliai atsiliepti ekonominiam šalies augimui. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva viena pirmaujančių pagal emigracijos mąstą šalių Europoje. Daugiausiai išvyksta jauni žmonės, o pagrindinėmis išvykimo priežastimis laikytinas darbo vietų stygius bei nedideli atlyginimai. Lietuvoje dėmesys su emigracija susijusiems klausimams viešoje erdvėje išaugo apie 2005 - 2006 m. Tai paskatino valstybę imtis nuoseklesnio migracijos politikos formavimo ir 2006 m. pabaigoje emigracijos problema pateko į politinę darbotvarkę. Lietuvos viešoji politika migrantų atžvilgiu jau praėjo keletą etapų, tačiau tiesioginė valstybės politikos įtaka išvykusiųjų grįžimui buvo labai maža. Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad sėkmingos politikos pagrindas yra sistemingas šalies vidaus problemų sprendimas, o būtent išvykusiesiems skirtos programos turi atlikti daugiau pagalbinę funkciją. Jiems turi būti sudaromos galimybės gauti išsamią informaciją bei kompetentingą pagalbą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į emigrantams itin svarbių klausimų sprendimą. / After Lithuania joined European Union, emigration became a big problem in the country. Emigration is considered to be the most important non-military threat to Lithuania. It has considerable negative influence on demography, also it may have an impact for long term growth. Statistics shows that Lithuanians one of most migratory peoples in Europe. And in fact, mass emigration is nothing new in the country where waves of migrants have been leaving for centuries. Mostly common emigrants are young people. Unemployment and wage differentials between Lithuania and destination countries are the main pushing factors. Most emigrants leave Lithuania due to the lack of jobs and low salaries. Because of this, people don’t feel the motivation to work in Lithuania and decide to emigrate in order to get financial independence. The qualitative research results have revealed that the foundation for successful politics is to systematically solve internal problems, while the programs for those abroad should perform a helping function only, by providing the people with a thorough information and competent help. The most important emigrants’ problems should also be addressed.

Šios disertacijos tikslas yra ištirti ir paaiškinti rinkėjų elgsenos kaitumo skirtumus rinkimuose į savivaldybių tarybas tarp Lietuvos savivaldybių. Tiriami visi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykę demokratiniai savivaldos rinkimai (iš viso šeši rinkimai nuo 1995 m. iki 2011 m.). Disertacijoje remiamasi visais svarbiausiais teoriniais rinkėjų elgsenos kaitumo aiškinimais: sociostruktūra, ekonominis balsavimas, partinė sistema ir instituciniai-kontekstiniai veiksniai. Kai kurios teorijos yra modifikuojamos tam, kad jas būtų galima naudoti Lietuvos savivaldos rinkimų kontekste. Disertacijoje siūloma partinių sistemų klasifikacija pagal partijų koalicinio elgesio šablonus ilgajame laikotarpyje, įgalinanti atskirti partines sistemas Lietuvos savivaldybių tarybose. Empirinis tyrimas remiasi kiekybiniais (statistiniais metodais): aprašomoji statistika, ryšio matai, neparametriniai populiacijų skirtingumo matai ir tiesinė regresinė analizė. Empirinėje analizėje naudojami trys priklausomi kintamieji, kurie atitinka tris rinkėjų elgsenos kaitumo aspektus: bendras rinkėjų elgsenos kaitumas, išorinis nestabilumas ir savivaldybėje dominuojančios (mero) partijos balsų pokytis. Disertacijoje atrandama kad šie trys rinkėjų elgsenos kaitumo aspektai yra veikiami įvairių veiksnių: kultūrinio heterogeniškumo (didina rinkėjų elgsenos kaitumą), partijų pasiūlos, atitikimo tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų, rinkiminio aktyvumo (įtaka susilpnėja nuo 2002 m.), partinės narystės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this dissertation is to analyze and explain the variance of electoral volatility between the Lithuanian municipalities. All local elections held since the restoration of Lithuania’s independence are analyzed (a total of six elections from 1995–2011). Dissertation is based on all the principal theoretical explanations of electoral volatility: sociostructural theory, economic voting, party system and institutional-contextual factors. Some theories are modified in order for them to be used in the context of Lithuanian local elections. Dissertation also proposes a four-fold party system classification that allows discerning different long-term coalitional patterns in Lithuanian municipal councils. The empirical investigation relies on quantitative (statistical) methods: descriptive statistics, correlation coefficients, non-parametric tests of population comparison and ordinary least squares regression. Three dependent variables (facets of electoral volatility) are used in the empirical analysis: total electoral volatility, extra-systemic volatility and vote share stability of a municipality’s dominant (mayor’s) party. It is found in the dissertation that these three facets of electoral volatility are influenced by various factors: cultural heterogeneity (increases electoral volatility), supply of parties, the correspondence between local and national party systems, electoral turnout (influence weakens since 2002), party membership density (influence not stable)... [to full text]

The aim of this dissertation is to analyze and explain the variance of electoral volatility between the Lithuanian municipalities. All local elections held since the restoration of Lithuania’s independence are analyzed (a total of six elections from 1995–2011). Dissertation is based on all the principal theoretical explanations of electoral volatility: sociostructural theory, economic voting, party system and institutional-contextual factors. Some theories are modified in order for them to be used in the context of Lithuanian local elections. Dissertation also proposes a four-fold party system classification that allows discerning different long-term coalitional patterns in Lithuanian municipal councils. The empirical investigation relies on quantitative (statistical) methods: descriptive statistics, correlation coefficients, non-parametric tests of population comparison and ordinary least squares regression. Three dependent variables (facets of electoral volatility) are used in the empirical analysis: total electoral volatility, extra-systemic volatility and vote share stability of a municipality’s dominant (mayor’s) party. It is found in the dissertation that these three facets of electoral volatility are influenced by various factors: cultural heterogeneity (increases electoral volatility), supply of parties, the correspondence between local and national party systems, electoral turnout (influence weakens since 2002), party membership density (influence not stable)... [to full text] / Šios disertacijos tikslas yra ištirti ir paaiškinti rinkėjų elgsenos kaitumo skirtumus rinkimuose į savivaldybių tarybas tarp Lietuvos savivaldybių. Tiriami visi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykę demokratiniai savivaldos rinkimai (iš viso šeši rinkimai nuo 1995 m. iki 2011 m.). Disertacijoje remiamasi visais svarbiausiais teoriniais rinkėjų elgsenos kaitumo aiškinimais: sociostruktūra, ekonominis balsavimas, partinė sistema ir instituciniai-kontekstiniai veiksniai. Kai kurios teorijos yra modifikuojamos tam, kad jas būtų galima naudoti Lietuvos savivaldos rinkimų kontekste. Disertacijoje siūloma partinių sistemų klasifikacija pagal partijų koalicinio elgesio šablonus ilgajame laikotarpyje, įgalinanti atskirti partines sistemas Lietuvos savivaldybių tarybose. Empirinis tyrimas remiasi kiekybiniais (statistiniais metodais): aprašomoji statistika, ryšio matai, neparametriniai populiacijų skirtingumo matai ir tiesinė regresinė analizė. Empirinėje analizėje naudojami trys priklausomi kintamieji, kurie atitinka tris rinkėjų elgsenos kaitumo aspektus: bendras rinkėjų elgsenos kaitumas, išorinis nestabilumas ir savivaldybėje dominuojančios (mero) partijos balsų pokytis. Disertacijoje atrandama kad šie trys rinkėjų elgsenos kaitumo aspektai yra veikiami įvairių veiksnių: kultūrinio heterogeniškumo (didina rinkėjų elgsenos kaitumą), partijų pasiūlos, atitikimo tarp vietos ir nacionalinės partinių sistemų, rinkiminio aktyvumo (įtaka susilpnėja nuo 2002 m.), partinės narystės... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistro darbe yra plėtojama tai, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) kaip institucija, veikianti Europos Sąjungos viešojo administravimo sistemoje, atlieka Bendrijų konstitucinio teismo funkcijas kaip aukščiausiasis konstitucijos aiškintojas ir turi pareigą, esant normų kolizijai, apibrėžti konstitucinio pagrindo, reikalingo dalyvaujant Europos integracijos procese, turinį, apimtį ir ribas. Darbe yra siekiama parodyti, kad ETT, vykdydamas viešojo administravimo reguliavimo funkciją, savo praktikoje priimamais sprendimais neleidžia valstybių narių, kaip ES administracinių vienetų, nacionaliniams teismams jų nagrinėjamose bylose priimti sprendimus, išeinančius už ES teisės ribų, tai yra priimtus, vadovaujantis netinkamai išaiškinta teisės norma arba nuostata, prieštaraujančia Europos Bendrijos teisei. Darbe taip pat yra siekiama parodyti, kad ETT kaip EB institucija, įkurta Europos Bendrijos teisės vienodinimui ir darniam taikymui užtikrinti, negalėjo sėkmingai funkcionuoti, neatsižvelgiant į istorinės EB raidos metu atsiradusius naujus poreikius. ETT sėkmingai vykdydamas savo funkcijas įtakojo tokios Bendrijos teisinės sistemos, kokią mes turime dabar – vieningos, harmoningos, nepriklausomos -, suformavimą, įgyvendindamas EB sutarties 220 straipsnyje nustatytą Bendrijos teisės sergėtojo vaidmenį, jis ir toliau aktyviai dalyvauja šios teisės tobulinimo procese. ETT jam suteiktos apibrėžtos jurisdikcijos ribose vykdydamas jam priskirtas funkcijas prašymų priimti... [to full text] / The present Master degree thesis develops the concept that the Court of Justice of the European Communities (ECJ), as an institution functioning within the system of the European public administration, performs the functions of a Community Constitutional Court acting as the supreme constitutional interpreter and, in the event of a collision of norms, is vested with the responsibility to determine the content, scope and limits of the constitutional basis that is necessary for the participation in the process of European integration. The work aims to show that in the performance of the function of regulating public administration, the ECJ by means of its judgements prevents the national courts of Member States – as administrative entities of the EU – to take such decisions in the cases before them that could exceed the boundaries of the EU law, i.e. would be taken on the basis of a wrongly interpreted legal norm or a provision that contradicts the Community law. It is also attempted to demonstrate in the work that the ECJ, as an institution of the European Communities founded with the aim to unify the Community law and ensure consistency in its application, could not function effectively without taking regard of the new demands that emerged in the course of the historical development of the European Communities. By successfully performing its functions and implementing the role of the ‘supervisor’ of Community law attributed to him by Article 220 of the Treaty of the European... [to full text]